DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2009-05-28 SPRENDIMO NR.T2-196 ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimo Nr.T2-196 atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2009 m. spalio 12 d. Konkurencijos taryba gavo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimo Nr. T2-196 priedo 2.2., 2.3. ir 4.4. punktai nepažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimų.

Išnagrinėjusi prašymą, Konkurencijos taryba 2009 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1S-173 pradėjo tyrimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimo Nr. T2-196 atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Tyrimo metu buvo analizuota Vyriausybės atstovo, Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau taip pat vadinama Savivaldybe) ir ūkio subjektų pateikta informacija, nagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys šilumos energijos tiekimo sąlygas, taip pat tirtos ūkio subjektų galimybės teikti šilumos paslaugas Klaipėdos mieste.

Nustatyta, jog 2009 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.T2-196 „Dėl pritarimo AB „Klaipėdos energija“ akcininkų sutarties projektui“ (toliau – Sprendimas), kuriuo pritarė AB „Klaipėdos energija“ akcininkų (Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Fortum Heat Lietuva“) sutarties (toliau – Sutartis) projektui.

Sutarties 2.2. punktas numatė, jog „akcininkai susitarė dėl bendradarbiavimo ir dės protingas pastangas, siekdami, kad Bendrovė taptų efektyviai veikiančia įmone, tiekiančia šilumos energiją. Siekiant šių tikslų, konkrečiai turi būti įgyvendinti: efektyvus energijos išteklių vartojimas ir taupymas, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių vartojimas; bendrojo ir specialiojo plano sprendimai aprūpinant Klaipėdos miestą šilumos energija; švarių, ekologiškų technologijų diegimo užtikrinimas; ilgalaikės šilumos pirkimo-pardavimo (tiekimo) sutarties tarp Bendrovės ir Elektrinės savininko sudarymas, įgyvendinant elektrinės projektą; šilumos tiekimo patikimumo bei Lietuvos Respublikos įstatymais reikalaujamos šilumos tiekimo kokybės užtikrinimas ir šilumos tiekimas centralizuotai vartotojams ekonomiškai pagrįstomis kainomis kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose“.

Pagal 2.3. punktą, „akcininkai susitaria, kad pagrindinis šios sutarties tikslas yra optimizuoti Bendrovės valdymo struktūrą, koordinuoti Bendrovės veiklos ir valdymo sprendimų priėmimą, užtikrinti bendrus veiksmus, įgyvendinant Bendrovės valdymą ir tolesnę jos plėtrą. Atsižvelgdami į Pirmąją sutartį, akcininkai sieks įgyvendinti Elektrinės projektą. Akcininkai patvirtina bendrą supratimą, kad FHL per Elektrinės savininką galės įgyvendinti Elektrinės projektą tik įvykus visoms teisinėms, techninėms, aplinkosauginėms ir finansinėms prielaidoms, įskaitant, bet neapsiribojant: atlikus poveikio aplinkai vertinimą bei kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms priėmus teigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių; Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudarius ilgalaikę šilumos pirkimo-pardavimo (tiekimo) sutartį tarp Elektrinės savininko ir Bendrovės; Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sudarius ilgalaikę sutartį tarp uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir Elektrinės savininko dėl Elektrinės savininkui reikiamo kiekio Atliekų tiekimo deginimui Elektrinėje naudojant Elektrinės savininko sutartis“.

Sutarties 4.4. punktas numatė, jog „akcininkai susitaria siekti, kad įgyvendinus šios sutarties tikslus Bendrovės tiekiama šiluma taps konkurencinga ir Klaipėdos miesto šilumos vartotojai rinksis šilumos gamybos bei tiekimo būdus atsižvelgiant į ekonominę bei aplinkosauginę naudą. Savivaldybė įsipareigoja užtikrinti, kad iš jos biudžeto finansuojamos įstaigos ir organizacijos išliks centralizuoto šilumos tinklo vartotojomis pagal savivaldybės patvirtintą Specialųjį planą“.

Klaipėdos miesto savivaldybė informavo, kad 2010 m. sausio 21 d. AB „Klaipėdos energija“ akcininkų sutartis buvo pasirašyta. Pasirašytos Sutarties nuostatos lyginant jas su Sutarties projekto, kuriam buvo pritarta Sprendimu, nuostatomis, nesikeitė (bylos 2 tomas, 16 lapas).

Savivaldybė nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė, kad iš jos biudžeto finansuojamoms įstaigoms ir organizacijoms šiluma bus tiekiama centralizuotai iš AB „Klaipėdos energija“, atsižvelgusi į specialųjį planą bei į tai, kad tiekti šilumos energiją šioms įstaigoms ir organizacijoms (vartotojams) turi teisę (licenciją) tik AB „Klaipėdos energija“.

Tyrimu nustatyta, kad remiantis Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 42 dalimi,šilumos ūkio specialusis planas suprantamas kaip savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai ir kurio tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.

Tyrimo metu buvo išanalizuotas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001-11-08 sprendimas Nr. 254 „Dėl energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialiojo plano ir reglamento patvirtinimo“. Pagal šį planą Klaipėdos miestas yra suskirstytas atsižvelgiant į šilumos tiekimo būdus į 6 zonas: I. Centralizuoto šilumos tiekimo zona; II. Decentralizuoto šilumos tiekimo zona, kurioje prioritetas – dujinis kuras; III. Decentralizuoto šilumos tiekimo zona, kurioje prioritetas – elektra; IV. Decentralizuoto šilumos tiekimo zona, kurioje prioritetas – kietas kuras; V. Mišri šilumos tiekimo zona; VI. Konkursinė zona. Pagal tokį suskirstymą atskirose zonose skiriasi šildymo būdai ir jų pasirinkimo prioritetai.

Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, kad prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos Klaipėdos mieste yra prijungta apie 90 procentų pastatų. Likę vartotojai sudaro apie 10 procentų, kurie šiluma apsirūpina ją gamindami individualiai (elektra, dujomis, kietu kuru ir kt.). Iš viso Klaipėdos mieste veikia 117 įstaigų, finansuojamų iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto, jos yra visose Specialiajame plane nurodytose šilumos tiekimo zonose. Savivaldybės teigimu, visas šias įstaigas ir organizacijas ir toliau numatoma išlaikyti centralizuotos šilumos vartotojomis (bylos 1 tomas, 35-39 lapai).

Tyrimo metu Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat pažymėjo, jog neketina keisti Specialiojo plano, siekiant įgyvendinti Sutarties 4.4 punkte įtvirtintas nuostatas. Savivaldybės teigimu, šios Sutarties nuostatos bus įgyvendintos atsižvelgiant į Specialųjį planą, t.y. nepažeidžiant jo reikalavimų.

Tyrimu nustatyta, kad šilumos energijos šaltinius Klaipėdos mieste tiekia mažiausiai 4 ūkio subjektai – AB „Klaipėdos energija“, UAB „Lamberta“, AB „VST“ ir AB „Lietuvos dujos“. Šilumos tiekimo licencijas papildomai turi UAB „Ukmergės energija“ ir UAB „Baltijos elektrinių investicijos“. UAB „Lamberta“ tiekia šilumą iš individualių gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių. Tyrimo metu UAB „Lamberta“ Konkurencijos tarybai nurodė, kad iš Savivaldybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms ir organizacijoms šilumą galėtų tiekti, tačiau vartotojams parduodama šilumos kaina turėtų būti didesnė, negu AB „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, todėl mano, kad realiai UAB „Lamberta“ neturi galimybės tiekti šilumą šiems objektams (bylos 2 tomas, 5 lapas).

Tyrimo išvados, siūlančios pripažinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimas Nr. T2-196 ir Sutarties 4.4 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, buvo išsiųstos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai ir Klaipėdos miesto savivaldybei nuomonėms pateikti. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba savo nuomonės nepateikė ir bylų nagrinėjimo posėdyje nedalyvavo.

Klaipėdos miesto savivaldybė 2010-03-18 raštu su tyrimo išvadomis nesutiko. Nurodė, jog AB „Klaipėdos energija“ akcininkų sutartis buvo pasirašyta Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip AB „Klaipėdos energija“ akcininkės bei tuo pačiu kaip iš savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų dalininkės. Anot Savivaldybės, Sutarties 4.4 punktas neatlieka ūkinės veiklos reguliavimo funkcijos. Savivaldybė rėmėsi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė, teigdama, kad ji, kaip biudžetinių įstaigų savininkė, turi plačią kompetenciją ir gali priimti atitinkamus sprendimus biudžetinių įstaigų valdyme, siekiant užtikrinti, kad biudžetinės įstaigos įsigytų šildymo paslaugas iš šilumos tiekėjo, siūlančio paslaugas palankiausiomis kainomis.

Bylų nagrinėjimo posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė papildomai nurodė, jog ši akcininkų sutartis, kuri yra Sprendimo priedas, yra sudaryta civilinių santykių pagrindu, kuriuose Savivaldybė veikė kaip bendrovės akcininkė, todėl šia Sutartimi ji negalėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Taip pat nurodė, jog, esant galimybei, Savivaldybė turi rinktis pigiausią šildymo būdą, o šiuo metu pigiausias yra būtent centralizuotas šildymas. Pažymėjo, kad jeigu pagal Specialųjį planą įstaiga yra toje zonoje, kurioje yra galimi kiti nei centralizuotas šildymo būdai, Savivaldybė vertins jų taikymo galimybę atsižvelgdama į kainą, aplinkos apsaugos reikalavimus ir kitus aspektus. Galiausiai pastebėjo, kad Sutarties 4.4. punkte įtvirtintas įsipareigojimas yra deklaratyvus ir nesukelia jokių pasekmių.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nurodo, kad viešojo administravimo subjektai, vykdydami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Vertinant, ar tam tikri teisės aktai ar kiti sprendimai sudaro ar gali sudaryti skirtingas sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams, visų pirma reikia apibrėžti atitinkamą rinką, kurioje yra įtariamas galimas pažeidimas.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.

Pažymėtina, kad miesto statiniams šildyti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma arba necentralizuotai pagaminta šiluma: gaminama individualiose dujų katilinėse, naudojant elektros energiją ir kt. Taigi, vartotojai šildymo poreikiams tenkinti gali naudoti tiek centralizuotai tiekiamą šilumą, tiek dujas – vartotojo požiūriu tai yra tarpusavyje pakeičiami šilumos energijos šaltiniai.  Centralizuotai šilumą Klaipėdos mieste tiekia vienintelis tiekėjas – AB „Klaipėdos energija“. Dujas šildymui Klaipėdos mieste tiekia AB „Lietuvos dujos“, elektros energiją – AB „VST“, šilumą iš individualių gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių tiekia UAB „Lamberta“.

Nagrinėjamu atveju iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms ir organizacijoms nustatytas šilumos energijos šaltinis – centralizuotai pagaminta šiluma, tačiau visi 4 minėti ūkio subjektai gali tarpusavyje konkuruoti siūlydami vartotojams savo šilumos energijos šaltinius, todėl atitinkama prekės rinka apibrėžtina kaip šilumos energijos šaltinių rinka.

Tokį atitinkamos prekės rinkos apibrėžimą patvirtina tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Konkurencijos tarybos ankstesnė praktika. Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-07-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵-604/2003, „tiek centralizuotai pagaminta šiluma, tiek gamtinės dujos yra šilumos energijos šaltinis kaip galutinis produktas pirkėjo požiūriu ir laikytinos tinkamais pakaitalais viena kitai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti egzistuojant atitinkamą rinką – šilumos energijos šaltinių rinką“. Konkurencijos taryba 2005-09-22 nutarime Nr. 2S-12 „Dėl Panevėžio m. savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl miesto šilumos ūkio specialiojo plano tvirtinimo“ atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms“ prekės rinką taip pat apibrėžė kaip šilumos energijos šaltinių rinką.

Kaip nurodė Klaipėdos miesto savivaldybė, iš jos biudžeto finansuojamos įstaigos ir organizacijos yra išsidėsčiusios visoje Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje ir priklauso skirtingoms šilumos tiekimo zonoms. Todėl darytina išvada, kad Savivaldybės Sutarties 4.4. punkto įsipareigojimas susijęs su visa Klaipėdos miesto teritorija. Kita vertus, Sutarties įsipareigojimas neturi poveikio už Klaipėdos miesto teritorijos ribų, kadangi Savivaldybės Specialusis planas reglamentuoja šildymo zonas tik Klaipėdos mieste ir tik dėl šios teritorijos Savivaldybė gali priimti atitinkamus sprendimus. Dėl šių priežasčių atitinkama geografinė rinka apibrėžtina kaip Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija, o atitinkama rinka – kaip šilumos energijos šaltinių rinka Klaipėdos mieste.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma:

1) subjekto teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

2009 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.T2-196 „Dėl pritarimo AB „Klaipėdos energija“ akcininkų sutarties projektui“ bei 2010 m. sausio 21 d. pasirašė AB „Klaipėdos energija“ akcininkų sutartį, suteikiančią išimtinę teisę AB „Klaipėdos energija“ teikti šildymo paslaugas 117 įstaigų ir organizacijų. Dėl to Sprendimas ir Sutartis vertintini kompleksiškai, kaip individualaus pobūdžio teisės aktas ir jo pagrindu priimtas sprendimas. Kaip pažymėjo Konkurencijos taryba 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr.2S-19, nors sutartis negali būti laikoma teisės aktu, tačiau pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti ir bet kokius kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar tam tikras diskriminacinio ar privilegijuojančio pobūdžio elgesys yra įtvirtinamas konkrečiu teisės aktu, ar jis išreiškiamas bet kokiu kitu sprendimu, nepatenkančiu į teisės aktų kategoriją, toks elgesys gali būti vertinamas Konkurencijos įstatymo požiūriu. Priešingu atveju Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata „viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus“ būtų netikslinga, nes apimtų tik teisės aktais įtvirtintus viešojo administravimo subjektų veiksmus. Dėl šios priežasties Sutartis taip pat gali ir turi būti vertinama Konkurencijos įstatymo požiūriu. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai viešojo administravimo subjektai galėtų išvengti konkurenciją ribojančių veiksmų kontrolės priimdami Konkurencijos įstatymo reikalavimus pažeidžiantį teisės aktą, jo pagrindu įformindamos įvairius sprendimus, pasirašydamos sutartis ir pan., ir vėliau panaikindamos atitinkamą teisės aktą. Konkurencijos įstatymo reikalavimų laikymasis privalo būti užtikrintas nepriklausomai nuo to, kokia forma, t.y. teisės aktu ar bet kokiu kitu sprendimu, yra įforminamas institucijos veiksmas¹

Vertinant Sprendimą ir Sutartį kompleksiškai, pažymėtina, jog Sutarties 4.4. punkte įtvirtinta nuostata „Savivaldybė įsipareigoja užtikrinti, kad iš jos biudžeto finansuojamos įstaigos ir organizacijos išliks centralizuoto šilumos tinklo vartotojomis pagal savivaldybės patvirtintą Specialųjį planą“ buvo privilegijuotas vienas ūkio subjektas (AB „Klaipėdos energija“) kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų (UAB „Lamberta“, AB „Lietuvos dujos“ ir kt.) atžvilgiu. Šiuo Savivaldybės Sprendimu kitiems ūkio subjektams neribotam laikui buvo užkirsta galimybė konkuruoti su AB „Klaipėdos energija“ dėl paslaugų teikimo Savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms, o AB „Klaipėdos energija“ užsitikrino 117 nuolatinių vartotojų, kuriems iš šios bendrovės centralizuotai bus tiekiama šiluma. Tokiu būdu Savivaldybės Sprendimu ir Sutarties 4.4. punktu AB „Klaipėdos energija“ buvo privilegijuota kitų atitinkamos rinkos dalyvių atžvilgiu.

Tiek savo nuomonėje apie atliktą tyrimą, tiek ir bylų nagrinėjimo posėdžio metu Savivaldybė teigė, kad jos veiksmai pasirašant Sutartį turėtų būti vertinami išimtinai kaip bendrovės akcininkės, civilinių santykių dalyvės, todėl tokie jos veiksmai neturėtų būti vertinami pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.

Į tai pažymėtina, kad savivaldybėms pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą priskirtų vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijų vykdymas neretai yra vienaip ar kitaip susijęs su civilinių teisinių santykių atsiradimu tarp savivaldybės ir trečiųjų asmenų. Pavyzdžiui, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, savivaldybė, organizuodama viešųjų paslaugų teikimą, turi teisę sudaryti sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis. Tokiu atveju tarp savivaldybės ir atitinkamų asmenų atsirastų civiliniai teisiniai santykiai, tačiau tai nereiškia, kad tokių teisinių santykių atsiradimas panaikina vietos savivaldos institucijų pareigą priimant atitinkamus teisės aktus ar kitus sprendimus laikytis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Net ir dalyvaudama civiliniuose santykiuose Savivaldybė išlieka viešuoju juridiniu asmeniu, kuriam savo veikloje privalu vadovautis teisės aktais. Todėl ir nagrinėjamu atveju Sutarties sudarymas negali būti laikomas pagrindu netaikyti Konkurencijos įstatymo reikalavimų.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priėmusi Sprendimą, kurio priedo 4.4 punktu įsipareigojo iš jos biudžeto finansuojamas įstaigas ir organizacijas išlaikyti centralizuoto šilumos tiekimo tinkle, sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje veikiančioms bendrovėms, apribodama šioje rinkoje veikiančių ūkio subjektų (išskyrus AB „Klaipėdos energija“) galimybę veikti atitinkamoje rinkoje ir ateityje konkuruoti su AB „Klaipėdos energija“ dėl šilumos vartotojų – iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto finansuojamų įstaigų ir organizacijų.

Kaip pažymėjo UAB „Lamberta“ savo rašte Konkurencijos tarybai, iš Savivaldybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms ir organizacijoms šilumą galėtų tiekti, tačiau vartotojams parduodama šilumos kaina turėtų būti didesnė negu AB „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Taigi, technine prasme įmonė nemato kliūčių šildyti šias įstaigas, o svarbiausias veiksnys būtų pardavimo kaina. Tad, jeigu ateityje šildymas alternatyviais būdais taptų pigesnis nei centralizuotas, įmonės turi turėti galimybę pasiūlyti savo paslaugas Savivaldybei, o pastaroji – jas pasirinkti.

Kaip teigė Savivaldybės atstovė bylos nagrinėjimo posėdžio metu, ten, kur yra galimybė tiekti šilumą pigiausiai, Savivaldybė jau vien pagal teisės aktus turi rinktis pigiausią būdą ir kitokio būdo šiandien nėra. Konkurencijos tarybos nuomone, galiojant Sutarties 4.4. punktui Savivaldybė tokią pasirinkimo galimybę praranda ir, nepriklausomai nuo šildymo kainos, ilgalaikės ir neterminuotos Sutarties galiojimo metu privalės pirkti paslaugas tik iš AB „Klaipėdos energija“.

Kita vertus, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Konkurencijos tarybai aiškino, jog Sutarties 4.4. punkte įtvirtintas Savivaldybės įsipareigojimas yra deklaratyvus ir nesukeliantis jokių pasekmių. Bei, kad jeigu Specialiajame plane numatyta įstaiga yra toje zonoje, kurioje galimi kiti šildymo būdai, Savivaldybė gali rinktis kitą šildymo būdą. Tačiau Konkurencijos taryba pažymi, jog sutartimi vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Civilinio kodekso 6.154 straipsnis), todėl įsipareigojusi savo finansuojamas įstaigas šildyti centralizuotai, t.y. pirkti paslaugas tik iš AB „Klaipėdos energija“, Savivaldybė neturėtų teisės vienašališkai šio susitarimo pakeisti ir pasirinkti kito šildymo būdo, t.y. negalėtų pirkti kito ūkio subjekto teikiamų paslaugų, net jeigu pastarasis ir pasiūlytų palankesnes atitinkamų paslaugų teikimo sąlygas (įskatinat mažesnę kainą).

Be to, pati Savivaldybė patvirtino, jog iš jos biudžeto finansuojamos įstaigos ir organizacijos yra visose Specialiojo plano numatytose zonose, t.y., ir tose, kuriose galimas ne tik centrinis šildymas, bet ir kiti alternatyvūs šilumos energijos šaltinių tiekimo būdai. Todėl egzistuoja reali galimybė, jog iš Savivaldybės biudžeto finansuojamos įstaigos ir organizacijos gali įsigyti šias paslaugas ne tik iš AB „Klaipėdos energija“, bet ir iš kitų šilumos energijos šaltinius siūlančių ūkio subjektų.

Kaip pastebėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁸²²-441/2009, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos „nereikalauja, kad būtų įrodyti konkretūs konkurencijos sąlygų skirtumai, visiškai pakanka ir nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti.“Nagrinėjamu atveju nors šiuo metu ir nėra norinčių ar galinčių teikti šildymo paslaugas Savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms, tačiau neatmestina, jog tokių ūkio subjektų gali atsirasti ateityje. Tuo tarpu prielaidos riboti jų galimybes konkuruoti šioje rinkoje jau buvo sukurtos Savivaldybės Sprendimu ir Sutartimi.

Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad Klaipėdos miesto tarybos Sprendimas ir Sutarties 4.4. punktas vertintini kaip skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ar siekiantiems konkuruoti ūkio subjektams.

Savivaldybė šilumos tiekimą organizuoja specialiųjų šilumos planų pagrindu. Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį.

Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, jog nuspręsdama, kad iš jos biudžeto finansuojamoms įstaigoms ir organizacijoms šiluma bus tiekiama centralizuotai iš AB „Klaipėdos energija“, atsižvelgė į specialųjį planą bei į tai, kad tiekti šilumos energiją šioms įstaigoms ir organizacijoms (vartotojams) turi teisę (licenciją) tik AB „Klaipėdos energija“.

Tačiau pažymėtina, jog nei Šilumos ūkio įstatymas, nei Vietos savivaldos įstatymas nenumato išimčių, kad savivaldybė galėtų nuspręsti dėl vienintelio objektų šilumos energijos šaltinio, nepaliekant galimybės ateityje svarstyti kitus galimus šilumos energijos šaltinius. Tokių įrodymų nepateikė ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Dėl to laikytina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sprendimas ir Sutarties 4.4 punktas nebuvo sąlygoti Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimas Nr.T2-196 pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus dėl to, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, priėmusi Sprendimą, kurio priedo 4.4 punktu įsipareigojo iš jos biudžeto finansuojamas įstaigas ir organizacijas išlaikyti centralizuoto šilumos tiekimo tinkle, sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas šilumą tiekiančioms bendrovėms (UAB „Lamberta“, AB „VST“, AB „Lietuvos dujos“ ir kt.) veikti atitinkamoje šilumos energijos šaltinių rinkoje ir konkuruoti su AB „Klaipėdos energija“ dėl šilumos vartotojų.

Įvertinus Sutarties 2.2 ir 2.3 punktų turinį, nėra pagrindo teigti kad minėti punktai diskriminuoja ar privilegijuoja atskirus ūkio subjektus ir atitinkamai sudaro jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

Minėti punktai numato, jog akcininkų sutartį sudaro tik 2 stambiausi AB „Klaipėdos energija“ akcininkai. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis yra taikomas tiems viešojo administravimo subjekto priimtiems teisės aktams ar sprendimams, kurie yra susiję su ūkinės veiklos reguliavimu. Tuo tarpu nagrinėjamu Sutarties 2.2. ir 2.3. punktų atveju ūkinė veikla nėra vykdoma, todėl šie punktai negali būti vertinami Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme. Juridinio asmens dalyvių (akcininkų) balsavimo sutartis, akcininkų apsaugą ir jų tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Todėl klausimas, ar tokios nuostatos nepažeidžia kitų akcininkų interesų, turėtų būti sprendžiamas šiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į šias aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sprendimo priedo ir Sutarties 2.2 ir 2.3 punktai nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, Konkurencijos taryba nagrinėja, ar viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į viešojo administravimo subjektus su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus.

Nagrinėjamu atveju konstatavusi, kad Sprendimas ir Sutarties 4.4 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, Konkurencijos taryba turi teisę įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę panaikinti Sprendimą ir Sutarties 4.4 punktą arba pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Pažymėtina, kad Sutarties 4.4. punkto pripažinimas prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams nereiškia, kad Savivaldybė apskritai negali nuspręsti dėl jai priklausančių įstaigų ir organizacijų šildymo būdo. Sutarties punktas gali būti atitinkamai pakeistas nustačius Savivaldybei galimybę peržiūrėti šį punktą ir, atsižvelgus į tuo metu rinkoje veikiančius ūkio subjektus,  šildymo energijos šaltinių kainas bei kitas aplinkybes, pasirinkti kitą šildymo būdą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a :

1. Pripažinti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimas Nr.T2-196 ir 2010-01-20 AB „Klaipėdos energija“ akcininkų sutarties 4.4 punktas ta apimtimi, kuria Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė užtikrinti, kad iš jos biudžeto finansuojamos įstaigos ar organizacijos išliks centralizuoto šilumos tinklo vartotojomis, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę per 1 mėnesį nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimą Nr. T2-196 ir 2010-01-20 AB „Klaipėdos energija” akcininkų sutarties Nr. J16-8 4.4 punktą arba pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Tarybos narys,

pavaduojantis pirmininką Sigitas Cemnolonskis

¹2007 m. rugsėjo 20 d. Konkurencijos tarybos nutarimas Nr.2S-19 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų perkant paslaugas iš UAB „Rubicon eventus“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.