BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL LEIDIMO VYKDYTI KONCENTRACIJĄ UAB „DANBALT INTERNATIONAL“ IR UAB „ARMITANA“ STEIGIANT BENDRĄ ĮMONĘ IR ĮGYJANT BENDRĄ KONTROLĘ

  • 2011 12 30
  • Nutarimo Nr.: 1S-256
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2011 m. gruodžio 30 d. posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl leidimo vykdyti koncentraciją UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ steigiant bendrą įmonę ir įgyjant bendrą kontrolę.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
(1) 2011 m. rugpjūčio 31 d. Konkurencijos taryboje gautas UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ pranešimas apie ketinamą vykdyti koncentraciją steigiant bendrą įmonę, įsigyjant po 50 proc. steigiamos įmonės akcijų bei tokiu būdu įgyjant bendrą steigiamos įmonės kontrolę. Apie šį pranešimą buvo paskelbta 2011 m. rugsėjo 7 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 71(1). Konkurencijos tarybos 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1S-193 pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas buvo pratęstas Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytam laikotarpiui.
(2) Tiek UAB „Danbalt International“, tiek UAB „Armitana“ bei su jais susijusių kitų ūkio subjektų pagrindinė vykdoma veikla yra mažmeninė ir didmeninė prekyba avalyne ir odos gaminiais. Šie ūkio subjektai taip pat užsiima mažmenine prekyba aprangos bei sporto prekėmis.
(3) Ketinama steigti bendra įmonė perimtų ir vykdytų dalį UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ veiklos, susijusios su prekyba avalyne ir odos gaminiais. Jos funkcijos apimtų avalynės pirkimų iš tiekėjų organizavimą, logistikos veiklos vykdymą, bendrovių platinamos avalynės marketinginių priemonių organizavimą bei vykdymą, prekybinių plotų, skirtų mažmeninės prekybos avalyne ir odos gaminiais vykdymui, nuomos valdymą bei kitas su bendrovių vykdoma veikla prekybos avalyne rinkose susijusias funkcijas.
(4) Atsižvelgus į tai, kad koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai prekybą aprangos ir sporto prekėmis vykdo nedideliame skaičiuje parduotuvių (pvz., UAB „Danbalt International“ valdo 11 drabužių parduotuvių, UAB „Armitana“ – 3 drabužių parduotuves, o  sporto prekėmis apskritai neprekiauja), o jų pagrindinė vykdoma ūkinė veikla bei planuojamos steigti bendros įmonės veikla susijusi su prekyba avalyne ir odos gaminiais, siekiant tinkamai įvertinti nagrinėjamą koncentraciją  buvo analizuojama tik prekyba avalyne ir odos gaminiais.
(5) Kadangi UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ vykdoma didmeninės prekybos avalyne veikla sudaro tik nedidelę didmeninės prekybos avalyne Lietuvoje dalį (bendra šių bendrovių į Lietuvą importuojamos avalynės dalis vertės išraiška  2010 m. nesiekė 20 proc., o kiekio išraiška sudarė  iki 10 proc.), be to, beveik visi didmeniniai pardavimai vykdomi išimtinai tik susijusioms bendrovėms, nagrinėjamos koncentracijos tikslais toliau vertinama tik UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ veikla mažmeninės prekybos avalyne rinkoje. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad odos gaminių prekyba specializuotose avalynės parduotuvėse sudaro nedidelę visų pardavimų dalį, nėra tikslinga atskirai išskirti šių rinkų.
(6) Nustatyta, kad 2010 m. Lietuvoje įvairiuose miestuose UAB „Danbalt International“ ir su ja susijusioms bendrovėms priklausė 54 specializuotos mažmeninės prekybos avalyne ir odos gaminiais parduotuvės. Bendrovei ir su ja susijusioms bendrovėms UAB „Danbalt Boutiqe“, UAB „Danbalt Fashion“ bei UAB „Danbalt Trading“ priklausė šie parduotuvių tinklai bei parduotuvės: „Danija“ (32 parduotuvės); „Famclub“ (11 parduotuvių); „Este“ (6 parduotuvės); „WAWA“ (5 parduotuvės).
(7) UAB „Armitana“ Lietuvoje įvairiuose miestuose 2010 m. priklausė 51 specializuota mažmeninės prekybos avalyne ir odos gaminiais parduotuvė. Bendrovei priklausė šie parduotuvių tinklai bei parduotuvės: „Žygio batai“ (17 parduotuvių); „Salamander“ (10 parduotuvių); „Step Top“ (8 parduotuvės); RENO (3 parduotuvės); GEOX (2 parduotuvės); „Clarks“ (1 parduotuvė); „Hogl“ (1 parduotuvė); „Tops“ (1 parduotuvė); 8 avalynės išparduotuvės.
(8) Dalyje miestų savo parduotuves valdo abu koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai: 2010 m. Vilniuje UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ kiekviena valdė po 19 parduotuvių; Kaune  bendrovės atitinkamai valdė po 10 ir 11 parduotuvių; Klaipėdoje – 9 ir 8; Šiauliuose – 6 ir 5; Panevėžyje – 4 ir 4; Mažeikiuose – 1 ir 1; bei Utenoje – 1 ir 1.
(9)  Mažmeninę prekybą avalyne specializuotose parduotuvėse Lietuvoje vykdo ir kiti ūkio subjektai, dalis jų turi parduotuvių tinklus ar valdo po kelias parduotuves įvairiuose miestuose, pvz., UAB „Primadis“ (26 parduotuvės „Verus“ ir „Verus batai“), UAB „Amarivus“ (28 parduotuvės „Viva batai“ ir „Alikante“), UAB „Baltic versa“ (9 parduotuvės „Elegant Line“), UAB „Ageseta“ (17 parduotuvių „Gino Rossi“, „A&G“ ir „Rieker“), UAB „Deichmann avalynė“ (14 parduotuvių „Deichmann“). Taip pat mažmenine prekyba avalyne užsiima ir neapibrėžtas skaičius pavienes specializuotas parduotuves valdančių įvairių ūkio subjektų, kurie Lietuvoje užima apie 30 proc., o miestuose, kuriuose parduotuves valdo abu koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai,  apie 20 proc. rinkos dalį[1]. Bendra specializuotų avalynės parduotuvių pardavimų apyvarta Lietuvoje 2010 m. sudarė apie 69 proc.
(10) Mažmeninė prekyba avalyne vykdoma ir kitais prekybos kanalais (ne per specializuotas avalynės parduotuves), pvz., parduotuvėse, kuriose avalynė parduodama greta kitų prekių: drabužių parduotuvėse „Mango“, „Zara“ „Tommy Hilfiger“, „Apranga“, „Esprit“, „United Colors of Benetton“, „Promod“, „Marks&Spencer“. Didelė dalis avalynės yra parduodama turgavietėse (2010 m. pardavimai turgavietėse sudarė apie 24 proc. visų avalynės pardavimų apyvartos Lietuvoje), įvairi avalynė taip pat parduodama ir mažmeninės prekybos tinkluose, kuriuose vyrauja maisto ir buities prekės (pvz., maisto ir buities prekių parduotuvių tinkle „Maxima“ parduodama avalynė sudaro iki 10 proc. Lietuvoje, o miestuose, kuriuose parduotuves valdo abu koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai, – iki 20 proc. nuo visų avalynės pardavimų).
(11) Vertinant mažmeninės prekybos avalyne sąlygas nustatyta, kad egzistuoja didelis skaičius įvairių avalynės tiekėjų, platinančių įvairiais prekių ženklais pažymėtą avalynę, Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai dažniausiai avalynę perka iš Europos ir Azijos tiekėjų, pvz., iš Vokietijos, Lenkijos, Olandijos, Italijos, Kinijos, Indijos ir kt. Susitarimai dėl avalynės tiekimo įprastai sudaromi tarptautinių parodų metu, jų sudarymas neformalizuotas, o tiekėjai įprastai nustato nedidelius minimalius avalynės pirkimo kiekius. Dažniausiai nėra sudaromos išimtinio tiekimo sutartys, todėl iš esmės visi prekyba avalyne užsiimantys ūkio subjektai avalynės gali įsigyti iš daugelio tiekėjų. Atitinkamai tų pačių batų tiekėjų produkcija ar tais pačiais prekių ženklais  pažymėta avalyne gali savo valdomose parduotuvėse pardavinėti ir pardavinėja įvairūs ūkio subjektai. Nustatyta, kad tokiais prekių ženklais kaip pvz., Tamaris, Rieker, Caprice, Lacoste, Bronx, Bugatti, Salamander, S.Oliver, Marco Tozzi, Via Uno, Vagabond prekiauja ne tik koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai, bet ir jų konkurentai, prekiaujantys avalyne specializuotose avalynės parduotuvėse, be to, dalis minėtų prekės ženklų avalynės koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams generuoja didžiausias pajamas. UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ taip pat neturi išimtinių teisių prekiauti konkrečių tiekėjų ar konkrečiais prekių ženklais pažymėta avalyne, tačiau dėl didelės tiekėjų gausos, atskiros išimtinio tiekimo sutartys neapribotų kitų ūkio subjektų galimybių vykdyti veiklą, atitinkamą avalynę perkant iš kitų tiekėjų. Be to, vartotojai nėra prisirišę prie konkrečių tiekėjų ar konkrečiais prekių ženklais pažymėtos produkcijos.
(12) Nagrinėjant pranešimą apie koncentraciją nebuvo nustatyta, kad egzistuotų reikšmingos kliūtys pradėti mažmeninės prekybos avalyne veiklą. Šiai veiklai vykdyti nėra keliama jokių specifinių reikalavimų, jos vykdymas nereikalauja ypatingų resursų turėjimo ar valdymo. Nenustatyta, kad egzistuotų  nekilnojamojo turto, kuriame būtų galima vykdyti mažmeninę prekybą avalyne veiklą, trūkumas. Nors, priklausomai nuo prekybos vietos, investicijų poreikis gali skirtis (nuomojamos (ar kitu būdu valdomos) patalpos atskiroje parduotuvėje ar tam tikras plotas dideliame prekybos centre ar skirtinguose miestuose), tačiau bet kuriuo atveju tai nesudaro reikšmingų finansinių lėšų poreikio (pvz., naujos avalynės parduotuvės įrengimas ir atidarymas, įskaitant ir prekių įsigijimo išlaidas, gali pareikalauti iki 500 tūkst. Lt). Be to, prekybos avalyne veiklai vykdyti nėra būtina turėti ypatingų žinių, know-how, intelektinės nuosavybės ar kitokios specifinės patirties.
(13) Tai, kad nėra kliūčių pradėti mažmeninės prekybos avalyne veiklą bei ją plėsti ir tokiu būdu sudaryti konkurenciją šia veikla užsiimantiems kitiems ūkio subjektams, patvirtina pranešimo apie ketinamą vykdyti koncentraciją nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje mažmeninės prekybos avalyne veiklą pradėjo, plėtė ar ketina tai daryti bent keli pakankamai reikšmingi ūkio subjektai, pvz., neseniai į Lietuvos rinką atėję UAB „Deichmann avalynė“, „Crocs“ sėkmingai ir toliau plečia savo veiklą. UAB „Deichmann avalynė“ nuo 2008 m. Lietuvoje atidarė 14 specializuotų mažmeninės prekybos avalyne parduotuvių, o bendrovės užimama rinkos dalis miestuose, kuriuose parduotuves valdo abu koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai,  2010 m. siekė nuo 4 iki 9 proc. atitinkamos rinkos. Be to, pagal viešai prieinamą informaciją drabužių parduotuvių tinklą „Apranga“ valdantis ūkio subjektas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su avalynės prekybos tinklu ALDO[2]. Smulkūs ir vidutinio dydžio ūkio subjektai taip pat sėkmingai vykdo veiklą ir konkuruoja su didžiausiais rinkos žaidėjais (pvz., nuo 2008 m. veiklą Lietuvoje pradėjusi UAB „Baltic Versa“ 2010 m. turėjo 9 specializuotas mažmeninės prekybos avalyne parduotuves). Tuo tarpu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ užimamos rinkos dalys pastaraisiais metais mažėjo, pvz., nuo 2008 m. UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ užimama bendra mažmeninės prekybos avalyne rinkos dalis (pagal apyvartą) Lietuvoje sumažėjo apie 6 proc.
(14) Nagrinėjant pranešimą apie UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ ketinamą vykdyti koncentraciją, kai kurie kiti mažmenine prekyba avalyne užsiimantys ūkio subjektai (UAB „Ageseta“, UAB „Baltic versa“ ir UAB Amarivus“) išreiškė abejones, jog ši koncentracija gali sukurti dominuojančią padėtį, apsunkinti konkuruojančių ūkio subjektų veiklos galimybes, nes koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai galės įsigyti atitinkamų prekių bei nuomotis patalpas prekybai pigiau, tokiu būdu susidarydami palankesnes savo ūkinės veiklos sąlygas. Tačiau šie ūkio subjektai nepateikė jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, jog dėl ketinamos vykdyti koncentracijos kiti ūkio subjektai iš tikrųjų prapastų galimybes konkuruoti ar kitokiu būdu būtų itin apribota konkurencija.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
(15) Koncentracijų kontrolę reglamentuojančios teisės nuostatos yra įtvirtintos Konkurencijos įstatymo trečiajame skirsnyje, kurios detalizuotos 2000 m. balandžio 27 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 45 patvirtintoje Pranešimo apie koncentraciją pateikimo, nagrinėjimo ir bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkoje.
(16) Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo nuostatomis Konkurencijos taryba duoda leidimą vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą tais atvejais, jeigu nustato, kad po koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.
(17) Įvertinus pagrindines UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ vykdomos ūkinės veiklos sritis bei pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamos koncentracijos vertinimo tikslais koncentracijos veikiama atitinkama rinka yra susijusi su mažmenine prekyba avalyne.
(18) Nustatant koncentracijos veikiamą prekės rinką būtina atsižvelgti į tai, kad, nors avalynė gali skirtis (priklausomai nuo metų sezono, kuriam ji skirta, pagal savo kainą bei kokybę), ji bet kuriuo atveju tenkina tuos pačius vartotojų poreikius, vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis avalynę yra prekės kaina, o prekės ženklui neteikiama didelė reikšmė. Kita vertus, tais pačiais prekės ženklais pažymėtos avalynės galima rasti tiek parduotuvėse, tiek turgavietėse, be to, tose pačiose parduotuvėse bei turgavietėse galima rasti tiek pigesnės, tiek ir brangesnės avalynės. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad dėl kliūčių įsigyti avalynės iš tiekėjų nebuvimo, reaguodami į vartotojų poreikius jiems įvairaus pobūdžio avalynės gali pasiūlyti iš esmės bet kuriuo būdu mažmeninę prekybą vykdantys ūkio subjektai. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamos koncentracijos kontekste mažmeninės prekybos avalyne prekės rinka gali apimti visus mažmeninės prekybos kanalus. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju prekės rinka apibrėžtina kaip mažmeninė prekyba avalyne, kuri apima tokius pardavimo kanalus, kaip prekybą avalyne per specializuotas avalynės parduotuves bei specializuotas drabužių parduotuves, taip pat prekybą avalyne turgavietėse bei per mažmeninės prekybos tinklus, kuriuose vyrauja maisto ir buities prekės.
(19) Vertinant geografinės rinkos apibrėžimą, atsižvelgtina į avalynės, kaip prekės, pobūdį, kuris pasižymi tuo, jog prieš ją įsigyjant, jos tiesiogiai neapžiūrėjus ir nepasimatavus, vartotojams įprastai iš anksto sunku įvertinti, ar konkretūs batai atitiks jų poreikius. Be to, aplinkybė, jog analogiškos ar panašios rūšies ir kokybės avalynės kaina ir kitos įsigijimo sąlygos visoje Lietuvoje yra panašios, leidžia daryti išvadą, kad pirkėjai, siekdami įsigyti avalynės, nėra linkę vien dėl jos vykti į tolesniuose miestuose esančias avalynės prekybos vietas.
(20) Dėl šių priežasčių nagrinėjamos koncentracijos veikiamos atitinkamos rinkos šios koncentracijos vertinimo tikslais gali būti apibrėžtos kaip lokalinės rinkos, apimančios  tam tikrus Lietuvos miestus arba kitus teritorinius vienetus, kuriuose mažmeninę prekybą avalyne vykdo (turi parduotuves) koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai, t. y. mažmeninė prekyba Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių ir Utenos rajonuose. Kita vertus, net jei būtų apibrėžta platesnė geografinė bei atitinkama rinka (pvz., kaip apimanti mažmeninę prekybą avalyne visoje Lietuvoje), nagrinėjamos koncentracijos vertinimui reikšmės tai neturėtų, nes  bet kuriuo atveju nebūtų pagrindo konstatuoti, jog dėl UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ vykdomos koncentracijos  būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija dėl toliau nurodytų priežasčių.
(21) Vertinant UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ po koncentracijos kartu užimamas atitinkamų rinkų dalis, pastebėtina, kad visose lokalinėse atitinkamose rinkose ji nesiektų 30 proc., išskyrus Kaune, kur ši dalis galėtų nežymiai viršyti 30 proc. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didelę mažmeninės prekybos avalyne rinkos dalį sudaro prekyba avalyne turgavietėse – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Utenoje 2010 m. mažmeninė prekyba avalyne turgavietėse siekė nuo 5 iki 29 proc., taip pat, ypač mažesniuose miestuose, per „Maxima“ prekybos tinklą – minėtuose miestuose „Maxima“ užimamos mažmeninės prekybos avalyne rinkos dalys sudarė nuo 3 iki 18 proc. Tuo tarpu vertinant koncentraciją nacionaliniu mastu, koncentracijoje dalyvaujančių subjektų po koncentracijos bendrai užimama mažmeninės prekybos avalyne dalis sudarytų apie [20-25] proc. Be to, kaip nustatyta pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo metu, pastaraisiais metais koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų pardavimų apyvartos dalis mažėjo, kai tuo pačiu metu į atitinkamas rinkas įėjo keli nauji dalyviai.
(22) Ši aplinkybė patvirtina, kad atitinkamos koncentracijos veikiamos rinkos yra pakankamai dinamiškos, ką lemia kliūčių patekti į jas nebuvimas. Įėjimas į rinką nereikalauja itin didelių investicijų, nei specialių žinių, know-how ar intelektinės nuosavybės, nėra didelių kliūčių įsigyti prekes iš tiekėjų – prekių tiekimas neformalizuotas, susitarimai dėl avalynės tiekimo dažniausiai sudaromi tarptautinių parodų metu, nesudarant išimtinių tiekimo susitarimų,  tiekėjų reikalavimai dėl užsisakomų avalynės kiekių paprastai yra vienodi visiems užsakovams ir dažniausiai nesunkiai įvykdomi net ir mažiems ar vidutinio dydžio ūkio subjektams. Todėl skirtingos bendrovės gali laisvai prekiauti ir prekiauja tų pačių batų tiekėjų produkcija ar avalyne pažymėta tais pačiais prekių ženklais, pvz., Tamaris, Rieker, Salamander, Caprice, Lacoste, Bronx, Bugatti, S.Oliver, Marco Tozzi, Via Uno, Vagabond. Atkreiptinas dėmesys, jog didžiausią apyvartą koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams generuoja tie prekių ženklai, kuriais prekiauja ir kiti ūkio subjektai. Be to, kai kuriais prekės ženklais, kuriais prekiaujama specializuotose mažmeninės prekybos avalyne parduotuvėse, prekiaujama ir turgavietėse.
(23)   Bendrovėms taip pat nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja kliūtys įsigyti patalpas savo veiklai vykdyti populiariausiose šalies prekybos vietose – nuomos sutartyse paprastai nėra nustatoma jokių apribojimų dėl konkurentų galimybių vykdyti veiklą tame pačiame objekte, pačios bendrovės nėra sudariusios prekybos plotų nuomos sutarčių, kurios kliudytų konkurentams išsinuomoti patalpas. Minėtas aplinkybes patvirtina ir faktinė situacija – į rinką nuolat ateina naujų bendrovių, kurių rinkos dalys pastoviai auga (pvz., UAB „Deichmann avalynė“ („Deichman“), UAB „Open 24“ („Crocks“), UAB „Baltic versa“ („Elegant Line“)), tuo tarpu koncentracijos dalyvių rinkos dalys pastaraisiais metais nuolat mažėjo.
(24) Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors keli ūkio subjektai nurodė, kad yra sudėtinga išsinuomoti prekybos patalpas populiariausiuose prekybos centruose, tačiau visi šie ūkio subjektai, net ir būdami santykinai nedideli atitinkamų rinkų dalyviai, vykdo veiklą populiariausiuose šalies prekybos vietose. Be to, nėra duomenų, kad prekybos centruose itin trūktų prekybos plotų, o UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ prekybos centruose bendrai turimų specializuotų avalynės parduotuvių skaičius nesiekia pusės visų tuose prekybos centruose mažmeninės prekybos avalyne veiklą vykdančių parduotuvių skaičiaus.
(25) Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis, ar itin apribojama konkurencija atitinkamose rinkose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Leisti vykdyti koncentraciją UAB „Danbalt International“ ir UAB „Armitana“ steigiant bendrą įmonę ir įgyjant bendrą kontrolę pagal pateiktą pranešimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos arba nuo jo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininkas Šarūnas Keserauskas
 
[1] Šiame nutarime bendra (Lietuvos) ir atskirų lokalinių teritorijų rinkos apyvarta apskaičiuota remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija www.stat.gov.lt kaip avalynės ir odos gaminių mažmeninės prekybos specializuotose parduotuvėse apyvartos (kodas G4772), avalynės apyvartos turgavietėse (kodas M4070203) bei avalynės pardavimų parduotuvių tinkle „Maxima“, pagal bendrovės pateiktus duomenis, suma. Atskirų ūkio subjektų, prekiaujančių avalyne specializuotose avalynės ir odos gaminių parduotuvėse, rinkos dalys apskaičiuotos pagal jų pateiktus duomenis apie specializuotų parduotuvių apyvartas. Visų kitų ūkio subjektų, prekiaujančių avalyne specializuotose avalynės ir odos gaminių parduotuvėse, iš kurių duomenys nebuvo gauti, apyvarta apskaičiuota iš bendros apyvartos Lietuvoje atėmus ūkio subjektų pateiktus duomenis apie jų apyvartas bei apyvartas turgavietėse. Įvertinus, kad ūkio subjektų, kurių duomenys nebuvo gauti, bendra apyvarta sudaro apie 30 proc. bendros apyvartos Lietuvoje, buvo laikyta, kad ūkio subjektų, kurių duomenys nėra gauti, apyvartos ir atitinkamose lokalinėse rinkose sudarytų apie 30 proc.
[2] Informacija 2011-09-01 buvo paskelbta UAB „MG Baltic“ internetiniame puslapyje www.mgbaltic.lt: http://www.mgbaltic.lt/lt.php/naujienos/apranga_pasirae_franizes_sutarti_su_kanados_aldo_del_avalynes_parduotuviu_tinklo_pletros_baltijos_alyse/2587