DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS 1998 M. VASARIO 12 D. ĮSAKYMU NR. 55 PATVIRTINTŲ KELEIVINIO KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ APIPAVIDALINIMO NUOSTATŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko R. Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių: A.Klimo, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus, D.KJimašauskienės,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams: L.Darulienei, P.Kvietkauskienei, P.Minkevičiui, D.Stadalnikienei, V.Vyšniauskienei,

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos: įgaliotam atstovui Keleivinio transporto skyriaus viršininkui Jonui Mickui,

Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą Dėl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.55 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų atitikimo konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 4 straipsnio reikalavimus.

Nagrinėjimas pradėtas 2001 sausio 25 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.17 pagal Konkurencijos tarybos paslaugų skyriaus pateiktą informaciją.

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.55 patvirtinti Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatai (toliau Nuostatai) reglamentuoja visos šalies, visų markių ir modelių reguliaraus kelių transporto priemonių apipavidalinimą. Nuostatus paruošė AB „Dizaino institutas“ Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos užsakymu. Numatyta, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos koordinuoja šių Nuostatų įgyvendinimą, kaupia savivaldybių ir vežėjų pastabas, apibendrina jas ir prireikus rengia Nuostatų patikslinimo projektus. Nuostatuose nurodyti vietinio (miesto ir priemiestinių) ir tolimojo susisiekimo autobusų, taip pat tarptautinio susisiekimo autobusų, maršrutinių taksi ir lengvųjų automobilių-taksi apipavidalinimo principai ir būdai. Pagal šių Nuostatų 2.8. p., transporto priemonių, dirbančių reguliaraus vietinio transporto maršrutuose, išorėje galima talpinti reklamą specialiai tam skirtose vietose, tuo tarpu pagal šių Nuostatų 6.8 punktą maršrutinių taksi, veikiančių mieste reguliariais reisais, išorėje talpinti reklamą, nesusijusią su vežėjo veikla, draudžiama. Viduje reklamos talpinimas draudžiamas tiek autobusu, tiek maršrutinių taksi atžvilgiu.

Vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais atitinkamuose miestuose keleivius veža autobusai, troleibusai (Vilniuje ir Kaune) ir maršrutiniai taksi. Nors tarp šių transporto priemonių yra tam tikri skirtumai, tačiau jie neturi esminio poveikio keleiviui norint pakeisti vieną transporto priemone kita. Taigi, šios keleivių vežimo transporto priemonės veža keleivius Lietuvos miestuose reguliariais vietiniais maršrutais ir pagal savo sąlygas ir kainas keleivio požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai. Maršrutinių taksi paslaugomis daugiau naudojasi lengvatų neturintys keleiviai, nes Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatyta, kad lengvatos netaikomos keleiviam, važiuojantiems maršrutiniais taksi. Todėl tyrimo metu nagrinėjama paslauga apibrėžta kaip keleivių neturinčių lengvatų vežimas keleivinėmis transporto priemonėmis (autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi) vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais.

Dažniausiai maršrutiniais taksi miestuose keleivius veža privatūs vežėjai, o autobusais - valstybės ar savivaldybės įmonės. AB „Vilniaus autobusų parkas“, SPUAB „Kauno autobusai“ vykdo keleivių vežimą autobusais, bei keliuose maršrutuose ir maršrutiniais taksi (AB „Vilniaus autobusų parkas“ turi tik vieną tokį maršrutą). Panevėžio miesto savivaldybės įmonė AB „Panevėžio autobusų parkas“ vykdo keleivių vežimą tik autobusais. Pagal turimus Panevėžio miesto privačių vežėjų asociacijos „Maršrutas“ duomenis iš reklamos ant vieno maršrutinio taksi per mėnesį gaunama apie 100 Lt pajamų.

Iš pateiktų Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir AB „Dizaino institutas“ paaiškinimų tampa aišku, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujamasi sprendžiant komercinės reklamos galimumą ant reguliaraus keleivinio transporto priemonių, yra transporto priemonės, naudojamos keleiviams vežti, dydis. Tačiau vadovaujantis šiuo kriterijumi sunku paaiškinti sprendimą neleisti reklamos ant transporto priemonių, vežančių keleivius reguliaraus tolimojo susisiekimo maršrutais (Nuostatų 3.9 punktas). Transporto priemonės, kuriomis vežami keleiviai reguliaraus tolimojo susisiekimo maršrutais, gali būti įvairių rūšių. Dažniausiai šiais maršrutais Lietuvoje keleivius veža autobusai ir mažieji autobusai (maršrutiniai taksi). Taigi, šioms transporto priemonių rūšims, vežantiems keleivius reguliaraus tolimojo susisiekimo maršrutais, komercinė reklama neleidžiama, nors transporto priemonių dydis ir yra skirtingas.

Tyrėjų nuomone, Susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Ni.55 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 2.8. punktas, leidžiantis dėti reklamą ant autobusų, sudaro nevienodas konkurencines sąlygas maršrutiniams taksi, kuriais dažniausiai veža privatūs vežėjai, dirbantys reguliaraus vietinio susisiekimo maršrutuose, kuriems tokia reklama draudžiama nuostatų 6.8. punktu.

Posėdyje dalyvavęs įgaliotas atstovas J.Mickus paaiškino, kad rengiant minėtus Nuostatus nebuvo įvertintos aplinkybės dėl skirtingų konkurencijos sąlygų atsiradimo galimybės. Buvo žiūrima tik į tai, kad taksi ir maršrutiniai taksi būtų apipavidalinti vienodai ir pagal tai būtų lengviau juos identifikuoti miesto transporto sraute, dėmesys buvo kreipiamas tik į tai, kad išsiskirtų privaloma specifinė informacija. Taip pat buvo paaiškinta, kad Susisiekimo ministerija sutinka pataisyti minėtus Nuostatus ir jau yra įsakymo projektas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas ir jo gynimo mechanizmas yra realizuotas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nurodo, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 str. nustatyta, kad kelių transporto valstybinį vykdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybės. Susisiekimo ministerija

pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susiekimo ministerija, vykdydama jai pavestas funkcijas, tame tarpe teisės aktų priėmimą, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei vienodas konkurencijos sąlygas visiems rinkos dalyviams.

1998 m. vasario 12 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 55 patvirtintų keleiviniu kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 2.8 punkte nustatyta, kad ant vietinio susisiekimo transporto priemonių reklamą specialiai tam skirtose vietose dėti leidžiama, o šių nuostatų 6.8 punkte nustatyta, kad ant maršrutinių taksi reklamą, nesusijusią su vežėjo veikla, talpinti draudžiama.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 str. atitinkama rinka apibrėžiama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje, o prekės rinka - visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Taip pat 2000 m. vasario 24 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 17 patvirtintuose Konkurencijos tarybos paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, nustatyta, kad apibrėžiant prekės rinką iš pradžių analizuojamas paklausos pakeičiamumas, t.y. pirkėjų galimybės keisti vieną prekę kita ar pirkti ją kitoje teritorijoje. Paklausos pakeičiamumas yra tiesioginis ir veiksmingiausias ūkio subjekto elgesį rinkoje varžantis veiksnys. Keleivių, neturinčių transporto lengvatų, atžvilgiu vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais važiuojantys autobusai, troleibusai ir maršrutiniai taksi teikia pakeičiamas paslaugas.

Leidimas vienam ūkio subjektui teikti komercinę reklamą, kitam jo nesuteikiant, yra diskriminuojančio pobūdžio. Komercinės reklamos teikimas sudaro galimybę vežėjui, teikiančiam keleivinio vežimo paslaugas autobusais ar troleibusais vietinio susisiekimo maršrutais, gauti papildomų pajamų, tuo tarpu vežėjai, teikiantys analogiškas paslaugas maršrutiniais taksi, tokios galimybės neturi. Pajamų negavimas blogina vežėjų maršrutiniai taksi finansinę padėtį lyginant su vežėjais autobusais ar troleibusais ir tai sukuria skirtingas konkurencines sąlygas.

Vežėjai vietinio susisiekimo transporto priemonėmis (autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi) veikia atitinkamoje paslaugos rinkoje ir konkuruoja tarpusavyje, todėl Nuostatų punktai, kurių vienas leidžia ant vietinio susisiekimo transporto priemonių talpinti išorinę reklamą, o kitas draudžia ant maršrutinių taksi talpinti tokia reklama, sukuria skirtingas konkurencines sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Remdamasi išdėstytu, Konkurencijos taryba Konstatuoja, kad Susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 patvirtintų keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 2.8 ir 6.8 punktai pažeidė Konkurencijos įstatymo Nr. VTTI-1099 4 str. 2 dalį.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 19 straipsnio l dalies 4 punktu,

1. Pareikalauti, kad Susisiekimo ministerija pakeistų 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.55 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 2.8 ir 6.8 punktus taip, kad jie neprieštarautų} Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

2. l punkte nurodytas reikalavimas turi būti įvykdytas ir apie tai pranešta Konkurencijos tarybai per vieną mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

 

Pirmininkas R.Stanikūnas