DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. BIRŽELIO 4 D. NUTARIMO NR.644 „DĖL KASOS APARATŲ DIEGIMO IR NAUDOJIMO“ 3.4.4.PUNKTO BEI 3.7.15. PUNKTO IR 1999 M. GRUODŽIO 28 D. NUTARIMO NR. 1491 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 M. SPALIO 30 D. NUTARIMO NR.1398 „DĖL PATENTŲ IŠDAVIMO TVARKOS“ DALINIO PAKEITIMO“ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS TYRIMO NUTRAUKIMO

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2000 m. liepos 21 d. posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto privačių vežėjų asociacijos „Autosektorius“ ir Vilniaus autobusų vežėjų asociacijos „Vilniava“ kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 644 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo“ 3.4.4. punkto bei 3.7.15. punkto ir dėl 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1491 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1398 „Dėl patentų išdavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ atitikimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms.

Pareiškėjų teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 644 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo“ 3.4.4. punktas bei 3.7.15. punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymą, kadangi šiai dienai Lietuvoje nei viena privati keleivių vežėjų įmonė neturi nuolatinių bilietų, neturi komposterių bilietams kompostiruoti ir neplatina bilietų per spaudos kioskus. Dėl to, minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas yra diskriminacinio pobūdžio privačių keleivių vežėjų atžvilgiu lyginant su municipalinėmis UAB.

Klaipėdos miesto privačių vežėjų asociacijos „AUTOSEKTORIUS“ nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1491 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1398 „Dėl patentų išdavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ faktiškai dirbtinai iššaukia bankrotą 26 000 personalinių įmonių, neturinčių juridinio asmens statuso, tarp jų ir privatiems keleivių vežėjams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sustiprinti prekių (paslaugų) už grynus pinigus pardavimo kontrolę, 1998 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo“ (Žin., 1998, Nr.53-1463) nustatė, kad visos Lietuvos Respublikos įmonės, įstaigos ir organizacijos turi įrengti ir naudoti kasos aparatus kiekvienoje darbo vietoje, kurioje gyventojai už prekes (paslaugas) atsiskaito grynais pinigais ir gyventojams už perkamas prekes išduodami gryni pinigai, kai neišduodamas kitas(ne kasos aparato kvitas) apskaitos dokumentas. Šiems atsiskaitymams atlikti turi būti naudojami kasos aparatai. Šio nutarimo 3.4.4. punktu kasos aparatų įrengimo keleivinio transporto įmonių kasose bei keleivinio transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai, terminas buvo pratęstas 2000 m. sausio 1 d..

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 gruodžio 28 d. nutarimu Nr.1493 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 644 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo“ dalino pakeitimo“ ( Žin., 1999, Nr.114-3313) šio punkto nuostata buvo dalinai pakeista nustatant, kad savivaldybių tarybos savo sprendimu gali iki trijų mėnesių atidėti kasos aparatų diegimo terminą miestų keleivinio transporto priemonėse, kuriose parduodami bilietai, įregistruoti teritorinėse valstybinėse mokesčių inspekcijose. Be to, minėtu nutarimu numatyta, kad kasos aparatų nereikia miestų keleivinio transporto priemonėse, kuriose už važiavimą atsiskaitoma pažymėjus vienkartinius bilietus -talonus. Tačiau ne mažiau kaip pusė visų vežėjo parduodamų talonų turi būti nuolat pardavinėjama spaudos kioskuose, parduotuvėse ar kitose prekybos vietose (3.7.15. punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1491 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1398 „Dėl patentų išdavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ pakeitė anksčiau galiojusią Patentu išdavimo tvarką. Sutinkamai su šiuo nutarimu nuo 2000 m. balandžio 1 d. patentai bus išduodami tik fiziniams asmenims. Patentai nuo 2000 m. balandžio 1 d. neišduodami fiziniams asmenims verstis licencijuojama veikla (Patentų išdavimo fiziniams asmenims tvarkos 2 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė šio nutarimo nuostatas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi: „Šis įstatymas netaikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems nekomercine veikla (veikla, kuria nesiekiama pelno), taip pat fiziniams asmenims, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įsigyja patentą ir pagal jį užsiima komercine-ūkine veikla bei nėra susiję darbo santykiais pagal darbo sutartį kaip darbdaviai su kitais asmenimis ...“.

Visos įmonių rūšys: individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir investicinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, žemės ūkio bendrovės (veikla reglamentuojama atskirame įstatyme), kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) sutinkamai su Įmonių įstatymu įmonė privaloma tvarka veda apskaitą, apie kurią pagal Lietuvos Respublikos įstatymus valstybės organams teikia informaciją įmonių apmokestinimo ir buhalterinės-finansinės apskaitos reikmėms (Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 15 str.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 08 „Dėl juridinio asmens teisių neturinčių įmonių buhalterinės apskaitos“ numatė, kad juridinio asmens teisių neturinčios įmonės tvarko buhalterinę apskaitą pagal šiuos principus: juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, kurios nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos ir kuriose nėra ir praėjusiais kalendoriniais metais nebuvo samdomų darbuotojų, tvarkydamos apskaitą taiko paprastąjį įrašą, o kitos įmonės - dvejybinį įrašą; visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais. Ūkinės operacijos, kurios negali būti dokumentuotos, grindžiamos su jomis susijusių kitų operacijų dokumentais; įplaukos ir išlaidos tvarkant apskaitą registruojamos pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo reikalavimus; surašoma pajamų deklaracija; buhalterinės apskaitos tarnyba neprivaloma.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymu, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas, jeigu priimti teisės aktai suteikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

Analizuojant nuostatą ar priimtas teisės aktas suteikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus arba jų grupes galima teigti, kad aukščiau minėto nutarimo 3.4.4. ir 3.7.15 punktai suteikia visoms keleivių vežimų užsiimančioms įmonėms vienodas galimybes: įrengti kasos aparatą ar pardavinėti bilietus - talonus spaudos kioskuose, parduotuvėse ar kitose prekybos vietose.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 punktu, konkurencijos sąlygos suprantamos kaip visokie pirkimo ir pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakuojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ir vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.). Konkurencijos sąlygų skirtumai turėtų būti suprantami kaip vieno ar kelių subjektų skirtinga padėtis, nelygios galimybės veikti atitinkamoje rinkoje kitų ūkio subjektų atžvilgiu vertinant šiuos pirkimo ar pardavimo ekonominius parametrus. Aukščiau minėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų 3.4.4. ir 3.7.15. punktai liečia mokesčių administravimo priemones ir veiklai atitinkamoje rinkoje įtakos neturi, kadangi mokesčių administravimo priemonės visoms įmonėms vienodos - privaloma turėti kasos aparatą arba pardavinėti bilietus - talonus spaudos kioskuose, parduotuvėse ar kitose prekybos vietose.

Iki šiol egzistavusi tvarka individualioms (personalinėms) įmonėms dirbti pagal patentą suteikė joms galimybę iš anksto sumokėti nustatytą mokestį ir vykdyti numatytą ūkinę veiklą. Nors ir privaloma suprastinta buhalterinė apskaita patento atveju neturėjo praktinės reikšmės, nes jokios informacijos valstybės organams įmonių apmokestinimo reikmėms jos neteikė.

Dėl aukščiau minėtų priežasčių praktikoje atsiradę papildomi skirtumai įmonių taikomose apskaitos sistemose suteikė individualioms (personalinėms) įmonėms tam tikras privilegijos. Individualioms (personalinėms) įmonėms, panaikinus galimybę dirbti pagal patentą, nuo šiol teks realiai taikyti suprastintą buhalterinę apskaitą: paprastąją apskaitos sistemą; pateikti pajamų deklaraciją, o buhalterinės apskaitos tarnyba neprivaloma. Šios įmonės gali savo nuožiūra tvarkyti savo apskaitą, taikydamos likusioms įmonių rūšims privalomą buhalterinės apskaitos sistemą: dvejopą sistemą, pajamų ir sąnaudų kaupimo principą ir teikti balansą, pelno ataskaitą, finansinės būklės pakeitimų (piniginių srautų) atskaitą ir paaiškinamąjį raštą.

Individualioms (personalinėms) įmonėms, panaikinus galimybę dirbti pagal patentą, išliko šios įmonės formos privalumas - jos paprastumas taikant buhalterinę apskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII -1099, 30 straipsnio 1 dalimi:

Konkurencijos taryba nutarė tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 4 d. nutarimo Nr.644 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo“ 3.4.4. punkto bei 3.7.15. punkto ir 1999 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1491 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 1398 „Dėl patentų išdavimo tvarkos dalinio pakeitimo“ atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 4 straipsnio reikalavimams (00/ /2/1/01/07/033) nutraukti.

 

Tarybos Pirmininkas Rimantas Antanas Stanikūnas