BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL LKAB „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS TYRIMO NUTRAUKIMO

  • 2005 07 14
  • Nutarimo Nr.: 1S-87
  • Nutrauktas tyrimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2005 m. liepos 14 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė” veiksmų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas buvo pradėtas 2004 m. lapkričio 18 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.1S-164, gavus UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” prašymą ištirti, ar LKAB „Klaipėdos Smeltė”, drausdama UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” pačiai vykdyti krovos darbus, nustatydama nepagrįstai didelius mokesčius už leidimus UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” darbuotojams ir transporto priemonėms patekti į jos teritoriją ir imdama mokesčius už infrastruktūrą nepažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimų.
LKAB „Klaipėdos Smeltė“ vykdo krovos darbus Klaipėdos uosto teritorijoje. Krovos darbai apima krovinių iškrovimą iš jūros laivų, pakrovimą į jūros laivus ir sandėliavimą. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ rinkos dalis krovos darbų rinkoje siekė 2002 m. – 6,6 proc., 2003 m. – 6,6 proc.,  2004 m. apie 6,1 proc. Krovos darbų rinkoje taip pat veikia AB „Klaipėdos jūrų krovos kompanija“ (apie 30 proc.), Klaipėdos jūros krovinių kompanija „Bega“ (apie 10 proc.), UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ (apie 6 proc.) ir kt.
Jūrų uosto žemė yra išnuomojama ūkio subjektams konkurso būdu, tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas numato keletą išimčių, kada uosto žemė gali būti išnuomota be konkurso. Viena iš tokių išimčių yra, kai uosto žemė išnuomojama juridiniams asmenims, kurie įsigijo statinius – šiuo atveju yra išnuomojami tik statinių pardavimo (perdavimo) metu buvusiai tiesioginei pastatų paskirčiai reikalingi uosto žemės plotai. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” pasinaudojo šia išimtimi ir sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį ne konkurso tvarka dėl tuo metu tiesioginei pastato (UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas priklausančio šaldytuvo) paskirčiai reikalingo žemės sklypo. Priėjimas prie krantinės yra įgyjamas konkurso būdu. Sudarant žemės nuomos sutartį su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas”, teisė naudotis krantine nebuvo numatyta ir nuomininkas su tuo sutiko, atitinkamai buvo nustatyta ir uosto žemės nuomos kaina (nuomos kaina priklauso nuo to, ar nuomojant žemės sklypą bus suteikta teisė naudotis šalia esančia krantine ir ar yra privažiuojamieji geležinkelio keliai). Tyrimo metu nustatyta, kad uosto žemės nuomos sutartis su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” teismine tvarka yra nenuginčyta.
Norint patekti į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” nuomojamą sklypą bei šaldytuvą būtina važiuoti ar eiti per LKAB „Klaipėdos Smeltė” teritoriją. Leidimų išdavimo tvarka bei tai, kad leidimai gali būti mokami yra numatyta uosto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir yra vienodai taikoma visiems ūkio subjektams, veikiantiems jūrų uosto teritorijoje. Subjektas neturi laisvės pasirinkti, pirkti ar ne leidimą, nes leidimų tvarka yra privaloma. Jūrų uosto naudojimo taisyklėse nurodoma, kad „Uosto apsaugos ir leidimų sistemos darbą kontroliuoja Uosto direkcija”.
UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas” ir LKAB „Klaipėdos Smeltė” sudarytoje sutartyje dėl krovos darbų paslaugos pirkimo, nurodomas infrastruktūros mokestis ir jo mokėjimo tvarka. Mokestis yra mokamas viršijus nustatytas krovinio perkrovimo normas dėl nuo LKAB „Klaipėdos Smeltė” nepriklausančių aplinkybių.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ netaikė Pareiškėjai didesnių nei kitoms įmonėms krovos tarifų.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ir gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje. Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, dominuojanti padėtisapibrėžiama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Tyrimo metu nustatyta, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atitinkamos rinkos dalis nesudaro 40 procentų atitinkamos rinkos, taip pat atsižvelgiant į kitų ūkio subjektų, veikiančių atitinkamoje rinkoje, užimamas rinkos dalis darytina išvada, kad LKAB „Klaipėdos Smeltė“ neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamais veiksmais galėjo būti pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimai.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad teisė naudotis krantine įgyjama konkurso būdu. Tuo metu, kai yra skelbiamas uosto žemės nuomos konkursas, visiems ūkio subjektams egzistuoja vienoda galimybė įgyti teisę naudotis krantine.
Leidimų privalomumo požymis leidžia teigti, kad tai nėra laisvos rinkos prekė, o teisės aktų ūkio subjektams nustatyta prievolė, kuri sietina su pareiga organizuoti nuomojamo uosto žemės sklypo apsaugą. Leidimų sistema nėra ūkinė veikla ir negali būti apibrėžta kaip atskira prekės rinka.
Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūros mokestis renkamas viršijus nustatytas krovinio perkrovimo normas dėl nuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nepriklausančių aplinkybių, ir tie atvejai yra konkrečiai įvardinami tarp įmonių pasirašytoje sutartyje, jis negali būti traktuojamas kaip nevienodų konkurencijos sąlygų sudarymas ir tokie įmonės veiksmai nepažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatų.
Atsižvelgiant į visa tai, išnagrinėjus Pareiškėjos skundžiamus LKAB „Klaipėdos Smeltė“ veiksmus, nenustatyta, kad nagrinėtais įmonės veiksmais galėtų būti pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar LKAB „Klaipėdos Smeltė“ dominuotų atitinkamoje rinkoje ar ne.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Tyrimą dėl LKAB „Klaipėdos Smeltė“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams nutraukti.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas