- 2008 09 25
- Nutarimo Nr.: 1S-131
- Nutrauktas tyrimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2008 m. rugsėjo 25 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl mėsos supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų bei šių ūkio subjektų asociacijų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau - Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva 2007 m. spalio 25 d. nutarimu Nr.1S-138 įtarus, kad mėsos perdirbimo įmonės: UAB „Agrovet“, UAB „Agaras“, UAB „Biovela“, UAB „Kaišiadorių agrofirma“, UAB „Mažeikių mėsinė“, ŽŪB „Nematekas“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Rovisa ir Natanga“, UAB „Samsonas“, AB „Tauragės maistas“, UAB „Utenos mėsa“ ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ bei Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (toliau – LMPA) ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (toliau – LKAA) galėjo planuoti bei tarpusavyje derinti kainų kėlimą mėsos žaliavos supirkimo bei mėsos ir mėsos gaminių gamybos ir pardavimo rinkose ir tokiu būdu galėjo sudaryti susitarimus, kurie yra draudžiami Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu. Tyrimas pratęstas ir papildytas 2008 m. kovo 20 d. nutarimu 1S-33 bei pratęstas 2008 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 1S-84.
Tyrimo metu atlikti patikrinimai LMPA, LKAA, keturiose mėsos perdirbimo įmonėse, surinkta papildoma informacija iš asociacijų, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei 12 tiriamųjų įmonių.
Tyrimu nustatyta, kad 2007-2008 m. Lietuvoje buvo patvirtintos ir veikė atitinkamai 211 ir 207 mėsos verslo įmonės. 2008 m. Lietuvoje veikė ~187 mėsos įmonės, iš jų 37 skerdyklos, 12 skerdyklų su išpjaustymu, 5 mėsos išpjaustymo įmonės, 34 skerdimo išpjaustymo ir perdirbimo įmonės, 99 mėsos perdirbimo įmonės.
Narystė Asociacijose ir keitimasis informacija
Nustatyta, kad 2007-2008 m. LMPA priklausė ~21 mėsos perdirbimo įmonė ir 8 maisto priedų ir prieskonių įmonės. 12 iš 21 minėtai asociacijai priklausančių mėsos perdirbimo įmonių buvo įtrauktos į tyrimą.
Nustatyta, kad 2007-2008 m. LKAA priklausė 25 kiaulių veislynai, 19 kiaulių auginimo kompleksų bei 18 kitų narių. Tik UAB „Agaras“ iš 12 į tyrimą įtrauktų mėsos perdirbimo įmonių 2007-2008 m. buvo LKAA nare.
Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai abiejų asociacijų tikslai – asociacijos narių veiklos koordinavimas, jų interesų atstovavimas ir gynimas Lietuvos ar užsienio institucijose bei organizacijose, seminarų, metodinių rekomendacijų, informacinių biuletenių, kitų leidinių rengimas jos narių veiklos klausimais, konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimas asociacijos nariams, dalyvavimas rengiant ir svarstant naujus Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Tyrimo metu nebuvo rasta įrodymų, kad LMPA vykdydama savo veiklą periodiškai rinktų, kauptų ir sistemintų duomenis apie asociacijos narių gamybinius pajėgumus, mėsos žaliavos supirkimo bei mėsos gaminių kiekius, kainas bei platintų ją LMPA narių tarpe. Nustatyta, kad LKAA vykdydama savo veiklą, atlieka Lietuvos kiaulininkystės ūkio raidos analizę - renka statistinius duomenis iš asociacijos narių apie kiaulių veislynų ir kitų kiaulių auginimo įmonių gamybinius rodiklius, t.y. užaugintas, realizuotas, kritusias kiaules, vidutines kiaulių supirkimo kainas, stebi kiaulių supirkimo ir kiaulienos gaminių rinkų pokyčius, tačiau nebuvo rasta įrodymų, kad aukščiau įvardintą renkamą informaciją asociacija sistemintų ir platintų LKAA narių tarpe.
Mėsos žaliavos supirkimas
Gyvos kiaulės bei galvijai (toliau - gyvuliai), šių gyvulių skerdena bei išpjaustyta jų mėsa yra pagrindinė žaliava gaminant pagrindinį ir didžiausią mėsos gaminių asortimentą nagrinėjamose bendrovėse.
Nustatyta, kad UAB „Agrovet“, UAB „Agaras“, UAB „Biovela“, UAB „Kaišiadorių agrofirma“, UAB „Mažeikių mėsinė“, ŽŪB „Nematekas“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Rovisa ir Natanga“, UAB „Samsonas“, AB „Tauragės maistas“, UAB „Utenos mėsa“ ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ vykdo gyvulių ir jų skerdenos bei išpjaustytos jų mėsos (toliau – mėsos žaliava) supirkimą, kuri yra pagrindinė žaliava mėsos gaminių gamybai. Minėtos bendrovės yra konkurentės mėsos žaliavos supirkimo ir mėsos gaminių gamybos ir pardavimo rinkose, tačiau šiose rinkose be į tyrimą įtrauktų ūkio subjektų analogišką veiklą vykdo dar ~175 ūkio subjektai.
Mėsos perdirbimo įmonės mėsos žaliavą perdirbimui įsigyja gyvų gyvulių, gyvulių skerdenų bei išpjaustytos mėsos pavidalu, tokiu būdu mėsos žaliavos supirkimo rinkoje susiformuoja skirtingos kainų grupės: kaina už „gyvą“ mėsos žaliavos svorį; kaina už skerdenos svorį ir kokybę; kaina už išpjaustytą mėsos žaliavą.
Mėsos žaliavą tiriamosios bendrovės perka ne tik Lietuvoje, bet ir įsiveža iš kitų Europos Sąjungos valstybių, pirkimai vykdomi 4-5 kartus per savaitę, o pirkimų dažnumą įtakoja paklausos ir pasiūlos svyravimai mėsos žaliavos bei mėsos ir mėsos gaminių rinkose. Priklausomai nuo mėsos perdirbimo įmonės stambumo, mėsos žaliavos tiekėjų skaičius svyruoja nuo ~15 iki ~18 000. Nustatyta, kad mėsos žaliavos pirkimo baziniai kainoraščiai daugelyje įmonių peržiūrimi kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į atitinkamos mėsos žaliavos kainą rinkoje.
Apibendrinant aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad mėsos žaliavos supirkimo rinka savo struktūra yra nevienalytė ir apima 3 skirtingus mėsos žaliavos segmentus, o mėsos žaliavos kainą rinkoje formuoja labai daug faktorių, tokių kaip superkamų gyvulių amžius, lytis ir svoris, paskersto gyvulio skerdenos svoris ir kokybė.
Tyrimo metu atliktos mėsos žaliavos supirkimo kainų analizės metu nebuvo nustatyta faktų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Agrovet“, UAB „Agaras“, UAB „Biovela“, UAB „Kaišiadorių agrofirma“, UAB „Mažeikių mėsinė“, ŽŪB „Nematekas“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Rovisa ir Natanga“, UAB „Samsonas“, AB „Tauragės maistas“, UAB „Utenos mėsa“ ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ tarpusavyje derino mėsos žaliavos supirkimo kainas.
Šviežios mėsos ir mėsos gaminių gamyba ir pardavimas
Kiaulienos ir galvijienos išgyslinta ir iškaulinta skerdena (toliau – išpjaustyta mėsa) yra naudojama galutinių mėsos gaminių gamyboje, o taip pat parduodama šviežia.
Nustatyta, kad tiriamosios bendrovės skiriasi gaminių asortimentu, gamybos ir pardavimų apimtimis bei vykdomos veiklos specializacija, t.y. vienos tiriamosios bendrovės parduoda šviežią išpjaustytą mėsą ir gamina mėsos gaminius, o tuo tarpu kitos specializuojasi tik šviežios mėsos prekyboje.
Nagrinėjami ūkio subjektai didžiąją pagamintų mėsos gaminių dalį, t.y. ~ 90 proc., parduoda Lietuvoje ir tik nedidelę pagamintų mėsos gaminių eksportuoja. Derybos su mažmeninės prekybos tinklais dėl mėsos gaminių pardavimų vykdomos centralizuotai, mėsos gaminiai pristatomi į centrinius sandėlius arba į kiekvieną parduotuvę atskirai, o šviežiai mėsai kiekvieną savaitę skelbiami aukcionai.
Atliktos patikrinimų metu paimtos kompiuterinės informacijos ir papildomai visų nagrinėjamų ūkio subjektų pateiktos medžiagos analizės metu nustatyta, kad gaminamos šviežios mėsos ir mėsos gaminių pardavimo kainos įvairiems Lietuvos prekybos tinklams kito, tačiau tai vyko skirtingais laikotarpiais, nagrinėjamų ūkio subjektų mėsos gaminių kainos buvo keičiamos ne visam asortimentui, o tik tam tikriems gaminiams ar gaminių grupėms, „naujosios“ kainos įsigaliodavo skirtingais laikotarpiais, taip pat nustatyta, kad 2 ir 12 tiriamųjų bendrovių 2007 m. II pusmetį iš viso nekėlė mėsos gaminių pardavimo kainų, o 1 iš 12 tiriamųjų bendrovių iš viso savo gaminamos produkcijos – šviežios mėsos – neparduoda nė vienam didžiajam Lietuvos prekybos tinklui.
Tyrimo metu nebuvo rasta ar nustatyta faktų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Agaras“, UAB „Agrovet“, UAB „Biovela“, UAB „Kaišiadorių agrofirma“, UAB „Mažeikių mėsinė“, ŽŪB „Nematekas“, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Rovisa ir Natanga“, UAB „Samsonas“, AB „Tauragės maistas“, UAB „Utenos mėsa“ ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ tarpusavyje derino šviežios mėsos ir mėsos gaminių pardavimo kainas.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos (fiksuojamos) tam tikrų prekių kainos arba kitos pirkimo ar pardavimo sąlygos. Kaip nurodyta Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.
Taigi, susitarimas konkurencijos teisės prasme iš esmės egzistuoja tada, kai ūkio subjektai sutaria dėl bendro veiksmų plano, kuris apriboja jų savarankišką apsisprendimą dėl jų elgesio, nes nustatomos tam tikros ribos dėl jų abipusio elgesio arba susilaikymo nuo jo. Tokią išvadą tik patvirtina teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad sudarant draudžiamą susitarimą yra pakankama, kad ūkio subjektai išreikštų savo ketinimus elgtis rinkoje tam tikru būdu[1]. Pastebėtina, kad ūkio subjektų suderinti veiksmai Konkurencijos įstatymo prasme taip pat laikytini draudžiamu susitarimu. Tam tikras ūkio subjektų elgesys gali būti suprantamas kaip suderinti veiksmai net tada, kai šalys nėra aiškiai išreiškusios pritarimo bendram planui, nustatančiam jų veiksmus rinkoje, bet sąmoningai prisitaiko ar laikosi sutartų priemonių, kurios palengvina jų veiklos koordinavimą[2].
Atsižvelgus į tai, kad susitarimai, kuriais siekiama nustatyti tam tikrų prekių ar paslaugų kainą, dažniausiai pasižymi dideliu slaptumu, didelę reikšmę turi tokių susitarimų tyrimo metu surinkti įrodymai. Įrodymai turi būti tokie, kurie būtų pakankamai aiškūs ir nuoseklūs, kad įtikinamai patvirtintų, jog įtariamas pažeidimas tikrai buvo[3].
Atkreiptinas dėmesys, kad lygiagretus kainų pakilimas gali būti pagrindas įtarti ūkio subjektų kainų derinimą, tačiau savaime jo neįrodo, jei nėra kitų kainų derinimo tarp šių ūkio subjektų įrodymų.
Tyrimo metu nebuvo nustatyta ūkio subjektų ketinimo sudaryti draudžiamą susitarimą ar ūkio subjektų suderintų veiksmų dėl elgesio atitinkamose rinkose faktų, nebuvo surinkta įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Agaras“, UAB „Agrovet“, UAB „Biovela“, UAB „Kaišiadorių agrofirma“, UAB „Klaipėdos mėsinė, AB „Krekenavos agrofirma“, UAB „Mažeikių mėsinė“, ŽŪB „Nematekas“, UAB „Rovisa ir Natanga“, UAB „Samsonas“, AB „Tauragės maistas“, UAB „Utenos mėsa“ bei Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Tyrimą dėl mėsos supirkimo ir perdirbimo veikla užsiimančių ūkio subjektų bei šių ūkio subjektų asociacijų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas
[1] Europos pirmos instancijos teismo 1999 m. balandžio 20 d. sprendimas sujungtose bylose T-305/94, T-306/94, T-307/94, T-313/94 iki T-316/94, T-318/94, T-325/94, T-328/94, T-329/94 ir 335/94 Limburgse Vinyl Maatschappij N.V. and others v Commission of the European Communities (1999), ECR II-931.
[2] Europos pirmos instancijos teismo 1991 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje T-7/89 SA Hercules Chemicals NV v Commission of the European Communities (1991), ECR II-1711.
[3] Europos pirmos instancijos teismo 2004 m. liepos 8 d. sprendimas sujungtose bylose T-67/00, T-68/00, T-71/00 ir T-78/00 JFE Engineering and others v Commission of the European Communities (2004), ECR II-2501.
