DĖL MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS 2004 M. GRUODŽIO 29 D. ĮSAKYMU NR. 1B-1198 PATVIRTINTOS „IMPORTUOJAMŲ NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO METODIKOS“ 20.1.2 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių: Jono Rasimavičiaus, Sigito Cemnolonskio;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojams: Marijui Balniui, Medeinai Augustinavičienei, Erikai Lukšei, Elonui Šatui;

dalyvaujant: Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos atstovui Aurimui Jurčiui; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui Algimantui Belzui;

viešame bylos nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 20.1.2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2008 m. birželio 25 d. Konkurencijos taryba gavo Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos (toliau – Pareiškėjas, Asociacija) prašymą išnagrinėti, ar Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 20.1.2 punktas nepažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimų.

Išnagrinėjusi prašymą, Konkurencijos taryba 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1S-175 pradėjo tyrimą dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 20.1.2 punkto atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Tyrimo metu buvo analizuota Muitinės departamento, Asociacijos pateikta informacija, nagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys importuojamų automobilių muitinio įvertinimo sąlygas, taip pat tirtos ūkio subjektų galimybės teikti vizualiai nematomų defektų nustatymo paslaugas.

Tyrimo metu nustatyta, jog 2004 m. gruodžio 29 d. Muitinės departamento generalinis direktorius įsakymu Nr. 1B-1198 (Žin., 2004, Nr. 188-7044) patvirtino „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodiką“ (toliau – Metodika), kuri reglamentuoja importuojamų naudotų keleivinių ir krovininių automobilių muitinės vertės nustatymo tvarką, šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes.

Išanalizavus Metodikos nuostatas nustatyta, jog ji taikoma visų tipų ir markių asmenų importuojamų naudotų automobilių, kuriems įforminamos išleidimo į laisvą apyvartą ir laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros, muitiniam įvertinimui (Metodikos 2 punktas).

Taip pat nustatyta (Metodikos 5 punktas), kad importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikomi tie patys muitinio įvertinimo principai ir metodai, kokie taikomi kitų prekių muitiniam įvertinimui, t.y. gali būti taikomi sandorio vertės, tapačių ir panašių prekių sandorio vertės ir dedukcinis metodai. Tuo atveju, jei importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, atliekant muitinį įvertinimą taikomos Muitinės departamento aprobuotos naudotų automobilių importo kainos, kurios pateikiamos naudotų automobilių importo žinyne (kataloge).  

Iš Metodikos nuostatų (Metodikos 10, 19 punktas), be kita ko, nustatyta, jog, jei importuojamas eismo įvykio metu ar dėl kitų priežasčių apgadintas automobilis (toliau – apgadintas automobilis) ir tokiam automobiliui netaikomas sandorio vertės metodas, apgadinto automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojo surašyta turto vertinimo ataskaita, kurioje apskaičiuota importuojamo automobilio rinkos vertė.

Tais atvejais, kai apgadinto automobilio muitinė vertė apskaičiuojama remiantis turto vertintojo sudaryta turto vertinimo ataskaita, taikomas dedukcinis vertinimo metodas. Tokiu būdu pagal naudotų automobilių rinkos kainų žinyno (katalogo) duomenis visų pirma nustatoma vertinamo apgadinto automobilio rinkos vertė iki apgadinimo, o po to iš minėtos vertės atimami automobilio atkūrimo (remonto) kaštai (Metodikos 20.1.3, 20.1.4 punktas bei b. l. 56, 120).

Taip pat nustatyta, jog automobilio atkūrimo (remonto) kaštai apskaičiuojami įvertinus dvejopo pobūdžio defektus, t.y. importuojamo automobilio kėbulo, variklio, vairo mechanizmo, ratų pakabos, pavarų dėžės ir kitus vizualiai matomus defektus (Metodikos 20.1.1 punktas) ir vizualiai nematomus defektus (Metodikos 20.1.2 punktas).

Metodikos 20.1.2 punkte (šiuo punktu Metodika papildyta 2005 m. rugpjūčio 19 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-572 (Žin., 2005, Nr. 102-3804)) įtvirtinta, kad nustatant vertinamo apgadinto automobilio atkūrimo (remonto) kaštus automobilio turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti automobilio vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jei yra surašomas atitinkamos markės automobilio gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje tikrinimo protokolas.

Nustatyta, jog vizualiai nematomi defektai, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti vizualios apžiūros metu, gali atsirasti autoavarijų metu ar dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio. Dėl šios priežasties vizualiai nematomi defektai nustatinėjami automobilių servisuose, remonto dirbtuvėse (kai reikalingas itin kruopštus ir detalus defektų nustatymas, automobilis vežamas į specialias laboratorijas). Be to, jų nustatymui reikalinga speciali įranga, kompiuterinės programos, atitinkamos kvalifikacijos remonto meistrai.

Konkurencijos tarybai paprašius pateikti paaiškinimus, kuo remiantis buvo įtvirtinta aukščiau nurodyta Metodikos 20.1.2 punkto nuostata, Muitinės departamentas informavo (b. l. 5), jog reikalavimą prie turto vertintojo sudarytos automobilio vertinimo ataskaitos pateikti automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje surašytą tikrinimo protokolą sąlygojo tai, kad buvo nustatyta nemažai atvejų, kuomet turto vertintojai automobilių vertinimo ataskaitose nurodydavo automobilių defektus, kurių negalima pamatyti vizualios apžiūros metu, nors šių defektų automobiliai neturėjo. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad turto vertintojai bei paprasti automobilių servisai gali nustatyti ne visus vizualiai nematomus automobilio defektus, kadangi tam reikalinga speciali įranga, kurią turi automobilių gamintojų įgalioti atstovai.

Tyrimo metu atlikus ūkio subjektų, kurie teikia automobilių remonto paslaugas, apklausą (b. l. 61-115), 7 įmonės nurodė, jog gali suteikti savo pobūdžiu analogiškas nematomų defektų nustatymo paslaugas. Tai UAB „Gersna“, UAB „Sigmena“, UAB „Daudrius“, UAB „Akstė – servisas“, UAB „Nikvira“, UAB „Klaipėdos Eoltas“ UAB „Amerikietiškų automobilių centras“.

2009 m. gegužės 7 d. Konkurencijos tarybos protokoliniu nutarimu Nr.3S-19 tyrimas „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 20.1.2 punkto atitikties“ buvo baigtas.

Tyrimo išvados, siūlančios pripažinti, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Metodikos 20.1.2 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, buvo išsiųstos proceso šalims savo nuomonei pateikti.

2009 m. gegužės 21 d. rašte Pareiškėjas nurodė, jog pastabų ir pretenzijų dėl tyrimo eigos ir rezultatų neturi (b. l. 126). Pastabų ir siūlymų 2009 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 3B-16.2/9-4656 (b. l. 124) taip pat nepateikė ir Muitinės departamentas.

Viešo Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu proceso šalys patvirtino, jog su tyrimo išvadomis sutinka. Be to, Muitinės departamento įgaliotas atstovas pažymėjo, kad Muitinės departamentas yra parengęs Metodikos pakeitimus, po kurių vizualiai nematomus defektus galės nustatinėti ne tik atitinkamų markių automobilių gamintojų įgaliotieji atstovai Lietuvoje, kaip šiuo metu yra nurodoma Metodikos 20.1.2 punkte, tačiau ir tie automobilių servisai, kurie turi teisėtą įrangą minėtiems defektams nustatyti. Taip pat pažymėjo, kad tokie ūkio subjektai turėtų kreiptis į Muitinės departamentą, kuris, savo ruožtu, juos įrašytų į sąrašą, kuris viešai bus skelbiamas Muitinės departamento interneto tinklalapyje www.cust.lt.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856, 2009, Nr. 46-1795) 4 straipsnis nustato pareigą viešojo administravimo subjektams užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nurodo, kad viešojo administravimo subjektai, vykdydami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma:

1) subjekto teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Siekiant nustatyti, ar tam tikri teisės aktai ar kiti sprendimai sudaro ar gali sudaryti skirtingas sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams, būtina nustatyti atitinkamą rinką, kurioje jie konkuruoja ar gali konkuruoti.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi atitinkama prekės rinka yra visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

Šiuo atveju atitinkama prekės (paslaugos) rinka apibrėžtina kaip automobilio turimų, vizualiai nematomų, defektų, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti automobilio vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, nustatymas bei tikrinimo protokolo išrašymas (toliau – nematomų defektų nustatymo ir protokolo išrašymo). Tokia išvada šiuo atveju darytina atsižvelgus į tai, kad, vertinant minėtas paslaugas pirkėjų požiūriu, pagal savo paskirtį ir pobūdį jos negali būti pakeičiamos kita paslauga. Be to, Metodikos 20.1.2 punktas savaime sąlygoja atitinkamos paslaugos rinkos apibrėžimą.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Nagrinėjamu atveju geografinė rinka apibrėžtina kaip Lietuvos Respublikos teritorija. Tokią išvadą suponuoja tai, kad tiek servisai, galintys atlikti nematomų defektų nustatymo ir protokolo išrašymo paslaugas, tiek muitinės poskyriai, kuriuose atliekamos importuoto automobilio išmuitinimo procedūros, išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje. Be to, pastebėtina, kad ir pačios Metodikos nuostatos yra taikomos tik Lietuvos Respublikoje, kas tai taip pat sąlygoja aukščiau pateiktą geografinės teritorijos apibrėžimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, atitinkama rinka šiame tyrime apibrėžtina kaip automobilio turimų, vizualiai nematomų, defektų, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti automobilio vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, nustatymo ir tikrinimo protokolo išrašymo Lietuvos Respublikos teritorijoje rinka.

Remiantis pateiktu atitinkamos rinkos apibrėžimu bei atsižvelgus į tyrimo metu surinktą informaciją ir nustatytus faktus, pasakytina, kad atitinkamų markių automobilių gamintojų įgalioti atstovai Lietuvoje nėra vieninteliai ūkio subjektai, galintys atlikti nematomų defektų nustatymo ir protokolo išrašymo paslaugas.

Muitinės departamentas, nusprendęs Metodikos 20.1.2 punkte įtvirtinti, jog apgadinto automobilio nematomų defektų nustatymo tikrinimo protokolas turi būti surašomas atitinkamų markių automobilių gamintojų įgaliotų atstovų, privilegijavo šiuos ūkio subjektus kitų, analogiškas paslaugas teikiančių ūkio subjektų atžvilgiu.

Kaip nustatyta tyrimo metu, atitinkamų markių automobilių gamintojų įgalioti atstovai nėra vieninteliai ūkio subjektai, galintys teikti nematomų defektų nustatymo ir tikrinimo protokolo išrašymo paslaugas. Iš atliktos apklausos rezultatų matyti, jog egzistuoja mažiausiai 7 įmonės, ne tik kad galinčios suteikti atitinkamas paslaugas, bet ir šiuo metu teikiančios savo pobūdžiu analogiškas nematomų defektų nustatymo paslaugas. Tuo tarpu Muitinės departamentas suteikė išimtines teises atitinkamų markių automobilių gamintojų įgaliotiems atstovams teikti nematomų defektų nustatymo ir protokolo išrašymo paslaugas. Išimtinės teisės suteikimas konkurencijos teisės prasme vertintinas kaip aukščiausia privilegijavimo forma.

Metodikos 20.1.2 punkte numačius, jog nematomus defektus nustato ir tikrinimo protokolą išrašo vieninteliai ūkio subjektai, t.y. atitinkamų markių automobilių gamintojų įgalioti atstovai, buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Muitinės departamentas neįvertino, kad šios paslaugos verslo aplinka Lietuvoje yra konkurencinga. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamentui nusprendus Metodikos 20.1.2 punkte vienareikšmiškai įtvirtinti, jog nematomus defektus nustatyti ir tikrinimo protokolus išrašyti turi teisę tik atitinkamų markių automobilių gamintojų įgalioti atstovai, buvo pažeistos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti rinkoje.

Atlikus teisės aktų, reglamentuojančių importuojamų automobilių muitinio įvertinimo sąlygas, analizę, nenustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius, patvirtindamas Metodikos 20.1.2 punktą, vykdytų įstatymais nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad Metodikos 20.1.2 punktas, kurio pagrindu nustatant vertinamo apgadinto automobilio atkūrimo (remonto) kaštus vizualiai nematomiems defektams pašalinti išlaidos skaičiuojamos tik tuomet, jei pateikiamas įgalioto atstovo surašytas tikrinimo protokolas, nepagrįstai privilegijavo atitinkamų markių automobilių gamintojų įgaliotus atstovus kitų ūkio subjektų, galinčių teikti nematomų defektų nustatymo ir protokolų išrašymo paslaugas, atžvilgiu bei sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje.

Pareiškėjo nuomone, Metodikos 20.1.2 punkte aprašyta nuostata pažeidžia Konkurencijos įstatymo reikalavimus ir diskriminuoja Asociacijos narius įgaliotų atstovų atžvilgiu, kadangi visų markių automobilių gamintojų įgalioti atstovai, veikiantys Lietuvoje, yra tiesiogiai suinteresuoti jų atstovaujamų gamintojų gaminamų naujų automobilių pardavimų didinimu Lietuvos ir Bendrijos rinkoje. Asociacijos manymu, visų markių automobilių gamintojų įgalioti atstovai Lietuvoje, parduodami naujus automobilius, tiesiogiai konkuruoja su naudotų automobilių importuotojais, kurie atsiveža į Lietuvą naudotus 2-3 metų senumo automobilius iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Pastebėtina, kad vertinant Asociacijos argumentus dėl Metodikos 20.1.2 punkto šio tyrimo kontekste nėra būtinybės nuspręsti, ar naujų bei naudotų automobilių pardavėjai tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje, t.y. kokioje (kokiose) rinkose jie veikia.

Tokią išvadą suponuoja tai, kad Metodikos 20.1.2 punktas yra tiesiogiai susijęs su aukščiau apibrėžta nematomų defektų nustatymo ir tikrinimo protokolo išrašymo rinka, o Asociacijos nariams (naudotų automobilių pardavėjams) dėl minėtame punkte numatytos įgaliotiems atstovams suteiktos išskirtinės teisės kyla tik netiesioginės pasekmės.

Taigi atsižvelgus į išdėstytą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, 77-2975) 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintu efektyvumo principu, bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento (Žin., 2004, Nr. 149-5453) 4 punkte įtvirtintais proporcionalumo bei operatyvumo principais, laikytina, kad Asociacijai kylančios problemos operatyviausiai būtų išspręstos apsiribojant Metodikos 20.1.2 punkto poveikio vertinimu nematomų defektų nustatymo ir tikrinimo protokolų išrašymo atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Papildomi tyrimo veiksmai, kuriais būtų siekiama nustatyti, ar Metodikos 20.1.2 punkto nuostatos taip pat diskriminuoja naudotų automobilių pardavėjus naujų automobilių pardavėjų atžvilgiu, laikytini pertekliniais, kadangi užsitęstų tyrimas, o rezultatas, t.y. pažeidimo konstatavimas ir įpareigojimai, nepasikeistų.

Atsižvelgusi į tyrimo metu surinktą informaciją bei pateiktus paaiškinimus dėl Metodikos 20.1.2 punkto atsiradimo priežasčių (dėl sukčiavimo atvejų) Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį į tai, jog Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui prieštaraujančios Metodikos nuostatos turėtų būti pakeistos taip, kad šios neužkirstų galimybių ūkio subjektams, turintiems technines galimybes nustatyti nematomus defektus, prisiimant visą atsakomybę už išrašytų tikrinimo protokolų tikrumą ir realumą, teikti atitinkamas paslaugas ir konkuruoti su atitinkamų markių automobilių gamintojų įgaliotais atstovais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 20.1.2 punktas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 1 mėnesį nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos pakeisti „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 20.1.2 punktą taip, kad šis neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas