DĖL PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS SPRENDIMŲ, PAVEDANT UAB „PAKRUOJO KOMUNALININKAS“ TEIKTI KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGAS, ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Pakruojo rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) sprendimų, pavedant UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

(1) Tyrimas dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T-361 (toliau – Sprendimas) ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. S-11-706 (toliau – Sutartis) atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams buvo pradėtas Konkurencijos tarybos 2011 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 1S-28 (1 tomas, b.l. 26-27) pagal pareiškėjo AB „Specializuotas transportas“ (toliau – Pareiškėjas) 2011 m. sausio 6 d. skundą (1 tomas, b.l. 1-22).

(2) Pareiškėjas nurodė, jog iki priimto Sprendimo komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugas Pakruojo rajone teikė dvi įmonės, AB „Specializuotas transportas“ ir UAB „Pakruojo komunalininkas“, dalyvavusios Pakruojo rajono savivaldybės administracijos organizuotame viešojo pirkimo konkurse šiai paslaugai pirkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymo) nustatyta tvarka pripažintos nugalėtojomis. Sutartis dėl komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugos teikimo su abiem įmonėmis buvo pasirašyta 2008 m. sausio 25 d., kuri galiojo 3 metus su galimybe pratęsti dar 5 metams. 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Savivaldybė nutarė pavesti UAB „Pakruojo komunalininkas“ nuo 2011 m. vasario 20 d. teikti Pakruojo rajono mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas. Pareiškėjo nuomone, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos Sprendimas vienašališkai pavesti UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti viešąją komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugą Savivaldybės teritorijoje galimai pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas prašė Konkurencijos tarybos įpareigoti Pakruojo rajono savivaldybę panaikinti Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T-361.

(3) Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2011 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 1S-129 ir 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1S-195.

(4) Tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. liepos 26 d. Savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-244 nusprendė įvesti nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje (1 tomas, b.l. 12).

(5) 2008 m. sausio 25 d. buvo sudaryta paslaugų pirkimo sutartis (1 tomas, b.l. 13) tarp Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ŠRATC) bei viešojo pirkimo konkurso dėl Savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo, rūšiavimo, parengimo perdirbti, išrūšiuotų atliekų perdavimo jų tvarkytojams ir mišrių atliekų pervežimo į Šiaulių regioninį sąvartyną bei buityje susidarančių pavojingų ir didžiųjų atliekų tvarkymo paslaugos teikimo paskelbtų laimėtojų AB „Specializuotas transportas“ ir UAB „Pakruojo komunalininkas“. Minėtoje sutartyje numatyta paslaugų teikimo trukmė – 36 mėnesiai nuo jų teikimo pradžios su galimybe pratęsti dar 60 mėnesių.

(6) Savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-360 patvirtino Komunalinių atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės), kurių 15 punkte įtvirtinta bendra norma, jog už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą atsakinga Savivaldybė. Minėtų taisyklių 16 punkte nustatyta, kad komunalinių atliekų surinkimu gali verstis tik įmonės, sudariusios trišalę sutartį su savivaldybe ir administratoriumi (remiantis Atliekų tvarkymo taisyklių 3.19 punktu, administratorius yra ŠRATC, kuriam pavesta administruoti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą).

(7) Remdamasi minėtomis taisyklėmis, Savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. T-361, kurio 1 punktu pavedė UAB „Pakruojo komunalininkas“ nuo 2011 m. vasario 20 d. teikti Pakruojo rajono mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas (1 tomas, b.l. 32). Savivaldybės taryba Sprendimo 3 punktu įpareigojo ŠRATC iki 2010 m. gruodžio 31 d. parengti ir pasirašyti trišalę sutartį su Pakruojo rajono savivaldybės administracija ir UAB „Pakruojo komunalininkas“ dėl Pakruojo rajono mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo 5 metų laikotarpiui.

(8) Vadovaujantis minėtu sprendimu, 2011 m. vasario 19 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracija sudarė su ŠRATC ir UAB „Pakruojo komunalininkas“ Pakruojo rajono savivaldybės mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo sutartį Nr. S-11-706 penkerių metų laikotarpiui (1 tomas, b.l. 75).

(9) Šia Sutartimi UAB „Pakruojo komunalininkas“ įsipareigojo teikti viešąsias mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas Pakruojo rajone, o ŠRATC įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, remiantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, visos Sutartyje paminėtos atliekų rūšys patenka į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, todėl toliau šiame nutarime jos vadinamos komunalinėmis atliekomis.

(10) Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu buvo ir kitų ūkio subjektų, potencialiai ketinančių teikti atliekų tvarkymo atitinkamas paslaugas. Tai patvirtina Pareiškėjo 2011 m. sausio 6 d. skunde Konkurencijos tarybai nurodytas pageidavimas dalyvauti naujai organizuojamame komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikėjo parinkimo konkurse (1 tomas, b.l. 2). Be to, remiantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymu) ir Atliekų tvarkymo taisyklėmis, atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis Atliekų tvarkytojų valstybės registre nustatyta tvarka užregistruotos įmonės, atitinkančios Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, todėl visi šiame registre esantys komunalinių atliekų surinkėjai gali būti pagrįstai laikomi potencialiais UAB „Pakruojo komunalininkas“ konkurentais (2 tomas, b.l. 84-85).

(11) Tyrimo metu nenustatyta, jog Savivaldybė Sprendimo priėmimo ir Sutarties sudarymo metu būtų tikrinusi, kad kiti atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys ūkio subjektai būtų atsisakę ir nenorėję teikti komunalinių ir kitų atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų Pakruojo rajone. Konkurencijos tarybos tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad prieš priimant Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T-361 vienašališkai pavesti UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugas, būtų skelbiamas atrankos konkursas ar kita konkurencinga procedūra.

(12) Tyrimas buvo baigtas ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus 2011 m. spalio 12 d. pranešime apie atliktą tyrimą Nr. 5S-40 (toliau – Pranešimas) (2 tomas, b.l. 88-98). Pranešime padaryta išvada, kad Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. T-361 „Dėl pavedimo UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti Pakruojo rajono mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas“ ir 2011 m. vasario 19 d. Pakruojo rajono savivaldybės mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo sutartis Nr. S-11-706 prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

(13) Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad Savivaldybė, įgyvendindama savo pareigą užtikrinti tinkamą komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo organizavimą, turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę pasitelkdama atitinkamas konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančias procedūras. Tokia galimybė nebuvo ribojama jokiais teisės aktų reikalavimais, tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad Savivaldybė priimdama sprendimą be konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros pavesti Savivaldybės kontroliuojamai įmonei teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, bei šio sprendimo pagrindu sudarydama Sutartį, neišvengiamai vykdė kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus.

(14) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybė, UAB „Pakruojo komunalininkas“, UAB „Specializuotas transportas“ ir ŠRATC buvo supažindinti su tyrimo išvadomis, skaitmenine tyrimo bylos medžiaga ir informuotos apie galimybę pateikti nuomonę dėl tyrimo išvadų.

(15) AB „Specializuotas transportas“ 2011 m. lapkričio 11 d. raštu išdėstyta nuomone (2 tomas, b. l. 105-108) pritarė Konkurencijos tarybos padarytoms išvadoms dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimų vertinimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų atitikčiai. UAB „Pakruojo komunalininkas“ 2011 m. lapkričio 17 d. raštu (2 tomas, b.l. 109) informavo Konkurencijos tarybą, kad nuomonės apie tyrimo išvadas neteiks, kadangi bendrovės steigėjas ir vienintelis akcininkas yra Savivaldybė. Tuo tarpu pati Pakruojo rajono savivaldybė 2011 m. lapkričio 18 d. raštu (2 tomas, b.l. 110-119) Konkurencijos tarybai nurodė, jog su tyrimo išvadomis nesutinka, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai aiškinamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų santykis. Taip pat pažymėjo, kad vienas iš anksčiau rengtos viešojo pirkimo procedūros metu pasirinktų paslaugos teikėjų, t.y. AB „Specializuotas transportas“ nepateisino savivaldybės lūkesčių, todėl Sutartis buvo sudaryta su UAB „Pakruojo komunalininkas“. Be to, Savivaldybės nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, todėl Konkurencijos taryba turėtų tyrimą sustabdyti. ŠRATC 2012 m. vasario 28 d. rašte (2 tomas, b.l. 128-130) nurodė, kad taip pat kaip ir Savivaldybė nesutinka su Pranešimo išvadomis. ŠRATC remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁵²⁵-471/2010 ir pažymi, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog atliekų tvarkymo sistemos organizavimo alternatyvos yra savarankiškos. ŠRATC taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba turėtų sustabdyti tyrimą, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra priėmęs nagrinėti LVAT administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-40/2011 pateiktą prašymą Konstituciniam Teismui ištirti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1, 3 ir 4 daliai (byla Nr. 44/2011).

(16) 2012 m. balandžio 5 d. įvykusiame Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdyje (Konkurencijos tarybos bylos nagrinėjimo posėdžio 2012 m. balandžio 10 d. protokolas Nr. 4S-12 (2 tomas, b. l. 131-135)) dalyvavęs AB „Specializuotas transportas“ atstovas sutiko su tyrimo išvadomis. ŠRATC atstovė su išvadomis nesutiko ir nurodė argumentus, kurie buvo išdėstyti pateiktoje raštu nuomonėje.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

(17) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato viešojo administravimo subjektų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nurodo, kad viešojo administravimo subjektai, vykdydami jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

(18) Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nurodo, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(19) Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma:

1) viešojo administravimo subjekto teisės aktas ar kitoks sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra lemtos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo.

(20) Siekiant įvertinti, ar dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, pavedant UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, bei tai, ar tomis nuostatomis vieniems ūkio subjektams suteikiamos privilegijos kitų ūkio subjektų atžvilgiu, pirmiausia svarbu nustatyti, kokiai atitinkamai rinkai Sprendimai gali daryti įtaką bei ar yra kitų tokias paslaugas teikiančių ar galinčių teikti ūkio subjektų.

(21) Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 (Žin., 2000, Nr. 19-487). Atitinkama rinka yra tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų.

(22) LVAT 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje administracinėje byloje A⁵⁰²-539/2010 yra pažymėjęs, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, jog ūkio subjektai konkuruoja ar galėtų konkuruoti nesant diskriminacinių ir sąžiningos konkurencijos sąlygų neatitinkančių ribojimų, t. y. rinkos apibrėžimui yra taikomi specifiniai, minimalūs reikalavimai. Todėl, apibrėžiant atitinkamą rinką galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo atveju, nėra būtinas itin detalus atitinkamos rinkos apibrėžimas, laikantis sąlygos, jog yra įmanoma nustatyti, kad yra ūkio subjektų, kurių atžvilgiu yra sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos.

(23) Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, atliekos suprantamos kaip bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms šio įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.

(24) Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta atliekų tvarkymo sąvoka – tai atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo. Analogiškai atliekų tvarkymo sąvoka apibrėžta ir Pakruojo rajono savivaldybės Atliekų tvarkymo taisyklių 3.9 punkte. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

(25) Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. T-361 nurodyta, kad teikiamos paslaugos apima mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimą ir transportavimą į jų šalinimo vietas. Atliekų tvarkymo taisyklių 10 punkte išvardintos paslaugos, patenkančios į Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos apibrėžimą. Prie komunalinių atliekų tvarkymo sistemos priskiriami buityje susidarančių pavojingų atliekų (10.5 punktas), bioskaidžių atliekų (10.3 punktas), elektros ir elektroninės įrangos atliekų (10.7 punktas), didžiųjų atliekų (10.6 punktas), naudotų padangų (10.8 punktas) ir antrinių žaliavų (10.4 punktas) susirinkimas ir pervežimas. Atsižvelgiant į minėtus punktus, darytina išvada, kad prie komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sistemos priskiriamos ir kitos atliekos, išvardintos Sprendime.

(26) Atliekų įstatymo 30 straipsnio 5 dalis numato, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Panašiai numato ir Savivaldybės Atliekų tvarkymo taisyklių 16 punktas, jog komunalinių atliekų surinkimu gali verstis tik įmonės, sudariusios trišalę sutartį su Savivaldybe ir administratoriumi (šiuo atveju – ŠRATC).

(27) Pastebėtina, kad nors pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalį savivaldybė ir ūkio subjektas yra įpareigoti sudaryti sutartį tik dėl atliekų surinkimo ir įstatyme atliekų vežimas yra įvardinamas kaip atskira ir savarankiška atliekų tvarkymo veikla, įstatymas neįtvirtina jokių specialiųjų reikalavimų atliekų vežimo veiklai. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, atliekų vežimo paslaugos teikėjui pakanka būti registruotam Atliekas tvarkančių įmonių registre nustatyta tvarka. Praktikoje komunalinių (buitinių) atliekų surinkimas ir atliekų vežimas yra neatskiriamos veiklos, teikiamos to paties ūkio subjekto. Tai patvirtina ir Atliekų tvarkymo taisyklės, kurių 3.14 punkte nustatyta, jog atliekų surinkėjas teikia komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas. Pažymėtina, kad ir 2011 m. vasario 19 d. Sutartyje apibrėžiant sutarties dalyką yra numatyta, jog UAB „Pakruojo komunalininkas“ įsipareigoja teikti ne tik komunalinių atliekų surinkimo bet ir transportavimo (vežimo) paslaugas.

(28) Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjama paslaugų (prekės) rinka yra apibrėžiama kaip komunalinių atliekų surinkimas ir vežimas.

(29) Vertinant komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos geografinę rinką, atkreiptinas dėmesys į tai, jog, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcija yra priskirta savivaldybėms. Taigi, savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtinami atliekų tvarkymo sistemos principai, atliekų turėtojų ir atliekų tvarkytojų santykiai, teisės ir pareigos, reikalavimai atliekų apskaitai, surinkimui, rūšiavimui ir šalinimui kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingi, todėl ūkio subjektų, teikiančių šias paslaugas, veiklos sąlygos kiekvienos savivaldybės teritorijoje taip pat gali būti skirtingos.

(30) Be to, kaip minėta anksčiau, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo savivaldybės teritorijoje paslaugas įmonės gali teikti tik tuo atveju, jei yra sudariusios sutartį su Savivaldybe, taigi, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai veikia Savivaldybės nustatytomis sąlygomis.

(31) Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju geografinė teritorija, kurioje ūkio subjektai gali konkuruoti teikdami komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugas, yra Pakruojo rajono savivaldybės teritorija.

(32) Apibendrinus išdėstytą, atitinkama rinka šiuo atveju apibrėžiama kaip komunalinių atliekų surinkimas ir vežimas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje.

(33) Taip pat pažymėtina, jog remiantis aukščiau minėta LVAT 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-539/2010, apibrėžiant atitinkamą rinką galimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo atveju nėra būtinas itin detalus atitinkamos rinkos apibrėžimas, laikantis sąlygos, jog yra įmanoma nustatyti, kad yra ūkio subjektų, kurių atžvilgiu yra sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju net ir sąlyginai siaurai apibrėžus atitinkamą rinką (t. y. kaip komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą vienos savivaldybės teritorijoje), yra kitų ūkio subjektų, kurie konkuruoja ar gali konkuruoti dėl atitinkamų paslaugų teikimo su Sprendime bei Sutartyje nurodytu ūkio subjektu, pavyzdžiui, Pareiškėjas, kuris atitinkamas komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje teikė iki nagrinėjamo Sprendimo priėmimo ir Sutarties su UAB „Pakruojo komunalininkas“ sudarymo. Taigi, net ir platesnis atitinkamos rinkos apbrėžimas nagrinėjamu atveju neturėtų įtakos toliau pateiktoms Pakruojo rajono savivaldybės sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams vertinimo išvadoms.

(34) Kaip nustatyta tyrimo metu, atitinkamoje rinkoje nuo 2010 m. lapkričio 24 d. iš esmės veikia vienintelis ūkio subjektas – UAB „Pakruojo komunalininkas“, tačiau taip pat tyrimo metu buvo nustatyta potencialių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų, galinčių teikti analogiškas paslaugas, ką patvirtina Pareiškėjo 2011 m. sausio 6 d. skunde nurodytas pageidavimas dalyvauti naujame konkurse bei Atliekų tvarkytojų valstybės registro sąraše esantys kiti atliekų surinkėjai.

(35) Pagal Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį draudžiama privilegijuoti ar diskriminuoti atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, jei dėl to atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

(36) Vykdydama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, Savivaldybė savo veikloje turi vadovautis konkurencijos laisvės apsaugos principu, kurį Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą, gali įgyvendinti skelbdama konkursus ar taikydama kitą konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančią procedūrą. Šiuo atveju Savivaldybė neįvertino, ar buvo kitų ūkio subjektų, galinčių kaip ir UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje.

(37) Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo ūkio subjektui suteikiama išimtinė teisė vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, yra absoliučius konkurencijos sąlygų skirtumus sukurianti privilegijavimo forma. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatą įmonės komunalinių atliekų surinkimo veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik sudariusios sutartį su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu), galima pagrįstai teigti, kad be konkurso ar kitos konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančios procedūros priėmusi Sprendimą ir sudariusi Sutartį su Savivaldybės įsteigta įmone dėl Savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, Savivaldybė suteikė vienam ūkio subjektui išskirtines teises net 5 (penkerių) metų laikotarpiui nuo 2010 m. lapkričio 24 d. ir užkirto kelią kitiems ūkio subjektams teikti savo pasiūlymus bei įeiti į šią rinką.

(38) Savivaldybė, neorganizavusi konkurencingų procedūrų šiai paslaugai pirkti, o nutarusi pasirinkti sprendimą ne konkurso tvarka pavesti šias paslaugas teikti savo kontroliuojamai įmonei, suteikė privilegijas vienai įmonei – UAB „Pakruojo komunalininkas“, tuo pačiu diskriminuodama kitus šias paslaugas galinčius teikti ūkio subjektus.

(39) Nustačius, kad atitinkamoje rinkoje veikia ar galėtų veikti daugiau ūkio subjektų, kurie suinteresuoti Savivaldybės organizuojamų komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų teikimu, akivaizdu, kad Savivaldybė, priimdama Sprendimą ir pasirinkusi Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvą – pavesti eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą jos įsteigtai bendrovei, užkirto kelią kitos minėto įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvos taikymui – atrankos arba paslaugos viešojo pirkimo konkurso organizavimui ir suteikė išimtines teises teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas išskirtinai tik savo kontroliuojamai bendrovei, tuo pačiu diskriminuodama kitus atitinkamas paslaugas teikiančius ar galinčius teikti ūkio subjektus, nes jiems buvo sudarytos absoliučios kliūtys konkuruoti su Savivaldybės įmone tiek patenkant į atitinkamą rinką, tiek joje teikiant savo paslaugas. Taigi, Savivaldybė priimtu Sprendimu bei sudaryta Sutartimi ūkio subjektams sudarė skirtingas sąlygas.

(40) Be to, LVAT 2009 m. sausio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁷⁵⁶-91/2009 yra pripažinęs, kad sutarties su ūkio subjektu pasirašymas teikia privilegijas šiai bendrovei, dėl ko atsiranda konkurencijos sąlygų skirtumų rinkoje, nes tokiu sprendimu buvo užkertamas kelias kitiems šioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Vertinant tokį teisėjų kolegijos išaiškinimą, darytina išvada, kad sprendimo, kuris pripažįstamas prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo nuostatoms, pagrindu sudaryta sutartis laikytina sprendimu Konkurencijos įstatymo prasme, o tuo pačiu prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju buvo priimtas Sprendimas, kuriuo privilegijuotas vienas ūkio subjektas ir sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos kitiems ūkio subjektams, bei jo pagrindu sudaryta Sutartis, įgyvendinanti šį Sprendimą, todėl ir ši Savivaldybės administracijos su UAB „Pakruojo komunalininkas“ ir ŠRATC 2011 m. vasario 19 d. sudaryta Sutartis taip pat vertintina kaip Savivaldybės sprendimas, prieštaraujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

(41) Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, kad dėl Savivaldybės priimto Sprendimo ir jo pagrindu sudarytos Sutarties buvo užkirstas kelias kitiems ūkio subjektams siūlyti ir teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė neįvertino aplinkybės, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinka yra konkurencinga ir dėl teisės teikti paslaugas turi būti varžomasi, nors turėjo pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdydama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

(42) Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, viešojo administravimo subjektų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

(43) Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad savivaldybė, priimdama sprendimus, turi vadovautis teisėtumo principu, kuris reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu, remiantis teisėtumo principu, Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir priimdama su tuo susijusius sprendimus (šiuo atveju – parinkdama komunalinių atliekų surinkimo ir šalinimo paslaugas teikiantį ūkio subjektą), turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), kitų įstatymų, įskaitant Konkurencijos įstatymą, reikalavimais.

(44) Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti rinką bei numatyta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias konstitucines nuostatas, 1999 m. spalio 6 d. nutarime pasisakė, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją. Teismas nurodė, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas ir pažymėjo, kad negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje, o asmens ūkinė laisvė gali būti ribojama tik tada, kada yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes[1].

(45) Atliekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis atliekų tvarkymą, įskaitant ir savivaldybių funkcijas organizuojant šią veiklą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra savivaldybių pareiga, susijusi su atliekų tvarkymo organizavimu – savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti atliekų tvarkytojų parinkimo būdai savivaldybei suteikia teisę pasirinkti ir nustatyti, kaip savivaldybės teritorijoje organizuoti atliekų tvarkymo sistemą, tačiau įstatymo nuostatų vykdymas, pabrėžtina, nesąlygoja būtinybės nagrinėjamoje rinkoje suteikti išimtines teises ar nustatyti skirtingas konkurencijos sąlygas, kadangi savivaldybės, pasirinkdamos atliekų tvarkymo sistemos modelį, yra laisvos tiek, kiek tai neprieštarauja kitų teisės aktų reikalavimams. Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas atliekų surinkimą vykdančioms įmonėms sudaryti sutartis su savivaldybe ar savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu vertinamas kaip speciali norma, preziumuojanti konkurencinių santykių galimumą atliekų surinkimo rinkoje, nes teisės akte yra įtvirtinta galimybė, gavus savivaldybės leidimą, komunalinių atliekų surinkimo paslaugas savivaldybėje teikti kelioms įmonėms (LVAT 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²-32/2007).

(46) LVAT 2011 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁸²²-2563/2011 išaiškino, jog „savivaldybė, įgyvendindama aptariamą teisę pasirinkti kaip bus teikiamos viešosios paslaugos, privalo užtikrinti, kad sprendimas viešųjų paslaugų teikimo vykdymą pavesti savo įsteigtam paslaugų teikėjui nepažeistų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąžiningos konkurencijos laisvės, kurią ordinarinio įstatymo lygmenyje, be kita ko, atspindi ir yra skirtas ją užtikrinti ginčo teisiniams santykiams taikytinas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.“ Taip pat pastebėjo, kad Vietos savivaldos įstatymas ir Konkurencijos įstatymas turi būti taikomi sistemiškai. Vietos savivaldos įstatymas tik įtvirtino abstrakčią, bendro pobūdžio savivaldybės galimybę (subjektinę teisę kaip abstraktų elgesio modelį) pasirinkti keletą skirtingų būdų, kaip bus užtikrinamas viešųjų paslaugų teikimas, tuo tarpu Konkurencijos įstatymas nustatė šios galimybės (teisės) įgyvendinimo sąlygas. Be to, pažymėjo, jog negalima teigti, kad savivaldybei suteiktos teisės įgyvendinimas šiuo konkrečiu atveju reiškia įstatymų reikalavimų vykdymą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies prasme ir tokiu būdu yra eliminuojamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies poveikis. Kitaip tariant, tai, jog teisės aktais savivaldybėms suteikti įgaliojimai veikti atitinkamu būdu, nesuponuoja, jog savivaldybės, įgyvendindamos joms suteiktas teises, gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

(47) Iš minėtų įstatymų nuostatų ir LVAT paaiškinimų darytina išvada, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nesąlygojo būtinybės priimti tokio Sprendimo, kokį priėmė Savivaldybė, kadangi bet kuriuo atveju, net ir Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė komunalinių atliekų tvarkytoją parinkti ne visiškai konkurenciją eliminuojančiu būdu (kaip tai padarė Pakruojo rajono savivaldybė), tačiau konkurenciją tarp ūkio subjektų užtikrinančiu būdu, pavyzdžiui, organizuojant komunalinių atliekų tvarkytojų atrankos ar atliekų tvarkymo paslaugų viešąjį konkursą, tokiu būdu užtikrinant skaidrumą, nediskriminavimą ir konkurenciją tarp ūkio subjektų.

(48) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T-361 „Dėl pavedimo UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti Pakruojo rajono mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas“ 1 ir 3 punktai bei jų pagrindu sudaryta 2011 m. vasario 19 d. Pakruojo rajono savivaldybės mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo trišalė sutartis Nr. S-11-706 tarp Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, ŠRATC ir UAB „Pakruojo komunalininkas“ prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Savivaldybė, įgyvendindama savo pareigą užtikrinti tinkamą komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo organizavimą, turėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę pasitelkdama atitinkamas sąžiningos konkurencijos laisvę užtikrinančias procedūras. Tokia galimybė nebuvo ribojama jokiais teisės aktų reikalavimais, tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad Savivaldybė, priimdama nagrinėjamus sprendimus, neišvengiamai vykdė kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus reikalavimus.

(49) Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu yra pagrindas įpareigoti Pakruojo miesto savivaldybę panaikinti Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T-361 „Dėl pavedimo UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti Pakruojo rajono mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas“ 1 ir 3 punktus bei nutraukti šio Sprendimo pagrindu Pakruojo rajono savivaldybės su UAB „Pakruojo komunalininkas“ ir ŠRATC sudarytą 2011 m. vasario 19 d. sutartį Nr. S-11-706.

(50) Pakruojo rajono savivaldybė, argumentuodama, kodėl jos 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. T-361 ir jo pagrindu sudaryta 2011 m. vasario 19 d. sutartis su UAB „Pakruojo komunalininkas“ yra teisėti, nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostata ir sudaryta sutartis atitinka visus vidaus sandoriams nustatytus reikalavimus. Konkurencijos taryba su tokiu argumentu nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

(51) Pastebėtina, kad Konkurencijos taryba atlieka tyrimą ir priima nutarimą dėl Savivaldybės sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbus Savivaldybės sprendimų vertinimas būtent Konkurencijos įstatymo, o ne Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų atžvilgiu. Tai patvirtina ir LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-2277/2011, kurioje buvo pažymėta, kad Konkurencijos tarybos bylose sprendžiama, ar buvo Konkurencijos įstatymo pažeidimas, o ne tai, ar buvo pažeistas Viešųjų pirkimo įstatymas.

(52) Taigi, nors nagrinėjamo 2010 m. lapkričio 24 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-361, kuriuo pavedama UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, priėmimo ir Sutarties sudarymo metu galiojo 2010 m. kovo 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies redakcija, kurioje numatyta viešųjų pirkimų procedūros netaikymo vidaus sandoriam išimtis, nagrinėjamu atveju Sprendimas vertintinas Konkurencijos įstatymo, o ne Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies prasme.

(53) Kita vertus, net ir tuo atveju, jei Savivaldybės ir UAB „Pakruojo komunalininkas“ sandoris ir atitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, tai savaime nepašalintų atitinkamų Sprendimų prieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Tokia išvada darytina dėl to, kad, kaip minėta, konkurenciją tarp ūkio subjektų ribojantys sprendimai Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio prasme yra pateisinami tik tuo atveju, kai tokių sprendimų neįmanoma išvengti vykdant kitų įstatymų reikalavimus. Joks įstatymas, įskaitant ir Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenumatė Savivaldybei pareigos organizuoti komunalinių atliekų surinkimą ir vežimą konkurenciją tarp ūkio subjektų eliminuojančiu būdu, pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

(54) Savivaldybė savo atsiliepime taip pat nurodė, jog 2008 m. sausio 25 d. sutartis su AB „Specializuotas transportas“ nebuvo pratęsta, kadangi šis paslaugos teikėjas nepateisino savivaldybės lūkesčių.

(55) Vertinant šį argumentą pastebėtina, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog AB „Specializuotas transportas“ nelaikytinas vieninteliu UAB „Pakruojo komunalininkas“ konkurentu, kadangi buvo ir kitų įmonių, kurios potencialiai galėtų teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas Savivaldybės teritorijoje. Kita vertus, Savivaldybės nuomonė dėl vieno ūkio subjekto nepriimtinumo teikti komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas nėra pagrindas Savivaldybei priimti sprendimus, pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, kadangi tai bet kuriuo atveju nesudaro pagrindo Savivaldybei nesilaikyti šiame straipsnyje įtvirtintos pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp ūkio subjektų.

(56) Pakruojo rajono savivaldybė atsiliepime taip pat pažymėjo, atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjamas AB „Specializuotas transportas“ ieškinys Šiaulių rajono savivaldybei, kuriame vienas iš reikalavimų yra pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T-236 „Dėl pavedimo Kuršėnų komunalinio ūkio UAB teikti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas ir įpareigojimo sudaryti sutartį“ neteisėtu ir jį panaikinti, todėl Konkurencijos taryba turėjo sustabdyti tyrimą iki tol, kol bus išnagrinėta nurodyta byla teisme.

(57) Pastebėtina, kad Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas buvo dėl Pakruojo rajono savivaldybės Sprendimo, o ne dėl Šiaulių rajono savivaldybės sprendimo, kuris yra nagrinėjamas teisme. Kadangi teisme yra nagrinėjamas ginčas dėl kito sprendimo, tai nesudaro pagrindo Konkurencijos tarybai administracinę procedūrą sustabdyti ir nepriimti šio nutarimo.

(58) Pažymėtina, kad ŠRATC pateiktoje nuomonėje nurodė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-40/2011 LVAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies nuostata „Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai“, atitinka konstitucinius ūkinės veiklos reguliavimo reikalavimus. Anot ŠRATC, Konkurencijos tarybos tyrimas turėtų būti sustabdytas iki kol Konstitucinis Teismas priims sprendimą dėl Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 ir 4 daliai bei Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

(59) Atsakant į šį argumentą, pastebėtina, kad Konkurencijos taryboje atliekamo tyrimo ir Konstitucinio Teismo nagrinėjimo dalykas nėra identiškas. Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl Savivaldybės veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, Konkurencijos taryba vertino Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio ir Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies santykį ir aiškinosi, ar Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta savivaldybių galimybė pasirinkti atliekų tvarkymo sistemas yra sąlyginė ar absoliuti. Tuo tarpu Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, t.y., ar Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta savivaldybių galimybė pavesti savo įsteigtai bendrovei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą yra absoliuti ar sąlyginė. Taigi, Konkurencijos tarybos ir Konstitucinio Teismo nagrinėjami klausimai yra tik iš dalies susiję. Kita vertus, pastebėtina tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato, jog konkreti įstatymo norma, dėl kurios atitikties Konstitucijai yra priimtas nagrinėti prašymas Konstituciniame Teisme, negali būti taikoma ir ja vadovaujamasi visą laikotarpį, kol Konstitucinis Teismas nepriima atitinkamo nutarimo, ypač kai ši įstatymo norma nėra tiesiogiai taikoma konkrečiai institucijai priimant atitinkamą sprendimą administracinės procedūros metu.

(60) Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti LVAT prašymas ištirti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies konstitucingumą taip pat nesudaro pagrindo Konkurencijos tarybai administracinę procedūrą stabdyti ir nepriimti šio nutarimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti Pakruojo rajono savivaldybės 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T-361 „Dėl pavedimo UAB „Pakruojo komunalininkas“ teikti Pakruojo rajono mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas“ 1 ir 3 punktus bei 2011 m. vasario 19 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos, UAB „Pakruojo komunalininkas“ ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro sudarytąPakruojo rajono savivaldybės mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, bioskaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito atliekų, naudotų padangų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo sutartį Nr. S-11-706, prieštaraujančia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

2. Įpareigoti Pakruojo rajono savivaldybę per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodyto Pakruojo rajono savivaldybės sprendimo 1 ir 3 punktus panaikinti ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą Pakruojo rajono savivaldybės administracijos sudarytą sutartį nutraukti.

3. Įpareigoti Pakruojo rajono savivaldybę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas

---