DĖL PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2007 M. LIEPOS 26 D. SPRENDIMO NR.T2-122 „DĖL 2007 METŲ NUOMOS MOKESČIO UŽ VALSTYBINĘ ŽEMĘ“ 1.2. PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Ievai Jakubavičienei, Medeinai Augustinavičienei, Justinai Paulauskaitei, Elonui Šatui;

UAB „Arja“ prezidentui Juozapui Budrikiui;

nedalyvaujant Palangos miesto savivaldybės atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką savivaldybė buvo informuota registruotu laišku;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2. punkto atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba nustatė:

Tyrimas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2. punkto atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams pradėtas 2008 m. sausio 24 d. nutarimu Nr.1S-10, gavus UAB „Arja“ prašymą.

UAB „Arja“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą (toliau – Konkurencijos taryba) prašydama ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ patvirtinti nuomos mokesčio už valstybinę žemę juridiniams asmenims tarifai nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Bendrovės nuomone, šiame sprendime nustatyti skirtingi žemės nuomos mokesčių tarifai atsižvelgiant į tai, ar juridinio asmens buveinė yra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, ar nėra, yra neteisėti, nesąžiningi, neprotingi ir iškraipantys juridinių asmenų konkurenciją.

Tyrimo metu buvo analizuota Palangos miesto savivaldybės, UAB „Arja“ ir kitų Palangoje veikiančių bendrovių pateikta informacija bei nagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos mokesčio taikymą Palangos miesto savivaldybėje.

Nuomos mokestis už valstybinę žemę skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu¹, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“² ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“³.

Minėti teisės aktai nustato, jog išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 1,5 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės; konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba ir apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas.

Šių teisės aktų pagrindu 2007 m. liepos 26 d. Palangos miesto savivaldybė priėmė sprendimą Nr.T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Sprendimas), kuriame nustatė žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomojamą ne aukciono būdu, tarifus 2007 metams fiziniams ir juridiniams asmenims. Sprendimo 1.2. punktas įtvirtino žemės nuomos mokesčio tarifus juridiniams asmenims:

1.2.1. kurių buveinė yra Palangos miesto teritorija, už nuomojamą valstybinę žemę ne aukciono būdu, jei valstybinės žemės nuomos sutartis įregistruota nustatyta tvarka – 1,7 procento žemės vertės;

1.2.2. kurių buveinė yra Palangos miesto savivaldybės teritorija, už naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, arba jei valstybinės žemės nuomos sutartis neįregistruota nustatyta tvarka – 2,2 procento žemės vertės;

1.2.3. kurių buveinė ne Palangos miesto savivaldybės teritorija, už nuomojamą valstybinę žemę ne aukciono būdu, jei valstybinės žemės nuomos sutartis įregistruota nustatyta tvarka, - 2,3 procento žemės vertės;

1.2.4. kurių buveinė ne Palangos miesto savivaldybės teritorija, už naudojamą valstybinę žemę, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, arba jei valstybinės žemės nuomos sutartis neįregistruota nustatyta tvarka, - 2,7 procento žemės vertės.

Pastebėtina, kad aukščiau nurodytame Žemės įstatyme bei Vyriausybės nutarimuose nenustatyta, jog, atsižvelgiant į valstybinę žemę besinuomojančio ūkio subjekto buveinės vietą, gali būti taikomas skirtingas žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo dydis. Tuo tarpu Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtame Sprendime pagal šį kriterijų ūkio subjektams buvo nustatytas skirtingas žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tarifas.

2007 m gruodžio 13 d Konkurencijos taryba kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę prašydama pagrįsti, kuo remiantis ir kodėl nustatyti skirtingi žemės nuomos mokesčio tarifai pagal tai, ar juridinio asmens buveinė yra ar nėra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.⁴

Į tai Savivaldybė nurodė, jog Palangos mieste vykdoma veikla iš dalies yra sezoninio pobūdžio. Intensyvus darbas vyksta ir didžiausios pajamos gaunamos tik vasaros sezono metu. Siekiant palengvinti Palangoje įregistruotų įmonių išgyvenimo sąlygas, padėti plėtoti smulkų ir vidutinį verslą, spręsti bedarbystės problemas mieste vasaros sezonui pasibaigus, Palangos miesto savivaldybės teritorijoje registruotoms įmonėms taikytas mažesnis nuomos mokesčio tarifas.⁵

Vėlesniu raštu Savivaldybė pateikė juridinių asmenų, kuriems taikomas Sprendimas, sąrašą (viso 483 ūkio subjektai), iš kurio Konkurencijos taryba atrankos būdu apklausė įmones, kurių sąraše nurodyta žemės nuomos paskirtis – komercinė veikla. Duomenis pateikė septyniolika apklaustų ūkio subjektų, veikiančių prekybos, gamybos, laikino apgyvendinimo, maitinimo, nekilnojamojo turto (toliau – NT) nuomos ir pardavimo rinkose.

Gautų atsakymų pagrindu tyrimo metu buvo išskirtos trys paslaugų rinkos – apgyvendinimo, maitinimo ir NT nuomos ir padavimo rinkos, kuriose veikiantiems ūkio subjektams buvo taikomas Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtas Sprendimas.

Tyrimu nustatyta, kad šiose rinkose veikiantiems ūkio subjektams buvo taikomi skirtingi valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai priklausomai nuo to, ar ūkio subjektai buvo registruoti Palangos mieste, ar ne (žiūrėti žemiau pateikiamą lentelę). Be to, gauti duomenys parodė, kad veiklos sezoniškumas nepriklauso nuo juridinio asmens buveinės vietos, t.y. visoms Savivaldybės teritorijoje ūkine-komercine veikla užsiimančioms įmonėms veiklos sezoniškumas daro įtaką gaunamoms pajamoms, tačiau daugumos apklaustų ne Savivaldybės teritorijoje registruotų įmonių veikla nėra sezoninė.⁶

Tyrimo duomenys pagal ūkio subjektų pateiktą informaciją:

* Ūkio subjektai turi po kelis sklypus Palangos savivaldybėje, kuriems taikomi skirtingi tarifai.

Tyrimu nustatyta, kad, pavyzdžiui, jeigu UAB „Liukrena“ būtų buvusi registruota Palangos savivaldybėje, vadovaujantis Sprendimu per metus už nuomojamus žemės sklypus būtų mokėjusi beveik trimis tūkstančiais (apie 2921 Lt) litų mažiau nei mokėjo 2007 metais⁷. Analogiškai, jeigu AB „Klaipėdos“ viešbutis ir UAB „Pajūrio Sabina“ buveinės būtų buvusios Palangos savivaldybėje, vien dėl šios aplinkybės už 2007 metus įmonei AB „Klaipėdos“ viešbutis būtų reikėję mokėti 1141 litų mažesnį valstybinės žemės nuomos mokestį, o UAB „Pajūrio Sabina“– 116 litų.⁸

2008 m. birželio 5 d. Konkurencijos tarybos protokoliniu nutarimu Nr.3S-24 tyrimas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2. punkto atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams buvo baigtas.

Tyrimo išvados, siūlančios 2007 m. liepos 26 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr.T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2. punktą pripažinti prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, buvo išsiųstos proceso šalims savo nuomonei pateikti.

Palangos miesto savivaldybė pastabų apie atliktą tyrimą nepateikė, nedalyvavo ir viešame bylos nagrinėjimo posėdyje, tačiau dar tyrimo metu savo raštuose nurodė, jog, jos nuomone, nagrinėjamu Sprendimu nebuvo atskiroms ūkio subjektų grupėms suteiktos privilegijos, turinčios esminės įtakos konkurencijai.⁹

UAB „Arja“ taip pat nepateikė pastabų apie atliktą tyrimą, tačiau viešame bylų nagrinėjimo posėdyje įmonės atstovas nurodė, kad susipažino su tyrimo išvadomis ir joms pritaria.¹⁰

Konkurencijos taryba konstatuoja:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti. Tai – priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ar savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, atitinkama rinka yra tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį atitinkama prekės rinka yra visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, tuo tarpu geografinė teritorija (geografinė rinka), remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, suprantama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ taikomas visiems juridiniams asmenims, kurie nuomojasi valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, esančią Savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio.

Kaip minėta, tyrimo metu buvo nagrinėtos trys paslaugų rinkos – apgyvendinimo, maitinimo ir NT nuomos ir padavimo, kuriose veikiantiems ūkio subjektams buvo taikomas Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtas Sprendimas. Pažymėtina, kad šios paslaugos nėra tarpusavyje pakeičiamos pagal paskirtį ir veiklos pobūdį. Vis dėlto, kadangi nagrinėjamo Sprendimo 1.2. punktas taikomas visiems juridiniams asmenims, besinuomojantiems valstybinę žemę Palangoje, ir nėra išskiriamos tam tikros paslaugos ar jų grupė, kurioms Sprendimo nuostatos nebūtų taikomos, nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kokia konkrečiai veikla užsiima ūkio subjektai. Dėl to atitinkama rinka galėtų būti ir bet kokia kita ūkinė veikla, kuria ūkio subjektai užsiimtų Savivaldybės teritorijoje ir mokėtų skirtingą žemės nuomos mokestį priklausomai nuo įmonės registracijos vietos.

Kadangi Palangos miesto savivaldybės tarybos Sprendimas dėl žemės nuomos yra taikomas tik šioje savivaldybėje, geografinė rinka apibrėžiama kaip Palangos miesto savivaldybės teritorija.

Remiantis išdėstytu, atitinkama rinka apibrėžiama kaip bet kokia ūkinė veikla, kurią vykdydami tarpusavyje konkuruoja valstybinę žemę Palangos savivaldybės teritorijoje besinuomojantys ūkio subjektai.

2007 m. liepos 26 d. Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, kuriuo juridiniams asmenims nustatė skirtingus žemės nuomos mokesčio tarifus atsižvelgiant į tai, ar juridinio asmens buveinė yra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, ar ne.

Dėl skirtingų tarifų taikymo buvo privilegijuoti valstybinę žemę besinuomojantys ūkio subjektai, registruoti ir veiklą vykdantys Palangoje, valstybinę žemę besinuomojančių ūkio subjektų, registruotų kitose savivaldybėse, tačiau veiklą vykdančių Palangoje, atžvilgiu.

Remiantis Savivaldybės Sprendimu, vien dėl formalios registracijos vietos, Palangoje registruotos įmonės už valstybinės žemės nuomą mokėjo 1,7 arba 2,2 procento nuo žemės vertės, o kitose savivaldybėse registruotos – 2,2 arba 2,7 procento nuo žemės vertės.

Atsižvelgiant į tai, kad žemės nuomos mokestis yra juridinio asmens finansinių išlaidų sudedamoji dalis bei daro įtaką įmonių tarpusavio konkurencijos sąlygoms, mažesnis žemės nuomos mokesčio tarifas sudarė palankesnes sąlygas veikti rinkoje įmonėms, registruotoms Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Kaip atskleidė tyrimas, toje pačioje rinkoje konkuruojantys ūkio subjektai už panašios vertės valstybinės žemės nuomą mokėjo skirtingus mokesčius, kas darė įtaką įmonių ekonominei padėčiai, o tuo pačiu ir ūkio subjektų tarpusavio konkurencijos sąlygoms. Dėl šios aplinkybės ne Palangos savivaldybės teritorijoje registruotų įmonių konkuravimo sąlygos atitinkamose rinkose buvo akivaizdžiai blogesnės lyginant su Palangoje registruotų įmonių, kadangi pirmosios turėjo patirti daugiau žemės nuomos išlaidų.

Kaip minėta, Savivaldybės teigimu, tokiu jos Sprendimu buvo siekiama palengvinti Palangoje įregistruotų įmonių išgyvenimo sąlygas, padėti plėtoti smulkų ir vidutinį verslą bei spręsti bedarbystės problemas mieste vasaros sezonui pasibaigus. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad veiklos sezoniškumas nepriklauso nuo juridinio asmens buveinės vietos, t.y. nors visoms Savivaldybės teritorijoje ūkine-komercine veikla užsiimančioms įmonėms veiklos sezoniškumas daro įtaką gaunamoms pajamoms, daugumos apklaustų ne Savivaldybės teritorijoje registruotų įmonių veikla nėra sezoninė.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 12 punktas numato, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.4 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktą, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba ir apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas.

Pažymėtina, kad nei Žemės įstatyme, nei Vyriausybės nutarimuose nėra numatyta, jog turi būti taikomi skirtingi žemės nuomos mokesčio nustatymo principai atsižvelgiant į tai, kokioje teritorijoje yra registruotas ūkio subjektas.

Remiantis Vietos savivaldos įstatymu, savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise funkcijos. Tačiau savivaldybių funkcijų įgyvendinimas neturi iškraipyti sąžiningos konkurencijos ir prieštarauti kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams.

Nagrinėjamu atveju Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.T2-122 1.2. punktas lėmė konkurencijos sąlygų skirtumus atitinkamose rinkose konkuruojantiems ūkio subjektams, o šie nebuvo sąlygoti neišvengiamų Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2. punktas, kuriuo patvirtinti skirtingi nuomos mokesčio už valstybinę žemę juridiniams asmenims tarifai priklausomai nuo juridinio asmens buveinės vietos, laikytini prieštaraujančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimo Nr.T2-122 „Dėl 2007 metų nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.2. punktą pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Palangos miesto savivaldybę ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą nuostatą taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Palangos miesto savivaldybę per 14 (keturiolika) dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.