Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL PALANGOS MIESTO TARYBOS VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR.VIII-I099 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMUS

  • 2001 10 11
  • Nutarimo Nr.: 121
  • Nutrauktas tyrimas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš
Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno.
Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnams L.Darulienei, P.Kvietkauskienei, R.Norvaišaitei, D.Stadalnikienei, G.Šūmakarienei, A.Žegūnaitei,
Palangos miesto savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjui Ignui Ramualdui Večerskiui administracijos patarėjui teisės klausimams Vytautui Korsakui,
Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Palangos miesto tarybos veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 4 straipsnio reikalavimus.
Konkurencijos taryba nustatė:
Tyrimas pradėtas 2001 m. kovo 15 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr.37 pagal pareiškėjų UAB „Pajūrios švara“, Rimo Valinčiaus prekybos-paslaugų įmonės, Valinčiaus statybos-paslaugų įmonės, Ričardo Bartkaus paslaugų įmonės skundą.
Pareiškėjų teigimu Palangos miesto tarybos 2001 m. vasario l d. sprendimas Nr. 14 „Dėl leidimų išdavimo tvarkos atliekų vežėjams“ neatitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Šio sprendimo 4 punktas reikalauja, kad įmonių, norinčių užsiimti atliekų surinkimu ir vežimu, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 500 tūkstančių litų. Pareiškėjų teigimu, įsigaliojus šiam sprendimui, įmonės bus priverstos nutraukti savo veiklą, ko pasėkoje įmonių savininkai, negalėdami atsiskaityti su kreditoriais, praras ne tik į specializuotą verslą investuotas lėšas, bet ir visą savo turtą, o visi įmonių darbuotojai neteks darbo.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo 1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr.VIII-787 31 straipsnio l dalis numato, kad savivaldybės pagal savo kompetenciją rengia, leidžia ir įgyvendina atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijoje. Vadovaujantis šiuo įstatymu Palangos miesto taryba 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.51 patvirtino Leidimų atliekoms rinkti ir išvežti Palangos mieste išdavimo tvarką, kurią papildė savo 2001 m. vasario l d. sprendimu Nr. 14. Šio sprendimo 4 straipsnis numato, kad „leidimas neišduodamas jeigu įstatinis kapitalas yra mažesnis kaip 500 tūkst. litų“. Sprendimas iš dalies buvo pakeistas 2001 kovo 23 d. sprendimu Nr.45, kurio 4 punkte nurodyta, kad pagal patvirtintą leidimų išdavimo tvarką įmonė, norėdama užsiimti atliekų surinkimo veikla, privalo turėti įstatinį kapitalą ne mažesnį kaip 500 tūkst. Lt. ; arba už įmonę turi laiduoti bankas arba draudimo įmonė ir minėtos įmonės savo civilinę atsakomybę tu i būti apdraudę 50 tūkstančių litų suma.
Minėtame Palangos miesto tarybos sprendime nurodyta apribojimai nėra numatomi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo. Šio įstatymo 4 straipsnis numato, kad akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. Lt., o to pačio įstatymo 5 str. numato, kad uždarųjų akcinių bendrovių įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. Lt. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 7 str. numatyta, kad individualios įmonės savininko turtas neatskirtas nuo įmonės turto. Nei Draudimo įstatymas, nei kiti su draudimu susiję teisės aktai nenumato, kad įmonės užsiimančios atliekų surinkimu ir išvežimu privalo gauti banko ar draudimo įmonės laidavimą ir apdrausti savo civilinę atsakomybę. Tokių apribojimu nenumato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr.217 patvirtintos „Atliekų tvarkymo taisyklės“.
Pagal 2001 m. kovo 23 d. Palangos tarybos sprendimo Nr.45 4 punktą atliekų rinkoje veikiančios įmonės yra skirstomos į dvi grupes: įmonės, turinčios 500 tūkst. Lt. įstatinį kapitalą ir jo neturinčios. Palangos tarybos nuomone, pirmosios grupes įmones gali tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus įmonės bankroto ar likvidavimo atveju, šios grupės įmonių nereikalaujama apdrausti savo civilinę atsakomybę. Norint tokiai įmonei gauti leidimą atliekų tvarkymo veiklai Palangos mieste užtenka tik pateikti informaciją apie įstatinį kapitalą. Tuo tarpu įmonės, neturinčios 500 tūkst. Lt. įstatinio kapitalo, privalo gauti banko ar draudimo įmonės laidavimą 50 tūkst. Lt. ir turi tokiai pačiai sumai apdrausti savo civilinę atsakomybę. Praktikoje banke laidavimas gali būti realizuotas įvairiai: bankas naujai sukurtoje sąskaitoje gali įšaldyti minėtą sumą arba sumokėjus tam tikrą sumą, tai yra apie 250 Lt., minėtos sumos į atskirą sąskaitą padėti nebūtina. Bei reikia apdrausti civilinę atsakomybę. Kaip informavo Valinčiaus statybos-paslaugų įmonė minėtiems reikalavimams įvykdyti įmonė išleido 600 Lt.
Tyrimą atlikusi pareigūnė R.Norvaišaitė pateikė Konkurencijos tarybai išvadą, kad Palangos miesto tarybos 2001 m. kovo 23 d. sprendimas Nr.45 diskriminuoja ūkio subjektus ir pasiūlė, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 10 straipsnio l dalies 4 punktu, kreiptis į Palangos miesto savivaldybę, kad būtų pakeistas Palangos miesto tarybos 2001 kovo 23 d. sprendimas Nr.45 taip, kad įmonės veikiančios atliekų tvarkymo rinkoje nebūtų diskriminuojamos, o atskiroms įmonėms nebūtų suteikiamos privilegijos.
Posėdyje dalyvavęs Palangos miesto savivaldybės administracijos patarėjas teisės klausimais V.Korsakas paaiškino, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą aplinkos apsauga ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas yra savivaldybės funkcija.
Įgyvendindamos šią sritį reglamentuojančius teisės aktus savivaldybės minėtas funkcijas atlieka atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes. Tvarkydama atliekas savo teritorijoje savivaldybė privalo apsaugoti aplinką nuo fizinio, cheminio, biologinio bei kitokio neigiamo poveikio. Taryba priimdama 2001 m. vasario l d. sprendimą Nr. 14 ir 2001 kovo 23 d. sprendimą Nr.45 rūpinosi, kad asmenys, neteisėta veikla padarę žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų juridinių ir fizinių asmenų turtui bei interesams, būtų pajėgūs atlyginti visus nuostolius ir esant galimybei atstatytų aplinkos objekto būklę. Taryba priimdama minėtus sprendimus derino bendruomenės ir atskirų ūkio subjektų interesus. V. Korsakas paaiškino, kad 2001 m. vasario l d. sprendimas Nr.14, kuriame buvo numatytas reikalavimas, kad įstatinis kapitalas būtų ne mažesnis kaip 500 tūkst. Lt. buvo iš dalies pakeistas 2001 m. kovo 23 d. sprendimu Nr.45 mažesnį įstatinį kapitalą turinčių vežėjų iniciatyva. Tarybos nuomone, minėti reikalvimai suteiktų garantijas, kad atliekų tvarkymo veikla užsiimantys ūkio subjektai bus pajėgūs atlyginti nuostolius ir atstatyti aplinkos objekto būklę. V. Korsakas paaiškino, kad šie sprendimai buvo priimti prevenciškai, nes kol kas nėra nustatyta faktų, kad būtų padaryta žala aplinkai ir ūkio subjektas negalėtų tos žalos atlyginti. Priimant šiuos sprendimus ir nustatant konkrečias sumas, buvo vadovautasi teisingumo ir protingumo principais. V. Korsako nuomone, Tarybos nustatytų reikalavimų atliekų tvarkytojams negalima laikyti diskriminacinio pobūdžio apribojimais. V.Korsakas paaiškino, kad vienodos situacijos turi būti traktuojamos vienodai arba kitaip tariant, jos neturi būti traktuojamos skirtingai, nebent egzistuoja objektyvus tokio skirtingo traktavimo pateisinimas. V. Korsakas teigė, kad minėti sprendimai visiems ūkio subjektams esant vienodoms sąlygoms suteikia vienodą teisę gauti leidimą tvarkyti atliekas. Šiais sprendimais yra nustatomi tik tam tikri finansiniai ir ekonominiai reikalavimai. V. Korsako nuomone, net jei minėti sprendimai ir būtų diskriminaciniai, jie gali būti leistini, jei tokia diskriminacija pateisinama visuomenes saugumo ar sveikatos apsaugos interesais. V.Korsakas prašė atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir nesiūlyti keisti minėtų Tarybos sprendimų.
Konkurencijos taryba konstatavo:
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį sudaro dvi dalys, kurių pirmoji nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Taigi, ūkinės veiklos reguliavimas turi būti pagrįstas sąžiningos konkurencijos laisvės principu. Tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas principas, kuris sudaro ne tik 4 straipsnio, bet ir viso Konkurencijos įstatymo pagrindą.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvi principą ir apibrėžia kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje
konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas yra tada, kai egzistuoja šių trijų aplinkybių visuma :
Institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus
ar jų grupes;
Sprendimo pasėkoje atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų
atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;
Skirtingų konkurencijos sąlygų įmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos
įstatymų reikalavimus;
Palangos miesto savivaldybės 2001 m. kovo 23 d. sprendimu Nr.45 pakeistos 2001 m. vasario l d. sprendimu Nr. 14 priimtos „Leidimų atliekoms rinkti ir išvežti Palangos mieste išdavimo tvarkos“ 4 punktas nurodo du alternatyvius atvejus kada gali būti išduodamas ir pratęsiamas leidimas, tai yra įmonės užsiimančios ar norinčios užsiimti atliekų surinkimo veikla įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 500 tūkst. litų arba už įmonės sutartinių įsipareigojimų vykdymą 50 tūkstančių litų suma turi laiduoti Lietuvos Respublikoje veikiantis komercinis bankas arba draudimo įmonė ir minėti ūkio subjektai savo civilinę atsakomybę turi būti apdraudę 50 tūkst. litų suma.
Reikalavimas gauti banko ar draudimo įmonės laidavimą 50000 litų bei tokiai pačiai sumai apdrausti savo civilinę atsakomybę, jei neturi įstatinio kapitalo ne mažesnio nei 500 tūkstančių litų, nėra diskriminacinio pobūdžio, nes įmonėms suteikiama alternatyva, tai yra arba turėti tokio nustatyto dydžio įstatinį kapitalą, arba gauti laidavimą ir apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Pastarasis reikalavimas negali sudaryti skirtingų konkurencijos sąlygų skirtumų tarp įmonių, turinčių reikiamo dydžio įstatinį kapitalą, norint užsiimti atliekų surinkimo veikla ir įmonių neturinčių tokio dydžio įstatinio kapitalo, nes bendra laidavimui ir civilinei atsakomybei apsidrausti suma sudaro 600 litų. Taigi įvykdyti šiam savivaldybės reikalavimui nereikalingos žymios finansinės sąnaudos. Nustatytas reikalavimas dėl savo mažareikšmiškumo nedaro esminės žalos konkurencijai tarp toje pačioje atliekų paslaugų surinkimo rinkoje veikiančių įmonių.
Vadovaudamasi LR konkurencijos įstatymo 19 straipsnio l dalies 4 punktu, 36 straipsnio l dalies 3 punktu,
Konkurencijos taryba nutarė:
Nesant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimo, bylą dėl Palangos miesto tarybos veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 4 straipsnio reikalavimus nutraukti.
 
Pirmininkas R.Stanikūnas