DĖL PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMO „DĖL MIESTO ŠILUMOS ŪKIO SPECIALIOJO PLANO TVIRTINIMO“ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO NUOSTATOMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių Vytauto Kavaliausko, Danguolės Klimašauskienės, Jono Rasimavičiaus ir Gendriko Stuko;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Elenai Vitkienei, Arvydui Mačiokui, Jūratei Šovienei ir Jurgitai Brėskytei;

proceso šalims: AB „Lietuvos dujos“ (pareiškėja) atstovams: Kornelijai Janonytei, Egidijui Mikalajūnui ir Redai Aglinskienei; Panevėžio miesto savivaldybės atstovams: Virgilijui Vaitiekūnui ir Daivai Noreikienei; AB „Panevėžio energija“ atstovui Petrui Diksai;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl miesto šilumos ūkio specialiojo plano tvirtinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatoms.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

AB „Lietuvos dujos“ (toliau - pareiškėja) 2003-11-04 pateikė Konkurencijos tarybai skundą dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1-7-9 „Dėl miesto šilumos ūkio specialiojo plano tvirtinimo“. Pareiškėja nurodė, kad minėtu sprendimu patvirtintame plane beveik visose Panevėžio miesto zonose nustatytas centralizuotai pagamintos šilumos tiekimas, tuo suteikiant privilegiją AB „Panevėžio energija“ ir diskriminuojant kitus šilumos energijos tiekėjus, tarp jų ir AB „Lietuvos dujos“. Pareiškėja teigia, kad dėl tokio savivaldybės tarybos sprendimo atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų šilumos energijos šaltinių rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Pareiškėjos teigimu, savivaldybei patvirtinus planą, AB „Lietuvos dujos“ netenka teisės tiekti dujas vartotojams šilumos ūkio specialiajame plane pažymėtose zonose nepaisant, kad dujų tiekimas šiose zonose yra galimas ir vartotojai pageidauja, kad jiems būtų tiekiamos dujos, o ne centralizuotai pagaminta šiluma.

AB „Lietuvos dujos“ teigimu, dėl savivaldybės sprendimo atsiradę konkurencijos sąlygų skirtumai šilumos energijos rinkoje nėra nulemti įstatymų nustatytų teisės normų. Pareiškėja remiasi Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.

AB „Lietuvos dujos“ nurodo, kad rengiant planą aplinkos poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, buvo apsiribota deginamo kuro išmetamų teršalų kiekiu ir taršos kaštų nurodymu.

Pareiškėjos nuomone, plano dalis „Ekonominis ir finansinis šilumos gamybos, panaudojant skirtingas energijų rūšis, palyginimas“ yra nepagrįstas dėl šių aplinkybių: 1) plane detaliai nagrinėjamos AB „Panevėžio energija“ visos šilumos trasos, jų apkrovimai, galimybės, galimi vartotojai, o kitų šilumos energijos šaltinių tiekėjų pajėgumai ir galimybės neįvertinti, tik nurodomi skaičiavimais nepagrįsti ekonominiai ilgo periodo ribiniai kaštai atskiroms zonoms; 2) planas skirtas AB „Panevėžio energija“ interesams tenkinti, nes pačiame plane nurodoma: „savivaldybė atspindi įmonės AB „Panevėžio energija“ ir visų vartotojų interesus. Savivaldybės interesai yra šių pusių interesų suma“; 3) plano užduotis buvo šilumos tinklai ir jų plėtojimas; 4) planas išleistas leidiniu, kuris pavadintas - AB „Panevėžio energija“ Panevėžio savivaldybė „Panevėžio miesto šilumos ūkio specialusis planas“, anot pareiškėjo, suponuoja mintį, kad planas parengtas specialiai AB „Panevėžio energija“ ir nėra skirtas visam Panevėžio miesto šilumos ūkiui.

Pareiškėja prašo pripažinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 str. ir įpareigoti savivaldybę pakeisti sprendimą šilumos ūkio specialiajame plane nurodant naujai planuojamas šilumos vartotojų teritorijas, galimus ir alternatyvius šildymo būdus nepažeidžiant Konkurencijos įstatymo.

AB „Lietuvos dujos“ prašymo pagrindu Konkurencijos taryba 2003 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1S-133 pradėjo tyrimą dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr.1-7-9 „Dėl miesto šilumos ūkio specialiojo plano tvirtinimo“ atitikties Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatoms. 2004 m. balandžio 15 d. tyrimas buvo baigtas, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms Konkurencijos tarybos 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 2S-8 byla grąžinta papildomam tyrimui atlikti. Tyrimas baigtas 2005 m. birželio 9 d., tyrimo išvados išdėstytos Konkurencijos tarybos Pramonės skyriaus 2004-04-13 ir 2005-06-06 pranešimuose.

Tyrimo metu nagrinėta rinka apibrėžta kaip šilumos energijos šaltinių rinka, kurioje gamtinės dujos ir centralizuotai pagaminta šiluma yra vienos prekės rinkos pakaitalai, o AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Panevėžio energija“ yra šios rinkos dalyvės - konkurentės.

Tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjamu Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu Panevėžio miesto teritorija buvo suskirstyta į 20 sunumeruotų zonų - 16 zonų jau esamuose ir 4 zonos naujai planuojamuose perspektyviniuose rajonuose, bei zona CZ. Visos zonos, išskyrus vieną zoną, kurioje šilumos tiekimo šaltinis nustatomas suinteresuotų šalių susitarimu, nagrinėjamu sprendimu buvo priskirtos centralizuotam šilumos tiekimui. Vienintelis centralizuotos šilumos tiekėjas Panevėžio mieste - AB „Panevėžio energija“. Alternatyvių šildymo būdų plane nė vienoje zonoje nenumatyta. Viename iš plano sprendinių, aiškinamajame rašte, nurodomi atvejai, kada centralizuota šiluma gali būti pakeista alternatyviais šilumos šaltiniais, tačiau šis plano sprendinys prieštarauja kitam sprendiniui - brėžiniui, kur beveik visoje miesto teritorijoje numatytas centralizuotos šilumos tiekimas.

Tyrimo metu Panevėžio miesto savivaldybė 2005 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. 1-28-17 „Dėl energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Panevėžio mieste reglamento patvirtinimo“. Reglamente numatytos kitokios šilumos tiekimo zonos nei plane, jame numatytos 7 mišraus šilumos tiekimo zonos.

Tyrimo išvadose nurodoma, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba savo sprendimu nepagrįstai suteikė privilegiją AB „Panevėžio energija“, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojančiai AB „Lietuvos dujos“. Išvadose siūloma pripažinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą prieštaraujančiu Konkurencijos įstatymo 4 str. ir pareikalauti pakeisti planą taip, kad atitiktų Konkurencijos įstatymo reikalavimus.

Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavę AB „Lietuvos dujos“ atstovai pritarė tyrimo išvadoms, bei palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepimuose į tyrimo išvadas (2004-04-28 raštas Nr. 7-14-514 ir 2005-06-29 raštas Nr. 7-14-920).

Panevėžio miesto savivaldybės atstovai nesutiko su tyrimo išvadomis. Atstovai palaikė savivaldybės atsiliepimuose dėl tyrimo išvadų (2004-05-10 raštas Nr. 224-20-/4.13/-680 ir 2005-06-30 raštas Nr. 224-20-/4.13/-1346) išdėstytą nuomonę ir teigė, kad savivaldybės patvirtintas Energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Panevėžio mieste reglamentas, kuriame numatyta, kad jeigu reglamentas nustato kitokias taisykles nei Panevėžio miesto specialusis planas, tai taikomos reglamento nuostatos, išsprendė ginčą tarp šalių. Be to, tuo pačiu sprendimu Panevėžio m. savivaldybė nusprendė koreguoti šilumos ūkio specialųjį planą. Atstovo nuomone, planas tenkina vartotojų poreikius mažiausiomis sąnaudomis, todėl privilegija AB „Panevėžio energija“ nebuvo suteikta.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant jai pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalies nuostatą, įtvirtindama draudimą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ar savivaldos institucijų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma: 1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.

Tyrimu nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2003 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-7-9 „Dėl miesto šilumos ūkio specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtino Panevėžio miesto šilumos ūkio specialųjį planą, kuriuo miestas buvo suskirstytas į 20 sunumeruotų zonų: 16 zonų esamuose ir 4 zonos naujai planuojamuose perspektyviniuose rajonuose ir nepriskirtą sunumeruotoms zoną plane įvardintą zona CZ. Visose zonose, išskyrus vieną, kurioje numatytas šilumos tiekimo šaltinio nustatymas suinteresuotų šalių susitarimu, numatytas centralizuotas šilumos tiekimas.

Centralizuotai šilumą Panevėžio mieste tiekia vienintelis tiekėjas - AB „Panevėžio energija“. Šilumos energija gali būti tiekiama naudojant ir alternatyvius šilumos energijos šaltinius - dujas, elektros energiją. Dujas šildymui Panevėžio mieste tiekia AB „Lietuvos dujos“. Atsižvelgus į tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu beveik visa miesto teritorija buvo priskirta centralizuotos šilumos tiekėjui, konstatuotina, kad toks savivaldybės sprendimas suteikė privilegiją AB „Panevėžio energija“ kitų, alternatyvių, šilumos energijos tiekėjų atžvilgiu.

Alternatyvių energijos šaltinių nė vienoje zonoje nenurodyta. Plano aiškinamajame rašte nurodyta: „šio specialiojo plano sprendiniai nėra taikomi tuo atveju, jeigu vartotojas pageidauja nutraukti šilumos, tiekiamos iš centralizuotų šilumos tinklų, vartojimą ir vietoje pastarojo šilumnešio pasirenka kitus kuro, ar energijos šaltinius (dujas, elektrą) dėl specialių reikalavimų, keliamų technologijos procesams“, „tuo atveju, jei iškyla abejonės dėl optimaliausio atskiro vartotojo aprūpinimo šiluma šaltinio, optimaliausio sprendimo pagrindimui turi būti naudojama prie specialiojo plano pridedama „Optimalaus aprūpinimo šiluma būdo nustatymo atskiram vartotojui metodologija“. Šios metodologijos pagalba kiekvienam atskiram vartotojui galima rasti mažiausius kaštus atitinkantį šildymo būdą. Taip pat naudojantis šia metodologija turėtų būti grindžiami sprendimai ir dėl šilumos šaltinio parinkimo naujiems vartotojams, nepriklausomai nuo to, kurioje Panevėžio miesto vietoje turi atsirasti šie vartotojai“.

Laikytina, kad plano aiškinamajame rašte nurodyta galimybė atskirais atvejais vartotojui vietoj centralizuotos šilumos pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį, nepanaikina alternatyvių energijos šaltinių tiekėjų diskriminacijos. Plano brėžinyje ir aiškinamajame rašte nustatyti skirtingi sprendiniai - brėžinyje vienareikšmiai zonos priskiriamos tik centralizuotai tiekiamai šilumai, tuo tarpu aiškinamajame rašte numatoma galimybė tam tikrais atvejais pasirinkti ir alternatyvų energijos šaltinį. Plane esant skirtingiems sprendiniams neužtikrinama, kad konkrečiu atveju bus įvertinti alternatyvūs energijos šaltiniai. Tai patvirtina ir AB „Panevėžio energija“ 2003-10-06 raštas Nr.102-2039, kuriuo bendrovė, atsakydama į AB „Lietuvos dujos“ prašymą derinti dujotiekio projektus, nurodė, kad dujotiekių įvadų projektų derinti bendrovė negali, nes vadovaujantis Panevėžio miesto šilumos ūkio specialiuoju planu jie yra centralizuoto šilumos tiekimo zonoje ir pagal planą nurodytų objektų šilumos poreikiai turi būti tenkinami naudojant centralizuotą šilumos tiekimą.

Konkurencijos įstatymu draudžiama valstybės valdymo ar savivaldos institucijoms priimti diskriminacinius sprendimus, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Šiuo atveju svarbu apibrėžti atitinkamą rinką ir nustatyti, ar AB „Panevėžio energija“ ir AB „Lietuvos dujos“ konkuruoja tarpusavyje.

Atitinkama rinka apibrėžiama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje teritorijoje (Konkurencijos įstatymo 3 str. 5 d.). Prekės rinka - tai visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d.). Geografinė rinka - teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 str.7 d.).

Miesto statiniams šildyti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma arba necentralizuotai pagaminta šiluma: gaminama individualiose dujų katilinėse, naudojant elektros energiją ir kt. Taigi vartotojai, šildymo poreikiams tenkinti gali naudoti tiek centralizuotai tiekiamą šilumą, tiek dujas - vartotojo požiūriu tai yra tarpusavyje pakeičiami šilumos energijos šaltiniai. Tai patvirtina ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismo praktika: 2003 m. liepos 18 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A⁵-604/2003 Vilniaus miesto savivaldybė v. Konkurencijos taryba) teismas konstatavo, kad „gamtinės dujos pagal savo savybes taip pat laikytinos žaliava šilumos energijai sukurti, taigi yra šilumos energijos šaltinis kaip galutinis produktas pirkėjo <...> požiūriu“. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad „tiek centralizuotai pagaminta šiluma, tiek gamtinės dujos yra šilumos energijos šaltinis kaip galutinis produktas pirkėjo požiūriu ir laikytinos tinkamais pakaitalais viena kitai“. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad ir nagrinėjamu atveju prekės rinka apibrėžiama kaip šilumos energijos šaltinių rinka. Panevėžio mieste šilumos energijos šaltinių rinkoje dalyvauja tiek AB „Panevėžio energija“, tiek ir AB „Lietuvos dujos“, todėl šios bendrovės laikytinos konkuruojančiomis atitinkamoje rinkoje. Laikytina, kad Panevėžio miesto savivaldybei suteikus vienam iš konkurentų privilegiją tiekti šilumos energiją beveik visame mieste atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų veiksmai nelaikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimu, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra įtvirtintas vieno iš energijos šaltinių prioritetas kitų šaltinių atžvilgiu, priešingai, vienas iš Šilumos ūkio įstatymo tikslų - šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją (Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 2 p.). Be to, Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata numato: „pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai“. Šioje normoje įtvirtinti kriterijai - mažiausios sąnaudos ir leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai neviršijimas - galėtų pateisinti skirtingas konkurencijos sąlygas.

Tyrimo metu nustatyta, kad rengiant planą poveikis aplinkai nebuvo įvertinamas, todėl darytina išvada, kad Panevėžio miesto savivaldybė negalėjo suteikti privilegijos centralizuotos šilumos tiekėjui remdamasi poveikio aplinkai kriterijumi.

Kitas Šilumos įstatymo 7 straipsnio 3 punkte numatytas kriterijus - mažiausios sąnaudos vartotojams, rengiant planą buvo išnagrinėtas neišsamiai. Tyrimu nustatyta, kad zonai CZ, užimančiai apie 40 proc. miesto teritorijos, mažiausios sąnaudos vartotojams nebuvo skaičiuojamos. Plano rengėjai nustatė, kad zonoje Z1 dujinio šildymo kaštai nežymiai mažesni už centrinio šildymo kaštus, tačiau ši zona taip pat buvo priskirta centralizuotam šildymui. Kitose zonose, plano rengėjų skaičiavimu, mažiausios sąnaudos yra naudojant centralizuotą šildymą.

AB „Lietuvos dujos“ pateikė Lietuvos energetikos instituto mokslininkų studiją „Šilumos ir dujų tiekimo kaštų palyginimas ir prognozė Panevėžio mieste“. Studijoje pateiktos išvados, kad plano rengėjai skaičiavimus atliko netinkamai. Išvadose teigiama, kad centralizuotos šilumos kaina yra žymiai didesnė negu apskaičiavo plano rengėjai, o dujinis šildymas - pigesnis.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2004 m. sausio 26 d. įpareigojimu Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros mokslininkai atliko ekspertizę. Ekspertų pateiktose papildomose pastabose nurodoma: „lyginant su centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, individualioje nedidelės galios dujomis kūrenamoje katilinėje šilumos kaina apie 1,3 - 1,6 karto mažesnė“. Ekspertai taip pat pasisakė dėl būtinumo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, bei nurodė, kad esama oro tarša Panevėžio mieste viršija didžiausią leistiną koncentraciją šešiose miesto zonose.

Atsižvelgus į surinktus įrodymus konstatuotina, kad Panevėžio miesto savivaldybė didelėje miesto dalyje visai neskaičiuodama mažiausių sąnaudų, o kitose zonose netinkamai apskaičiavusi mažiausias sąnaudas vartotojams, nenustatė, kad naudojant centralizuotai pagamintą šilumą kaip šilumos energijos šaltinį vartotojų poreikiai būtų tenkinami mažesnėmis sąnaudomis, nei naudojant dujas ar kitą alternatyvų energijos šaltinį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 307 „Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo“ numatyta Panevėžyje pastatyti kogeneracinę elektrinę. Savivaldybės atstovų teigimu, plano rengimui turėjo įtakos naujos elektrinės statyba Panevėžyje. Naujos elektrinės statyba nepateisina prioriteto suteikimo atitinkamoje rinkoje konkuruojančiam ūkio subjektui.

Įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, dėl kurių būtų neįmanoma nagrinėtu atveju išvengti konkurencijos sąlygų skirtumų, nenustatyta.

Konkurencijos taryba daro išvadą, kad Panevėžio m. savivaldybės taryba neturėjo teisėto pagrindo šilumos energijos šaltinių rinkoje suteikti privilegiją AB „Panevėžio energija“, dėl to atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams ir tuo buvo pažeista Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis.

Nėra pagrindo laikyti, kad Panevėžio miesto savivaldybės 2005 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 1-28-17 „Dėl energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Panevėžio mieste reglamento patvirtinimo“ patvirtintas reglamentas, kuris numato kitokias šilumos teikimo zonas nei planas, panaikina šilumos ūkio specialiojo plano prieštaravimą Konkurencijos įstatymui. Be to, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės šilumos ūkį privalo tvarkyti pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr.1-7-9 „Dėl miesto šilumos ūkio specialiojo plano tvirtinimo“ prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

2. Įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės tarybą per 3 mėn. nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ pakeisti Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 1-7-9 „Dėl miesto šilumos ūkio specialiojo plano tvirtinimo“ taip, kad jis atitiktų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, ir apie šio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant informuoti Konkurencijos tarybą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose” gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas