DĖL PIENO PERDIRBIMO ĮMONIŲ VEIKSMŲ, NUSTATANT PIENO SUPIRKIMO KAINAS, ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 IR 2 PUNKTAMS TYRIMO NUTRAUKIMO

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2002 m. rugsėjo 5 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl pieno perdirbimo įmonių veiksmų, nustatant pieno supirkimo kainas, atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio-2002 m. birželio 19 d. rezoliuciją Nr. 13 - 5763, pateiktą kartu su Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų paruošta medžiaga, kurioje nurodyta, kad trys didžiausios pieno perdirbimo įmonių grupės - AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Žemaitijos pienas“ pasiskirstė respublikos teritoriją ir š. m. balandžio mėnesį pradėjo mažinti pieno supirkimo kainas, kurios sutartinai sumažėjo iš karto visose įmonėse. Pareiškėjas nurodė, kad pieno perdirbimo įmonės vienu laiku ir vienodu procentu balandžio - birželio mėnesiais sumažinę pieno supirkimo kainas, galėjo derinti tarpusavyje veiksmus, nustatant kainas ir sudaryti draudžiamus susitarimus.

Tam, kad išsiaiškinti, ar perdirbimo įmonės slaptai nesusitarė sumažinti supirkimo kainas ir nustatyti dėl kokių priežasčių jos sumažėjo, Vartojimo prekių skyrius š. m. liepos 3 d. raštu Nr. 11-12 -769 kreipėsi į stambiausias pieno perdirbimo įmones prašydamas nurodyti nustatytas supirkimo kainas, jų keitimo datas, jų mažinimo priežastis ir kt. Tokie paklausimai buvo nusiųsti 11- kai įmonių. Atsakymus pateikė 10 pieno perdirbimo įmonių.

Išanalizavus įmonių pateiktus duomenis nustatyta, kad jų nustatomų supirkimo kainų dydis daugiausia priklauso nuo superkamo pieno kiekio. Todėl pieno gamintojus (tiekėjus), nors ir sąlyginai, įmonės skirsto į tam tikras grupes. AB „Žemaitijos pienas“ tiekėjai yra suskirstyti į tris grupes, AB „Pieno žvaigždės“ į keturias, ABF „Šilutės Rambynas“ - į šešias grupes. Visoms šioms grupėms, priklausomai nuo pristatomo pieno kiekio, perdirbimo įmonės nustato skirtingas supirkimo kainas už tą pačią pieno rūšį. Tačiau bendra visoms įmonėms yra tai, kad smulkiems pieno tiekėjams, pristatantiems iki 100 kg pieno per dieną supirkimo kainos nustatomos beveik visiems vienodos, o kitiems - gali būti skirtingos ir labiausiai jos diferencijuojamos stambiems pieno tiekėjams. Visiems smulkiems tiekėjams beveik visos įmonės nustato vienodas kainas ir, esant mažiems skirtumams tarp jų, atsiranda (didėja) tikimybė joms sutapti.

Išanalizavus įmonių pateiktus duomenis apie supirkimo kainų mažinimą buvo nustatyta, kad balandžio - gegužės mėn. supirkimo kainas sumažino visos tirtos pieno perdirbimo įmonės. Tačiau didžiausios perdirbimo įmonės: AB „Žemaitijos pienas“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Pieno žvaigždės“ nuo gegužės 1 d. ir birželio 1 d. supirkimo kainas sumažino vieningai, tačiau tik smulkiems pieno tiekėjams ir kai kuriems ūkininkams. Buvo nustatyta, kad smulkiems pieno tiekėjams kainos buvo sumažintos ir vienodais (dydžiais) procentais, tačiau jie sutapo tik už aukščiausios rūšies pieną; už I -os rūšies pieną sumažinimo procentai sutampa tik balandžio ir birželio mėn., o gegužės - ne.

Analizė parodė, kad supirkimo kainos keičiamos visose perdirbimo įmonėse, kai jos didinamos žiemos laikotarpiu ir kai pradedamos mažinti pavasarį, padidėjus pieno pasiūlai, ne tik šiais, bet ir praėjusiais metais. Duomenys parodė, kad visos įmonės nuo rugsėjo-spalio mėn. iki gruodžio mėn. supirkimo kainas didina ir iki gegužės mėn. jos keičiasi nežymiai, tačiau nuo gegužės mėnesio jos pradeda smarkiai mažėti ir mažinamos visose įmonėse. Lemiamą reikšmę minėtam supirkimo kainų mažėjimui turi pieno pasiūlos padidėjimas. Remiantis supirkimo duomenimis, apskaičiuotas sezoniškumo koeficientas 2001 m. buvo 2,4 (vasario mėn. buvo supirkta 2,4 kartus mažiau pieno negu rugpjūčio mėn.). Tuo tarpu ES šalyse vidutinis pieno supirkimo sezoniškumas yra 1,3, o Danijoje ir Vokietijoje -1,2. Aukštas sezoniškumo koeficientas sąlygoja ir ryškius supirkimo kainų svyravimus.

Buvo nustatyta, kad š. m. supirkimo kainų lygiui didelę reikšmę turėjo pokyčiai užsienio pieno rinkose, dėl ko sezoninis supirkimo kainų mažinimas 2002 m. buvo ankstesnis ir pradėtas balandžio mėn. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagrindinės priežastys, nulėmusios žymų supirkimo kainų mažinimą š. m. gegužės - birželio mėn. yra tokios:

- sumažėjusios eksportuojamos produkcijos kainos pasaulinėse rinkose, dėl ko lietuviški pieno produktai tampa nekonkurencingi;

- ženkliai kritęs JAV dolerio kursas, dėl ko prarandamos pajamos tose šalyse, į kurias kontraktai sudaromi JAV doleriais;

- vasaros metu išaugusi žaliavinio pieno pasiūla, kai perdirbimo įmonės yra įsipareigojusios supirkti ir perteklinį pieną;

- aštrėjanti konkurencija pieno produktų rinkoje šalies viduje, dėl ko yra mažinamos ir pieno produktų kainos vidaus rinkoje;

- vasaros metu apie 7 proc. sumažėja pieno produktų vartojimas vidaus rinkoje;

Pieno produktų eksporto apimtys sudaro 34 proc. bendrojo žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Pagrindiniai eksporto produktai - sviestas, sūriai, pieno bei išrūgų miltai, kazeinas ir kt. Stambiausiose pieno perdirbimo įmonėse užsienio rinkai skirta produkcija sudaro nuo 50 proc. AB („Žemaitijos pienas“) iki 70 proc. (AB „Rokiškio sūris“) visos apyvartos. Todėl pokyčiai užsienio rinkose pirmiausia padarė poveikį šių įmonių veiklai, dėl ko jos pirmiausia ir pradėjo mažinti supirkimo kainas.

Kaip nurodė ABF „Šilutės Rambynas“, jos eksportuojamų sūrių kainos, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo 20 proc. Pagal AB „Rokiškio sūris“ duomenis lieso pieno miltų kainos užsienio rinkose sumažėjo 24 proc, fermentinių sūrių - 20 proc, sviesto - 4 proc. Muitinės departamento duomenimis š. m. gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, eksportuojamas sviestas atpigo 6,8 proc, sūris - 3,6 proc, lieso pieno miltai - 21,6 proc. Eksportuojamos produkcijos kainos turi tendenciją ir toliau mažėti, todėl ir dėl smukusio JAV dolerio kurso didžiausių pieno perdirbimo įmonių veikla pirmąjį š. m. pusmetį buvo nuostolinga. AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Pieno žvaigždės“ (neskaitant AB „Panevėžio pienas“) 2001 m pirmąjį pusmetį dirbo pelningai ir kartu turėjo 17 mln. litų grynojo pelno, šįmet patyrė 11,7 mln. litų nuostolių. Pernai buvusį 1,9 mln. litų „Panevėžio pieno „ pelną šįmet irgi pakeitė 2,2 mln. litų nuostolis. Kaip nurodė AB „Rokiškio sūris“, apie 90 proc. bendrovės nuostolių nulėmė apie 15 proc. smukęs JAV dolerio kursas, o 10 proc. - sumažėję pieno produktų kainos eksporto rinkose.

Be to, iš didžiausių pieno perdirbimo įmonių tik AB „Rokiškio sūris“ pirmą pusmetį 6,4 proc. padidino bendrą apyvartą. Tuo tarpu „Žemaitijos pieno „ apyvarta smuko 13,5 proc, „Pieno žvaigždžių“ - 9,3 proc, kas rodo vartojimo sumažėjimą vidaus rinkoje.

Analizė parodė, kad, sumažinus supirkimo kainas, sumažėjo ir produkcijos savikaina, dėl ko įmonės mažino ir pieno produktų pardavimo kainas. Pagal Statistikos departamento duomenis pieno ir jo produktų kainos gegužės mėn. sumažėjo 1,9 proc, o birželio atskirų jo produktų - nuo 1,1 proc. iki 0,9 proc. Tokiu būdu, kritus eksportuojamos produkcijos kainoms bei dolerio kursui, dėl ko sumažėjo gaunamos įplaukos ir dėl konkurencijos vidaus rinkoje sumažinus produktų pardavimo kainas, perdirbimo įmonės dėl ekonominio būtinumo turėjo mažinti pieno supirkimo kainas.

Analizuojant visų 10-ties pieno perdirbimo įmonių supirkimo kainas pagal atskirus laikotarpius, nustatyta, kad vienais laikotarpiais jos buvo skirtingos, o kitais - panašios arba vienodos.

Duomenys rodo, kad labiausiai artimos arba ir sutampančios yra AB „Pieno žvaigždės“ ir AB „Žemaitijos pienas“ įmonių nustatytos supirkimo kainos, kurios smulkiems ir vidutiniams tiekėjams balandžio mėnesi buvo vienodos, o skyrėsi tik stambiems tiekėjams nustatytos supirkimo kainos. Šių įmonių analogiškos kainos išliko gegužės - birželio mėnesiais, tačiau nuo gegužės tokias pačias kainas kaip šių dviejų įmonių smulkiems tiekėjams nustatė ir AB „Rokiškio sūris“ ir visų trijų įmonių supirkimo kainos šiems pieno gamintojams tapo vienodos. Be to, tokias pačias supirkimo kainas šiai pieno gamintojų grupei nuo gegužės 1 d. nustatė ir UAB „Marijampolės pieno konservai“, kuri neįtariama galėjusi dalyvauti susitarime. Be to, supirkimo kainos didžiausiose pieno perdirbimo įmonėse būdavo labai panašios ir ankstesniais metais.

Analizuojant vienodų kainų priežastis, buvo nustatyta, kad AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Pieno žvaigždės“ iš esmės turi beveik bendrą supirkimo rinką, t. y. pieną superka tose pačiose vietovėse. Pavyzdžiui, AB „Rokiškio sūris“ pieną superka teritorijose, esančiose šalia AB „Žemaitijos pienas“ ir AB „Pieno žvaigždės“- tai Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Skuodo, Mažeikių rajonuose, o AB Pieno žvaigždės“ - pieną superka Rokiškio, Telšių, Utenos rajonuose, t. y. teritorijose, esančiose šalia AB „Rokiškio sūris“, ir AB „Žemaitijos pienas“, kas rodo, kad pareiškėjo teiginys apie teritorijų pasidalinimą neturi pagrindo.

Tokiu būdu, pieno supirkimas tose pačiose teritorijose gali sąlygoti ir panašių arba analogiškų supirkimo kainų nustatymą smulkiems pieno tiekėjams.

Vienodas pieno supirkimo kainas lemia ir tai, kad informacija apie keičiamas arba veikiančias kainas yra laisvai prieinama. AB „Pieno žvaigždės“ apie keičiamas kainas stambius pieno tiekėjus informuoja raštu prieš savaitę, smulkius - mažiausiai prieš keletą dienų supirkimo punktuose arba apie tai jiems praneša pieno supirkėjai. AB „Rokiškio sūris“ supirkimo kainas skelbia prieš keletą dienų supirkimo punktuose, kuriuos kartais tose pačiose vietovėse turi keletas perdirbimo įmonių. AB „Varėnos pieninė“ apie keičiamas supirkimo kainas skelbia spaudoje. AB „Žemaitijos pienas“ supirkimo kainas ir jų keitimo laiką numato pieno supirkimo sutarčių prieduose. Viena iš sutarties sąlygų leidžia supirkimo kainų svyravimus 10 procentų ribose. Tokiu būdu, šios įmonės pieno statytojai kainas žino jau sudarydami sutartis.

Tokiu būdu, informacija apie konkrečių supirkimo kainų nustatymą atskirose įmonėse gali tapti žinoma visiems suinteresuotiems ūkio subjektams.

Informacija apie keičiamas supirkimo kainas plačiai paplinta ir todėl, kad kiekviena stambi pieno perdirbimo įmonė ar jų grupė turi didelį pieno tiekėjų skaičių. Pvz., AB „Pieno žvaigždės“ įmonių grupei priklausančios pieninės pieną superka iš 18,2 tūkst. tiekėjų, AB „Žemaitijos pienas“ - iš 13 tūkst. tiekėjų, AB „Rokiškio sūris“ - iš 15,5 tūkst, ABF „Šilutės Rambynas“ - iš 3,9 tūkst.

Be to, AB „Rokiškio sūris“ turi 32,2 proc. supirkimo rinkos, AB „Pieno žvaigždės“ 26 proc, o AB „Žemaitijos pienas“ - 19,4 proc, t. y. jų rinkos dalys pasiskirstę tolygiai. Jose nėra didelių skirtumų tarp pieno supirkimo - paruošimo kaštų, kurie svyruoja nuo 5 proc. iki 15 proc. savikainoje, gaminamas analogiškas pieno produktų asortimentas ir susidurdami su tomis pačiomis problemomis gali priimti lygiagrečius sprendimus dėl pieno supirkimo kainų sumažinimo.

Todėl tikėtina, kad pieno supirkimo rinkoje veikiančios stambios pieno perdirbimo įmonės, turinčios didžiausias ir tolygias rinkos dalis, analogiškus pieno supirkimo kaštus, viešą informaciją, leidžiančią stebėti konkurentų veiksmus rinkoje, gali sekti viena kita, t. y. elgtis lygiagrečiai, o tai neprieštarauja Konkurencijos įstatymui.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Tyrimo metu analizuojant pieno supirkimo kainų mažinimą, buvo nagrinėjamos dvi pagrindinės jų sutapimo priežasčių grupės: pieno perdirbėjų susitarimas arba suderinti veiksmai ir perdirbėjų lygiagretus elgesys, sekant vienas kitu dėl supirkimo rinkos specifiškumo ir kitų ekonominių sąlygų.

Siekiant nustatyti slapto susitarimo buvimą, mažinant pieno supirkimo kainas, buvo patikrinta Lietuvos pieriininkų asociacija „Pieno centras“, kurios nariais yra 19 - ka stambių pieno perdirbimo Įmonių.

Buvo nustatyta, kad klausimai susiję su padėtimi pieno sektoriuje buvo svarstyti 4 - iuose asociacijos posėdžiuose ir 4 - iuose kituose asociacijos organizuotuose svarstymuose: Pieno taryboje, pas Žemės ūkio ministrą, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje taip pat išplėstiniuose pieno perdirbimo Įmonių vadovybių posėdžiuose. Šiuose posėdžiuose buvo svarstytos bendros šį sektorių liečiančios problemos: šios šakos strateginiai uždaviniai, integracijos į ES, pieno kvotų ir kiti klausimai, tačiau apie kokius nors kalbėjusiųjų pasiūlymus dėl supirkimo kainų mažinimo ar kitus suderintus veiksmus jas nustatant šių svarstymų protokoluose nėra paminėta. Į prašymą pateikti dokumentais paremtus faktus apie pieno perdirbimo įmonių atsakingų darbuotojų susitikimus, nurodant kur ir kada jie vyko ir kuriuose buvo kalbama ar tariamasi (raštu ar žodžiu) dėl supirkimo kainų sumažinimo nuo konkrečios datos arba dėl teritorijų pasidalijimo, neatsakė Žemės ūkio rūmai ir Kooperatyvo „Lietuvos pienas“ vadovas.

Tokiu būdu, tyrimo metu įrodymų, kad pieno perdirbėjai tarėsi ar derino savo veiksmus, mažindami pieno supirkimo kainas, nebuvo rasta.

Tuo tarpu tyrimo metu atlikta analizė leidžia manyti, kad pieno perdirbimo įmonės pieno supirkimo kainas sumažino pirmiausia dėl ekonominio būtinumo: pieno produktų kainų sumažėjimo užsienio rinkose, dolerio kurso kritimo, dėl ko sumažėjo įmonių įplaukos ir jos pirmame š. m. pusmetyje patyrė nuostolius. Šie faktoriai pirmiausia palietė didžiąsias perdirbimo įmones, didžiąją savo produkcijos dalį parduodančias užsienio rinkose, kas tam tikru mastu nulėmė jų suderintus veiksmus mažinant supirkimo kainas nuo gegužės 1 d. ir birželio 1 d. Kainų sumažinimui įtakos turėjo sezoninė (vasaros laikotarpio) padidėjusi pieno pasiūla nuo gegužės mėn., besikartojanti kiekvienais metais, įmonių įsipareigojimai supirkti visą perteklinį pieną bei kitos sąlygos. Įmonės supirkimo kainas mažino ne tik balandžio -birželio mėnesiais, dėl ko ir buvo pradėtas tyrimas, bet ir toliau liepos - rugpjūčio mėnesiais, o daug kartų susitarti neįmanoma. Be to, supirkimo kainas mažino ne tik didžiausios perdirbimo įmonės, kurios buvo įtariamos susitarimu, bet ir kitos perdirbimo įmonės.

Supirkimo kainų sutapimą iš dalies nulėmė ir stambių pieno perdirbimo įmonių, lygiagretus elgesys, kurį sąlygojo gaminamų pieno produktų asortimento panašumas, supirkimo kaštų analogiškumas ir tai, kad:

- tarp rinkos lyderių nėra didelių skirtumų;

- prekė yra homogeniška;

- rinka - skaidri;

- bendros supirkimo rinkos buvimas tarp stambiausių perdirbimo įmonių;

- informacijos apie supirkimo kainų keitimą kitose įmonėse viešumas;

- pieno tiekėjų didelio skaičiaus buvimas, kuriems apie supirkimo kainų pasikeitimus (mažinimą ar/ir didinimą) yra pranešama iš anksto, dėl ko apie tai gali sužinoti visi suinteresuoti ūkio subjektai.

Kadangi tyrimo metu slapto susitarimo tarp pieno perdirbimo įmonių mažinti pieno supirkimo kainas bei pasidalinti prekės rinką teritoriniu pagrindu faktų (įrodymų) nustatyta nebuvo, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad pieno perdirbimo įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Tyrimą dėl pieno perdirbimo įmonių veiksmų, nustatant pieno supirkimo kainas, atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktams nutraukti.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas