DĖL PREKYBOS CENTRE „BIG VILNIUS“ VYKDYTOS AKCIJOS REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2010 m. kovo 31 d. bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl prekybos centre „BIG Vilnius“ (toliau – ir PC „BIG Vilnius“, „BIG Vilnius“) vykdytos akcijos reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo¹ (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl prekybos centre „BIG Vilnius“ vykdytos akcijos reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams pradėtas 2010 m. gruodžio 2 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-215 (12 b. l.). Nutarimas buvo pakeistas 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1S-232 (20 b. l.) ir 2011 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 1S-17 (87 b. l.).

Tyrimas pradėtas gavus vartotojo skundą (1-2 b. l.), kuriame nurodoma, kad per televiziją ir radijo stotyje buvo skleidžiama reklama, jog PC „BIG Vilnius“ 2010 m. lapkričio 5-7 dienomis vyks visų prekių išpardavimas „be muito“, t.y. taikomos nuolaidos visoms prekėms nuo 21 proc. ir daugiau. Tačiau vartotojui nuvykus į prekybos centrą „BIG Vilnius“ paaiškėjo, kad daugelyje parduotuvių nuolaidos buvo taikomos ne visoms, o tik kai kurioms prekėms, o parduotuvėje „Maxima“, esančioje PC „BIG Vilnius“, iš viso nebuvo taikytos nuolaidos.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prekybos centrą „BIG Vilnius“ administruoja UAB „Entum“ (toliau – ir Bendrovė), tad su šia Bendrove buvo susirašinėjama, siekiant gauti tyrimui reikšmingos informacijos. Iš tyrimo metu gautos medžiagos matyti, kad nagrinėjama reklama buvo skleidžiama radijuje, televizijoje ir internete. Skleistoje radijo reklamoje teigiama: „Tik lapkričio 5-7 dienomis prekybos centras „BIG Vilnius“ skelbiamas „Tax free“ zona. Šalin visus mokesčius – PVM, muito, akcizo ir kitus. Visoms prekėms prekybos centre „BIG“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...> Daugiau informacijos www.bigvilnius.lt <...>“. Televizijos reklamoje (reklamos klipo pradžioje rodomas PC „BIG Vilnius“ pastatas, ant kurio matyti jame esančių kai kurių prekybininkų prekės ženklai, tarp kurių yra ir MAXIMA ženklas) žodžiu nurodoma: „Tik lapkričio 5-7 dienomis Prekybos centras „BIG“ skelbiamas „Tax free“ zona“. Tuomet rodomos žirklės, kurios kerpa užrašą „Tax free zona“, tada rodoma:PVM -21 %; muito -30 %; akcizo -50 %; kitus -70 %, ir kartu žodžiu sakoma:„Visoms prekėms nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...>“, reklamos pabaigoje užrašoma „<...> BIG VILNIUS, Ukmergės gatvė 369, www.bigvilnius.lt“. Tuo tarpu interneto tinklalapyje adresu www.bigvilnius.lt buvo skelbiama: „Tik lapkričio 5-7 dienomis Prekybos centras „BIG Vilnius“ skelbiamas „Tax free“ zona. Šalin visus mokesčius – PVM, muito, akcizo ir kitus! Visoms prekėms prekybos centre „BIG“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...> Nuolaidos galioja tik akcijoje dalyvaujančiose parduotuvėse. Sąrašą rasite čia“.Pasinaudojus pateikiama nuoroda, vartotojus pasiekė sąrašas, kuriame nurodyta, kad nuolaidas taikė 62 prekybos vietos, taigi, vartotojui atskleidžiama informacija apie Akcijoje dalyvaujančias PC „BIG Vilnius“ parduotuves ir konkrečioms prekėms taikomas nuolaidas (9 b. l.).

Kaip matyti iš tyrimo metu surinktos informacijos, nagrinėjama reklama buvo skleistanuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 7 d. televizijos kanaluose BTV, PBKir Lietuvos rytas TV, o nuo lapkričio 2 d. iki 6 d. radijo stotyse Kelyje Vilnius, Russkoje radijo, A2, European Hit Radio, Power Hit Radio, nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 6 d interneto tinklalapyje www.bigvilnius.lt. Taip pat iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad televizijos kanaluose buvo skleistas 15 s (kiekviename kanale po 47 kartus), o radijo stotyse 30 s klipas (aukščiau minėtose radijo stotyse, išskyrus Russkoje radijo, klipas transliuotas po 53 kartus, Russkoje radijo– 27 kartus). Tuo tarpu interneto tinklalapį www.bigvilnius.ltakcijos laikotarpiu aplankė vidutiniškai 1063 unikalūs vartotojai per dieną.

Bendrovė nurodė, kad be aukščiau minėtų reklamos sklaidos priemonių buvo imtasi ir kitų priemonių informuoti vartotojus apie akciją ir išvengti galimo jų suklaidinimo. Pirma, nagrinėjamoje reklamoje, skleistoje radijo stotyse ir televizijoje, buvo pateikiama nuoroda į interneto tinklalapį www.bigvilnius.lt, o pastarajame vartotojus pasiekė visa reklamose nenurodyta informacija apie akciją: išvardintos visos akcijoje dalyvavusios parduotuvės ir nurodytos prekės ir paslaugos, kurioms taikytos nuolaidos. Antra, vartotojas, nepasitikrinęs akcijos sąlygų interneto tinklalapyje www.bigvilnius.lt, galėjo tai padaryti tiesiogiai atvykęs į prekybos centrą, kadangi akcijos prekės ir paslaugos buvo parduodamos PC „BIG Vilnius“ pardavėjų, kurie akcijos sąlygas visada galėjo patvirtinti arba paneigti. Trečia, prie kiekvienos iš PC „BIG Vilnius“ parduotuvių, dalyvavusių akcijoje, kabėjo plakatai, kuriuose buvo nurodoma, kad ta konkreti parduotuvė dalyvauja akcijoje ir išvardinamos prekės, kurioms taikomos nuolaidos. Nustatyta, kad visą akcijos laiką, t.y. 2010 m. lapkričio 5-7 d., prie visų prekybos centro parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, dalyvavusių akcijoje, kabėjo specialūs nagrinėjamos reklamos plakatai, kuriuose kiekviena parduotuvė ir paslaugų teikėjas įsirašydavo individualias sąlygas, kuriomis jie dalyvavo akcijoje. Ketvirta, papildoma informacija buvo ir PC „BIG Vilnius“ informacijos centre – kabėjo reklamos plakatas su informacija apie akcijoje dalyvaujančias parduotuves ir jose parduodamas prekes su taikomomis nuolaidomis.

Tyrimo metu vykdyto susirašinėjimo metu Bendrovė atkreipė dėmesį į būtinybę įvertinti reklamos sklaidos priemonių ribotumą. Kaip nurodo UAB „Entum“, televizija ir radijas yra ribotos sklaidos priemonės tiek apimties, tiek laiko prasme, todėl reklamoje, transliuojamoje minėtomis priemonėmis, neįmanoma pateikti absoliučiai visos informacijos apie reklamuojamas prekes bei paslaugas ir būtina atsirinkti, kokią informaciją pateikti. Taigi ir nagrinėjamoje reklamoje, Bendrovės teigimu, nebuvo įmanoma tiksliai išvardinti visų prekių, kurioms taikomos nuolaidos, rūšių ir pavadinimų, visų prekėms taikomų nuolaidų dydžių, visų parduotuvių, kurios dalyvauja akcijoje ir pan. Dėl šios priežasties, anot „Entum“, reklamoje buvo pateikta vartotojams esminė informacija, t.y. informacija apie tam tikro dydžio nuolaidų taikymą (21-70 proc.) tam tikru metu (2010 m. lapkričio 5-7 d.) kartu su nuoroda į interneto tinklalapį, kuriame detaliai pateikiama visa likusi informacija apie akciją. UAB „Entum“ nuomone, interneto tinklalapyje pateikus teisingą informaciją, t.y. parduotuvių, dalyvaujančių akcijoje, sąrašą bei prekių ir paslaugų sąrašą, eliminuojama bet kokia vartotojų suklaidinimo galimybė.

Bendrovė, be kita ko, paaiškino ir dėl nenurodytos informacijos reklamoje poveikio vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui. Šiuo aspektu UAB „Entum“ pažymėjo, kad nenurodyta informacija apie tai, kad nuolaidos nebus taikomos tam tikrose prekybos centro parduotuvėse, taip pat tam tikroms akcijoje dalyvavusių parduotuvių prekėms ir paslaugoms, nebuvo esminė ir daranti poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui. Tokią išvadą Bendrovė grindžia keliais aspektais. Visų pirma pažymima, kad nagrinėjamoje reklamoje nurodytos nuolaidos buvo suteikiamos absoliučioje daugumoje prekybos centro parduotuvių (akcijos metu prekybos centre „BIG Vilnius“ iš viso veikė 76 prekybos vietos. Iš jų akcijoje dalyvavo, kaip teigia Bendrovė, 61 vieta (arba 80 proc.) ir absoliučioje daugumoje akcijoje dalyvavusių parduotuvių nuolaidos buvo suteikiamos visoms prekėms ir paslaugoms (60 proc. iš akcijoje dalyvavusių nuolaidas taikė visoms prekėms ar paslaugoms), o tai, anot Bendrovės, patvirtina, kad reklaminis teiginys: „<...> Visoms prekėms prekybos centre „BIG“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...>“, iš esmės teisingas ir išsamus. Be to, kai kurie prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai taikė nuolaidas pagrindinei, didžiajai savo asortimento daliai, todėl, kaip teigia UAB „Entum“, net ir tose parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose, kurios taikė nuolaidas ne visoms prekėms ar paslaugoms, vartotojai vis dėlto galėjo pasinaudoti nuolaidomis nuo 21 iki 70 proc. pirkdami absoliučią daugumą jiems aktualių prekių ar paslaugų.

Remiantis tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyriaus 2011 m. vasario 10 d. Pranešime daroma išvada, kad Bendrovės nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 7 d. televizijoje ir radijo stotyse skleista reklama, kurioje, be kita ko, teigiama: „<...> Visoms prekėms prekybos centre „BIG“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...>“yra neteisinga ir neišsami, todėl turi klaidinančios reklamos požymių.

Susipažinusi su tyrimo išvadomis, UAB „Entum“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka, kad per radiją ir televiziją skleista reklama galėjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį¸ nes reklamuotos buvo visos prekybos ir paslaugų vietos prekybos centre, todėl reikia įvertinti, kiek vidutiniam vartotojui svarbu, kad vienoje ar kitoje prekybos vietoje nuolaidos nebuvo taikomos ar buvo taikomos mažesnės nei reklamuotos nuolaidos. Be to, Bendrovė nurodė, jog jos skleista reklama neturėtų būti kvalifikuojama pagal teisingumo kriterijų, nes reklamos teisingumo klausimas galėtų būti keliamas, jei reklama būtų iš esmės klaidinga ir vartotojai būtų apgaudinėjami, pavyzdžiui, reklamuojama akcija iš tiesų būtų nevykusi arba jos mastas būtų toks mažas, kad leistų abejoti jos realumu. Tačiau Bendrovės skleista reklama buvo iš esmės teisinga, nes daugumoje prekybos ir paslaugų teikimo vietų ir daugumai prekių buvo taikomos minimos nuolaidos. Atsižvelgusi į tai, Bendrovė mano, kad jos skleista reklama turėtų būti vertinama tik pagal išsamumo kriterijų. Taip pat UAB „Entum“ pažymėjo, kad nėra neabejotinai įrodyta, kad reklama neatitinka išsamumo kriterijaus, nes net ir tose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, kurios nedalyvavo akcijoje, buvo taikomos nuolaidos, o Bendrovė ėmėsi papildomų priemonių vartotojams informuoti (išsami informacija buvo pateikiama interneto puslapyje, prie kiekvienos iš parduotuvių kabėjo reklaminiai plakatai).

2011 m. kovo 17 d. vykusio bylų nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Entum“ atstovas iš esmės palaikė rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

Siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, bei ar klaidinanti reklama gali paveikti reklamos vartotojo ekonominį elgesį.

Dėl nagrinėjamos informacijos pripažinimo reklama

Remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: „<...> reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus <...> produktus“². Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (5 b. l.), UAB „Entum“ valdo prekybos centrą „BIG Vilnius“, o radijo stotyse, televizijoje, interneto tinklalapyje www.bigvilnius.ltskelbta informacija skatina atvykti į prekybos centrą ir iš Bendrovei priklausančiame prekybos centre įsikūrusių parduotuvių ir paslaugų teikėjų įsigyti prekių ir paslaugų, todėl nagrinėjama informacija laikytina reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Nors Bendrovė skleidė reklamą keliais būdais, t.y. interneto tinklalapyje www.bigvilnius.lt, televizijoje bei radijo stotyse, pažymėtina, kad visose minėtose reklamos sklaidos priemonėse pagrindinė vartotojus pasiekusi žinutė buvo tai, kad prekybos centre „BIG Vilnius“ 2010 m. lapkričio 5-7 dienomis visoms perkamoms prekėms taikomos nuo 21 ir net iki 70 proc. nuolaidos. Nors minėtose reklamos sklaidos priemonėse skleistos reklamos ir panašios savo esme, vis dėlto radijo ir televizijos reklamos turėtų būti vertintinos atskirai nuo internete skleistos reklamos. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad minėtame interneto tinklalapyje, priešingai nei radijo ir televizijos reklamoje, papildomai dar buvo nurodyta, kad nuolaidos yra taikomos tik Akcijoje dalyvaujančiose parduotuvėse ir pateikiamas tokių prekybos vietų sąrašas, kuriame nurodomi konkretūs pardavėjai ir paslaugų teikėjai bei jų taikomos nuolaidos.

Dėl internete skleistos akcijos reklamos pasakytina, kad įvertinus reklamos skleidimo priemonės specifiką, t.y., kad informacija vartotojus pasiekia ne tik atsidarius pagrindinę žinutę (kur buvo iš esmės nurodoma neteisinga informacija), tačiau ir paspaudus žinutėje esančias aktyvias nuorodas, kurios nukreipia vartotojus šiuo atveju į visą vartotojo sprendimui dėl sandorio priimti būtiną informaciją, mažai tikėtina, kad tokia reklama paveiks vidutinių vartotojų ekonominį elgesį. Taigi, internete skelbtos reklamos atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ši reklama galėjo daryti įtaką reklamos vartotojų elgesiui priimant sprendimus, susijusius su prekių ar paslaugų įsigijimu iš PC „BIG Vilnius“, todėl, darytina išvada, kad tokia reklama neturi klaidinančios reklamos požymių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toliau bus vertinama radijuje ir televizijoje skleista Bendrovės reklama.

Dėl televizijos ir radijo reklamų klaidingumo

Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu teisingumo kriterijumi, reklamoje pateiktus reklaminius teiginius galima pripažinti neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Šia įstatymo nuostata reklamos davėjui nustatyta pareiga pagrįsti naudojamų reklaminių teiginių teisingumą jų naudojimo metu. Tai reiškia, kad reklamos davėjas turi turėti neginčijamų įrodymų, kad jo skleidžiama reklama skleidimo metu buvo teisinga. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Atsižvelgus į pagrindinę vartotojus pasiekusią informaciją, darytina išvada, kad UAB „Entum“ turėjo pateikti neginčijamus įrodymus, jog reklamoje pateikti teiginiai – šiuo atveju, jog 21-70 proc. nuolaidos taikomos visoms prekėms – reklamos skleidimo metu buvo teisingi.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos (28, 74, 79 b. l.), Bendrovė skelbtos reklamos teisingumą grindžia tuo, kad absoliučioje daugumoje akcijoje dalyvavusių parduotuvių nuolaidos buvo suteikiamos visoms prekėms ir paslaugoms, nes 60 proc. iš akcijoje dalyvavusių ūkio subjektų nuolaidas taikė visoms prekėms ar paslaugoms. Tačiau šis teiginys iš esmės patvirtina, kad nagrinėjama reklama buvo klaidinanti ir kad ne visoms, kaip buvo teigiama skleistoje reklamoje, prekėms taikytos nuolaidos nuo 21 iki 70 proc. Be to, UAB „Entum“ reklamos teiginių teisingumą iš esmės grindžia vartotojus interneto tinklalapyje www.bigvilnius.lt pasiekusiu sąrašu, kuriame ir pateikta informacija, kokioms prekėms ir kokios nuolaidos buvo taikytos akcijos laikotarpiu. Tačiau pažymėtina, kad šis sąrašas ne patvirtina nagrinėjamo reklaminio teiginio teisingumą, o iš esmės atskleidžia, kad teiginys yra klaidingas.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad reklamoje teigta, jog nuolaidos PC „BIG Vilnius“ nuo 21 ir net iki 70 procentų taikomos visoms prekėms. Taigi, vidutinis vartotojas, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo³ 2 straipsnio 13 dalyje, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius, išgirdęs radijuje ir televizijoje skleistą reklamą, galėjo pagrįstai tikėtis, kad reklamoje nurodomos nuolaidos bus taikomos visoms PC „BIG Vilnius“ esančioms prekėms ir paslaugoms, t.y. visos prekybos ir paslaugų teikimo vietos turėtų taikyti reklamoje nurodomas nuolaidas visoms savo prekėms ar paslaugoms⁴. Tačiau, kaip matyti, šią sąlygą pagal pateiktą prekybininkų ir paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame, kaip nustatyta (9 b. l.), įvardinamos 62 prekybos vietos, viso labo tenkina tik 1 vieta. Tuo tarpu kitose, pvz., nurodoma, kad visoms prekėms taikomas konkretus mažiausias 21 proc. nuolaidos dydis (tokių prekybos vietų buvo, kaip nustatyta – 21), arba nurodoma, kad nuolaidos taikomos tik tam tikroms prekių grupėms. Be to, kaip matyti, kai kurie prekybininkai taikė mažesnes nei reklamoje nurodytas nuolaidas. Pvz., prie kai kurių draudimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų, nors ir buvo nurodyta, kad taikoma nuolaida visoms paslaugoms, tačiau ji buvo mažesnė nei nurodoma reklamoje (pvz., „PZU Lietuva“ taikė tik 15 proc. nuolaidą, o „Rūbų sala“ – 10 proc. ir kt.). Todėl įvardintos aplinkybės tik patvirtina, kad sąrašas neįrodo reklamos teisingumo, nes iš jo yra akivaizdu, kad nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekėms, be to, net ne visais atvejais taikytos 21-70 proc. nuolaidos.

Kita vertus, net jei ir laikytume, kad absoliučioje daugumoje akcijoje dalyvavusių parduotuvių nuolaidos buvo suteikiamos visoms prekėms ir paslaugoms (su kuo nėra pagrindo šiuo atveju sutikti dėl aukščiau įvardintų priežasčių), tai nepaneigtų išvados, kad reklamose nurodomos nuolaidos nebuvo taikomos visoms prekėms. Juo labiau, kad ir pati Bendrovė tyrimo metu iš esmės yra pažymėjusi (80 b. l.), kad kai kuriose parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose nuolaidos taikytos ne visoms prekėms ir paslaugoms. Pvz., nuolaidos taikytos kokios nors konkrečios įmonės kosmetikai, laikrodžiams, mobiliųjų telefonų aksesuarams.

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog UAB „Entum“ nepateikė reklamoje nurodyto teiginio: „<...> Visoms prekėms prekybos centre „BIG“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...>“, teisingumo įrodymų, o tai leidžia teigti, kad minėta reklama yra neteisinga.

Dėl televizijoje ir radijuje skleistos reklamos išsamumo

Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą reklamos išsamumo kriterijų, reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui išvengti.

Kaip jau minėta, UAB „Entum“ televizijoje ir radijo stotyse skleidžiamoje reklamoje vartotojui pateikė pasiūlymą prekybos centre „BIG Vilnius“ visas prekes įsigyti su nuolaidomis, kurios siekia nuo 21 iki 70 proc. Atsižvelgę į tokią reklamą vartotojai galėjo pagrįstai tikėtis, kad, nuvykę į PC „BIG Vilnius“, visose prekybos centro patalpose esančiose prekybos ir paslaugų teikimo vietose (įskaitant ir parduotuvę „Maxima“, vaistinę „Eurovaistinė“) galės įsigyti visas prekes ir teikiamas paslaugas nurodytomis sąlygomis, t.y. atitinkamai su nuolaidomis nuo 21 iki 70 procentų. Tačiau, kaip matyti iš surinktos medžiagos, minėtose reklamos sklaidos priemonėse nėra nurodoma, kad vartotojai visas prekes nurodytomis sąlygomis gali įsigyti tik iš akcijoje dalyvaujančių prekybos ir paslaugų teikimo vietų. Taigi, vartotojas, pamatęs per televiziją ar išgirdęs per radiją UAB „Entum“ skleistą reklamą ir nuvykęs į PC „BIG Vilnius“ pasinaudoti pasiūlymu įsigyti visas prekes labai palankiomis sąlygomis, vis dėlto visų prekių PC „BIG Vilnius“ nurodytomis sąlygomis negalėjo įsigyti. Todėl tokia reklama, kurioje nėra įvardinamos papildomos sąlygos, yra pripažintina neišsamia.

Išvadų dėl radijuje ir televizijoje skleistos reklamos neišsamumo nekeičia ir tai, kad išsami reklama apie akcijoje dalyvaujančias parduotuves ir jų taikomas nuolaidas buvo pateikiama internete skelbtoje reklamoje, taip pat, kad vartotojai buvo informuojami „BIG Vilnius“ esančių plakatų dėka ar kreipęsi į atitinkamą informacijos centrą. Tokia išvada darytina dėl to, kad, kaip patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, jei reklama skleidžiama keletu sklaidos priemonių, tai, kad vienoje jų vartotojams pateikiama išsami informacija (nagrinėjamu atveju, interneto tinklalapyje arba prekybos centre pakabintuose plakatuose), nepaneigia to, kad kitomis sklaidos priemonėmis (nagrinėjamu atveju radijuje ir televizijoje) skleista reklama galėjo klaidinti vartotojus, jei joje nebuvo pateikiama išsami informacija (LVAT 2011 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1702/2010). Atsižvelgus į šią LVAT praktiką, darytina išvada, jog per televiziją ir radiją skleistos reklamos išsamumo negalima grįsti tuo, kad vartotojai papildomos informacijos galėjo gauti atvykę į PC „BIG Vilnius“, nes per radiją ir televiziją skleista reklama, kurioje nebuvo atskleidžiamos visos vykusios akcijos sąlygos, buvo neišsami ir klaidino vartotojus.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad televizija ir radijas yra ribotos sklaidos priemonės tiek apimties, tiek laiko prasme ir dėl šios priežasties neįmanoma pateikti absoliučiai visos informacijos. Tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad vartotojus turi pasiekti tokia informacija, kuri bent jau leistų jiems numanyti, kad pateikiamo pasiūlymo atžvilgiu yra nustatyta kokių nors išimčių ar papildomų sąlygų. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nuorodos „daugiau informacijos www.bigvilnius.lt“, ar tiesiog minėto interneto tinklalapio pateikimas reklamoje nesudarė pagrindo išvengti vartotojų klaidinimo, nes mažai tikėtina, kad reklamose vienareikšmiškai nurodžius ženklias nuolaidas taikomas prekybos centre (t.y. visose PC „BIG Vilnius“ esančiose prekybos ir paslaugų teikimo vietose), juo labiau visoms prekėms, be to, ypač įvertinus tai, kad nuolaida laikytina kainos, kuri yra esminė ir lemianti vartotojų apsisprendimą bei ekonominį elgesį, dalis, vartotojas suabejotų reklama ir ieškotų kokių nors papildomų sąlygų. Šią išvadą, pabrėžtina, kaip tik patvirtina ir Bendrovės nurodoma teisminė praktika, pvz., LVAT 2005-11-17 sprendime administracinėje byloje Nr. A1-931/2005nurodęs, jog „reklaminiuose teiginiuose esantis prierašas <...> nepanaikino reklamos neišsamumo, nes toks prierašas, esant nurodytiems konkretiems tarifams, nesudaro prielaidų vidutiniam vartotojui svarstyti, jog reklamoje yra nurodytos netikslios kainos <...>“. Atkreiptinas dėmesys ir į LVAT 2008 m. liepos 3 d. nutartį (administracinėje bylojeNr. A556-997/2008UAB „Tez Tour“ prieš Konkurencijos tarybą), kur teismas pažymėjo: „<...> teiginiai „ ... nuo viešbučio iki oro uosto – 10 km; viešbutis Naama Bay centre; 300 m. iki paplūdimio...“ – klaidinanti reklama. Tokia faktinė aplinkybė suponuoja atsakomybę, kurios negali pašalinti vartotojui suteikiama galimybė, pasinaudojus internetine prieiga, pasitikslinti teiginius apie viešbučio „Sonesta Club“ buvimo vietą bei atstumus iki oro uosto ir vandens telkinio. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs nuostatų, šalinančių reklamos davėjo atsakomybę, jei kitokiu būdu, nei buvo paskleista, skleidžiami reklaminiai teiginiai jau atitinka tikrovę“.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad televizijoje ir radijuje skleista Bendrovės reklama buvo neišsami, todėl pripažintina klaidinančia, o tai, kad išsami reklama buvo pateikiama internete ir prekybos centre išdėstytuose plakatuose, nepagrindžia per radiją ir televiziją skleistos reklamos išsamumo.

Dėl vartotojų suklaidinimo galimybės ir poveikio ekonominiam elgesiui

Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punktu, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, ypač reikia atsižvelgti į joje esančią informaciją apie prekių (paslaugų) įsigijimo ir vartojimo (naudojimo) sąlygas – kainą ar jos apskaičiavimo būdą. Pabrėžtina, kad prekės kaina yra viena svarbiausių prekę apibūdinančių savybių (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2001 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I11-1099/2001), o nuolaida, kuri yra patraukli vartotojui ir jį skatina įsigyti prekes, laikytina viena iš sudedamųjų kainos dalių.

Nagrinėjamoje reklamoje teigiama, kad 21-70 proc. nuolaidos taikytinos visoms prekėms, esančioms PC „BIG Vilnius“, todėl, darytina išvada, kad tokia reklama, kurioje pateikiama nuoroda į nuolaidą kaip vieną iš kainos sudedamųjų dalių, be to, pabrėžiama, kad nuolaidos taikytinos visoms prekėms esančioms prekybos centre, t.y. visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, ne tik galėjo, bet ir faktiškai paskatino vartotoją vykti į minėtą prekybos centrą (atkreiptinas dėmesys, jog tyrimas pradėtas dėl konkretaus vartotojo suklaidinimo fakto, o ir pats vartotojas nurodė, kad pamatęs minėtą reklamą specialiai nuvyko į prekybos centrą „BIG Vilnius“). Pažymėtina, jog Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ekonominis elgesys apibrėžiamas kaip vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, todėl, jei reklama skatina vartotoją domėtis reklamoje paskleista informacija, tokie vartotojo veiksmai rodo, kad jo ekonominis elgesys buvo paveiktas. Tai patvirtina ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-7833-5/2007 nurodęs, jog „Neabejotina, kad tiek realiai suklaidinta vartotoja, tiek galimai suklaidinti asmenys, savo ekonominį elgesį konstravo pagal reklamos turinį, t. y. konkrečiais veiksmais siekė arba galėjo siekti (ieškojo platinimo vietų, vyko į šias vietas ir pan.) žadėtos nuolaidos“. Be to, pabrėžtina ir tai, kad poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui nustatymas nereikalauja įrodyti fakto, jog vartotojas įsigijo paslaugą paveiktas reklamos. Užtenka nustatyti poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui galimybę. Tai patvirtina ir Europos Komisijos 2009 m. gruodžio 3 d. Gairės dėl nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB) įgyvendinimo/taikymo (SEC(2009) 1666), kuriose nurodyta, kad „vartotojui nėra būtina pirkti (pvz., pateikti užsakymą), tam, kad priimtų sprendimą dėl sandorio Direktyvos prasme. Pirmiausia, pagal Direktyvą, sprendimas nepirkti taip pat gali būti vertinamas kaip sprendimas dėl sandorio. Antra, <...> vartotojas gali priimti ir kitus sprendimus, t. y. ne tik pirkti ar nepirkti, bet ir tokius, kurie vis tiek gali būti laikomi sprendimais dėl sandorio (pvz., keliavimas į pardavėjo patalpas)“ (Gairių 23 psl.). Pažymėtina, kad „sprendimas dėl sandorio“ Direktyvos 2005/29/EB prasme aiškintinas kaip vartotojo ekonominis elgesys (Gairių 24 psl.). Taigi, konstatuotina, kad reklamos teiginiai ne tik galėjo, tačiau ir paveikė vartotojų ekonominį elgesį. Tikėtina, kad vartotojams pateikus teisingą ir išsamią informaciją, jie galėjo pasirinkti kitą prekybos centrą reikalingoms prekėms ar paslaugoms įsigyti.

Kita vertus, net jei darytume prielaidą, kad iš nagrinėjamos reklamos vartotojas galėjo numanyti, kad bus papildomų sąlygų, tai nepašalina nagrinėjamos reklamos klaidingumo. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog vien tai, kad vartotojas turi papildomai domėtis reklamoje paskleista informacija, rodo, kad vartotojo ekonominis elgesys yra paveiktas. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ekonominis elgesys apibrėžiamas kaip vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, todėl, jei reklama skatina vartotoją domėtis reklamoje paskleista informacija, tokie vartotojo veiksmai rodo, kad jo ekonominis elgesys buvo paveiktas. Pastebėtina, kad tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika. Pavyzdžiui, minėtoje 2011 m. sausio 3 d. priimtoje LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-1702/2010 teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos argumentas, jog dėl pareiškėjos vaistinėse išdėstytų plakatų, kuriuose buvo detalizuojama kitomis sklaidos priemonėmis skleista klaidinančia pripažinta reklama, vartotojai reklamos jau neva nebuvo klaidinami. LVAT pabrėžė, kad nurodyti detalizuojantys plakatai reklamos klaidinančio pobūdžio nekeičia, kadangi plakatuose nurodoma informacija nebuvo pateikiama reklamą transliuojant radijo stočių eteryje, o būtent radijo stočių eteryje skleista reklama nulėmė vartotojų ekonominį elgesį – vykimą akcijos nurodytu metu į pareiškėjos vaistines. Todėl reklama radijo stočių eteryje ir reklama plakatuose, anot LVAT, pagrįstai vertintina atskirai. Dėl to ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog tai, kad išsamios akcijos sąlygos buvo pateikiamos internete ar pačiame prekybos centre, nepaveikia vartotojų ekonominio elgesio – ekonominis elgesys šiuo atveju yra paveikiamas būtent gaunama reklamos žinute apie taikomas ženklias nuolaidas prekybos centre (t.y. visose PC „BIG Vilnius“ esančiose prekybos ir paslaugų teikimo vietose), juo labiau visoms prekėms, dar neturint išsamių duomenų apie papildomas pasiūlymo sąlygas (t.y., kad yra Akcijoje dalyvaujančių konkrečių ūkio subjektų ir konkrečių prekių bei nuolaidų sąrašai).

Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Entum“ televizijoje ir radijo stotyse skleisdama neteisingą ir neišsamią reklamą, kurioje vartotojui pateikė pasiūlymą iš prekybos centre „BIG Vilnius“ įsikūrusių prekybos ir paslaugų teikimo vietų įsigyti visas prekes su nuolaidomis, kurios siekia nuo 21 iki 70 proc., ne tik galėjo paveikti, bet ir paveikė reklamos vartotojų elgesį priimant sprendimus, susijusius su prekių ir paslaugų iš minėto prekybos centre esančių prekybos vietų įsigijimu ir tuo pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punkto reikalavimus.

Dėl UAB „Entum“ taikytinų sankcijų

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Tyrimo metu surinkta informacija, kurią patvirtino ir pati Bendrovė, rodo, jog UAB „Entum“ iniciatyva ir interesais buvo skelbta nagrinėjama reklama, todėl minėta bendrovė laikytina nagrinėjamos reklamos davėja.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Entum“ nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl Bendrovės kaltės, konstatuotina, kad ši Bendrovė yra atsakinga už klaidinančių reklaminių teiginių skleidimą.

Vadovaudamasi Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatomis, Konkurencijos taryba už klaidinančios reklamos naudojimą gali skirti baudą, kurios dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį.

Vertinant pažeidimo pobūdį, nustatyta, kad reklama yra klaidinanti, nes neatitinka dviejų kriterijų: reklamos išsamumo ir teisingumo. Pažeidimo trukmė buvo trumpa, nes reklama skleista: nuo 2010 m. lapkričio 2 d. iki lapkričio 6 d. radijo stotyse: Kelyje Vilnius(30 s klipas transliuotas po 53 kartus), Russkoje radijo(30 s klipas transliuotas 27 kartus), A2(30 s klipas transliuotas 53 kartus), European Hit Radio(30 s klipas transliuotas 53 kartus), Power Hit Radio(30 s klipas transliuotas 53 kartus); nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 7 d. televizijos kanaluose: BTV(15 s klipas skleistas 47 kartus), PBK(15 s klipas skleistas 47 kartus) ir Lietuvos rytas TV(15 s klipas skleistas 47 kartus).Reklamos sklaidos mastas buvo didelis, kadangi reklama skleista radijo stotyse Kelyje Vilnius, Russkoje radijo, A2, European Hit Radio, Power Hit Radiobei televizijos kanaluose BTV, PBK ir Lietuvos rytas TV.

Tyrimo metu nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB „Entum“ televizijoje ir radijo stotyse nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 7 d. skleistą reklamą, kurioje, be kita ko, teigiama: „<...> Visoms prekėms prekybos centre „BIG“ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...>“, klaidinančia reklama.

2. Už šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Entum“18 600 (aštuoniolika tūkstančių šeši šimtai) litų baudą.

3. Įpareigoti UAB „Entum“ per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

L. e. pirmininko pareigas Jūratė Šovienė