DĖL SAVIVALDYBIŲ SPRENDIMŲ DĖL FUNKCIJŲ PERDAVIMO REGIONINIAMS ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAMS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Laurai Petroškaitei, Medeinai Augustinavičienei, Giedrei Jarmalytei, Elonui Šatui;

proceso šalims: Joniškio rajono savivaldybės atstovui Dainiui Vyšniauskui; Kelmės rajono savivaldybės atstovams: Romui Atkočaičiui ir Tomui Bimbai; Pakruojo rajono savivaldybės atstovams: Romui Medzveckui ir Nerijui Jokšui; Radviliškio rajono savivaldybės atstovui Petrui Kuraičiui; Šiaulių miesto savivaldybės atstovui Romualdui Šemetai; Šiaulių rajono savivaldybės atstovei Tatjanai Plukienei; Klaipėdos miesto savivaldybės atstovėms: Gražinai Eimantaitei ir Daivai Berankienei; Neringos savivaldybės atstovėms: Romualdai Žičkienei ir Giedrei Budreikaitei; Skuodo rajono savivaldybės atstovėms: Lijanai Beinoraitei ir Alinai Beniušienei; Ignalinos rajono savivaldybės atstovui Gintautui Kinduriui; Utenos rajono savivaldybės atstovams: Gediminui Karpavičiui ir Rasai Kaziliūnienei; Zarasų rajono savivaldybės atstovei Valentinai Raubiškienei; Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovui Algimantui Bakui; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovams Šarūnui Reikalui ir Gintarui Valiukoniui; VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui Rimantui Vėgėlei; UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui Vidimantui Domarkui; UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui Ramūnui Juodėnui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams: Rimgaudui Špokui ir Andriui Krištapavičiui;

nedalyvaujant proceso šalių: Akmenės rajono savivaldybės, Klaipėdos rajono savivaldybės, Kretingos rajono savivaldybės, Palangos miesto savivaldybės, Šilutės rajono savivaldybės, Anykščių rajono savivaldybės, Molėtų rajono savivaldybės, Visagino savivaldybės, Mažeikių rajono savivaldybės, Plungės rajono savivaldybės, Rietavo savivaldybės ir Telšių rajono savivaldybės atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką šios proceso šalys buvo informuotos registruotais laiškais;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija 2007-05-30 pateikė prašymą Konkurencijos tarybai ištirti, ar Šiaulių, Telšių, Klaipėdos ir Utenos apskričių savivaldybių sprendimai, kuriais suteiktos teisės regioniniams atliekų tvarkymo centrams vykdyti atliekų tvarkymo sistemos ne tik administracines funkcijas, bet taip pat ir atliekų tvarkymo ūkinę veiklą (atliekų surinkimą, atliekų vežimą, jų naudojimą bei šalinimą), nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Išnagrinėjusi šį prašymą, Konkurencijos taryba 2007-07-12 nutarimu Nr. 1S-86 pradėjo tyrimą dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Tyrimas buvo pratęstas Konkurencijos tarybos 2007-12-06 nutarimu Nr. 1S-169. Tyrimo metu buvo nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikoje, iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija), regioninių atliekų tvarkymo centrų, savivaldybių gauta ir išanalizuota informacija, susijusi su atliekų tvarkymo ir regioninių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo veikla.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (toliau – Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas) (2002-04-12 redakcija) 68 punktas nurodo, kad savivaldybės institucijos įgyvendina savo teises, pareigas ir atsakomybę atliekų tvarkymo srityje pačios arba pasinaudodamos savivaldybių kooperacijos, kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas, sudaromomis galimybėmis, o šio plano 62 punktas numato, kad valstybė remia regioninių atliekų tvarkymo sistemų kūrimą, nes jos labiausiai padeda modernizuoti komunalinių atliekų tvarkymą nevienodai išsivysčiusiuose šalies regionuose. Šios sistemos – pagrindinė Europos Sąjungos (toliau – ES) atliekų direktyvų reikalavimų įgyvendinimo Lietuvoje priemonė. Taigi, kurdamos regioninių atliekų tvarkymo sistemas, savivaldybės pasirašė sutartis, kuriomis įsipareigojo kurti ir plėtoti bendras regionines atliekų tvarkymo sistemas, t. y. įsteigti regioninius atliekų tvarkymo centrus.

Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės 2002-06-25 pasirašė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Šiaulių RATC) steigimo sutartį. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybės 2003-07-31 pasirašė UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Klaipėdos RATC) akcininkų sutartį. Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo ir Telšių rajono savivaldybės 2003-12-23 pasirašė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Telšių RATC) steigimo sutartį. Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybės 2004-09-30 pasirašė UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Utenos RATC) steigimo sutartį.

Vadovaudamosios Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (2002-04-12 redakcija) 69 punkto nuostata, kad kiekviena savivaldybė gali nuspręsti, kiek prisidės prie regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, ir pavesti (perduoti) kai kurias (ar visas) atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai, savivaldybės gali apsispręsti, kokias atliekų tvarkymo organizavimo funkcijas gali perduoti įsteigtiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, t. y. kokias atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir organizavimo funkcijas perduos šiems centrams. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių RATC, Utenos RATC, Telšių RATC ir Klaipėdos RATC steigimo sutartyse bei jų įstatuose apibrėžtos veiklos sritys bei išdėstyti jų veiklos tikslai yra susiję ne tik su regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimu ir administravimu, bet taip pat ir su atliekų tvarkymo veiklos vykdymu. Šiaulių RATC, Utenos RATC, Telšių RATC ir Klaipėdos RATC yra įregistruoti Atliekas tvarkančių įmonių registre Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kaip atliekų šalinimo paslaugas, o Klaipėdos RATC ir Utenos RATC ir kaip atliekų naudojimo paslaugas teikiantys atliekų tvarkytojai, t. y. ūkio subjektai, užsiimantys ūkine veikla tvarkydami atliekas. Be šių regioninių atliekų tvarkymo centrų atliekų šalinimo ir atliekų naudojimo paslaugas teikia ir kiti ūkio subjektai – kiti atliekų tvarkytojai, kurie taip pat yra įregistruoti Atliekas tvarkančių įmonių registre.

Tyrimo metu nagrinėjant aukščiau nurodytų savivaldybių priimtus sprendimus, susijusius su tam tikrų funkcijų perdavimu regioniniams atliekų tvarkymo centrams, nustatyta, kad kai kurios iš jų taip pat yra pavedusios regioniniams atliekų tvarkymo centrams vykdyti atliekų tvarkymo ūkinę veiklą.

Nustatyta, kad Akmenės rajono savivaldybė 2006-05-24 sprendimo Nr. T-85 pagrindu sudaryta sutartimi, Joniškio rajono savivaldybė 2007-01-25 sprendimo Nr. T-1 pagrindu sudaryta sutartimi, Kelmės rajono savivaldybė 2006-06-19 sprendimo Nr. T-172 pagrindu sudaryta sutartimi, Pakruojo rajono savivaldybė 2006-11-23 sprendimo Nr. T-330 pagrindu sudaryta sutartimi, Radviliškio rajono savivaldybė 2006-12-21 sprendimo Nr. T-948 pagrindu sudaryta sutartimi, Šiaulių miesto savivaldybė 2006-06-29 sprendimo Nr. T-210 pagrindu sudaryta sutartimi ir Šiaulių rajono savivaldybė 2005-05-26 sprendimu Nr. T-170 pavedė Šiaulių RATC teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas šių savivaldybių teritorijose.

Klaipėdos miesto savivaldybė 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-79 pagrindu sudaryta sutartimi, Kretingos rajono savivaldybė 2006-08-31 sprendimu Nr. T2-221 bei jo pagrindu sudaryta sutartimi, Neringos savivaldybė 2006-06-27 sprendimu Nr. T1-124 bei jo pagrindu sudaryta sutartimi, Palangos miesto savivaldybė 2007-10-25 sprendimo Nr. T2-235 pagrindu sudaryta sutartimi, Skuodo rajono savivaldybė 2006-01-01 sprendimu Nr. T9-83 bei jo pagrindu sudaryta sutartimi ir Šilutės rajono savivaldybė 2006-06-22 sprendimu Nr. T1-1181 bei jo pagrindu sudaryta sutartimi pavedė Klaipėdos RATC teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas šių savivaldybių teritorijose.

Mažeikių rajono savivaldybė 2005-04-28 sprendimu Nr. T1-146, Plungės rajono savivaldybė 2005-01-27 sprendimu Nr. T1-1-12, Rietavo savivaldybė 2005-01-27 sprendimu Nr. T1-2 ir Telšių rajono savivaldybė 2005-02-25 sprendimu Nr. 052 pavedė Telšių RATC teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas šių savivaldybių teritorijose.

Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (2002-04-12 redakcija) 63 punktas nurodo, kad ypač svarbus pasirengimo stoti į ES laikotarpiu atliekų tvarkymo infrastruktūros finansavimo šaltinis yra ISPA fondo parama, kuri Lietuvai teikiama ES reikalavimų įgyvendinimui finansuoti pagal Partnerystės programą. Tyrimo metu nustatyta, kad Europos Komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-07-02 pasirašė Finansinį memorandumą Nr. 2001/LT/16/P/PE/008 „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, 2002-12-17 – memorandumą Nr. 2001/LT/16/P/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, 2004-03-30 – memorandumą Nr. 2003/LT/16/P/PE/016 „Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ ir 2004-12-21 – memorandumą Nr. 2004/LT/16/C/PE/003 „Dėl Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros“.

Tyrimo metu nustatyta, kad pagal šiuos finansinius memorandumus parama yra skiriama senų sąvartynų uždarymo bei regioninių sąvartynų ir kitų atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų (pavyzdžiui, kompostavimo aikštelių) įrengimo darbų vykdymui. Šių darbų vykdymas taip pat finansuojamas nacionalinėmis bei regioninių atliekų tvarkymo centrų nuosavomis lėšomis (paimant paskolą). Nuosavų lėšų (paskolų) grąžinimo pareiga priklauso paskolos gavėjams – jas paėmusiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams. Pagal finansiniuose memorandumuose nurodytas nuostatas regioniniai atliekų tvarkymo centrai turi gauti pakankamai pajamų darbų sąnaudoms padengti bei skoloms apmokėti. Tokios pajamos turi būti gautos iš tų veiklos sričių, kurios pagal teisės aktų reikalavimus yra priskiriamos regioninių atliekų tvarkymo centrų kompetencijai. Išanalizavus atliekų tvarkymo įkainių ir jais padengiamų išlaidų struktūrą, tyrimo metu nustatyta, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai turi galimybę gauti lėšų savo finansinių įsipareigojimų (paskolų) padengimui iš atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir administravimo veiklos.

Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad aukščiau nurodytos savivaldybės savo įsteigtiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams iš esmės be konkurso suteikė išimtines teises vykdyti ūkinę atliekų tvarkymo veiklą, t. y. teikti komunalinių atliekų tvarkymo – atliekų naudojimo ir šalinimo – paslaugas. Dėl tokių savivaldybių sprendimų kitiems ūkio subjektams, teikiantiems ar galintiems teikti atliekų tvarkymo paslaugas, sudaromos skirtingos sąlygos vykdyti savo veiklą, nes jiems užkertamas kelias patekti į atitinkamų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo rinkas, tokiu būdu pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus 2008-01-31 pranešime „Apie atliktą tyrimą dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“. Dėl šiame pranešime nurodytų aplinkybių ir išdėstytų išvadų proceso šalys savo nuomones pateikė raštu bei Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu. Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija sutiko su tyrimo metu padarytomis išvadomis. Pareiškusios savo nuomonę savivaldybės bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai prieštaravo tyrimo metu padarytoms išvadoms, iš esmės argumentuodami tuo, jog savivaldybių sprendimus, kuriais regioniniams atliekų tvarkymo centrams pavedama komunalinių atliekų tvarkymo ūkinė veikla, lėmė aukščiau nurodytų finansinių memorandumų nuostatos, įpareigojančios regioninius atliekų tvarkymo centrus padengti darbų sąnaudas ir finansinius įsipareigojimus bei nekeisti už gautą paramą pastatytos atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (sąvartynų, kompostavimo aikštelių) nuosavybės formos. Aplinkos ministerija iš esmės sutiko su tyrimo metu padaryta išvada, jog regioniniams atliekų tvarkymo centrams gali būti pavedamos tik regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir administravimo funkcijos, o ne atliekų tvarkymo ūkinė veikla, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į finansiniuose memorandumuose nurodytus įpareigojimus dėl objektų nuosavybės formos bei darbo sąnaudų ir finansinių įsipareigojimų padengimo.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nurodo, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma: 1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Atsižvelgiant į proceso šalių pateiktas nuomones dėl tyrimo išvadų ir siekiant tinkamai įvertinti, ar aukščiau nurodytų savivaldybių sprendimai, kuriais pavestos komunalinių atliekų tvarkymo funkcijos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, atitinka visas 3 minėtas sąlygas, būtina išsamiai išnagrinėti visas su regioninių atliekų tvarkymo centrų veikla susijusias aplinkybes, įskaitant ir finansiniuose memorandumuose nustatytus su jų veikla susijusius įpareigojimus bei šių centrų veiklos sąlygas.

Finansiniuose memorandumuose nurodyta, kad be kitų sąlygų finansinė parama regioninių atliekų tvarkymo sistemų plėtros projektams taip pat priklauso ir nuo sąlygos, pagal kurią Europos Komisija pasilieka teisę koreguoti numatytą paramą, jei per 5 metus nuo sistemos plėtros darbų pabaigos eksploatacijos sąlygos (tarifai, pajamos ir t. t.) gerokai skirsis nuo pradinių prielaidų, kuriomis remiantis buvo nustatyta paramos suma, ir (arba) jei yra ryškių pakeitimų: a) kurie daro poveikį eksploatacijos pobūdžiui ar sąlygoms arba privačiam ar valstybiniam subjektui suteikia neteisėtą pranašumą; ir b) kuriems sudaro sąlygas arba nuosavybės teisių į bet kurią finansuotos infrastruktūros dalį pasikeitimas, arba eksploatavimo nutraukimas ar ryškus pakeitimas.

Tyrimo metu nustatytų aplinkybių neužtenka tinkamam finansiniuose memorandumuose numatytų paramos teikimo sąlygų įvertinimui, siekiant prieiti prie pagrįstos išvados dėl savivaldybių priimtų sprendimų dėl atliekų tvarkymo funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Dėl šios priežasties šią bylą būtina grąžinti papildomam tyrimui atlikti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Grąžinti bylą dėl savivaldybių sprendimų dėl funkcijų perdavimo regioniniams atliekų tvarkymo centrams atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams papildomam tyrimui atlikti.

 

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas