Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL SP AB „LIETUVOS GELEŽINKELIAI“ VEIKSMŲ ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII - 1099 9 STRAIPSNIO 3 PUNKTO REIKALAVIMUS TYRIMO NUTRAUKIMO

  • 2001 04 05
  • Nutarimo Nr.: 43
  • Nutrauktas tyrimas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba 2001 m. balandžio 5 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo tyrimo medžiagą dėl SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto reikalavimus.
Konkurencijos taryba nustatė:
Tyrimas pradėtas nustačius faktą, kad SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000 metais ekspedicinėms firmoms UAB „Karpis“, UAB „Kaminera“, kompanijai „Finex AG“ ir V. Kučinsko firmai „Arvi“, ekspedijuojančioms juoduosius metalus, mazutą, dyzelių degalus, geležies rūdą, akmens anglį ir trąšas, taikė sumažintus krovinių pervežimo tarifus. Šiais veiksmais SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ galėjo sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas atskiriems ūkio subjektams krovinių ekspedijavimo rinkoje.
Krovinių pervežimai vykdomi Lietuvos teritorijoje ir už (iš) Lietuvos teritorijos ribų. Pagal tai krovinių pervežimai išskiriami į vietinius pervežimus ir tarptautinius pervežimus.
Vietiniuose pervežimuose kroviniai gabenami nedideliais kiekiais ir nedideliais atstumais, todėl vidaus pervežimai Lietuvoje vykdomi daugiausia automobilių transportu.
Tarptautiniuose pervežimuose kroviniai gabenami dideliais atstumais ir dideliais kiekiais, todėl reguliariam krovinių vežimui geležinkelių transportas yra efektyviausias. Geležinkelių transportui būdingas didelis įkrovumas, todėl juodieji metalai, mazutas, dyzelių degalai, geležies rūda, akmens anglis, cheminės ir mineralinės trąšos, grūdai ir miltai, dėl savo specifinių savybių ir palyginti nedidelės kainos, tolimais maršrutais (tarptautiniais) automobilių transportu mažai gabenami.
Jūrų transportas, kaip viena iš transportavimo priemonių, tiktai pratęsia sausumos transporto priemonėmis gabenamus krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos teritorijoje sausumos transporto priemonėms efektyvios konkurencijos nesudaro.
Kitomis transporto priemonėmis minėti kroviniai tarptautiniais maršrutais beveik negabenami, todėl šių krovinių vietiniai pervežimai ir tarptautiniai pervežimai transporto priemonių požiūriu nėra pakeičiami. Krovinių siuntėjai (gavėjai) paprastai rinksis efektyvesnį pervežimo būdą, t. y., pasirinks krovinių vežimą geležinkeliais.
Tokiu būdu, šių krovinių tarptautinius pervežimus galima išskirti į atskirą prekės (paslaugos rinką).
Juodųjų metalų, mazuto, dyzelių degalų, akmens anglies, geležies rūdos, cheminių ir mineralinių trąšų, grūdų ir miltų bei kitų stambiagabaritinių krovinių SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000 metais pervežė 20,7 mln. tonų, arba virš 90 proc. šių krovinių visų tarptautinių pervežimų, ir užėmė šioje rinkoje dominuojančią padėtį.
Geležinkeliais pervežamų krovinių tarptautiniais maršrutais ekspedijavimą vykdo ekspedicinės firmos. SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000 metams dėl krovinių ekspedijavimo buvo sudariusi sutartis su 91 ekspedicine firma. Dauguma jų ekspedijavo krovinius tarptautiniais maršrutais iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos į Kaliningradą, Klaipėdos uostą arba per Šeštokų krovinių stotį toliau į Lenkiją ar kitas Vakarų valstybes. Pagrindiniai tarptautiniai krovinių gabenimo maršrutai per Lietuvos teritoriją yra Šumskas/Stasylos - Klaipėda; Šapeliai - Klaipėda; Šumskas - draugystė; Stasylos - Draugystė; Šapeliai - Draugystė; Šumskas - Kybartai ir Stasylos -Kybartai.
Svarbiausių krovinių, tokių kaip juodieji metalai, mazutas, dyzelių degalai ir kitų, vežimo Lietuvos geležinkeliais bazinius tarifus bei jų taikymo tvarką nustato Susisiekimo ministerija, o faktinius tarifus, pagal ministerijos patvirtintas tarifų nustatymo taisykles, SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos teikimu, nustato bendrovės valdyba. Nustatant faktinius krovinių vežimo tarifus, atsižvelgiant į pervežtų krovinių apimtis, nuo 2000 metų sausio 1 d. baziniams tarifams galėjo būti taikomi 0,98 - 0,89 koeficientai, o nuo gegužės 1 d. - 0,89 - 0,90 koeficientai.
SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ 1999 m. gruodžio 21 - 27 d. su ekspedicinėmis firmomis UAB „Kaminera“, UAB „Karpis“, Kučinsko firma „Arvi“ ir Kompanija „Finex AG“ sudarė papildomus susitarimus, kuriuose šios firmos įsipareigojo suteikti SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2000 metams beprocentines paskolas. Savo ruožtu, SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo joms taikyti mažesnius krovinių pervežimo tarifus.
Pasirašius su minėtomis ekspedicinėmis firmomis papildomus susitarimus, SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2000 m. sausio 1 d. šioms firmoms nustatė mažesnius krovinių vežimo tarifus. Jeigu dviem ekspedicinėms firmoms - Kučinsko firmai „Arvi“ ir Kompanijai „Finex AG“ buvo nustatyti koeficientai (nuolaidos) sutinkamai su pervežtų krovinių kiekiais kaip numatyta tarifų nustatymo taisyklėse, tai firmoms - UAB „Kaminera“ ir UAB „Karpis“ taikomi koeficientai buvo mažesni , negu numato konkrečių tarifų nustatymo taisyklės.
Susisiekimo ministerija 2000 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 125 iš dalies pakeitė 1999 m. gruodžio 17 d. patvirtintus tarifus ir jų nustatymo taisykles ir nuo gegužės 1 d. 10 proc. padidino bazinius tarifus visiems kroviniams, vežamiems visomis kryptimis, išskyrus į Kaliningrado sritį (akmens anglies pervežimo šia kryptimi tarifus sumažino 20 proc, o grūdų-10 proc).
Tačiau, SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo gegužės 1 d. UAB „Karpis“, ekspedijuojančiai pagrindinai juoduosius metalus maršrutu Šumskas/Stasylos -Klaipėda, taikė ankstesnį tarifą 14,28 Lt. už toną arba koeficientą - 0,74 (bazinis tarifas - 19,4 Lt. už toną), o nuo liepos 1 d. taikė tarifą 15,4 Lt. už toną arba koeficientą 0,79.
Analogiškai UAB „Kaminera“, ekspedijuojančiai pagrindinai mazutą, dyzelių degalus ir juoduosius metalus maršrutu Šumskas/Stasylos - Klaipėda, nuo gegužės 1 d. tarifai nebuvo pakeisti: mazutui taikė tarifą 15,52 Lt. už toną arba koeficientą 0,8; dyzelių degalams - 16,4 arba koeficientą 0,81 ir juodiesiems metalams - 15,52 arba koeficientą 0,8.
Pažymėtina tai, kad šios bendrovės 1999 metais ekspedijavo didžiausius krovinių kiekius. UAB „Karpis“ ekspedijavo 1883 tūkst. tonų tranzitinių krovinių; UAB „Kaminera -1035 tūkst. tonų.
Krovinių vežimo mažesni negu baziniai tarifai, priklausomai nuo pervežtų krovinių kiekio, buvo taikyti ir kai kurioms kitoms ekspedicinėms firmoms. Pvz: UAB jSkelmė“, 1999 metais ekspedijavusiai tranzitu 141 tūkst. t. krovinių maršrutais Šumskas - Kybartai ir Stasylos - Kybartai, buvo taikomas koeficientas 0,98; UAB „Forlika“, ekspedijavusiai tranzitu 628 tūkst. t. krovinių visais pagrindiniais maršrutais - koeficientas 0,95; UAB „Topselis“, ekspedijavusiai tranzitu 872 tūkst. t. krovinių visais pagrindiniais maršrutais - koeficientas 0,94; firmai „LG Ekspedicija“, ekspedijavusiai tranzitu 351 tūkst. t. krovinių maršrutu Šumskas - Kybartai -koeficientas 0,94.
2000 metais, lyginant su 1999 metais, kai kurių ekspedicinių firmų sumažėjo tarptautiniais maršrutais ekspedijuojamų krovinių apimtys: UAB „Vilbana“, ekspedijavusi 1999 metais 24,7 tūkst. t. juodųjų metalų ir 370 tūkst. t. akmens anglies, 2000 metais juodųjų metalų ekspedijavo 10,4 tūkst. t., o akmens anglies visiškai nevežė; BĮ „Litranservis“, ekspedijavusi 1999 metais 5 tūkst. t. mazuto ir 10 tūkst. t. trąšų, 2000 metais šių krovinių nevežė, o akmens anglies pervežimai sumažėjo nuo 78 iki 18 tūkst. t; UAB „Forlika“, ekspedijavusi 1999 metais virš 600 tūkst. t. juodųjų metalų, 2000 metais ekspedijavo 18, 6 tūkst. t.
Pagrindine tokio sumažėjimo priežastimi minėtos firmos nurodo SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesugebėjimą susitarti su Rusijos institucijomis dėl tranzitinių krovinių, gabenamų per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį, tarifų harmonizavimo.
Konkurencijos taryba konstatavo:
Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktas draudžia dominuojančiam ūkio subjektui „panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas“.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ taikė kai kurioms ekspedicinėms firmoms mažesnius krovinių pervežimo tarifus. Svarbu pažymėti tai, kad skirtingų tarifų taikymas buvo siejamas su pervežamų krovinių apimtimi, t.y., pervežantiems didesnius kiekius buvo taikomos didesnės nuolaidos.
Darytina išvada, kad SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo veiksmais nepažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 30 str. 1 dalimi,
Konkurencijos taryba nutarė:
Tyrimą dėl SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr. VIII -1099 9 straipsnio 3 punktui nutraukti.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas