DĖL SPAB „STUMBRAS“ VEIKSMŲ, SUTEIKIANT NUOLAIDAS BEI ATSISKAITANT UŽ MARKETINGO (REKLAMOS) PASLAUGAS, ATITIKIMO KONKURENCIJOS įSTATYMO 9 STRAIPSNIO NUOSTATAS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimantas Stanikūno,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos nariams: Arnoldui Klimui, Danguolei Klimašauskienei, Šarūnui Pajarskui, Jonui Rasimavičiui,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Viktorijai Aleksienei, Jurgitai Brėskytei, Linai Darulienei, Aurimui Jankauskui, Vytautui Kavaliauskui, Palmirai Kvietkauskienei, Elenai Navickaitei, Marijanai Skarulienei, Aistei Žegūnaitei,

dalyvaujant proceso šalims: UAB „Šiaulių tara“ valdybos pirmininkui Artūrui Samuiliui, generaliniam direktoriui Gintarui Jankauskui, ekonomikos direktorei Rimai Jankauskienei, advokatui Egidijui Morkūnui,

SPAB „Stumbras“ technikos direktoriui Algimantui Džiugui,

2002 m. gegužės 30 d. Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl SPAB „Stumbras“ veiksmų, suteikiant nuolaidas bei atsiskaitant už marketingo (reklamos) paslaugas, atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

UAB „Šiaulių tara“ pateikė Konkurencijos tarybai prašymą atlikti tyrimą, ar alkoholinių gėrimų gamintojai, suteikdami didmenininkams nevienodas nuolaidas priklausomai nuo perkamos produkcijos kiekio, kurį gali nupirkti tik stambūs didmenininkai, ir tik stambiems didmenininkams ir mažmeniniams tinklams mokėdami dideles sumas už marketingo, reklamos paslaugas, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo. Kaip nurodė UAB „Šiaulių tara“, dėl tokių priežasčių stambūs didmenininkai turi galimybę Lietuvoje pagamintus alkoholinius gėrimus pardavinėti žemesnėmis kainomis negu UAB „Šiaulių tara“, todėl bendrovei atsiranda skirtingos konkurencijos sąlygos, ji yra stumiama iš rinkos.

Tyrimo metu išanalizavus gautą medžiagą, buvo nustatyta, kad SPAB „Stumbras“ 2000 m. savo produkciją pardavė 37 didmenininkams ir 2 mažmeniniams tinklams, o 2001 m pabaigoje – jau tik 9 didmenininkams ir 2 mažmeniniams tinklams. Didžiąją produkcijos dalį - beveik 80 proc. -2001 m. SPAB „Stumbras“ pardavė tik 4 pirkėjams: UAB „Artrio-2“ – 26,4 proc., UAB „Autosaniteks“ – 20,2 proc., UAB „VP Market“ – 17 proc. ir UAB „Mineraliniai vandenys“ – 15,1 proc.

Marketingo, reklamos ir panašių paslaugų atlikimui SPAB „Stumbras“ su produkcijos pirkėjais sudaro sutartis, kurių įvykdymo įrodymui yra pasirašomas darbų priėmimo aktas–ataskaita ir jo pagrindu paslaugos atlikėjas pateikia mokestinį reikalavimą. Tyrimo metu nustatyta, kad SPAB „Stumbras“ už marketingo (reklamos) paslaugas bei prekybinių plotų nuomą 2001 m. sumokėjo virš 3 mln. Lt., iš kurių reikšmingiausias sumas sumokėjo 5 savo produkcijos pirkėjams: UAB „VP Market“, UAB „Palink“, UAB „Autosaniteks, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „Artrio-2“.

Išanalizavus sutartis dėl prekybinio ploto nuomos, nustatyta, kad pagal jas išnuomojamas prekybinis plotas SPAB „Stumbras“ produkcijos reklamavimui, ir palyginus vieno kv. m. prekybinio ploto nuomos kainas nustatyta, kad jos skirtingos: 833 Lt, 547 Lt ir 410 Lt, tačiau skirtumo kriterijai neaiškūs.

Išanalizavus aktus – ataskaitas dėl prekybinio ploto nuomos, buvo nustatyta, kad pagrindinė jų paskirtis yra teikti informaciją apie visų gamintojų produkcijos pardavimo pokyčius ir pokyčius gėrimų rinkoje (kokie nauji gaminiai, kokie gėrimai turi didžiausią paklausą, pardavimų pasiskirstymas pagal regionus ir pan.), tai rodo, kad aktuose dėl marketingo paslaugų atlikimo nurodyti duomenys nesusiję su tokių paslaugų atlikimu ir, kad jų kopijos pateikiamos ir kitiems alkoholinių gėrimų gamintojams, o ne tik SPAB „Stumbras“. Šiuose aktuose nenurodomi parduotų gėrimų kiekiai išnuomotame plote, o taip pat parduotų gėrimų kiekiai vykdytų akcijų metu, o tai rodo, kad nuomos kaina numatoma iš anksto ir ji nėra susieta su ekonominiais parametrais.

Sutartyse dėl marketingo paslaugų atlikimo ir reklamos, kurios buvo sudarytos su mažmenininkais: UAB „VP Market“, UAB „Palink“ ir didmenininkais: UAB „Artrio –2“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Autosaniteks“, numatytos paslaugos yra nekonkrečios, bendro pobūdžio, o jų atlikimą įrodančiuose aktuose-ataskaitose nurodomi duomenys nesusiję su pačių paslaugų atlikimu. Šiuose aktuose taip pat nenurodyta, kiek parduota gėrimų konkrečios akcijos metu, kiek darbuotojų dalyvavo vykusiose akcijose, bei koks nors kitas marketingo priemonės rezultatas, ar tos priemonės kaštai, t.y. duomenys galintys apspręsti atliktos paslaugos kainą ir jos ekonominį pagrįstumą.

Kai kurios prekybos įmonės pvz., UAB „Mineraliniai vandenys“ savo pateiktose reklaminių darbų priėmimo-perdavimo ataskaitose nurodo tokias marketingo paslaugas: paletės išstatymas, lentynų tvarkymas, gėrimų sustatymas ant palečių. Už minėtas paslaugas, atliktas 37 parduotuvėse, SPAB „Stumbras“ sumokėjo virš 34 tūkst. Lt. Tyrėjų nuomone, tokias paslaugas, kurių faktiško įvykdymo nereikia pagrįsti, nes tokie darbai atliekami kiekviename prekybos centre ar parduotuvėje, ir už kurias papildomai mokami dideli pinigai, norėtų ir galėtų atlikti bet kuris didmenininkas.

Tuo tarpu su kai kuriais didmenininkais: UAB „Jargala“, UAB „Grūstė“, kuriems mokėjimai už marketingo paslaugas buvo patys mažiausi, sutartyse dėl marketingo paslaugų atlikimo buvo numatyti konkretūs veiksmai konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku, ir numatyta, kad bus mokamas tam tikras procentas nuo akcijos metu parduotų gėrimų vertės.

Tokiu būdu, vieni didmenininkai, turėdami galimybę iš SPAB „Stumbras“ gauti papildomas nuolaidas tam tikriems kiekiams išparduodamų gėrimų, gali juos pardavinėti žemesnėmis kainomis negu kiti didmenininkai, kurie tokių nuolaidų negauna, ir dėl to jiems sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos ir jie yra diskriminuojami.

SPAB „Stumbras“ savo rašte Konkurencijos tarybai paaiškino, kad išmokas už marketingo (reklamos) paslaugas apsprendžia derybos, o ne kaštai ar rezultatas susiję su šių paslaugų atlikimu, dėl to jos iš tikrųjų nepagrįstos jokiais ekonominiais skaičiavimais, apyvartos kitimu ar kitais ekonominiais parametrais.

Tyrimo metu nenustatyta marketingo paslaugų, kaip skatinimo priemonės, tiesioginė priklausomybė nuo prekybos įmonių parduotų gėrimų apimties. Pvz., pardavimai UAB „VP Market“ 2001 m balandžio mėn. lyginant su vasario mėn. padidėjo 14,4 proc., tuo tarpu mokėjimai už marketingo paslaugas sumažėjo beveik dvigubai, arba pardavimai UAB „Autosaniteks“ rugpjūčio mėn. lyginant su vasario mėn. padidėjo 84,2 proc., tuo tarpu mokėjimai už marketingo paslaugas sumažėjo beveik dvigubai. Ta pati tendencija išlieka ir lyginant metinius duomenis.

SPAB „Stumbras“ nurodė, kad marketingo paslaugų atlikimo vietose nuolat lankosi bendrovės darbuotojai, kurie kontroliuoja „kaip laikomasi sutartų priemonių vykdymo“. Tačiau šios kontrolės įrodymų įmonėje „Stumbras“ nebuvo rasta. Tokiu būdu, pagrindinis dokumentas, įrodantis minėtų paslaugų atlikimą, yra darbų atlikimo aktas - atskaita, kurį paruošia pats paslaugos atlikėjas ir kurio pagrindu gaunami mokėjimai nepagrįsti ekonomiškai, o kai kurių paslaugų ir pats atlikimo įrodymas, nesant veiksmingos kontrolės, kelia abejones.

2000 m. SPAB „Stumbras“ buvo pasirašiusi „Rinkos įsisavinimo ir marketingo darbų sutartis“ su bendrovėmis: UAB „Artrio-2“, UAB „Palink“, UAB „VP Market“, kurios pagal numatytas sąlygas buvo tapačios, tačiau marketinginiai mokėjimai už tą patį realizuotą „Stumbro“ produkcijos kiekį buvo numatyti skirtingi.

Be to, SPAB „Stumbras“ sutartyje, sudarytoje su UAB „Palink“ 2000 m., atskiru sutarties punktu įpareigojo pirkėją „Užtikrinti, kad vykdytojo aptarnaujamame mažmeninės prekybos tinkle „Stumbro“ produkcija užimtų ne mažiau 30 proc. visų Lietuvos gamintojų alkoholinių gėrimų prekybos ploto ir kad visose pirkėjo aptarnaujamose mažmeninio prekybos tinklo parduotuvėse būtų pilnas „Stumbro“ gaminamos produkcijos asortimentas“. Kitoje sutartyje, sudarytoje su UAB „Autosaniteks“ dėl marketingo paslaugų atlikimo, „Stumbras“ įpareigojo pirkėją – UAB „Autosaniteks“ užtikrinti, kad vykdytojo aptarnaujamo mažmeninės prekybos tinklo įmonėse „Stumbro“ eksponuojama produkcija sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. visų eksponuojamų Lietuvoje pagamintų alkoholinių gėrimų ir kad būtų prekiaujama pilnu SPAB „Stumbras“ gėrimų asortimentu.

2000 m. sutartyje, sudarytoje su UAB „Mineraliniai vandenys“, yra sąlyga, įpareigojanti pirkėją – UAB „Mineraliniai vandenys“ - ne „Stumbro“ gaminamą produkciją pardavinėti ne mažiau kaip 2 proc. didesnėmis kainomis už „Stumbro“ produkcijos kainas.

Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs UAB „Šiaulių tara“ įgaliotas advokatas E.Morkūnas teigė, jog sutinka su tyrėjų pateiktu atitinkamos prekės rinkos apibrėžimu. E.Morkūno nuomone, tyrimo išvada, kad SPAB „Stumbras“ užima dominuojančią padėtį stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje yra pagrįsta. Advokatas teigė, jog atliktas tyrimas yra išsamus, tyrėjų pateiktos tyrimo išvados pagrįstos ir teisėtos.

Posėdyje dalyvavęs SPAB „Stumbras“ Technikos direktorius A.Džiugas teigė, kad tai, kad didmenininkų skaičius ėmė palaipsniui mažėti lėmė 1997 m. Vyriausybės priimtas nutarimas, kuriame buvo reikalavimas, kad valstybės kontroliuojamos įmonės tiektų produkciją su išankstiniu apmokėjimu, taip pat buvo sugriežtinta licencijų išdavimo tvarka. Dėl marketingo ir reklamos paslaugų teikimo sistemos A.Džiugas paaiškino, kad šiuo atveju paslaugas siūlo paslaugos teikėjas. A.Džiugas teigė, kad šios paslaugos turi turėti realią naudą, todėl bendrovei pagal poveikį pirkėjams patraukliausios yra didžiųjų prekybos centrų teikiamos paslaugos, nes jie turi galimybes demonstruoti, aiškinti pirkėjams apie produkto kokybę ir kt. Jo nuomone, UAB „Šiaulių tara“ nerodė pakankamai iniciatyvos siūlydama teikti konkrečias paslaugas.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

1.Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalis nustato, kad dominuojanti padėtis – tai „vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų“.

Prieš nustatant, ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, būtina apibrėžti atitinkamą rinką. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, atitinkama rinka suprantama „kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje“.

Bylos medžiaga rodo, kad, apibrėžus prekės ir geografinę rinką ir atsižvelgus į tai, kad bendrovė nepateikė duomenų, įrodančių, kad ji atitinkamoje rinkoje nedominuoja, SPAB „Stumbras“, stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje užima dominuojančią padėtį – 2001 metais atitinkamos rinkos dalis siekė 57,3 proc. Dominuojančią padėtį dar labiau sustiprina ir tai, kad šį įmonė pilnai apsirūpina savo gamybos rektifikuotu spiritu ir apie 32 proc. pagaminto metinio jo kiekio parduoda kitoms įmonėms. Be to, 2001 m. įmonė veikė gamybinius pajėgumus išnaudodama tik 40 proc., todėl, esant palankioms aplinkybėms rinkoje, stiprių alkoholinių gėrimų apimtis gelėtų padidėti dvigubai.

2. Įstatymas nedraudžia ūkio subjektui dominuoti tam tikroje rinkoje, tačiau numato tam tikrus apribojimus dominuojančių ūkio subjektų ūkinei veiklai, kadangi pastarieji gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje ir tuo riboti konkurenciją ar varžyti kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje. Taigi, kad būtų apsaugomi kitų rinkos dalyvių interesai, Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis numato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi „atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje, tokiu būdu pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1. tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą (…)3. panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas“.

3. Tyrimo metu buvo analizuojamas dominuojančio ūkio subjekto SPAB „Stumbras“ elgesys rinkoje. 2000 m. SPAB „Stumbras“ su bendrovėmis UAB „Artrio-2“, UAB „Palink“, UAB „VP Market“ pasirašė rinkos įsisavinimo ir marketingo darbų sutartis, kurios pagal numatytas sąlygas buvo tapačios, tačiau marketinginiai mokėjimai už tą patį realizuotą SPAB „Stumbras“ produkcijos kiekį buvo numatyti skirtingi.

Tokie SPAB „Stumbras“ veiksmai, kai panašaus pobūdžio sutartyse buvo taikomos nevienodos atsiskaitymo sumos (sąlygos) atskiriems ūkio subjektams, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kadangi vieni didmenininkai, turėdami galimybę iš SPAB „Stumbras“ gauti papildomas nuolaidas tam tikriems kiekiams išparduodamų gėrimų, gali juos realizuoti žemesnėmis kainomis negu kiti didmenininkai, kurie tokių nuolaidų negauna, ir dėl to jiems rinkoje sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos.

Taigi, SPAB „Stumbras“, kaip dominuojantis ūkio subjektas, pasinaudodama savo jėga rinkoje, ne vienerius metus išmokėdama ekonomiškai nepagrįstas dideles išmokas UAB „VP Market“, UAB „Artrio -2“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Autosaniteksas“, ir skirdama nereikšmingas sumas kitoms bendrovėms „Jargala“, „Grūstė“ arba visai nieko nemokėdama - UAB „Šiaulių tara“, nustatė skirtingas, atskirus ūkio subjektus diskriminuojančias sąlygas ir sukūrė šiems ūkio subjektams skirtingas konkurencijos sąlygas veikti stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje.

Be to, SPAB „Stumbras“ sutartyje, sudarytoje su UAB „Palink“ 2000 m., atskiru sutarties punktu įpareigojo pirkėją „Užtikrinti, kad vykdytojo aptarnaujamame mažmeninės prekybos tinkle „Stumbro“ produkcija užimtų ne mažiau 30 proc. visų Lietuvos gamintojų alkoholinių gėrimų prekybos ploto ir kad visose pirkėjo aptarnaujamose mažmeninio prekybos tinklo parduotuvėse būtų pilnas „Stumbro“ gaminamos produkcijos asortimentas“. Kitoje sutartyje, sudarytoje su UAB „Autosaniteks“ dėl marketingo paslaugų atlikimo, „Stumbras“ įpareigojo pirkėją – UAB „Autosaniteks“ užtikrinti, kad vykdytojo aptarnaujamo mažmeninės prekybos tinklo įmonėse „Stumbro“ eksponuojama produkcija sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. visų eksponuojamų Lietuvoje pagamintų alkoholinių gėrimų ir kad būtų prekiaujama pilnu SPAB „Stumbras“ gėrimų asortimentu. Šios sutarties nuostatos vertinamos kaip nesąžiningos SPAB „Stumbras“ produkcijos pardavimo sąlygos, pažeidžiančios Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 p., kadangi jos apriboja pirkėjų - UAB „Palink“ UAB „Autosaniteks“ ūkinės veiklos laisvę bei riboja galimybes kitiems tiekėjams – su SPAB „Stumbras“ konkuruojantiems ūkio subjektams – platinti savo produkciją per minėtas įmones.

Bendradarbiavimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Mineraliniai vandenys“ 2000 m. ir galiojančiai iki 2002 m. gruodžio 31 d., yra sąlyga, įpareigojanti pirkėją – UAB „Mineraliniai vandenys“ - ne „Stumbro“ gaminamą produkciją pardavinėti ne mažiau kaip 2 proc. didesnėmis kainomis už „Stumbro“ produkcijos kainas. Ši sutarties sąlyga taip pat vertinama kaip nesąžininga ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 p., kadangi yra apribojama galimybė laisvai nustatyti prekės kainą, ko pasekmėje mažinama kainų konkurencija tarp skirtingų tiekėjų produktų, darant žalą vartotojams.

Minėtos sutarčių sąlygos apribojo UAB „Palink“, UAB „Autosaniteks“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ laisvę ūkinėje veikloje ir pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktą, draudžiantį dominuojančiam rinkoje ūkio subjektui tiesioginį ir netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą. Šiose sutartyse numatyti apribojimai varžo ūkio subjektų laisvę, galimybes veikti rinkoje, riboja konkurenciją bei pažeidžia vartotojų interesus.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 9 str., 40 str. 1 d. 1 p., 3 p., 41 str. 1 d., 42 str. 1d.,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Už Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 p. ir 3 p. pažeidimą skirti SPAB „Stumbras“ 100 000 litų piniginę baudą.

2. Įpareigoti SPAB „Stumbras“ per du mėnesius nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo nutraukti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 punktus pažeidžiančius veiksmus ir apie įpareigojimų įvykdymą pranešti Konkurencijos tarybai.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas