DĖL SUSISIEKIMO MINISTERIJOS PATVIRTINTOS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMINIŲ TECHNINIŲ APŽIŪRŲ CENTRŲ STEIGIMO IR DARBO ORGANIZAVIMO TVARKOS ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NUOSTATOMS

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnams L.Darulienei, V.Gliebui, D.Stadalnikienei, P.Kvietkauskienei, E.Navickaitei,

dalyvaujant proceso šalims:

pareiškėjas: LR Seimo narys V.Martišauskas,

LR Seimo nario V.Martišausko padėjėjas-sekretorius T.Vaitkevičius,

įtariamas pažeidėjas: Susisiekimo ministerija: Teisės skyriaus viršininkė I.Čeplaitė, įgaliotas atstovas A.Kišonas,

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas E.Ruškus,

viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Susisiekimo ministerijos patvirtintos kelių transporto priemonių techninių apžiūrų centrų steigimo ir darbo organizavimo tvarkos atitikimo Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) nuostatoms.

Tyrimas dėl Susisiekimo ministerijos patvirtintos kelių transporto priemonių techninių apžiūrų centrų steigimo ir darbo organizavimo tvarkos atitikimo Konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) nuostatoms buvo pradėtas pagal LR Seimo nario V.Martišausko pareiškimą.

Transporto veiklos pagrindų įstatymas numato, kad transporto saugaus eismo reikalavimus rengia, eismo saugumo kontrolę vykdo, priemonių saugiam eismui garantuoti įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija kartu su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.

Susisiekimo ministerija 1993 m. pabaigoje parengė ir patvirtino valstybinių techninių apžiūrų centrų steigimo ir darbo organizavimo tvarką bei kitus norminius dokumentus, reglamentuojančios techninių apžiūrų vykdymą. Buvo nustatyti reikalavimai centrų, stočių ir postų gamybinei-techninei bazei, kontrolieriams ir ekspertams, nustatytos centrų steigimo zonos ir kiti reikalavimai.

Susisiekimo ministro 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.389 patvirtintoje “Techninių apžiūrų centrų steigimo ir darbo organizavimo tvarkoje” (toliau – Tvarka) nustatyta, kad centrai steigiami ministerijos nustatytose zonose (Tvarkos 1.2 punktas) ir jose vykdo technines apžiūras ir ekspertizes (Tvarkos 2.1 punktas). Centras, priklausomai nuo zonos dydžio ir techninių apžiūrų poreikio, suderinęs su Susisiekimo ministerija, steigia filialus-techninių apžiūrų stotis ir postus (Tvarkos 1.4 punktas). 1994 m. pabaigoje – 1995 m. pradžioje konkurso tvarka buvo atrinkti techninių apžiūrų vykdytojai. Jais tapo privačios bendrovės. Lietuvos teritorija buvo paskirstyta į 10 zonų, kiekvienoje zonoje įsteigiant po 1 techninių pažiūrų centrą, kurie įsteigė 46 techninių apžiūrų stotis ir postus.

Nuo 1994 m. Susisiekimo ministerija nepravedė nei vieno konkurso ir nebuvo duotas leidimas nei vienam ūkio subjektui užsiimti šia veikla, nors dar 1996 m. leidimo vykdyti technines apžiūras prašė išduoti AB “Raseinių melioracija”, o šių metų pradžioje – UAB “Skaidiškių autotransportas”. Šios bendrovės turi įsigijusios techninių apžiūrų vykdymui reikalingą įrangą, kurią priversti nuomoti jau veikiantiems centrams.

Tyrimą atlikusių pareigūnų nuomone, minėtos Tvarkos 1.4 punkte suteikta techninių pažiūrų centrams teisė vykdyti techninių apžiūrų paklausos tyrimus ir, esant poreikiui, plėsti techninių apžiūrų stočių ir postų tinklą, sudarė jiems išskirtines sąlygas techninių apžiūrų rinkoje ir apribojo galimybes kitiems ūkio subjektams įeiti į šią rinką. Taip pat šios tvarkos 2.1 punkto nuostata, kad kelių transporto priemonių valstybines technines apžiūras bei ekspertizes centrai vykdo ministerijos nustatytose zonose, apribojo konkurenciją tarp veikiančių šioje rinkoje centrų. Transporto veiklos pagrindų įstatyme nėra numatyta riboti konkurenciją techninių apžiūrų rinkoje.

Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininkas E.Ruškus paaiškino, kad šioje rinkoje šiuo metu leista veikti 10 techninių apžiūrų centrų ir nors tai privatūs ūkio subjektai, tačiau jų veikla yra kontroliuojama Valstybinės kelių transporto inspekcijos. Šioje rinkoje leidus veikti daugiau ūkio subjektų Inspekcija būtų nepajėgi juos kontroliuoti. E.Ruškus akcentavo, kad išanalizavus kitų šalių patirtį, nustatyta, kad daugumoje šalių ši rinka yra reguliuojama ir visur transporto priemonių remonto ir techninių apžiūrų funkcijos yra atskirtos.

Susisiekimo ministerijos įgaliotas atstovas A.Kišonas paaiškino, kad valstybinė transporto priemonių apžiūra yra ne ūkinė veikla, o viena iš centrinės vykdomosios valdžios funkcijų, pavestų Susisiekimo ministerijai vykdyti kartu su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis. Techninė apžiūra nėra prekė, kurios įsigijimo klausimą gali laisvanoriškai pasirinkti transporto priemonės savininkas. Apžiūra yra administracinis aktas, kurio neatlikimas užtraukia administracinę atsakomybę, todėl tarp transporto priemonės savininko ir techninę apžiūrą vykdančios institucijos yra ne civiliniai, o administraciniai teisiniai santykiai, kurių reguliavimui negali būti taikomas Konkurencijos įstatymas.

Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs Seimo narys V.Martišauskas paaiškino, kad šiuo metu situacija rinkoje yra iš esmės pasikeitusi, nes dauguma autoservisų ir automobilių gamintojų atstovybių turi įrangą, atitinkančią techninių apžiūrų atlikimui keliamus reikalavimus. V.Martišausko nuomone, naujiems ūkio subjektams atėjus į šią rinką sustiprėtų konkurencija ir dėl to pagerėtų atliekamų techninių apžiūrų kokybė, sumažėtų šios paslaugos kaina. Kartu V.Martišauskas pabrėžė, kad šios paslaugos atlikimo kontrolę turi vykdyti Valstybinė kelių transporto inspekcija.

Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsnio 2 dalis nurodo, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Susisiekimo ministerija, vykdydama Transporto veiklos pagrindų įstatymu jai pavestas funkcijas, nustatydama techninių apžiūrų centrų steigimo ir darbo organizavimo tvarką privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Susisiekimo ministerija pavedė vykdyti technines apžiūras ir ekspertizes ribotam skaičiui privačių ūkio subjektų, suteikdama jiems teisę vykdyti techninių apžiūrų paklausos tyrimus ir, esant poreikiui, plėsti techninių apžiūrų stočių ir postų tinklą. Šiais veiksmais Susisiekimo ministerija, pažeisdama Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, techninių apžiūrų centrams sudarė išskirtines sąlygas veikti techninių apžiūrų rinkoje ir apribojo galimybes kitiems ūkio subjektams įeiti į šią rinką. Nesuderinama su konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatomis yra ir tai, kad kelių transporto priemonių valstybines technines apžiūras bei ekspertizes centrai vykdo ministerijos nustatytose zonose, nes tai riboja konkurenciją tarp veikiančių šioje rinkoje centrų.

Nėra jokio pagrindo manyti, kad šie konkurencijos ribojimai yra būtini įgyvendinant transporto veiklos pagrindų įstatyme ar kituose įstatymuose numatytus tikslus ir uždavinius ir kad be šių konkurencijos ribojimų Susisiekimo ministerija negalėtų atlikti jei pavestų funkcijų. Įstatymai nenumato išimčių, kad konkurencijos įstatymas neturėtų būti taikomas šiame valstybinės ar ūkinės veiklos sektoriuje.

Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies draudimas yra identiškas Europos Bendrijos Steigimo sutarties 86 (buvusio 90) straipsnyje įtvirtintam reikalavimui nesiimti Sutarties principams prieštaraujančių teisinių priemonių dėl specialiųjų ar išimtinių teisių įmonėms suteikimo ar palaikymo, kurio Lietuva įsipareigojo laikytis Europos Sutarty, steigiančioje asociaciją tarp Europos Bendrijų bei Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos iš kitos pusės.

Susisiekimo ministerijos įgaliotų atstovų pareiškimai, kad techninė apžiūra yra administracinis aktas, kurio neatlikimas užtraukia administracinę atsakomybę, todėl tarp transporto priemonės savininko ir techninę apžiūrą vykdančios institucijos yra administraciniai teisiniai santykiai ir dėl to Konkurencijos įstatymas negali būti taikomas, yra nepagrįsti. Tai, kad tam tikros prekės ar paslaugos įsigijimas yra privalomai nustatytas norminiais teisės aktais, nereiškia, kad tarp prekės pardavėjo ir pirkėjo atsiranda administraciniai teisiniai santykiai. Technines apžiūras atliekančių centrų darbą kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcija. Šiuo atveju administraciniai teisiniai santykiai atsiranda tarp transporto priemonės savininko ir transporto priemonių techninių apžiūrų atlikimo kontrolę atliekančios valstybinės institucijos bei tarp techninės apžiūros centrų ir jų veiklos kontrolę atliekančios valstybinės institucijos.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

1. Pareikalauti, kad Susisiekimo ministerija pakeistų Susisiekimo ministro 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr.389 patvirtintos “Techninių apžiūrų centrų steigimo ir darbo organizavimo tvarkos” 1.4 ir 2.1 punktus taip, kad jie būtų suderinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsnio reikalavimais;

2. Pavesti Susisiekimo ministerijai per du mėnesius nuo šio nutarimo gavimo dienos informuoti Konkurencijos tarybą apie priimtus sprendimus, vykdant šį Konkurencijos tarybos nutarimą.

 

KONKURENCIJOS TARYBOS PIRMININKAS RIMANTAS STANIKŪNAS