DĖL TEO LT, AB VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS TYRIMO NUTRAUKIMO

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2011 m. liepos 21 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl TEO LT, AB (toliau - TEO) veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Konkurencijos taryba 2010 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 1S – 29 Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (toliau – LKTA) skundo pagrindu pradėjo tyrimą dėl TEO veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams. Tyrimo terminas pratęstas Konkurencijos tarybos nutarimais: 2010 m. liepos 15 d. Nr. 1S – 131; 2010 m. spalio 28 d. Nr. 1S – 185; 2011 m. vasario 3 d. Nr. 1S – 21 ir 2011 m. balandžio 28 d. Nr. 1S-73.

LKTA skunde nurodė, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio 15 d. TEO vykdė akciją: „Nuo šiol jie kartu!. Dabar skaitmeninė televizija GALA ir spartusis internetas ZEBRA visus metus nemokamai. 2 puikūs TEO pasiūlymai verti Jūsų dėmesio! Užsisakykite dabar ir net 12 mėnesių įspūdingais televizijos vaizdais bei nepralenkiamu interneto greičiu mėgaukitės už 0Lt/mėn. Akcijos pasiūlymas: „Interaktyvioji GALA“ ir „Skaitmeninė GALA“ – 0 Lt/mėn. visus metus. Bet kuris ZEBRA planas – 0 Lt/mėn. visus metus. Telefono linijos įrengimas – 0 Lt; visi pokalbių planai – 0 Lt/mėn. visus metus“ (toliau – Akcija). Anot LKTA, TEO skaitmeninės televizijos ir interneto paslaugas teikė nemokamai, o teikiant šias paslaugas objektyviai neįmanoma vykdyti panašias akcijas ir visus metus atleisti vartotojus nuo mokesčio. LKTA teigimu, tokios TEO akcijos tikslas - išstumti LKTA narius iš daugiakanalės abonentinės televizijos retransliavimo paslaugų veiklos.

Anot LKTA, TEO vykdydama tokias akcijas patiria nuostolius, kuriuos, vykdydama kryžminį subsidijavimą, kompensuoja iš kitų savo veiklų, kuriose TEO užima dominuojančią padėtį, pvz. ryšių kabelių kanalų (toliau – RKK) nuomos rinkos. LKTA nurodė, kad TEO, būdama didžiausia ryšių kanalų sistemos nuomos paslaugos teikėja, gali daryti lemiamą įtaką elektroninių ryšių infrastruktūros prieigos rinkoje kitiems rinkos dalyviams, įskaitant ir LKTA narius, kurie teikia televizijos programų retransliavimo, interneto prieigos, balso telefonijos ir kitas elektroninių ryšių paslaugas galutiniams vartotojams naudodamiesi TEO valdoma elektroninių ryšių infrastruktūra.  LKTA taip pat nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 28 d. TEO informavo LKTA narius apie RKK nuomos tarifų padidėjimą. LKTA teigimu, šie TEO veiksmai susiję su tuo, kad TEO su LKTA nariais konkuruoja pasrovinėje retransliavimo rinkoje, taip pat ir kitose elektroninių ryšių paslaugų rinkose, todėl papildomomis pajamomis, gautomis pakėlus RKK nuomos tarifus, kryžmiškai subsidijavo naujai vykdomą skaitmeninės televizijos retransliavimo veiklą ir tokiu būdu galėjo vykdyti aukščiau minėtą akciją, siekdama išstumti LKTA narius iš retransliavimo paslaugų rinkos.

Konkurencijos taryba nustatė, kad vartotojas, akcijos metu sudaręs atitinkamą sutartį su TEO, įsipareigojo naudotis skaitmeninės televizijos ir interneto paslaugomis ne 12, bet 36 mėnesius. Pasiūlymo sąlygos numatė, jog pirmuosius 12 mėnesių už šias paslaugas vartotojai nemoka (arba moka mažesnę kainą), tačiau likusius 24 mėnesius už šias paslaugas bus mokama įprastiniais paslaugų teikimo tarifais.

Tyrimo metu buvo nagrinėjama daugiakanalės abonentinės televizijos retransliavimo paslauga. Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis, televizijos retransliavimas – tai bet kokiomis techninėmis priemonėmis visuomenei transliuojamų užbaigtų programų ar jų dalių priėmimo ir nepakeistų perdavimas tuo pačiu metu. Daugiakanalės abonentinės televizijos retransliavimas gali būti vykdomas įvairiomis techninėmis priemonėmis: antžeminės televizijos stočių tinklais; kabelinės televizijos tinklais, mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklais (MDTV), interneto protokolo technologijomis pagrįstos televizijos tinklais (IPTV), palydoviniais tinklais. Taip pat skiriasi ir retransliavimo signalas: analoginis signalas, skaitmeninis signalas. Galutiniam paslaugos gavėjui renkantis, kokį retransliuotoją pasirinkti, aktualu yra siūlomų televizijos kanalų paketas, kaina ir kokybė. Tam tikrais atvejais pasirinkimą gali riboti ir techninės priežastys. Kadangi daugumos retransliuotojų programų paketas yra labai panašus, o kelios vartotojui aktualios programos gali lemti vartotojo sprendimą pasirenkant televizijos retransliuotoją, šio tyrimo metu nebuvo išskiriamos atskiros daugiakanalės abonentinės televizijos retransliavimo rinkos nei pagal signalo perdavimo technologiją, nei pagal signalo kodavimą. Be to, iki šiol ir Europos Komisijos praktikoje[1] abonentinė daugiakanalė televizija nebuvo skaidoma pagal tai, kokia technine platforma teikiamos televizijos paslaugos. Pažymėtina, kad net ir siauriausiai apibrėžus prekės rinką vertinimas dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo nesikeistų. Pagal viešai prieinamus, Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamus duomenis[2] pagrindiniai daugiakanalės abonentinės televizijos retransliuotojai pagal gaunamas pajamas 2009 m. buvo TEO – 18,5 proc. rinkos dalies, Viasat AS – 15,4 proc., UAB „Balticum TV“ – 10,1 proc.; 2010 m. Viasat, AS – 24,5 proc., TEO – 24,3 proc., UAB „Mikrovisatos TV“. Atsižvelgiant į RRT surinktus duomenis galima teigti, kad nei vienas ūkio subjektas nagrinėjamu laikotarpiu neturėjo tokios rinkos dalies, kad būtų galima įtarti dominuojančios padėties rinkoje buvimą.

Tyrime buvo nagrinėjamos ir interneto ryšio teikimo paslaugos – tai prieigos prie interneto ryšio suteikimas. Interneto ryšys, kaip ir televizijos paslaugos, galutiniams vartotojams gali būti perduodamas įvairiomis technologijomis (pvz. elektroninių ryšių kabeliais (tiek variniais, tiek šviesolaidiniais) ar bevielėmis technologijomis). Priklausomai nuo perdavimo technologijos kinta ir interneto perdavimo sparta, kokybė, kaina. Taip pat vartotojui, priklausomai nuo jo poreikių (spartesnis ar lėtesnio ryšys; išankstinis apmokėjimas ar abonentinis mokestis), yra galimybė pasirinkti skirtingus interneto mokėjimo planus. Vartotojas pasirenka prieigos prie interneto ryšio paslaugos teikėją atsižvelgdamas į paslaugos teikimo technologijos / spartos / kainos derinį, todėl šio tyrimo kontekste nebuvo išskiriamos atskiros interneto ryšio teikimo rinkos nei pagal paslaugos teikimo technines priemones, nei pagal ryšio spartą, nes net ir siauriausiai apibrėžiant rinką, galimo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo vertinimas nesikeistų. Pagal viešai prieinamus, Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos teikiamus duomenis[3] pagrindiniai prieigos prie interneto ryšio suteikimo teikėjai pagal gaunamas pajamas 2009 m. buvo TEO – 41,8 proc. rinkos dalies, UAB „Omnitel“ – 10,8 proc., UAB „Bitė Lietuva“ – 9,1 proc.; 2010 m., TEO – 41,4 proc., Omnitel“ – 11 proc., UAB „Bitė Lietuva“ – 10 proc. Atsižvelgiant į RRT surinktus duomenis galima teigti, kad TEO nagrinėjamu laikotarpiu užėmė apie 40 proc. rinkos dalies ir atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įvardintą dominavimo prezumpciją būtų galima įtarti, kad TEO nagrinėjamoje rinkoje užima dominuojančią padėtį, tačiau net jeigu ir būtų pripažinta, kad TEO užima dominuojančią padėtį, tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jo veiksmus būtų galima laikyti piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, todėl TEO dominuojanti padėtis detaliau nenagrinėtina.

Tyrimo metu Konkurencijos taryba ištyrė TEO teikiamų paslaugų kaštus. TEO paslaugų kaštai yra skaičiuojami atsižvelgiant į RRT nustatytas taisykles, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas, Europos Komisijos rekomendacijas, įdiegtomis Veiklos sąnaudų paskirstymo (Activity Based Costing (ABC) ir Apskaitos atskyrimo sistemomis.

 

Pagal 1 lentelės duomenis, kurie parodo TEO paslaugų vidutinius kaštus vienam paslaugos vartotojui (abonentui) 2008 – 2010 m. laikotarpiu, darytina išvada, kad akcijos metu taikytos paslaugų kainos (akcijos mėnesiniai mokėjimai) nedengia visų vidutinių bendrųjų teikiamų paslaugų kaštų.

 

Kaip jau aukščiau minėta, TEO akcijos metu vykdytų paslaugų kainos buvo mažesnės už vidutinius bendruosius paslaugų kaštus, tačiau, atsižvelgiant į 2 lentelės duomenis galima teigti, kad paslaugų kainos buvo didesnės už vidutinius kintamuosius kaštus. Analizuojant 1 ir 2 lentelės duomenis atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastebima kasmetinė tiek paslaugų vidutinių kaštų, tiek ir paslaugų vidutinių kintamųjų kaštų mažėjimo tendencija, kurią sąlygoja masto ekonomija dėl augančio abonentų skaičiaus, taip pat mažėjantis paslaugai teikti reikalingų investicijų poreikis.

Tyrimo metu nustatyta, kad ir kiti nagrinėjamose rinkose veikiantys ūkio subjektai tam tikrais laikotarpiais vykdo analogiškas akcijas, kuomet pasirašius terminuotas paslaugų teikimo sutartis, dalį sutarties termino paslaugų gavėjas gauna abonentinio mokesčio nuolaidą. Pvz. UAB „Balticum TV“ 2008 m. pavasarį pasirašius terminuotą sutartį siūlė 3 mėnesius internetu naudotis nemokamai, 2009 m. siūlė nemokamos internetinės TV teikimą iki 6 mėn., UAB „Vinetika“, 2009m. UAB „Vinita“ siūlė akciją, kurios metu už kabelinę televiziją nereiktų mokėti 3 mėn., UAB „Viginta“ per 2009 m. Kalėdas siūlė akciją, kuria pasinaudojus abonentas visus metus būtų galėjęs naudotis sparčiuoju internetu, kabeline televizija, daugiafunkcinės TV priedėliu, mokėdamas už paslaugas po 1 Lt/mėn., 2010 m. Viasat AS siūlė užsisakius skaitmeninės TV paslaugą internetu ir sudarius 24 mėn. terminuotą sutartį, „Auksiniu“ paketu 3 mėn. naudotis nemokamai.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Šis pateikiamas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų sąrašas nėra baigtinis, todėl bet kurie kiti dominuojančio ūkio subjekto veiksmai, kuriais ribojama konkurencija, nepagrįstai varžomos kitų ūkio subjektų galimybės veikti rinkoje ar pažeidžiami vartotojų interesai, gali būti pripažinti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu.

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktu dominuojančiam ūkio subjektui draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti nesąžiningas kainas, kuomet ūkio subjektas nustato kainas, kurios yra žemesnės nei kaštai, patiriami teikiant šias paslaugas, tai yra, draudžiama taikyti grobuoniškas kainas. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Europos Komisijos praktika, preziumuojama, kad mažesnių nei vidutiniai kintamieji kaštai kainų taikymas yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, nes pripažintina, jog dominuojanti įmonė, taikydama tokias kainas, neturi jokio kito intereso, išskyrus pašalinti konkurentus, kad vėliau, pasinaudodama savo monopoline padėtimi, galėtų padidinti savo kainas. Tačiau jeigu taikomos kainos yra mažesnės nei vidutiniai bendrieji kaštai, bet didesnės nei vidutiniai kintamieji kaštai, tokie dominuojančio ūkio subjekto veiksmai gali būti laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, jeigu įrodoma, kad jomis siekiama pašalinti iš rinkos konkurentus, tai yra būtina įrodyti, kad buvo strategija išstumti konkurentus iš atitinkamos rinkos[4].

Kryžminis subsidijavimas reiškia, kad įmonė padengia nuostolius, patirtus viename sektoriuje, pelnu, gautu kitame sektoriuje. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Europos Komisijos, nei ESTT praktikoje kryžminis subsidijavimas pats savaime nebuvo pripažintas pažeidžiančiu SESV 102 straipsnio nuostatas. Doktrinoje pripažįstama, kad kryžminis subsidijavimas gali supaprastinti grobuoniškų kainų taikymą, tačiau kryžminis subsidijavimas, nesant įrodymų apie grobuoniškų kainų taikymą, nėra laikytinas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi.

Konkurencijos taryba tyrimo metu nustatė, kad TEO Akcijos metu taikytos kainos nepadengė visų su paslaugos teikimu susijusių kaštų, tačiau buvo didesnės už paslaugų teikimo vidutinius kintamuosius kaštus, t.y. kaštus, parodančius papildomas išlaidas, tenkančias papildomam paslaugos vienetui. Taigi, remiantis nurodyta ESTT praktika, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi taikant grobuoniškas kainas negali būti preziumuojamas. Taip pat Konkurencijos taryba nenustatė, kad TEO Akcijos metu taikydama mažesnes nei įprastai teikiamų daugiakanalės abonentinės televizijos ir interneto paslaugų kainas turėjo strategiją tokiomis akcijomis išstumti konkurentus iš atitinkamų paslaugų rinkų. Tokių duomenų nepateikė ir Pareiškėjas.

Kaip nustatyta tyrimo metu, 2006 m. pabaigoje ir 2008 m. pradėjusi teikti atitinkamai IPTV ir antžeminės skaitmeninės TV paslaugas TEO su šiomis paslaugomis įėjo į jau susiformavusią daugiakanalės abonentinės televizijos rinką (rinkoje veikė apie 50 ūkio subjektų).Vykdydama Akciją, TEO siekė pristatyti naują prekės ženklą, be to, tam, kad galėtų įeiti į rinką ir konkuruoti su seniai rinkoje veikiančiais paslaugų teikėjas, galėjo atsižvelgti į jų taikomas kainas. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, negalima pagrįstai konstatuoti, kad Akcijos metu taikytas pasiūlymas, įskaitant siūlomas kainas, vertintinas kaip strategija išstumti iš rinkos konkurentus, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, o ne kaip siekis patekti į rinką. Bet kuriuo atveju nebuvo nustatyta, kad TEO net ir akcijos metu elgėsi nuostolingai, o tai pašalina prielaidas dėl TEO elgesio neteisėtumo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatų atžvilgiu. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, negalima daryti pagrįstos išvados, kad TEO vykdydama Akciją taikė grobuoniškas kainas, pažeisdama Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant Konkurencijos 9 straipsnio pažeidimą, nėra būtina nustatyti, kad dominuojanti padėtis, draudžiamas piktnaudžiavimas šia dominuojančia padėtimi bei jo sukeliamos pasekmės yra toje pačioje rinkoje. Praktikoje yra galimos situacijos, pavyzdžiui, kai ūkio subjektas, užimantis dominuojančią padėtį vienoje rinkoje, veiksmus, kurie pripažįstami piktnaudžiavimu šia padėtimi, atlieka kitoje rinkoje, kurioje jis nėra pripažįstamas dominuojančiu.[5] Pareiškėjo teigimu, TEO, pasinaudodamas savo padėtimi RKK nuomos rinkoje, vykdo kryžminį subsidijavimą ir taiko grobuoniškas kainas televizijos ir interneto paslaugų rinkoje. Minėta, kad kryžminis subsidijavimas galėtų būti laikomas Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimu, tik jei nustatoma, jog ūkio subjektas taikė grobuoniškas kainas. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta, jog TEO taikė grobuoniškas kainas teikdama televizijos ir interneto paslaugas, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog TEO piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi vykdydama kryžminį subsidijavimą iš kitų savo veiklos sričių, įskaitant ir iš RKK nuomos gaunamų lėšų.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Konkurencijos taryba nutaria:

Nutraukti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.

Šis nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Šarūnas Keserauskas

 

---