Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL UAB „HOSTEX“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS TYRIMO NUTRAUKIMO

  • 2010 11 25
  • Nutarimo Nr.: 1S-206
  • Nutrauktas tyrimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2010 m. lapkričio 25 d. tvarkomajame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl UAB „Hostex“veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2009-07-09 nutarimu Nr. 1S-116 „Dėl UAB „Hostex“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ UAB „Elektroninės informacijos centras“ (toliau – Pareiškėjas) skundo pagrindu. Tyrimo terminas pratęstas 2009-12-03 nutarimu Nr. 1S-186, 2010-03-04 nutarimu Nr. 1S-30, 2010-06-03  nutarimu Nr. 1S-93, 2010-09-03 nutarimu Nr. 1S-156 pratęstas tyrimo terminas bei pakeistas 2009-07-09 nutarimas Nr. 1S-116.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2009 m. gegužės 14 d. UAB „Hostex“ pradėjo vykdyti elektroninių laiškų, siunčiamų iš UAB „Hostex“ virtualaus serverio nuomos klientų Pareiškėjo virtualaus serverio nuomos klientams, taip pat ir elektroninių laiškų, siunčiamų iš Pareiškėjo klientų UAB „Hostex“ klientams, blokavimą. Anot UAB „Hostex“, šis blokavimas buvo pradėtas dėl tariamai įvykusių nesankcionuotų Pareiškėjo klientų prisijungimų prie UAB „Hostex“ duomenų sistemų. Taip pat Pareiškėjas nurodė, jog nusipirkus virtualaus dedikuoto serverio paslaugą iš UAB „Hostex‘, paslauga buvo aktyvuota, tačiau kitą dieną užblokuota. Pareiškėjo teigimu, UAB „Hostex“ tokiais veiksmais siekia išstumti Pareiškėją iš rinkos.
Tiriamas laikotarpis – 2008-2009 m.
Tyrimo metu gauta informacija iš pažeidimo padarymu įtariamo asmens, Pareiškėjo, kitų asmenų, vykdančių panašią veiklą kaip ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo, bendradarbiauta su kompetentingomis valstybinėmis institucijomis informacinių technologijų srityje.
Prekės rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad prekės rinka – visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, nustatytas faktines aplinkybes išskirtina prieglobos (angl. hosting) paslaugų teikimo rinka.
Interneto svetainių turėjimas šiandien tapo įprastu verslo standartu, taip pat svetainės kuriamos ir talpinamos ir asmeniniais bei įvairiais socialiniais tikslais. Pasaulinis interneto tinklas suteikia galimybę virtualiai pristatyti savo verslą plačiam vartotojų būriui, skelbti aktualią informaciją, bendrauti su klientais ir kt. Tačiau nepakanka vien tiktai susikurti interneto svetainę. Kiekvienam interneto tinklalapiui reikia aplinkos, kurioje jis veiktų. Įsigijus pasirinktą simbolinį vardą, dar vadinamą domenu[1], „reikia per DNS (domain name server) tarnybines stotis <...> jį susieti su serveriu, kuriame bus saugomas individualaus asmens ar organizacijos tinklalapis“[2]. Tokias paslaugas teikiančių ūkio subjektų paslaugų spektras yra platus: nuo nedidelių sąnaudų reikalaujančios nedidelės asmeninės erdvės iki itin technologiškai sudėtingų didelio apkrovimo svetainių prieglobos sprendimų. Tokiu atveju yra reikalingos prieglobos paslaugos.
UAB „Hostex“ generalinis direktorius pažymėjo, kad yra tikslinga išskirti 2 dideles internetinių paslaugų grupes: prieglobos (angl. hosting) paslaugų ir duomenų centro paslaugas (daugiausiai susijusias su specialiai įrengtos patalpos (su specialia serverių įranga), skirtos ūkio subjekto skaitmeniniams duomenims talpinti, nuoma). Esminiai tikslų, kam panaudojamos šios paslaugos, skirtumai egzistuoja tik tarp šių 2 rūšių paslaugų. Šie skirtumai bus aptariami toliau.
Prieglobos sąvoka kilusi iš anglų kalbos žodžio „hosting“. Priegloba paprastai suprantama kaip tam tikra internetinių paslaugų grupė[3], apimanti interneto (www) puslapių (svetainių) talpinimą, elektroninio pašto talpinimą, virtualių dedikuotų serverių, dedikuotų serverių, kai kurios taikomosios programinės įrangos bei kitas paslaugas. Kalbant apie šių aukščiau išvardintų paslaugų atskiriamumą ar pakeičiamumą viena kita pasakytina tai, jog šios paslaugos yra labai glaudžiai tarpusavyje kartu persipynusios tarpusavyje, kartais viena paslaugos dalis technologiškai reikalaujanti kitos paslaugos dalies, o kartais atvirkščiai – viena paslaugos dalis nereikalauja kitos paslaugos dalies. Šių paslaugų kompleksiškumą ir kartu jų savitume slypinčius prieštaravimus patvirtino ir UAB „Hostex“ generalinis direktorius 2010-11-03 paaiškinimų protokole, kur nurodė, kad galima pirkti ir kurią nors vieną iš šių paslaugų, galima ir kelias ar visą paketą, jei tos paslaugos naudingos pačiam perkančiam ūkio subjektui. Tuo tarpu smulkesnis prieglobos paslaugų skaidymas nėra tikslingas, kadangi kiekviena iš aukščiau nurodytų prieglobos paslaugų reiškia tam tikrą prieglobos paslaugą, tiktai skiriasi jos teikimo „lygis“ (tą patvirtino UAB „Hostex“ direktorius 2010-11-03 paaiškinimų protokole). Paprastam vartotojui (fiziniam ar juridiniam asmeniui), norinčiam save pristatyti interneto bendruomenei, gali pakakti tik interneto svetainės ir/ar elektroninio pašto talpinimo paslaugų, tuo tarpu, pavyzdžiui, bendrovei, norinčiai vykdyti internetinę prekybą, gali būti reikalinga turėti ne tik svetainę, bet ir turėti patalpinus tam tikras sudėtingas duomenų bazes. Tokiu atveju tokiai bendrovei be aukščiau išvardintų paslaugų gali būti reikalinga ir virtualaus dedikuoto serverio bei kitos sudėtingesnių technologinių sprendimų reikalaujančios prieglobos paslaugos. Taigi prieglobos paslaugos apimtis kiekvienu atveju gali būti labai individuali, tačiau turinti vieną esminį bruožą – asmeninė ar ūkio subjekto informacija laikoma ne savo kompiuterinėse sistemose, bet kitų ūkio subjektų, teikiančių prieglobos paslaugas, kompiuterinėse sistemose. Kitaip tariant, prieglobos paslaugas galima suvokti kaip tam tikrų IT išteklių (vietos ir/ar resursų paslaugos teikėjo serveryje ar serverio dalyje) suteikimą už tam tikrą užmokestį, bei kitas su tuo glaudžiai susijusias paslaugas (talpinamų svetainių administravimas ir kt.).
Prieglobos paslaugų kompleksiškumą taip pat patvirtina bylos medžiagoje esanti UAB „Hostex“ paslaugų teikimo sutartis, kurios objektu įvardijama „tinklalapių talpinimo ir elektroninio pašto (angl. hosting) ir kitų susijusių paslaugų teikimas“.
Tuo tarpu duomenų centro paslaugos skiriasi nuo prieglobospaslaugų savo pobūdžiu. Duomenų centro paslaugos – tai fizinės vietos duomenų centre ir papildomų resursų (interneto prieigos, elektros energijos) nuoma[4]. Pats duomenų centras – tai saugoma patalpa, kur fiziškai talpinamas vartotojui arba paslaugos teikėjui priklausantis (ir klientui nuomojamas) serveris. Jis prijungiamas prie sparčios interneto prieigos, nepertraukiamo elektros šaltinio, užtikrinamos serverio darbui optimalios klimato sąlygos ir pan. Šiuo nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad paslaugos teikėjui norint teikti prieglobos paslaugas, paslaugos teikėjui nėra būtina nuomotis vietos duomenų centre, pakanka turėti nors vieną serverį, kuris pilnai galės atlikti prieglobos paslaugų teikimo funkcijas. Paslaugų teikėjui, norinčiam pradėti teikti prieglobos paslaugas, iš esmės nėra kokių nors kliūčių pradėti teikti šią paslaugą – nereikalingos licencijos, nėra nepagrįstai didelių kaštų ar kitų technologinių ir/ar administracinių kliūčių. Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „Hostex“ atstovas 2010-11-03 paaiškinimų protokole nurodydamas, jog norint tapti prieglobos paslaugų teikėju realiai pakanka įsigyti 2-3 tūkst. litų kainuojantį kompiuterį (serverį) ir turėti interneto ryšį. Neturint savo kompiuterio, galima serverio nuoma iš kito ūkio subjekto, teikiančio serverių nuomos paslaugas. Daugiau specifinių reikalavimų nėra keliama. Taip pat ir vartotojui gaunant prieglobos paslaugas nėra būtina naudotis duomenų centro paslaugomis.
Pareiškėjas 2009-09-18 rašte nurodė, kad nei vienas iš jos administruojamų domenų nelaikomas UAB „Hostex“ ar kitiems ūkio subjektams priklausančiuose serveriuose ar serverinėse. Be to, Pareiškėjas skundėsi, kad esą jį UAB „Hostex“ nori išstumti iš virtualaus serverio nuomos rinkos – ši paslauga yra viena iš kompleksinių prieglobos paslaugų, teikiant/gaunant šią paslaugą nebūtina gauti tam tikrų duomenų centro paslaugų, todėl virtualaus serverio nuomos paslauga nesusijusi su duomenų centro paslaugomis.
Taigi, atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, išskirtina prieglobos paslaugų teikimo rinka.
Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad geografinė rinka yra teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Konkurencijos sąlygos Konkurencijos įstatymo prasme suprantamos kaip visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.).
Apibrėžiant geografinę rinką buvo siekiama įvertinti konkurencijos sąlygų panašumus ir skirtumus Lietuvoje bei greta esančiose valstybėse, nustatyti konkurencinio spaudimo šaltinius UAB „Hostex“ atžvilgiu prieglobos paslaugų teikimo rinkoje.
Kalbant apie geografinę rinką pirmiausiai pažymėtina tai, jog pats pasaulinio interneto tinklo sukūrimas iš esmės panaikina sienas tarp valstybių, o kartu ir išplečia geografinę teritoriją daugelio internetinių paslaugų teikimo atžvilgiu.
Tačiau tyrimo metu apklausti asmenys nurodė ir tam tikrus prieglobos teikiamų paslaugų skirtumus Lietuvos Respublikos ir užsienio (kaimyninių) valstybių teritorijose.
Ūkio subjektai nurodė, jog laikant internetinę svetainę ar nuomojantis serverį ar duomenų centro patalpą užsienio šalyse suteikiama daugiau nemokamų paslaugų, patikimesnė paslaugų kokybė. Taip pat akcentuota, jog rekomenduojama vietiniams regionams pritaikytus projektus talpinti to regiono duomenų centruose, kadangi vietinis duomenų srautas kainuoja ženkliai pigiau nei srautas iš užsienio, o tai sumažina mėnesines sąnaudas. Nuomojantis virtualų serverį ne Lietuvoje, neįmanoma greitai patekti prie duomenų, parsisiunčiant ar įkeliant failus jie siunčiami daug lėčiau, nes serveriams, kurie yra Lietuvoje, suteikiamas daug platesnis ryšio kanalas, nei serveriams, esantiems užsienyje (Lietuvos interneto naudotojams greitesnis serverių pasiekiamumas); interneto paieškos sistemos naudotojai rezultatų rezonavimą atlieka pagal IP adresus, t.y. reitinguoja rezultatus pagal ieškovo šalį, laikant serverį užsienyje reikia samdyti brangiau apmokamą specialistą, kuris mokėtų tos šalies kalbą, laikant serverį užsienyje, reikia išmanyti tos šalies teisinę bazę, susijusią su prieglobos paslaugomis.
Atsižvelgus į šias visas aplinkybes tyrimo metu nagrinėta galimai siauriausia prieglobos paslaugų teikimo geografinė rinka – Lietuvos Respublikos teritorija.
Pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, nagrinėjamu atveju atitinkama rinka yra nustatoma kaip prieglobos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos teritorijoje rinka.
Tyrimo metu buvo nustatinėjama UAB „Hostex“ užimama atitinkamos rinkos dalis.
Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad „Dominuojanti padėtis– vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.“
Kalbant apie tikslių rinkos dalių apskaičiavimą pažymėtina, kad visiškai tiksli statistika apie rinkos dalis nėra galima dėl prieglobos paslaugų virtualaus pobūdžio ir dinamiškumo, tačiau čia vertinant UAB „Hostex“ užimamą atitinkamos rinkos dalį, remtasi keliais būdais.
Tyrimo metu pirmiausiai buvo vertinta užimama ūkio subjektų dalis pagal 2008 m. gautas pajamas iš prieglobos paslaugų teikimo. Pagal apklaustų ūkio subjektų pateiktą informaciją apie 2008 m. gautas pajamas iš prieglobos paslaugų teikimo, UAB „Hostex“[5] užėmė maždaug 29 proc. rinkos, tuo tarpu didžiausią rinkos dalį užėmė UAB „Interneto vizija“ su maždaug 32 proc. atitinkamos rinkos. Taigi tyrimo metu kitas subjektas nei UAB „Hostex“ užėmė dar didesnę rinkos dalį, būdamas didžiausiu prieglobos paslaugų teikėju. Taigi ir šiuo atveju UAB „Hostex“ neužėmė 40 proc. atitinkamos rinkos, o didžiausias prieglobos paslaugų teikėjas buvo UAB „Interneto vizija“.
Tyrimo metu UAB „Hostex“ atstovas paaiškinimų protokole paaiškino, kad pagal verslo praktiką 3 registruoti domenai atitinka maždaug vieną prieglobos paslaugos suteikimo vienetą, t.y. santykis 3:1. Tyrimo metu buvo ištirta ir ši aplinkybė, UAB „Hostex“ užimamą rinkos dalį siekiant nustatyti šiuo alternatyviu būdu.
Pagal Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto[6]2010-11-10 raštu Nr. 2-219 pateiktą informaciją apie paslaugų teikėjų aptarnautų .lt subdomenų skaičių, didžiausią rinkos dalį 2007-12-31 užėmė UAB „Interneto vizija“ (serveriai.lt) su maždaug 26 proc. atitinkamos rinkos, UAB „Hostex“ užimama rinkos dalis sudarė apie 6 proc. 2008-12-31 didžiausią atitinkamos rinkos dalį užėmė taip pat UAB „Interneto vizija“ su maždaug 35 proc. atitinkamos rinkos, tuo tarpu UAB „Hostex“ užimama atitinkamos rinkos dalis sudarė apie 8 proc. 2009-12-31 didžiausią atitinkamos rinkos dalį užėmė taip pat UAB „Interneto vizija“ su maždaug 41 proc. atitinkamos rinkos, tuo tarpu UAB „Hostex“ užimama atitinkamos rinkos dalis sudarė apie 10 proc. Taigi net ir šiuo aspektu UAB „Hostex“ užimama rinkos nesiekė 40 proc., o kasmet padidėdavo labai nedaug – maždaug po 2 procentus ir 2009-12-31 sudarė tik 10 proc. Taigi net ir vertinant UAB „Hostex“ užimamą rinkos padėtį šiuo aspektu, ji neužėmė 40 proc. atitinkamos rinkos, taip pat kaip ir ankstesniu rinkos dalies nustatymo metodu, buvo ūkio subjektas, didesnis už UAB „Hostex“ – UAB „Interneto vizija“.
UAB „Hostex“ nurodė, kad prieglobos paslaugas pilnai arba dalimis vien tik Lietuvoje teikia apie 138 bendrovės.
2009-07-07 raštu Nr. H09-33 UAB „Hostex“ nurodė, jog teikia šias paslaugas: domenų registravimas, svetainių talpinimas, Windows hostingas, atsarginės kopijos, SSL sertifikatai, virtualūs dedikuoti serveriai, virtualūs dedikuoti Windows serveriai, profesionalus hostingas, dedikuoti serveriai, programinės įrangos licencijų nuoma, vieta duomenų centre, verslo sistemų priežiūra. Pareiškėjo teikiamos paslaugos: internetinių projektų kūrimas, virtualaus serverio nuoma, domenų registravimas. Pagrindinė teikiama paslauga – virtualaus serverio nuoma. Taigi prieglobos paslaugų teikimo rinkoje šios abi bendrovės iš esmės laikytinos konkurentais.
Tyrimo metu Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Hostex“ blokavo 25 portą (jis skirtas tik elektroniniam paštui). Anot Pareiškėjo, tokiu atveju neįmanoma prisijungti prie kitų serverio duomenų, todėl tokie UAB „Hostex“ veiksmai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
UAB „Hostex“ nurodė, kad 2009-05-07 blokavo ne tik el. pašto perdavimui būtiną ryšį (25 portą), bet ir visus galimus prisijungimus prie savo ir klientų sistemų iš Pareiškėjo buveinės ir šios įmonės administruojamų serverių tam, kad užtikrintų savo sistemų saugumą ir informacijos apie bendrovės klientus ir jų perkamas paslaugas konfidencialumą.
UAB „Hostex“ paaiškino, kad šių veiksmų ėmėsi dėl tokios priežasties, jog buvo nustatyti nuolatiniai nesankcionuoti prisijungimai[7] prie bendrovės bilingo (bendrovės klientų finansinių duomenų) ir klientų aptarnavimo sistemų iš Pareiškėjo buveinės. Nesankcionuoti prisijungimai vyko nuo 2008-10-01 iki 2009-04-30 iš to paties 85.206.52.39 IP adreso ir iš viso buvo užfiksuota 64 prisijungimo atvejai prie 2 (dviejų) UAB „Hostex“ serverių. Kaip nurodė UAB „Hostex“, 2008 metų pabaigoje – 2009 metų pradžioje UAB „Hostex“ klientai, kurių svetainės buvo patalpintos serveriuose srv1.e.server.lt ir srv3.e-server.lt patyrė eilę techninių nesklandumų, dėl kurių laikinai buvo sutrikdomas paslaugų teikimas pavieniams klientams minėtuose serveriuose.
Jokių technologinių priežasčių, dėl kurių galėtų kilti šie sutrikimai, nebuvo nustatyta, tačiau UAB „Hostex“ sistemų administratoriai po ilgo tyrimo aptiko su sutrikimais sutampančius pasikartojančius nesankcionuotus prisijungimus prie minėtų serverių iš IP adreso 85.206.52.39, kurį, anot UAB „Hostex“, naudojo Pareiškėjas. Anot UAB „Hostex“, IP adresą 85.206.52.39 naudojo būtent Pareiškėjas, todėl neteisėtus veiksmus atliko ne Pareiškėjo klientai, bet pats Pareiškėjas.
UAB „Hostex“ nustatė, kad minėtu IP adresu Pareiškėjas jungėsi prie UAB „Hostex“ klientų svetainių ir sutrikdydavo jų darbą (2010-11-03 UAB „Hostex“ atstovo paaiškinimo protokolas). Taip pat UAB „Hostex“ atstovas paaiškino, kad Pareiškėjas prie UAB „Hostex“ serverių jungėsi tiek tiesiogiai pagal turimus klientų duomenis, tiek pagrindinio serverio administratoriaus vardu, tiek per WEB turinio valdymo programą.
UAB „Hostex“ paaiškino, kad tiktai UAB „Hostex“ gali suteikti UAB „Hostex“ serverio administratoriaus teises. Asmuo, įgijęs šias teises kitokiu būdu, netampa teisėtu šių teisių turėtoju. Tokio asmens prisijungimas prie UAB „Hostex“ serverio yra nesankcionuotas. Tuo tarpu iš aukščiau minėto IP adreso buvo prisijungiama administratoriaus teisėmis. Nesankcionuoti prisijungimai buvo nustatyti detaliai išanalizavus serverių naudotojų prisijungimo įrašus ir jų teises.
Pažymėtina, kad nesankcionuoti prisijungimai vyko tiktai prie serverių srv1.e.server.lt ir srv3.e-server.lt. Šiuose serveriuose buvo talpinamos klientų svetainės, laikomas klientų el. paštas ir laikoma UAB „Hostex“ klientų kontaktinė ir finansinė informacija (iš viso šiuose serveriuose laikyta maždaug 800 klientų priklausanti informacija). Minimus serverius ir juose talpinamų klientų paslaugų kontraktus UAB „Hostex“ 2007-05-17 nupirko iš bendrovės UAB „Elektroninės reklamos centras“. Minėtoje bendrovėje ligą laiką dirbo ir Pareiškėjo direktorius, vėliau jis įkūrė naują įmonę – Pareiškėją. UAB „Hostex“ atstovas 2010-11-03 paaiškinimų protokole nurodė, jog UAB „Hostex“, įsigijusi aukščiau nurodytą verslą, nepakeitė klientų prisijungimo vardų ir slaptažodžių, todėl Pareiškėjas turėjo visas technines galimybes jungtis prie minėtų serverių ir disponuoti visa juose esančia informacija (t.y. šias galimybes išlaikė ir po sandorio).
Taip pat, anot UAB „Hostex“, pastebėtas „įdomus sutapimas“, kad UAB „Hostex“ klientai, kurie patirdavo paslaugų „sutrikimus“, praėjus trumpam laiko tarpui nutraukdavo sutartį su UAB „Hostex“ ir perkeldavo savo svetaines ir el. pašto paslaugas į Pareiškėjo serverius.
UAB „Hostex“ nurodė, jog Pareiškėjo atstovai buvo atvykę bei keletą kartų kreipėsi į UAB „Hostex“ elektroniniu paštu ir telefonu. Teigiama, kad bendrovės atstovai buvo informuoti apie UAB „Hostex“ veiksmų priežastis. Nurodoma, kad Pareiškėjo atstovams nebuvo pateikta detali informacija dėl blokuojamos prieigos prie UAB „Hostex“ sistemų, nes UAB „Hostex“ dar nebuvo spėjusi išanalizuoti bei suformuluoti sistemų duomenis, identifikuojančius įsilaužimų informaciją, taip pat UAB „Hostex“ svarstė teisminio ginčo galimybę, todėl nepataikė įrodymų tiesiogiai su nesankcionuotais prisijungimais susijusiems asmenims.
UAB „Hostex“ nurodė, jog Pareiškėjui buvo keliama vienintelė sąlyga, kad būtų atblokuota bet kokia ryšio prieiga – iš Pareiškėjo gauti tinkamas garantijas, jog nesankcionuoto prisijungimo atvejai nepasikartos.
UAB „Hostex“ nurodė, jog su Pareiškėju nėra sudariusi sutarčių dėl blokuojamų paslaugų teikimo. Blokuojamas paslaugas Pareiškėjui teikia kiti informacinių technologijų paslaugų teikėjai nei UAB „Hostex“.
UAB „Hostex“ nurodė, kad tokiais savo veiksmais gynė ne tik savo interesus ir reputaciją, bet visų pirma savo klientų interesus. UAB „Hostex“ nurodė, kad dėl pritaikytų priemonių negavo jokių pretenzijų iš savo klientų. Kaip nurodė UAB „Hostex“, ji dėl nesankcionuotų prisijungimų patyrė reikšmingą žalą. Ši žala tiek turtinė, tiek neturtinė (pakenkta UAB „Hostex“ kaip patikimo paslaugų teikėjo dalykinei reputacijai).
UAB „Hostex“ nurodė, kad Lietuvoje analogiškai elgiamasi 95 proc. atvejų, t.y. blokuojami bet kokie prisijungimai, nesikreipiant į teisėsaugos institucijas.
Byloje esantis tyrimą atlikusių pareigūnų elektroninis susirašinėjimas su Ryšių reguliavimo tarnybos specialistais patvirtina, kad bandymai nesankcionuotai jungtis prie UAB „Hostex“ sistemų buvo.
Kalbant apie Pareiškėjo skunde minimą atvejį, jog jis iš UAB „Hostex“ užsisakė virtualaus dedikuoto serverio paslaugą, ji buvo aktyvuota, o kitą dieną užblokuotas jos teikimas, pažymėtina, kad tokius blokavimo veiksmus UAB „Hostex“ įvykdė 2009-05-29 (tą patvirtina ir prie Pareiškėjo skundo pridedama UAB „Hostex“ el. laiško kopija Pareiškėjui su motyvais, kodėl buvo užblokuotas paslaugos teikimas), t.y. kaip tik tuo metu, kai Pareiškėjui dėl aukščiau išvardintų motyvų jau buvo blokuojama bet kokia prieiga prie UAB „Hostex“ sistemų. El. pašto žinutėje UAB „Hostex“ Pareiškėjui nurodė, kad paslauga blokuojama dėl užfiksuotų nesankcionuotų prisijungimų prie UAB „Hostex“ sistemų.
UAB „Hostex“ 2010-11-09 raštu patvirtino, jog po kurio laiko ėmusis atitinkamų saugumo priemonių ir jas įgyvendinus, Pareiškėjo prieigos blokavimas buvo pašalintas jau 2009 m. gruodžio mėn.
Taigi net ir įvertinus visą byloje turimą medžiagą dėl pačių UAB „Hostex“ veiksmų, nėra informacijos, kad tokie veiksmai būtų buvę nepagrįsti.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Konkurencijos teisė nedraudžia ūkio subjektams užimti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, tačiau Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia ūkio subjektams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus.
Remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis atitinkama rinka šiuo atveju apibrėžta kaip prieglobos paslaugų teikimas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Konkurencijos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad „Dominuojanti padėtis– vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Dominuojančios padėties nustatymą taip pat reglamentuoja Konkurencijos tarybos 2000 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 52 ,,Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ (toliau – Paaiškinimai). Paaiškinimų 10 punkte nustatyta, kad ūkio subjekto galimybė daryti vienpusę lemiamą įtaką labai priklauso nuo jo dalies atitinkamoje rinkoje.
Prieglobos paslaugų teikimo Lietuvos Respublikos teritorijos rinkoje, vertinant pagal gautas pajamas, 2008 m. didžiausią rinkos dalį užėmė UAB „Interneto vizija“ su maždaug 32 proc. atitinkamos rinkos, UAB „Hostex“ užėmė apie 29 proc. atitinkamos rinkos. Tuo tarpu pagal kitą pritaikytą būdą, UAB „Interneto vizija“ 2008 m. užėmė maždaug 35 proc. rinkos, UAB „Hostex“ apie 8 proc. 2009 m. UAB „Interneto vizija“ užėmė apie 41 proc. rinkos,  o UAB „Hostex“ apie 10 proc. Taigi abiem atvejais UAB „Hostex“ neužėmė 40 proc. atitinkamos rinkos, o didžiausias prieglobos paslaugų teikėjas buvo kitas ūkio subjektas – UAB „Interneto vizija“. Nutarime taip pat buvo minėta, kad prieglobos paslaugų rinka yra dinamiška ir nėra uždara, įėjimas į ją iš esmės yra paprastas ir nereikalaujantis didelių sąnaudų. Todėl įvertinus šias aplinkybes teigtina, jog UAB „Hostex“ negalėjo daryti vienpusės lemiamos įtakos atitinkamoje rinkoje, todėl Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio prasme UAB „Hostex“ neužėmė dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje. Atsižvelgiant į tai, pasakytina tai, jog nesant dominuojančios padėties, negali būti keliamas klausimas dėl galimo piktnaudžiavimo, kadangi tik ūkio subjektams, užimantiems dominuojančią padėtį, atsiranda papildomų draudimų pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.
Tyrimo metu taip pat nenustatyta, jog UAB „Hostex“ veiksmai, atlikti Pareiškėjo ir/ar jo klientų atžvilgiu (bet koks jų prieigos blokavimas prie UAB „Hostex“ sistemų), būtų nepagrįsti.
Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, nesant Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimo sudėties, tyrimas dėl UAB AB „Hostex“ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą nutrauktinas.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Tyrimą dėl UAB „Hostex“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams nutraukti.
 
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Tarybos narys,
pavaduojantis Pirmininką Sigitas Cemnolonskis


[1]Yra kelių lygių domenai: pirmojo lygio domenas yra tiesiog „.lt“, antrojo lygio arba subdomenas, pvz. „vardenis.lt“ (antro lygio adresų srities pavadinimas paprastai sudaromas pagal organizacijos ar interneto svetainės pavadinimą) ir t.t. // Šaltinis: http://www.hostex.lt/blog/2009/04/su-www-ar-be-www/ , http://www.reco.lt/domain/faq.html; prisijungimo laikas: 2010-11-18.
[2]http://www.balsas.lt/naujiena/212282/interneto-svetainiu-priegloba; prisijungimo laikas: 2010-11-16.
[3]http://lt.wikipedia.org/wiki/Priegloba; prisijungimo laikas: 2010-11-16.
[4]Ten pat.
[5]Pagal tinklalapyje http://www.webhosting.info/webhosts/tophosts/global/ pateikiamą pasaulinę prieglobos paslaugų teikėjų statistiką, pasaulyje apskritai nėra dominuojančio ūkio subjekto, o UAB „Hostex“ nepatenka į 50 didžiausių pasaulyje esančių prieglobos paslaugų teikėjų sąrašą.
[6]Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas yra ilgametis oficialus .lt domeno administratorius, vykdantis interneto savireguliacijos institucijų jam deleguotas .lt domeno valdymo funkcijas. Šaltinis:http://www.domreg.lt/static/doc/public/procedural_regulation-lt.pdf; prisijungimo laikas: 2010-11-18.
[7]UAB „Hostex“ pateikė paaiškinimą, jog nesankcionuotas prisijungimas – tai veiksmas, kai asmuo (ar asmenys) jungiasi prie sistemos ar serverio svetimais (jam nepriklausančiais) prisijungimo vardais ir slaptažodžiais. Tai, kad asmuo kažkokiu būdu sužinojo prisijungimo duomenis, nereiškia, kad jis gali teisėtai jais naudotis – neteisėtas disponavimas prisijungimo kodu ir kitokiais duomenimis pripažįstamas nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.