Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL UAB „RIMI LIETUVA“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

  • 2008 06 12
  • Nutarimo Nr.: 2S-13
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;
sekretoriaujant Zitai Balsienei;
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Vaidai Urbonavičiūtei, Vytautui Gliebui, Justinai Paulauskaitei, Elonui Šatui;
dalyvaujant UAB „RIMI LIETUVA“ įgaliotam advokatui Mariui Juoniui ir atstovui Vadimui Toločko;
MAXIMA, LT UAB apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu laišku, tačiau atstovai posėdyje nedalyvavo;
viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl UAB „RIMI LIETUVA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams.
Konkurencijos taryba n u s t a t ė:
2007 m. lapkričio 15 d. MAXIMA LT, UAB (toliau – MAXIMA) Konkurencijos tarybai pateikė pareiškimą „Dėl klaidinančios lyginamosios reklamos naudojimo“. Pareiškime nurodė, kad 2007 m. lapkričio 13 d. Lietuvos spaudoje buvo išspausdinta UAB „RIMI LIETUVA“ (toliau – RIMI) reklama, kurioje prekių kainos MAXIMA valdomame prekybos tinkle lyginamos su prekių kainomis prekybos tinkle RIMI. Minėta reklama iliustruota pirkimo čekių atvaizdais, fotografijomis bei eile teiginių:
„Vieni savo kainas pučia ir sprogdina…mes dirbame ištisus metus, kad pas mus galėtumėte apsipirkti pigiau. Rimi. Jokio kainų pūtimo! Rimi čekyje kainos yra įprastinės. Galioja visuose prekybos centruose RIMI ir RIMI HYPERMARKET. Visur gerai, Rimi – geriausia!“.
MAXIMA nuomone, minėtoji RIMI reklama neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – Reklamos įstatymas) reikalavimų dėl toliau pateikiamų argumentų:
1. Reklamos RIMI kasos čekyje nurodytos kainos nėra įprastinės, o galėjo būti sumažintos RIMI pasirinktame prekybos centre tik lyginimo dienai. Šiam teiginiui pagrįsti MAXIMA pateikė prekybos centro RIMI, esančio Vydūno g. 4, Vilniuje, kasos čekį, kuriame nagrinėjamos reklamos paskelbimo dieną pirktų reklamuojamų prekių kainos yra didesnės nei skelbiamos reklamoje.
2. Nagrinėjamoje reklamoje iš čekiuose pateiktos informacijos apie prekes nėra galimybės nustatyti prekės gamintojo, prekės svorio ar tūrio, dėl ko kainų palyginimas negali būti objektyvus.
3. Be to, RIMI reklamos formuluotėmis siekiama diskredituoti ir sumenkinti MAXIMA vykdomą kainų politiką, suponuojant nuomonę, jog prekių kainos MAXIMA parduotuvėse buvo dirbtinai padidintos tam, kad paskui jas būtų galima sumažinti, kai tuo tarpu, RIMI dirba ištisus metus tam, kad joje būtų galima apsipirkti pigiau. MAXIMA nuomone, RIMI reklamoje panaudotas trijų kramtomosios gumos burbulus pučiančių iš esmės identiškų merginų atvaizdas yra neetiška tiesioginė aliuzija į MAXIMA plačiai vykdytą reklaminę kampaniją, kurios herojės taip pat buvo trys panašios moterys, perkančios skirtingo lygio MAXIMA parduotuvėse.
MAXIMA teigimu, minėta RIMI reklama pažeidžia Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus ir todėl vertintina kaip neteisėta lyginamoji ir klaidinanti reklama.
2007 m. gruodžio 6 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą Nr.1S-171 „Dėl UAB „RIMI LIETUVA“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“.
2008 m. sausio 8 d. raštu Nr.073 RIMI patvirtino, kad yra tiriamos reklamos davėjas kaip apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Taip pat bendrovė patvirtino, kad vienoje iš RIMI prekybos tinklo parduotuvių, esančioje Vydūno g. Vilniuje, buvo taikomos didesnės kainos nei skelbta reklamoje pateiktame įsigijimo RIMI Hypermarket prekybos centre čekyje. RIMI teigimu, tai lėmė žmogiškoji klaida, kuri sekančią dieną, t.y. 2007 m. lapkričio 14 d. jau buvo ištaisyta.
Išanalizavusi RIMI pateiktą informaciją, Konkurencijos taryba paprašė bendrovės pateikti 2007 m. lapkričio 13-os ir 14-os dienų trylika nagrinėjamoje reklamoje nurodomų produktų kainas patvirtinančių kasos kvitų iš keturių skirtingų RIMI prekybos tinklo parduotuvių Vilniuje, o taip pat pagrįsti nagrinėjamos reklamos teiginių „Vieni savo kainas pučia ir sprogdina... mes dirbame ištisus metus, kad pas mus galėtumėte apsipirkti pigiau. Rimi. Jokio kainų pūtimo!“ teisingumą.
Pagal gautą informaciją nustatyta, kad reklamos skleidimo dieną, Vydūno g. Vilniuje esančioje RIMI parduotuvėje kai kurių nagrinėjamoje reklamoje nurodomų produktų kainos arba atitiko reklamuotas, arba buvo ne didesnės, bet mažesnės nei skelbta nagrinėjamoje reklamoje, o didesnės negu reklamoje nurodytos prekių kainos galiojo mažiau nei vieną dieną.
Be to, kaip pažymėjo RIMI 2008 m. sausio 8 d. rašte Nr.096, bendrovės pateiktais skaičiavimais, suma, kurią vartotojai permokėjo sudarė tik 4,38 Lt. Tuo tarpu tyrimo metu pagal pateiktus bendrovės duomenis nustatyta, kad permokėta suma sudarė 5,04 Lt.
Dėl minėtos reklamos teiginių „Vieni savo kainas pučia ir sprogdina... mes dirbame ištisus metus, kad pas mus galėtumėte apsipirkti pigiau. Rimi. Jokio kainų pūtimo!“ pagrįstumo RIMI nurodė, jog „pagrindinė reklamos idėja yra siekis pabrėžti, kad UAB „RIMI LIETUVA“ deda pastovias ir nuolatines pastangas tam, kad šios bendrovės parduotuvėse vartotojai galėtų apsipirkti pigiau. Siekiant efektyviu būdu pristatyti šią idėją vartotojams, nagrinėjamoje reklamoje buvo panaudoti tiek vizualūs, tiek lingvistiniai elementai, kurie turėtų būti vertinami kaip visuma.“
2007 m. lapkričio 15 d. pareiškime MAXIMA taip pat teigė, kad iš nagrinėjamos reklamos čekiuose pateiktos informacijos apie prekes nėra galimybės nustatyti prekės gamintojo, prekės svorio ar tūrio, dėl ko kainų palyginimas yra neobjektyvus ir prieštaraujantis Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktui.
Tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjamos reklamos kasos kvituose pateikiama nevisa informacija apie lyginamas prekes. Pavyzdžiui, nėra galimybės nustatyti prekės gamintojo (miltai Kauno grūdų lyginami su kvietiniais miltais), lyginami pačių mažmeninės prekybos tinklų gaminami produktai (konservuoti žirneliai EURO SHOPPER lyginami su konservuotais žirneliais „Maxima“, saulėgrąžų aliejus RIMI su saulėgrąžų aliejumi „Optima linija“), dažnu atveju viename iš lyginamų kasos kvitų nėra aiškus prekės svoris (klasikinis „Valdorfo“ kečupas 500 lyginamas su klasikiniu kečupu „Valdorfo“), tūris (šampūnas vaikiškas Karapuz, 170 ml lyginamas su vaikišku šampūnu „Karapuz“) ar riebumas (sūris DVARO lyginamas su fermentinis sūris, 50 % riebumo, „Dvaro“), be to kai kur skiriasi ir lyginamų prekių pavadinimai (margarinas „Delma“ lyginamas su augalinių riebalų tepiniu „Delma Extra“).
Tyrimo išvados, kuriose UAB „RIMI LIETUVA“ skelbtą reklamą siūloma pripažinti neleidžiama lyginamąja reklama, 2008 m. balandžio 25 d. buvo išsiųstos proceso šalims.
2008 m. gegužės 5 d. gautas MAXIMA LT, UAB įgalioto atstovo raštas „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvadų“, kuriame MAXIMA sutiko su tyrimo išvadomis.
2008 m. gegužės 14 d. gautas UAB „RIMI LIETUVA“ raštas „Dėl Pranešimo apie atliktą tyrimą“, kuriuo bendrovė su tyrimo išvadomis nesutiko. Tiek minėtame rašte, tiek ir viešojo bylos nagrinėjimo posėdžio metu RIMI atstovai teigė, jog neatitikimas tarp reklamoje nurodytų ir faktinių kainų egzistavo tik kelių produktų atveju ir labai trumpą laikotarpį. Bendrovės nuomone, tai buvo atsitiktinės klaidos, o ne tyčinių veiksmų rezultatas, kurios neturėjo jokios įtakos vartotojų ekonominiam elgesiui, kadangi net ir esant suklaidinimo faktui, vartotojas, nusprendęs įsigyti reklamoje pateiktame įsigijimo kasos kvite nurodytų maisto produktų krepšelį RIMI parduotuvėje, sumokėtų mažiau, nei jis tikėjosi įvertinęs reklamoje pateiktą informaciją.
Taip pat RIMI nesutiko su tyrimo išvada, kad informacijos apie lyginamų produktų gamintojus, prekių svorį, tūrį ar riebumą nebuvimas gali būti prilyginamas palyginimo objektyvumo reikalavimo pažeidimui.
Be to, RIMI nuomone, RIMI ir MAXIMA kvitų naudojimas kartu su trijų moterų, pučiančių burbulus, atvaizdais ir juos lydinčiais aukščiau nurodytais reklamos teiginiais nesuponuoja vartotojams nuomonės, kad būtent MAXIMA pučia ir sprogdina savo kainas ir tokiu būdu diskriminuoja MAXIMA.
Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:
Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
Kadangi RIMI veikia mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje, jos veikla laikytina ūkine komercine veikla, o spaudoje skleista informacija yra tiesiogiai susijusi su šia veikla ir skatina vartotojus įsigyti prekes RIMI prekybos centruose, t.y. naudotis RIMI teikiamomis paslaugomis. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjama RIMI reklama atitinka reklamos apibrėžimą pagal Reklamos įstatymą.
Remiantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, lyginamąja reklama pripažįstama tokia reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos.
Nagrinėjamoje reklamoje pavaizduotos trijų panašių moterų, pučiančių kramtomosios gumos burbulus, fotografijos bei RIMI Hypermarket ir MAXIMA Hypermarket įsigijimo čekių atvaizdai. Kadangi RIMI ir MAXIMA yra konkuruojančios bendrovės, valdančios mažmeninės prekybos tinklus bei besivaržančios dėl tinklams tenkančių pirkėjų srautų, darytina išvada, jog RIMI reklama laikytina lyginamąja reklama pagal Reklamos įstatymą.
Dėl Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo
Reklamos įstatymo 6 straipsnis numato sąrašą reikalavimų, kuriuos turi tenkinti lyginamoji reklama. Vienas iš šių reikalavimų – lyginamoji reklama neturi būti klaidinanti (6 straipsnio 1dalies 1 punktas).
Klaidinančios reklamos sąvoka apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje – tai tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybei konkuruoti. Ekonominis elgesys suprantamas kaip reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla. Ekonominis elgesys nebūtinai yra prekių įsigijimas, tai gali būti bet koks su juo susijęs veiksmas, pavyzdžiui, nuvykimas iki ūkio subjekto siekiant įsigyti reklamuotą prekę ar paslaugą.
Spręsdama klausimą dėl reklamos klaidinančio pobūdžio, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatyme numatytais reklamos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijais. Remiantis teisingumo kriterijumi, reklamoje pateiktus reklaminius teiginius galima pripažinti neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.
Nagrinėjamoje reklamoje pateikiami dviejų prekybos centrų prekių įsigijimo čekiai, kuriais siekiama pavaizduoti, jog perkant analogiškas prekes šiuose prekybos centruose, RIMI parduotuvėse jas galima įsigyti 3,37 Lt pigiau nei MAXIMA parduotuvėse. Reklamoje nurodoma, kad RIMI čekyje prekių kainos yra įprastinės ir galioja visuose prekybos centruose RIMI ir RIMI Hypermarket.
Pagal tyrimo metu MAXIMA pateiktus įrodymus nustatyta, kad reklamos naudojimo dieną Vydūno g. esančiame RIMI prekybos centre buvo taikytos kitokios nei reklamoje nurodytos kainos.
UAB „RIMI LIETUVA“ pateikti argumentai, jog minėtame prekybos centre didesnių kainų taikymą lėmė žmogiškoji klaida, nepaneigė nustatyto klaidinimo fakto. Be to, viešojo bylos nagrinėjimo metu RIMI atstovai pripažino, kad kai kurių prekių kainos buvo didesnės nei nurodytos RIMI reklamos čekyje (Bylų nagrinėjimo posėdžio protokolo 4 psl.).
Vartotojo apsisprendimui įsigyti reklamoje nurodytas prekes (ir ne tik) viename iš lyginamų prekybos centrų galėjo daryti įtaką svarbiausia reklamoje lyginamų prekių savybė – mažesnė RIMI parinkto prekių krepšelio kaina. RIMI reklama įtakojo vartotojo sprendimą apsipirkti RIMI prekybos centruose dėl jos suformuotos nuomonės, jog ten yra pigiau nei MAXIMA prekybos centruose, tokiu būdu buvo daromas poveikis vartotojo ekonominiam elgesiui.
Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad reklamoje UAB „RIMI LIETUVA“ pateikti teiginiai: „Rimi čekyje kainos... Galioja visuose prekybos centruose RIMI ir RIMI HYPERMARKET...“ yra klaidinantys ir pažeidžia Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Dėl Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo
Lyginamoji reklama leidžiama, kai reklamoje objektyviai lyginamos viena ar daugiau šių prekių ir paslaugų reikšmingų, svarbių, galimų patikrinti ir būdingų savybių, taip pat gali būti lyginama ir kaina (Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Reikalavimai dėl leidžiamos lyginamosios reklamos turi apimti objektyvaus prekių ar paslaugų palyginimo kriterijų, o pačios lyginamosios reklamos tikslas turi būti bešališkai parodyti įvairių panašių prekių ir paslaugų privalumus. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog kai kuriais atvejais pagal nagrinėjamoje reklamoje pateiktų RIMI ir MAXIMA kasos kvitų informaciją nėra galimybės nustatyti prekės gamintojo, prekės svorio, tūrio ar riebumo. Tačiau objektyvus palyginimas neturi būti suvokiamas taip, kad reklamoje turi būti nurodomos visos be išimties lyginamų prekių ar paslaugų savybės – lyginamosios reklamos tikslais pakanka nurodyti bent vieną reikšmingą, svarbią ir galimą patikrinti prekės savybę. Svarbu, kad lyginamos prekės tarpusavyje nesiskirtų kitomis reikšmingomis, svarbiomis savo savybėmis, kurios nenurodomos reklamoje, pavyzdžiui, tūriu, svoriu. Nurodytuose prekių kvituose atskirai galima buvo palyginti panašias prekes, be kitų savybių matant ir vieną pagrindinių savybių – prekės kainą. Tokiu būdu vartotojas galėjo objektyviai įvertinti analogiškas prekes abiejuose kvituose ir palyginti jų privalumus (kainą). Atlikus tyrimą, nenustatyta, jog reklamoje lyginamos prekės tarpusavyje skirtųsi kitomis reikšmingomis, svarbiomis savo savybėmis, kurios nenurodomos reklamoje.
Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjamoje reklamoje iš dviejų prekybos tinklų lyginamų 42 prekių 38 prekės buvo pagamintos tų pačių gamintojų, o likusios 4 prekės buvo RIMI ir MAXIMA prekybos tinklų gaminiai. Būtina įvertinti, ar tas faktas, jog lyginamos prekės yra pagamintos skirtingų gamintojų, tačiau vienodos kitomis savo savybėmis, gali būti vertintinas kaip neobjektyvus lyginimas.
Kaip minėta, lyginamoji reklama yra galima, jeigu joje lyginamos prekės ar paslaugos, skirtos tam pačiam poreikiui tenkinti ar tai pačiai paskirčiai. Lyginamos prekės ar paslaugos turi būti bent jau pakeičiamos, t.y. jas turi būti galima pakeisti vieną kita, siekiant patenkinti tuos pačius poreikius. Pastebėtina, jog nėra reikalaujama, kad būtų lyginamos iš esmės identiškos prekės. Darytina išvada, jog dviejų prekių, pagamintų skirtingų gamintojų, tačiau savo savybėmis laikytinų pakeičiančiomis viena kitą, objektyvus lyginimas nėra draudžiamas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamoje reklamoje pavaizduotuose RIMI ir MAXIMA prekių įsigijimo kvituose panašių prekių lyginimas atskirais atvejais nenurodant jų gamintojo, svorio, tūrio ar riebumo, arba nurodant skirtingus gamintojus, nelaikytinas Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimu.
Dėl Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo
Pagal Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą, lyginamoji reklama yra leidžiama, jeigu ji nediskredituoja ir nemenkina konkurento prekių, paslaugų, jo prekių ar paslaugų ženklų, firmos vardo, kitų žymenų, veiklos, jo teisinės, finansinės ar kitokios padėties.
Diskredituojančia konkurentą reklama galima laikyti lyginamąją reklamą, kai lyginamojoje reklamoje konkurentas ar jo prekės yra menkinamos, formuojamas neigiamas konkurento įvaizdis, menkinama konkurento dalykinė reputacija ir pan.
Nagrinėjamoje reklamoje pateikiama informacija, kuria lyginamos prekybos tinklų RIMI ir MAXIMA kasos kvituose pateiktos atskirų produktų kainos ir bendras kainų lygis, bei naudojamas trijų kramtomosios gumos burbulus pučiančių labai panašių merginų atvaizdas.
Bylos nagrinėjimo metu RIMI atstovai dėl konkurentą diskredituojančių veiksmų nagrinėjamoje reklamoje teigė: „kadangi situacija skirtinguose tinkluose tuo metu buvo skirtinga – kiekvienas tinklas reagavo į MAXIMA veiksmus skirtingai, jei prisimenate, „Norfa“ pasakė, kad ten, kur du pešasi – trečias laimi, IKI – kad mes pažiūrėsim iš šono, o mes norėjome kokiu tai būdu tą padaryti aktyviai, todėl trys moterys tai nėra MAXIMA reklama, trys moterys tai yra kiti tinklai, todėl jie visi yra vienodi ir atvaizdas yra padarytas kopijuojant tos pačios moters atvaizdą, tai nėra skirtingi žmonės“ (Bylų nagrinėjimo posėdžio protokolo 7 psl.).
Pastebėtina, jog RIMI atstovai pripažino nagrinėjamą reklamą sukūrę reaguodami į MAXIMA veiksmus, o taip pat nurodė, kad moterų atvaizdais buvo siekiama atspindėti kitų prekybos tinklų elgesį.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama reklama turi būti vertinama kaip visuma, apimanti tiek vaizdinius, tiek lingvistinius jos elementus, o taip pat į tai, kad reklamoje lyginami dviejų konkrečiai įvardintų (RIMI ir MAXIMA) prekybos tinklų įsigijimo čekiai, darytina išvada, jog ir vaizdiniu būdu yra lyginami būtent šių prekybos tinklų veiksmai teigiant, kad MAXIMA savo kainas „pučia“ ir „sprogdina“, o RIMI dirba ištisus metus, kad pas juos vartotojai galėtų apsipirkti pigiau. Tai patvirtino ir MAXIMA pareiškime nurodyta aplinkybė apie anksčiau šios bendrovės vykdytą reklaminę kampaniją, kurios reklamos veidais taip pat buvo trys panašios moterys, perkančios skirtingo lygio MAXIMA parduotuvėse. Naudojant šią vaizdinę priemonę, buvo siekta sukurti MAXIMA tinklo, kaip nepagrįstai keliančio kainas, įvaizdį, tokiu būdu menkinant ir diskredituojant RIMI konkurento prekybos tinklo MAXIMA vardą.
Remiantis išdėstyta, konstatuotina, kad RIMI reklamos teiginiai „Vieni savo kainas pučia ir sprogdina... mes dirbame ištisus metus, kad pas mus galėtumėte apsipirkti pigiau. Rimi. Jokio kainų pūtimo!“ laikytini pažeidžiančiais Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. Kadangi tyrimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad Reklamos įstatymo 6 straipsnis buvo pažeistas ne dėl RIMI kaltės, konstatuotina, kad ši bendrovė yra atsakinga už neleidžiamosios lyginamosios reklamos naudojimą. Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda, o tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, pažeidimu nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Skiriant baudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Reklamos klaidinantis pobūdis siejamas su jos poveikiu ir tokio poveikio mastu vartotojams bei jų pasirinkimui. Nagrinėjama reklama buvo siekiama palyginti pasirinktų produktų krepšelių bendras kainas atskiruose prekybos tinkluose, parodant, kad RIMI prekybos tinkluose šis krepšelis yra pigesnis nei MAXIMA. Tačiau net ir nustačius, kad kai kurių prekių kainos faktiškai buvo nežymiai didesnės nei pateiktos reklamoje, RIMI čekyje prekių krepšelio bendras lygis vis tiek išliko mažesnis negu MAXIMA. Taip pat pastebėtina, kad faktas dėl maisto produktų kainų neatitikimo nurodytoms reklamoje nustatytas tik vienoje RIMI parduotuvėje, kurios apyvarta sudaro mažiau nei 1 proc. visos RIMI parduotuvių apyvartos. Reklamos skleidimo trukmė laikytina labai trumpa - nagrinėjama RIMI reklama spaudoje buvo paskelbta tik vieną dieną – 2007 m. lapkričio 13 d., o maisto produktų kainos skyrėsi labai trumpą laikotarpį – mažiau nei vieną dieną. Todėl nustatytas suklaidinimas nepadarė esminės žalos vartotojų ekonominiams interesams. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjama lyginamoji reklama nepadarė esminės žalos Reklamos įstatymo saugomiems vartotojų ar daugelio ūkio subjektų interesams, todėl pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.
Atsižvelgus į išdėstytą ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą UAB “RIMI LIETUVA” skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 17 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, 22 straipsnio 1 dalimi,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
1. Pripažinti UAB „RIMI LIETUVA“ reklamą, iliustruotą pirkimo čekių atvaizdais, fotografijomis bei teiginiais:
„Vieni savo kainas pučia ir sprogdina... mes dirbame ištisus metus, kad pas mus galėtumėte apsipirkti pigiau. Rimi. Jokio kainų pūtimo! Rimi čekyje kainos... Galioja visuose prekybos centruose RIMI ir RIMI HYPERMARKET...“
neleidžiama lyginamąja reklama, pripažįstant reklaminius teiginius:
„Rimi čekyje kainos... Galioja visuose prekybos centruose RIMI ir RIMI HYPERMARKET...“ pažeidžiančiais Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o reklaminius teiginius:
„Vieni savo kainas pučia ir sprogdina... mes dirbame ištisus metus, kad pas mus galėtumėte apsipirkti pigiau. Rimi. Jokio kainų pūtimo!“ pažeidžiančiais Reklamos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
2. Už neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą UAB “RIMI LIETUVA” skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
 
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas