Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL UAB „ŠILUMNEŠIS“ KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 1 PUNKTO PAŽEIDIMO

  • 2000 11 09
  • Nutarimo Nr.: 15/b
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš
Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,
Konkurencijos tarybos narių A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojams V.Aleksienei, L.Darulienei, L.Kasperavičienei, P.Kvietkauskienei, E.Navickaitei, N.Raupėnienei, J.Šovienei, E.Vitkienei, A.Žegūnaitei,
dalyvaujant proceso šalims:
pareiškėjo AB „Lietuvos energija“ atstovams: AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ Technikos tarnybos viršininko pavaduotojui K.Janukoniui, AB „Lietuvos energija“ Teisės skyriaus juriskonsultui D.Daugalui,
įtariamo pažeidėjo UAB „Šilumnešis“ atstovams: UAB „Šilumnešis“ generaliniam direktoriui R.Petrikui, UAB „Šilumnešis“ generalinio direktoriaus pavaduotojui K.Giliui, UAB „Šilumnešis“ Kolektorių aptarnavimo aikštelės viršininkui V.Pukštai,
viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl UAB „Šilumnešis“ veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 p. nuostatoms.
Konkurencijos taryba nustatė:
Tyrimas Konkurencijos taryboje buvo pradėtas 2000 03 20 Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 26, AB „Lietuvos energija“ pareiškimo pagrindu. Pareiškime buvo teigiama, kad UAB „Šilumnešis“ yra dominuojanti kolektorių ir techninių koridorių nuomos rinkoje įmonė Vilniaus mieste ir ši įmonė piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi rinkoje. UAB „Šilumnešis“ 1999 12 21 pasiūlė pasirašyti AB „Lietuvos energija“ filialui „Vilniaus elektros tinklai“ požeminių kolektorių nuomos sutartį, kurioje yra vienašališkai nustatyta kolektorių nuomos kaina.
2000 liepos 13 d. tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos pareigūnai pateikė Konkurencijos tarybai pranešimą, kuriame teigė, kad UAB „Šilumnešis“ yra vienintelis ūkio subjektas Vilniaus mieste, kuris panaudos teise valdo kolektorius, ir faktiškai užima dominuojančią padėtį kolektorių nuomos rinkoje.
Nuo 1996 06 01 kolektorių nuomos tarifai (Lt/1km) buvo skaičiuojami vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1996 05 30 sprendimu Nr.843 V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“. Tarifų dydis nustatomas remiantis išlaidų suma, reikalinga 1 km kolektoriaus techniniam aptarnavimui ir eiliniam remontui atlikti. Kiekvieno nuomininko nuomos tarifas Lt/1km priklausė nuo to, kokį plotą jo komunikacijos užima kolektoriuje. Pagal šį sprendimą pasikeitus medžiagų, elektros energijos, darbo ir kitoms išlaidoms, turėjo būti nustatyta tvarka patvirtinti nuomos kainų padidėjimo koeficientai.
1996 06 01 UAB „Šilumnešis“ nustatė naujus nuomos tarifus, vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr.843 V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“. Tačiau nustačius naujus tarifus, naujos sutartys su nuomininkais, kaip to reikalauja minėto sprendimo 2 punktas, nebuvo pasirašytos. Kolektorių nuomos 1995 05 05 sutarties su AB „Lietuvos energija“ filialo „Vilniaus elektros tinklai“ priedas Nr.1, kuriame pateikiamas nuomos išlaidų skaičiavimas, ir kuris, kaip teigiama šios sutarties 5 punkte, „yra neatskiriama šios sutarties dalis“ yra pasirašytas tik nuomotojo, t.y. UAB „Šilumnešio“. Apie nuomos kainos dydį nuomininkai sužinodavo tik iš pateiktų apmokėjimui sąskaitų, kuriose buvo nurodoma tiktai galutinė nuomos kaina. Taigi, faktiškai šis sprendimas buvo vykdomas tik iš dalies, ir todėl nuomininkams nebuvo suteikiama išsami informacija apie įvedamų tarifų ir nuomos kainų dydį. Tarifų ir nuomos kainų vienašališkas pateikimas nuomininkams nebuvo skaidrus. Tyrėjų nuomone, dėl šios priežasties nuomininkai neturėjo galimybės pasinaudoti savo teise derinti nuomos kainas pasirašant sutartis ir toks vienašališkas nuomos kainų taikymas vertinamas kaip kainų primetimas.
Nuomos apmokėjimo sumos Vilniaus elektros tinklams iš esmės nuolat didėjo ir nuo 1997 04 01 nuomos kaina už 1 mėnesį (priedas Nr.1 prie 1995 05 05 sutarties, nepasirašytas nuomininko) padidėjo 1,86 karto lyginant su pateiktu pasirašyti 2000 m. sutarties projektu (1999 12 21 sutarties priedas Nr. 1). Tuo tarpu infliacija, pagal oficialius Statistikos duomenis, per tą laikotarpį sudarė tik apie 13 proc. Taigi, nuomos kainų augimas per tiriamą laikotarpį yra žymus.
Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ filialui „Vilniaus elektros tinklai“ buvo tam tikrais laikotarpiais kolektorių nuomai buvo taikoma 25 proc. nuolaida. Nuolaida buvo taikoma nuo 1995 m. iki 1997 rugpjūčio mėn. Nuo 1997 08 14 (nuomos skaičiavimas priede Nr. 1 prie 1995 05 05 sutarties) nuolaida nebuvo taikoma, ir nuomos kaina padidėjo ketvirtadaliu. Šiuo metu nuolaida taikoma, tačiau 2000 m. projektinėje sutartyje ji nėra numatyta, dėl ko projektinės nuomos kainos 2000 m. žymiai padidėjo. Vilniaus miesto valdybos sprendime „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“ nėra numatytas nuolaidų taikymas. Kitiems nuomininkams nuolaidos buvo visai netaikomos. Tyrimo metu nebuvo pateikti dokumentai, kuriuose būtų apibrėžti nuolaidų taikymo ūkio subjektams kriterijai ar sąlygos, dėl kurių nuolaidos nėra taikomos. Savavališkas ir nepagrįstas jokiais kriterijais nuolaidų suteikimas arba jų atėmimas destabilizuoja ekonominę-finansinę įmonės veiklą, apsunkina įmonės išlaidų planavimą.
Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad nuo 1997 04 01, pasikeitus nuomos kainų padidėjimo koeficientams, visiems nuomininkams, išskyrus SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo perskaičiuotas ir padidintas nuomos mokestis. Nuomos mokestis visiems nuomininkams padidėjo 1,162 koef. dydžiu, tuo tarpu SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ jis nepasikeitė. Analogiškiems stambesniems nuomininkams per šio koeficiento taikymo laikotarpį nuomos sumos buvo paskaičiuotos pritaikius padidėjimo koeficientą, nors ankčiau minėtas Vilniaus miesto valdybos sprendimas, kuriuo turėjo vadovautis UAB „Šilumnešis“, nustatydamas nuomos tarifus, skirtingo padidėjimo koeficiento taikymo atskiriems nuomininkams nenumatė. Tokiu būdu, nuomos padidėjimo koeficiento netaikymas atskiriems ūkio subjektams yra nesąžiningas kitų nuomininkų atžvilgiu, leidžiantis nustatyti nesąžiningas kolektorių nuomos kainas.
Tyrėjų išvadoje teigiama, kad UAB „Šilumnešis“ pasinaudodamas savo dominuojančia padėtimi piktnaudžiavo kolektorių nuomos rinkoje, manipuliuodamas nesąžiningomis nuomos kainomis, vieniems ūkio subjektams jas mažindamas nuolaidų suteikimo ir nuomos kainų padidėjimo koeficientų netaikymo sąskaita, kitiems ūkio subjektams jas didindamas, nesuteikiant nuolaidų ir taikant nuomos kainų padidėjimo koeficientus.
Tyrimo metu buvo atliktas UAB „Šilumnešis“ ir Kauno savivaldybės įmonės „Kauno keliai“ kolektorių nuomos tarifų, nustatytų 2000 m. palyginimas. Kolektoriai techniniais parametrais yra analogiški, tačiau nuomos tarifų skaičiavimo metodai yra skirtingi. Kauno kolektorių 1 km remonto ir eksploatavimo išlaidos yra žymiai mažesnės negu Vilniaus kolektorių 1 km analogiškas išlaidas: SĮ „Kauno keliai“ 2000 m. jos sudaro 2201 Lt/1 km mėn.; UAB „Šilumnešis“ jos sudaro 4123,54 Lt/1km mėn. Tyrėjai teigė, kad UAB „Šilumnešis“ taikoma nuomos kainos nustatymo metodika, patvirtinta Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr.843 V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“ yra keistina, kadangi tarifai, apskaičiuoti pagal normatyvines išlaidas yra žymiai nutolę nuo faktinių UAB „Šilumnešis“ kolektorių remonto ir eksploatavimo išlaidų ir gali būti per aukšti. Be to, ši metodika iš esmės sudaro galimybę pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį.
UAB „Šilumnešio“ atstovai, susipažinę su tyrimo išvadomis, 2000 08 04 rašte Nr. 31-268 teigė, kad pasikeitus tarifams, naujos sutartys su nuomininkais nebuvo sudaromos, kadangi sudarytos nuomos sutartys galiojo iki 1999 12 31, bet buvo perskaičiuoti priedai prie sutarčių ir pateikti visiems nuomininkams, tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas atitinkamais įrodymais. Taip pat rašte buvo teigiama, kad kolektorių nuomos mokestis Vilniaus elektros tinklams 2000 m. padidėjo dėl pasikeitusių kolektoriuose paklotų kabelių ilgio (1997 m. buvo 272, 877 km, 2000 m. – 300 km) bei dėl nebetaikomos 25 proc. nuolaidos.
Viešame Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs UAB „Šilumnešis“ generalinis direktorius R.Petrikas paaiškino, kad sudarant 1994 metais sutartis su Vilniaus elektros tinklais, buvo taikoma 25 proc. nuolaida, nes be jų Vilniaus elektros tinklai nesutiko pasirašyti sutarties. R.Petriko nuomone, tuo gal būt buvo pažeistas Vilniaus miesto valdybos 1983 m. sprendimas dėl nuomos tarifų, tačiau, R.Petriko nuomone, šiame sprendime nebuvo nustatyta, kad nuomotojas gali ar negali taikyti nuolaidas. 1996 m. Komunalinio ūkio departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos parengus naują kolektorių nuomos tarifų skaičiavimo metodiką (Vilniaus miesto Valdyba patvirtino šią metodiką 1996 05 30 sprendimu Nr.843), nei vienam ūkio subjektui jau nebuvo taikomos nuolaidos ir apie naujus nuomos tarifų skaičiavimus buvo informuoti visi vartotojai. Vilniaus elektros tinklai apie metus laiko su šiuo pabrangimu sutiko ir mokėjo, tačiau po metų kilo šis konfliktas ir mokėti atsisakyta. Taip pat R.Petrikas paaiškino, kad nuo 1997 m. balandžio 1 d. atsižvelgus į Statistikos departamento paskaičiuotą statybos darbų įkainių pabrangimo koeficientą, visiems nuomininkams buvo perskaičiuotas ir padidintas nuomos mokestis. Tačiau Vilniaus šilumos tinklai vienašališkai į šį pabrangimą neatsižvelgė ir nemokėjo to pabrangimo. Vilniaus šilumos tinklai ir UAB „Šilumnešis“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonės, todėl nėra galimybės tarpusavio ginčus spręsti teisme ir ginčas tęsėsi iki pat naujos sutarties sudarymo. Šiuo metu sutartis su Šilumos tinklais jau pasirašyta, atsižvelgiant į naujus kolektorių nuomos tarifus.
AB „Lietuvos energija“ Vilniaus elektros tinklų Technikos tarnybos viršininko pavaduotojas K.Janukonis su tyrimo išvadomis visiškai sutiko. K.Janukonis atkreipė dėmesį į tai, kad 1995 m. pasirašant sutartį dėl kolektorių nuomos abi įmonės buvo valstybinės įmonės ir kėlė klausimą, kaip tokiu atveju buvo galima kalbėti dėl nuolaidų taikymo. K.Janukonio nuomone, UAB „Šilumnešis“ savo nuožiūra taiko ar panaikina nuolaidas.
Konkurencijos taryba konstatavo:
Dėl dominuojančios padėties
Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d. nurodo, kad dominuojanti padėtis – tai vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.
Prieš nustatant ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, būtina apsibrėžti atitinkamą rinką. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 5 d., atitinkama rinka suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas (Konkurencijos įstatymo 3 str. 6 d.) o geografinė rinka – kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 str. 7 d.)
Nagrinėjamas ūkio subjekto - UAB „Šilumnešis“ – viena iš pagrindinių veiklos rūšių yra požeminių kolektorių bei techninių koridorių eksploatacija. Vilniaus miesto savivaldybė pagal panaudos sutartį yra perdavusi UAB „Šilumnešis“ neatlygintinai naudoti nuosavybės teise valdomus kolektorius ir techninius koridorius (toliau kolektorius). UAB „Šilumnešis“ nuomoja kolektorius ūkio subjektams, kurių komunikacijos nutiestos koridoriuose. Substitutų, kurie UAB „Šilumnešis“ kolektorių nuomininkų požiūriu būtų tinkamas pakaitalas šiai paslaugai pagal savo savybes, naudojimą ir kainą, nėra, kadangi alternatyvų patalpinti savo komunikacijas kitur nuomininkai neturi. Geografinė rinka apibrėžiama kaip Vilniaus miestas. Taigi prekės rinka apibrėžiama kaip kolektorių nuomos rinka Vilniaus mieste.
Vilniaus mieste kolektorius miesto inžinerinėms komunikacijoms nutiesti ir eksploatuoti nuomoja tik UAB „Šilumnešis“, kadangi jam vieninteliam suteikta panaudos teisė juos valdyti. Taigi, UAB „Šilumnešis“ tiesiogiai nesusiduria su konkurencija kolektorių nuomos rinkoje Vilniaus mieste ir todėl, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 str. 11 d., užima dominuojančią padėtį šioje rinkoje.
Dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir Konkurencijos įstatymo 9 str. 1d. 1p.
Įstatymas nedraudžia ūkio subjektui dominuoti tam tikroje rinkoje, tačiau numato tam tikrus apribojimus dominuojančių ūkio subjektų ūkinei veiklai, kadangi dominuojantis subjektas gali daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje ir tuo varžyti kitų subjektų galimybes veikti rinkoje. Kad būtų apsaugoti kitų rinkos dalyvių interesai, Konkurencijos įstatymo 9 str. numato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. Šiame straipsnyje nustatytas draudimas yra labai platus ir apima visokius veiksmus, kurie nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Toliau yra pateiktas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi. Vienas iš veiksmų, draudžiamų Konkurencijos įstatymo 9 str. kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, yra tiesioginis ar netiesioginis nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimas.
Nesąžiningų kainų ir kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimas suprantamas kaip veiksmai, kuriais dominuojantis ūkio subjektas, pasinaudodamas savo jėga rinkoje, diktuoja kainas ir kitas sąlygas ūkio subjektams, kurios jiems yra aiškiai nepalankios ir kurių šis ūkio subjektas negalėtų diktuoti, jei rinkoje būtų pakankama konkurencija, o ūkio subjektai yra priversti priimti šias sąlygas, nes neturi alternatyvos arba ji yra labai ribota.
Tiesioginis primetimas pasireiškia betarpiška dominuojančio ūkio subjekto įtaka (sudarant sutartis, perkant ar parduodant prekes ar pan.), o netiesioginis – kai kainos ir kitos sąlygos primetamos per trečiuosius asmenis.
UAB „Šilumnešis“ veiksmų įvertinimas pagal Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1p.
Kaip rodo tyrimo metu surinkta medžiaga, 1996 06 01 UAB „Šilumnešis“ nustatė naujus kolektorių nuomos tarifus vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr.843 V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“. Tačiau pasikeitus nuomos kainai, su nuominkais nebuvo pasirašytos naujos sutartys, t.y. nauji priedai prie sutarčių, kuriuose buvo pateiktas nuomos tarifų perskaičiavimas. Nuomininkai gaudavo sąskaitas-faktūras už kolektorių nuomą, kuriose buvo tik galutinė, perskaičiuota naujais tarifais, nuomos kaina (nuomos tarifas Lt/1 km, komunikacijų kilometražas, nuolaidos, nuomos kainų padidėjimo koeficientai sąskaitose nenurodomi). Nors, kaip teigia, UAB „Šilumnešio“ atstovai, nuomininkai buvo informuoti apie pasikeitusius tarifus, pateikiant jiems perskaičiuotus priedus, tai traktuotina kaip formalus informacijos apie jau pakeistas kainas suteikimas, kadangi nuomininkams nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti savo teise, pasirašant sutartį (šiuo atveju priedą prie sutarties) derėtis dėl nuomos kainų ar gauti visą juos dominančią informaciją dėl pasikeitusių kainų. Todėl vienašališkas UAB „Šilumnešio“ kainos nustatymas vertinamas kaip dominuojančio ūkio subjekto pardavimo kainos primetimas pirkėjams.
Tyrimo metus surinkti duomenys leidžia teigti, kad UAB „Šilumnešis“ vienašališkai nustatytos ūkio subjektams nuomos kainos yra nesąžiningos. UAB „Šilumnešis“ teigė, kad, nustatydami kainas, jie vadovaujasi Vilniaus miesto valdybos 1995 05 30 sprendimu Nr.843 V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacinių kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“. Tačiau tai savaime nepanaikina galimybės dominuojančiam ūkio subjektui piktnaudžiauti savo padėtimi, nustatant kainas. Ūkio subjektai gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir veikdami vadovaujantis patvirtinta kainų apskaičiavimo metodika. Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinta nuomos tarifų skaičiavimo metodika nenumatė skirtingų kainų tam tikriems ūkio subjektams taikymą. Tačiau UAB „Šilumnešis“ savo nuožiūra vieniems nuomininkams nustatė mažesnes kainas, suteikdamas nuolaidas ar netaikydamas kainų padidėjimo koeficiento. Todėl galima teigti, kad visų kitų nuomininkų, kuriems nebuvo suteikiamos privilegijos, t.y. nesuteiktos nuolaidos ir taikomi kainų padidėjimo koeficientai, atžvilgiu buvo nustatomos nesąžiningos kainos. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintoje nuomos tarifų skaičiavimo metodikoje nebuvo apibrėžti nuolaidų taikymo kriterijai, sudarė sąlygas UAB „Šilumnešiui“ piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi ir nustatyti ūkio subjektams nesąžiningas kainas kitų ūkio subjektų, kuriems buvo taikomos tam tikros teisiškai nepagrįstos privilegijos nuomos kainai, atžvilgiu.
Tokiais veiksmais UAB „Šilumnešis“, vienašališkai nustatydamas ūkio subjektams kolektorių nuomos kainas, kurios tam tikrų ūkio subjektų atžvilgiu buvo nesąžiningos, pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 str. 1 d. 1p..
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d., 9 str. 1 d. 1p., 23 str. 1 d. 2p., 41 str. 1d.,
Konkurencijos taryba nutarė:
1. Už Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 9 straipsnio 1 punkto pažeidimą skirti UAB „Šilumnešis“ 25000 litų piniginę baudą.
2. Pasiūlyti Vilniaus miesto valdybai peržiūrėti Vilniaus miesto valdybos 1996 05 30 sprendimą Nr.843V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės komunikacijų kolektorių techninio aptarnavimo ir eilinio remonto darbų tarifų“ pakeičiant jį taip, kad jis nesudarytų sąlygų pažeisti Konkurencijos įstatymą, nustatant nepagrįstai padidintus tarifus, taip pat spręsti klausimą dėl nuolaidų ūkio subjektams suteikimo ir kriterijų, pagal kuriuos šios nuolaidos turi būti suteikiamos, nustatymo.
 
Konkurencijos tarybos pirmininkas R.Stanikūnas