DĖL UAB „TEISINGUMAS“ VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Vytautui Gliebui, Aurimui Jankauskui, Elenai Navickaitei, Elonui Šatui;

dalyvaujant UAB „Teisingumas“ atstovui Tomui Martišiui;

viešame posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl UAB „Teisingumas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2008 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1S-148 „Dėl reklaminio teiginio „Teisingumas – advokatų, teisininkų, detektyvų paslaugos“ atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradėjimo“ asociacijos Lietuvos advokatūra pateiktos informacijos pagrindu.

Asociacija Lietuvos advokatūra 2008 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 589 Konkurencijos tarybai nurodė, kad UAB „Teisingumas“ reklamuoja savo teikiamas paslaugas, tarp kurių yra ir reklaminis teiginys „advokato paslaugos“, nors pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnį neturi teisės verstis advokato veikla. Pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 18 straipsnį tik Lietuvos advokatūra įrašo asmenis į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, todėl bendrovės skleista reklama yra klaidinanti.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Teisingumas“ reklama, kurioje teigiama „Teisingumas – advokatų <...> paslaugos“, „Alimentų priteisimas - padidinimas“, „Skubus santuokos nutraukimas“, „Turto padalinimas – tėvystės nustatymas“, „Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas“ bei „pigiausios bei greičiausios skyrybos“ buvo platinama Vilniaus mieste skrajučių pagalba 2008 m. spalio 20 d. (59555 vnt.), lapkričio 14 d. (149740 vnt.) bei 2009 m. vasario 9 d. (52310 vnt.). Reklama, kurioje teigiama „Teisingumas-advokatų, teisininkų ir detektyvų paslaugos“, „Alimentų priteisimas - padidinimas“, „Skubus santuokos nutraukimas“, „Turto padalinimas – tėvystės nustatymas“, „Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas“ buvo skelbiama laikraštyje „Miesto žinios“ 2008 m. lapkričio 8-14 bei 22-28 dienomis.

Nustatyta, kad UAB „Teisingumas“ yra nagrinėjamos reklamos davėja.

Tyrimo išvados, kuriose UAB „Teisingumas“ skelbtus teiginius siūloma pripažinti klaidinančia reklama, buvo išsiųstos bendrovei ir pareiškėjai. UAB „Teisingumas“ pastabų ar pasiūlymų dėl tyrimo išvadų Konkurencijos tarybai nepateikė. Asociacija Lietuvos advokatūra pritarė tyrimo išvadoms.

Viešo posėdžio metu UAB „Teisingumas“ atstovas nurodė, kad UAB „Teisingumas“ netrukdė tyrimui, nes dauguma Konkurencijos tarybos siųstų laiškų buvo neregistruoti ir buvo randami pašte likus tik kelioms dienoms iki prašymo pateikti informaciją. Nurodė, kad bendrovė teikia paslaugas parenkant atitinkamose srityse besispecializuojančius advokatus, su kuriais klientai sudaro atstovavimo sutartis. Nurodė, kad laikraštis, kuriame buvo skleista reklama 2009 m. sausio 1 d. bankrutavo, todėl pateikti prašytų reklamos pavyzdžių bendrovė negalėjo. Nurodė, kad reklamos platinimas turėjo vykti apie 4-6 mėnesius, tačiau, gavus pranešimą apie pradėtą tyrimą, visas platinimas buvo nedelsiant nutrauktas. Nurodė, kad užsakytas kiekis, nurodytas sąskaitose-faktūrose, neįrodo, kad buvo išplatintas visas reklamos kiekis Vilniaus mieste. Nurodė, kad nėra sudarę jokių reklamos sutarčių su advokatų kontoromis.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekonominis elgesys suprantamas kaip reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu, komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla.

Atsižvelgus į tai, siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, antra, ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia, ir, trečia – ar klaidinanti reklama gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį.

Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

UAB „Teisingumas“ teikia teisines paslaugas. Bendrovės reklaminėse skrajutėse ir spaudoje skelbti reklaminiai teiginiai „Teisingumas – advokatų <...> paslaugos“, „Alimentų priteisimas - padidinimas“, „Skubus santuokos nutraukimas“, „Turto padalinimas – tėvystės nustatymas“, „Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas“ bei „pigiausios bei greičiausios skyrybos“ yra tiesiogiai susiję su jos vykdoma veikla ir skatina naudotis jos teikiamomis paslaugomis, todėl laikytini reklama, kaip tai apibrėžta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (toliau - Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad komercine veikla vartotojams laikomi komercinės veiklos subjekto veiksmai, neveikimas, elgesys arba pareiškimas, įskaitant reklamą ir rinkodarą, tiesiogiai susiję su produkto pirkimo skatinimu, pardavimu arba teikimu vartotojams, taigi, UAB „Teisingumas“ veikla laikytina komercine veikla Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo prasme.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais, šiuo atveju - teisingumo kriterijumi.

Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu teisingumo kriterijumi, reklamoje pateiktus reklaminius teiginius galima pripažinti neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

Kaip matyti iš Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto dispozicijos - reklamos davėjui šia įstatymo nuostata yra nustatyta pareiga pagrįsti naudojamų reklaminių teiginių teisingumą jų naudojimo metu.

UAB „Teisingumas“ nei tyrimo metu, nei viešo posėdžio metu nepateikė reklaminių teiginių „Alimentų priteisimas - padidinimas“, „Skubus santuokos nutraukimas“, „Turto padalinimas – tėvystės nustatymas“, „Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas“ bei „pigiausios bei greičiausios skyrybos“ teisingumo įrodymų, o viešo posėdžio metu bendrovės atstovas neneigė, kad minėtų klausimų sprendimas priklauso išimtinai teismams, o bendrovė neatlieka teismo funkcijų.

Tikėtina, kad susipažinęs su reklaminiais teiginiais, vidutinis vartotojas bendrovėje tikėsis gauti reklamoje nurodytas paslaugas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reklaminiuose teiginiuose paminėtų veiksmų įgyvendinimas priklauso išimtinai Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Pažymėtina, kad norint išmanyti, kaip sprendžiami reklamos teiginiuose nurodyti klausimai, reikia atitinkamos kompetencijos, specialių žinių ir išsilavinimo. Todėl tikėtina, kad teisinių žinių neturintis asmuo, susipažinęs su reklaminiuose teiginiuose esančia informacija, ją supras tiesiogiai – t.y., kad, nuvykus į UAB „Teisingumas“, galima gauti alimentų priteisimo, skubaus santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kt. paslaugas.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ekonominis elgesys apibrėžiamas kaip vartotojų sprendimai ar veiksmai, susiję su prekių ar paslaugų įsigijimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-7833-5/2007 konstatavo, kad ekonominis vartotojų elgesys gali būti suprantamas kaip platinimo vietų ieškojimas, vykimas į šias vietas ir pan. (šis sprendimas buvo patvirtintas 2008 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A-756-1436/2008). Taigi, net ir tuo atveju, jei suklaidintas reklaminių teiginių vartotojas, paskatintas atvykti į bendrovę, bendrovėje bus informuotas, kad betarpiškai negaus reklamuotų paslaugų, laikytina, kad reklamos vartotojų ekonominis elgesys vien dėl tos aplinkybės, kad buvo vykstama į bendrovės patalpas, buvo paveiktas.

Paminėtina, kad reklaminis teiginys „pigiausios bei greičiausios skyrybos“ reklamos vartotojams gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad bendrovėje nutraukti santuoką galima per mažiausia laiko tarpą bei patiriant mažiausiai išlaidų, tačiau, bendrovei nepateikus minėtų reklaminių teiginių teisingumo įrodymų, konstatuotina, kad paminėtas teiginys taip pat ir šia apimtimi yra neteisingas.

Tikėtina, kad žinodamas teisingą informaciją – t.y., jog UAB „Teisingumas“ neteikia reklamoje paminėtų paslaugų ir gali atlikti tik kitas, su pasiruošimu bylos nagrinėjimui teisme susijusias funkcijas, ar tarpininko paslaugas, reklamos vartotojas pasirinktų kitą elgesio būdą, galimai nesirinkdamas pastarosios bendrovės.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad UAB „Teisingumas“, skelbdama neteisingus reklaminius teiginius apie bendrovės teikiamas paslaugas, pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus.

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių.

Kompleksiškai vertinant Reklamos, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo bei Direktyvos 2005/29/EB, kurios nuostatos buvo perkeltos į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą, nuostatas, darytina išvada, kad Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose numatytos klaidinančios komercinės veiklos poveikio ar tikėtino poveikio vartotojų ekonominiam elgesiui įrodinėti nereikia. T.y., norint konstatuoti pažeidimą, tyrimo metu pakanka nustatyti, kad ūkio subjektas yra skelbtos reklamos davėjas ir kad reklama atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 1-21 punktuose nustatytus klaidinančios komercinės veiklos požymius.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatyta, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad komercinės veiklos subjektui (įskaitant jo vykdomą komercinę veiklą) yra suteikta licencija (leidimas).

Bendrovė savo reklamoje skelbė reklaminį teiginį „Teisingumas – advokatų <...> paslaugos“, tačiau, kaip pripažino pati bendrovė, ji neteikia advokato paslaugų ir nėra sudarius jokių sutarčių su advokatų kontoromis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovė teikia teisines paslaugas bei pagal klientų bylų pobūdį ieško tinkamos kategorijos ir specializacijos advokatų, naudodamasi viešai advokatų kontorų teikiama informacija. Taigi, UAB „Teisingumas“ teikia ne advokatų, bet tarpininko ieškant ir parenkant tinkamus advokatus, paslaugas.

Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad reklamos davėjas - asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. UAB „Teisingumas“ 2009 m. kovo 29 d. raštu Konkurencijos tarybai patvirtino, kad bendrovė yra reklamos, kurioje teigiama „Teisingumas-advokatų, teisininkų ir detektyvų paslaugos“ užsakovas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina UAB „ART Studio“ pateiktos Konkurencijos tarybai sąskaitų-faktūrų bei sutarčių kopijos, kuriose nurodoma, kad reklaminių skrajučių, kuriose teigiama „Advokatų paslaugos“ bei „pigiausios bei greičiausios skyrybos“ gamybos bei platinimo užsakovas yra UAB „Teisingumas“.

Pažymėtina, kad reklamoje, kurioje yra skelbiami nagrinėjami reklaminiai teiginiai, yra nurodytas bendrovės pavadinimas, adresas, kontaktiniai telefonai bei teikiamos paslaugos, o reklamos viršuje yra skelbiama - „Teisingumas“. Atsižvelgus į visas aplinkybes, konstatuotina, kad reklama, kurioje teigiama „Teisingumas – advokatų <...> paslaugos“ „Alimentų priteisimas - padidinimas“, „Skubus santuokos nutraukimas“, „Turto padalinimas – tėvystės nustatymas“, „Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas“ bei „pigiausios bei greičiausios skyrybos“, buvo skelbta UAB „Teisingumas“ iniciatyva ir interesais, todėl minėta bendrovė laikoma reklamos davėja, kaip tai numatyta Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. UAB „Teisingumas“ nepateikė įrodymų, kad Reklamos įstatymo 5 straipsnis buvo pažeistas ne dėl jos kaltės, todėl konstatuotina, kad ši bendrovė yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą.

Atsižvelgus į tai, kad UAB „Teisingumas“ yra reklamos davėja ir reklamuoja paslaugas, kurioms teikti reikalinga turėti licenciją, į tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 18 straipsnį, asociacija Lietuvos advokatūra įrašo asmenis į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, tačiau pastaroji patvirtino, kad UAB „Teisingumas“ neturi teisės verstis advokato veikla, tokia bendrovės komercinė veikla laikoma klaidinančia pagal Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą.

Kadangi, kaip nurodyta aukščiau, UAB „Teisingumas“ skleistas reklaminis teiginys „Teisingumas – advokatų <...> paslaugos“, atsižvelgus į kitas aplinkybes, atitinka Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nurodytos komercinės veiklos požymius, konstatuotina, kad bendrovė, skelbdama paminėtą reklamą, pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio ir Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Nors viešo posėdžio metu UAB „Teisingumas“ atstovas nurodė, kad UAB „Teisingumas“ netrukdė tyrimui, nes dauguma Konkurencijos tarybos siųstų laiškų buvo neregistruoti ir buvo randami pašte likus tik kelioms dienoms iki prašymo pateikti informaciją, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Konkurencijos tarybos korespondencija bendrovei buvo siunčiama registruotu paštu bei registruotu paštu su įteikimu, tačiau bendrovė atsakymus teikė pavėluotai arba apskritai neteikė. Atsižvelgus į išdėstytą, nustatant baudos dydį, atsižvelgti į bendrovės argumentus nėra pagrindo.

Tai, kad bendrovės teigimu, laikraštis, kuriame buvo skleista reklama, bankrutavo, nepašalina bendrovės atsakomybės dėl klaidinančios reklamos skleidimo, kadangi būtent reklamos davėjas, o ne kiti ūkio subjektai turi užtikrinti, kad reklamos skleidimo metu būtų reklamos teiginių teisingumo įrodymai.

Nors, bendrovės teigimu, pradėjus tyrimą, klaidinančios reklamos skleidimas buvo nedelsiant nutrauktas, tačiau, nesant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, Konkurencijos taryba remiasi tyrimo byloje esančiais įrodymais, iš kurių matyti, kad bendrovė apmokėjo už reklaminių skrajučių platinimą nustatytais grafikais Vilniaus mieste. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad reklaminės skrajutės nebuvo išplatintos sutartyje nurodytu kiekiu.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 7 dalis numato, kad už Reklamos įstatymo pažeidimą skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir skiriamas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba vadovavosi tuo, kad UAB „Teisingumas“ reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus ir galėjo paveikti jų ekonominį elgesį. Buvo atsižvelgta į tai, kad bendrovė savo veiksmais pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas. Be to, buvo atsižvelgta į vidutinę pažeidimo trukmę bei vidutinį reklamos skleidimo mastą – reklama skleista miesto dienraštyje bei skrajučių pagalba.

Be to, nustatant baudos dydį, buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – į tai, kad bendrovė kliudė vykdyti tyrimą neteikdama Konkurencijos tarybos reikalaujamos informacijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (5.5-11)6V-1362 Konkurencijos taryba paprašė UAB „Teisingumas“ pateikti tyrimui atlikti reikalingą informaciją, tačiau bendrovė prašytos informacijos nepateikė. 2009 m. sausio 5 d. bei 2009 m. vasario 11 d. Konkurencijos taryba pakartotinai kreipėsi į UAB „Teisingumas“, prašydama iki 2009 m. vasario 20 d. pateikti informaciją, tačiau bendrovė atsakymą Konkurencijos tarybai pateikė tik 2009 m. kovo 29 d. Konkurencijos taryba 2009 m. gegužės 22 d. raštu ir pakartotinai 2009 m. rugpjūčio 6 d. paprašė UAB „Teisingumas“ pateikti papildomos informacijos, tačiau bendrovė informacijos nepateikė.

Reklamos įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad už Reklamos įstatymo pažeidimus skiriamos baudos dydis neturi viršyti 3 procentų reklaminės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, todėl, vadovaudamasi minėta nuostata, nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba atsižvelgė į UAB „Teisingumas“ 2007 m. pajamas ir apskaičiuotą 34 100 Lt baudą sumažino iki 2 800 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1, 7, 8 ir 11 dalimis, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB „Teisingumas“ reklaminėse skrajutėse ir spaudoje skelbtą reklamą, kurioje teigiama „Teisingumas – advokatų <...> paslaugos“, „Alimentų priteisimas - padidinimas“, „Skubus santuokos nutraukimas“, „Turto padalinimas – tėvystės nustatymas“, „Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas“ bei „pigiausios bei greičiausios skyrybos“, klaidinančia reklama.

2. Įpareigoti UAB „Teisingumas“ ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą, t.y. reklamos tekste nenaudoti reklaminių teiginių, kurie pripažinti klaidinančia reklama, jeigu šie veiksmai dar tęsiami.

3. Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Teisingumas“ 2 800 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų litų) piniginę baudą.

4. Įpareigoti UAB „Teisingumas“ per 5 darbo dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo ir šio nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytos baudos sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo.

 

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 44 straipsniu, paskirta piniginė bauda per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6920.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas