DĖL UAB “VP MARKET” REKLAMOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS REKLAMOS ĮSTATYMO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių: Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Gendriko Stuko;

sekretoriaujant Palmirai Kvietkauskienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijai: Vidai Vorobjovai, Vytautui Gliebui, Elenai Navickaitei;

dalyvaujant UAB „VP Market“ atstovui Arkadijui Freidenzonui;

2006 m. birželio 1 d. Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl UAB „ VP Market“ skelbtos reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams.

UAB „Palink“ apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuota Konkurencijos tarybos registruotu raštu Nr. 540, įteiktu 2006-05-23, tačiau posėdyje nedalyvavo.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas gavus UAB „Palink“ 2005 m. lapkričio 28 d. pateiktą pareiškimą, kuriame bendrovė nurodė, jog UAB „VP Market“ nuo 2005-11-24 skelbė reklaminį teiginį „Maxima - pigiausias prekybos tinklas Lietuvoje“.

Nustatyta, kad, UAB „VP Market“ skleista reklama buvo skelbta:

- 2005 m. lapkričio 24, 26, 29 dienomis bei gruodžio 3 dieną dienraštyje ,,Lietuvos rytas”, 2005 m. lapkričio 24, 26 dienomis dienraštyje ,,Panevėžio rytas”, 2005 m. lapkričio 24, 26, 30 dienomis bei gruodžio 2 dieną dienraštyje ,,Respublika”, 2005 m. lapkričio 24, 26, 28 dienomis bei gruodžio 3 dieną laikraštyje ,,Vakaro žinios”, 2005 m. lapkričio 24 dieną laikraštyje ,,Vakarų ekspresas”, 2005 m. lapkričio 26 dieną laikraštyje ,,Šiaulių kraštas”;

- 2005 m. lapkričio 24 - gruodžio 5 dienomis LNK televizijos kanalu - 53 kartus, 2005 m. lapkričio 24 - gruodžio 5 dienomis TV3 kanalu - 44 kartus, 2005 m. lapkričio 24 - gruodžio 5 dienomis PBK televizijos kanalu - 53 kartus;

- 2005 m. lapkričio 24 - gruodžio 5 dienomis radijo stočių ,,Ruskoje radijo” eteryje- 68 kartus, ,,Lietus” eteryje - 64 kartus, ,,M-1+” eteryje - 50 kartų, ,,M-1” eteryje - 62 kartus, ,,LR-1” eteryje - 64 kartus, ,,Power” eteryje - 70 kartų, ,,Radiocentras” eteryje - 61 kartą, ,,Žinių radijas” eteryje - 76 kartus.

Tyrimo metu UAB ,,Palink” pateikė informaciją apie kai kurių prekybos tinklo ,,Iki” ir UAB ,,VP Market” parduotuvėse parduodamų prekių kainas. Pareiškėja taip pat pateikė ir prekių pirkimo kvitus, patvirtinančius aukščiau nurodytų prekių kainas reklamos skelbimo metu.

Be to, tyrimo metu buvo gauti Gedmantės Klenauskytės ir Alvydo Augustino pareiškimai, kuriuose nurodyta, jog ,,Maxima” prekybos tinklo parduotuvėse kai kurių prekių kainos reklamos skelbimo metu buvo didesnės, nei kitose parduotuvėse.

Tyrimo metu UAB ,,VP Market” pateikė kompiuterinės duomenų bazės išrašą, tačiau kaip buvo apskaičiuotos prekių vidutinės kainos, kiek jos buvo mažesnės už konkurentų ir tai patvirtinančių įrodymų UAB ,,VP Market” nepateikė.

Nustatyta, kad nagrinėjamos reklamos davėja yra UAB ,,VP Market”.

Tyrimo išvados, kuriose UAB ,,VP Market” naudotą reklaminį teiginį siūloma pripažinti klaidinančiu, 2006-04-21 raštu Nr. (5.1-11)-6V-433 buvo išsiųstos UAB ,,VP Market” ir UAB „Palink“.

UAB „Palink“ dėl tyrimo išvadų pastabų neturėjo.

UAB ,,VP Market” 2006-05-05 rašte Nr. 718 dėl tyrimo išvadų nurodė ir bylų nagrinėjimo posėdyje pakartojo, kad teiginys ,,Maxima - pigiausias prekybos tinklas Lietuvoje” nedaro įtakos vartotojo ekonominiam elgesiui ir jo apsipirkimo įpročiui, todėl tokia reklama negali būti pripažinta klaidinančia. Be to, bendrovės nuomone, įpareigojimas paneigti klaidinančia pripažintą reklamą yra nepagrįstas, atsižvelgiant į ginčijamos reklamos skelbimo ir paneigimo paskelbimo laikotarpį, kadangi nuo reklamos skelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.

Konkurencijos taryba prie bylos prijungė viešojo posėdžio metu UAB ,,VP Market” atstovo paprašytus prijungti rinkos ir analizės tyrimų grupės UAB „RAIT“ atliktų apklausų rezultatus. Atstovas paaiškino, kad pateiktos tyrimo pažymos ir patvirtinimai yra svarbūs vertinant atlikto tyrimo išvadas byloje.

UAB ,,VP Market” atstovas viešojo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos tyrėjai nepagrįstai padarė išvadą, kad reklamoje vartojamą teiginį „Maxima - pigiausias prekybos tinklas Lietuvoje“ dauguma vartotojų suprato kaip konkretų pasiūlymą bet kurias prekes „Maxima“ prekybos tinkle bet kurioje parduotuvėje pirkti už mažiausią kainą. Buvo neatsižvelgta į vidutinio vartotojo suvokimą vertinant reklaminį teiginį. Teigė, kad tyrėjai neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad šiuo atveju reikėtų vertinti reklamą pagal kainų vidurkį. Darant prielaidą, jog nagrinėjama reklama galėjo klaidinti vartotojus, reikėtų nagrinėti trečią sąlygą, kad reklama dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti asmenų, kuriems ji skirta, ekonominį elgesį. Kadangi tik 8 proc. vartotojų renkantis prekes prekybos tinkle svarbiausias veiksnys yra kaina, tai darytina prielaida, kad tik menka dalis vartotojų gali būti suklaidinta tokios reklamos. Atkreipė dėmesį, kad kadangi reklamoje visų pirma akcentuojamos ne prekės, o pats prekybos tinklas, vartotojas pirmiausia ir skatinamas apsilankyti prekybos tinkle. Galima tikėtis, kad tuos 8 proc. vartotojų reklama galėjo paskatinti apsilankyti prekybos tinkle „Maxima“.

Be to, UAB ,,VP Market” atstovas paaiškino, kad reklama susidėjo iš kelių teiginių. Buvo skelbtas teiginys, kad „Maxima“ sumažino kainas iki „Saulutės“ kainų, dabar - „Maxima“ kainos yra lygios „Saulutės“ kainoms ir „Maxima“ yra pigiausias prekybos tinklas Lietuvoje. Šia reklama UAB „VP Market“ siekė akcentuoti kainų sumažinimą „Maxima“ prekybos tinkle iki „Saulutės“ kainų lygio, ir tas kainų mažinimas buvo realus. Pripažino, kad teiginys, jog „Maxima“ pigiausias prekybos tinklas, šiek tiek perlenktas, nes juo gal per daug buvo siekiama atkreipti vartotojų dėmesį į kainų sumažinimą. Be to, pripažino, kad apskritai neįmanoma įrodyti, kad kainų vidurkis visada yra mažiausias, nes tai yra nuolat kintantis procesas, nes keičiasi tiek prekių kainos, tiek ir jų asortimentas.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnis draudžia naudoti klaidinančią reklamą. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį klaidinančia reklama pripažįstama tokia reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį, arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Atsižvelgus į tai, siekiant nustatyti, ar reklamos metu pateikta informacija yra klaidinanti reklama, būtina nustatyti šių aplinkybių visumą: pirma, ar pateikta informacija yra reklama pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, antra, ar reklama klaidina ar gali suklaidinti reklamos vartotojus ir asmenis, kuriems ji yra skirta ir kuriuos pasiekia ir trečia - ar klaidinanti reklama gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį.

Pagal Reklamos įstatymo 2 str. 7 d. reklama yra laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

UAB ,,VP Market” vykdo mažmeninės prekybos veiklą, todėl jos veikla laikytina komercine-ūkine veikla, o spaudoje, per radiją ir televiziją skleista informacija yra tiesiogiai susijusi su pastarosios vykdoma veikla ir skatina vartotojus naudotis jos teikiamomis paslaugomis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad spaudoje, per radiją ir televiziją skelbiamas teiginys laikytinas reklama, kaip ji apibrėžiama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje.

Sprendžiant, ar reklama yra klaidinanti, pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esantį klaidinančios reklamos apibrėžimą, Konkurencijos tarybai, remiantis protingumo kriterijumi, pakanka nustatyti asmens suklaidinimo galimybę, o ne konkretų suklaidinimo faktą. Be to, Konkurencijos taryba vadovaujasi Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais: nustatant klaidinantį reklamos pobūdį, pakanka nustatyti, kad ji yra klaidinanti nors pagal vieną numatytą kriterijų, šiuo atveju - teisingumo kriterijų. Remiantis teisingumo kriterijumi, reklamoje pateiktus reklaminius teiginius galima pripažinti neteisingais, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu.

Įvertinus UAB „Palink“ ir UAB ,,VP Market”, tyrimo metu pateiktas kainas, matyti, jog reklamos davimo metu ,,Maxima” prekybos tinklo nurodytose parduotuvėse kai kurių prekių kainos buvo didesnės nei ,,Iki” prekybos tinklo nurodytose parduotuvėse. Be to, UAB ,,VP Market” tyrimo metu nepateikė įrodymų, kad prekybos tinklo „Maxima” kainų vidurkis yra mažesnis, nei kitų Lietuvos prekybos tinklų.

Vertinant reklamos vartotojų suklaidinimo galimybę, atsižvelgta į tai, kad kaina yra vienas svarbiausių kriterijų vartotojams renkantis prekes ir paslaugas. Vadovaujantis protingumo kriterijumi, teigtina, kad vidutinis vartotojas, išgirdęs skelbtą reklaminį teiginį ,,Maxima - pigiausias prekybos tinklas Lietuvoje”, pagrįstai galėjo tikėtis, kad tikimybė, apsilankius bet kurioje Lietuvoje esančioje prekybos tinklo ,,Maxima” parduotuvėje bet kurią ten parduodamą prekę įsigyti už mažesnę kainą yra didesnė nei kitose, ne ,,Maxima” prekybos tinklui priklausančiose parduotuvėse. Atsižvelgus į tai, galima teigti, jog vartotojai nurodytą reklaminį teiginį gali suvokti kaip kvietimą apsilankyti ,,Maxima” prekybos tinklo parduotuvėse ir kaip galimybę pirkti prekes už pastebimai mažesnę kainą. Darytina išvada, kad nurodyta reklama galėjo klaidinti ir klaidino vartotojus, skatindama apsilankyti ,,Maxima” prekybos tinklo parduotuvėse ar įsigyti šiame tinkle prekes, ir tokiu būdu veikė jų ekonominį elgesį. Iš UAB ,,VP Market” Konkurencijos tarybai pateiktos UAB „ACNielsen Baltics“ pažymos taip pat matyti, kad 8 procentams vartotojų kaina yra veiksnys, lemiantis jų apsisprendimą renkantis vieną ar kitą prekybos tinklą. UAB „RAIT“ apklausoje 10,2 procentų apklaustųjų ,,VP Market” reklama paskatintų apsipirkti paminėtame prekybos tinkle, o 11,1 procentų respondentų, išgirdę ar pamatę tokią reklamą, manytų, jog reklamuojamame prekybos tinkle visos prekės yra pigesnės nei kituose. Be to, pažymėtina, kad vartotojams, kuriems renkantis prekybos tinklą svarbūs kiti kriterijai, pigiausios kainos gali būti papildomas motyvas atkreipti dėmesį ir apsilankyti ,,Maxima” parduotuvėse. Pateikti apklausų rezultatai patvirtina, kad reklama paveiktų dalies reklamos vartotojų ekonominį elgesį.

Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad reklamos davėjas už klaidinančios reklamos naudojimą atsako tik tuo atveju, jei jis neįrodo, kad šio įstatymo nuostatos buvo pažeistos ne dėl jo kaltės. UAB ,,VP Market” pripažįsta, jog bendrovės iniciatyva ir interesais buvo užsakytas ir skleistas nagrinėtas reklaminis teiginys, ir kad bendrovė yra nagrinėtos reklamos davėja.

Konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 10 dalis numato, kad baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nustatydama baudos dydį Konkurencijos taryba vadovavosi tuo, kad UAB ,,VP Market” reklama pagal savo pobūdį buvo klaidinanti reklama, kuri galėjo suklaidinti reklamos vartotojus ir paveikti jų ekonominį elgesį. Atsižvelgta į tai, kad UAB ,,VP Market” klaidinanti reklama buvo skleista vidutinį laiko tarpą ir dideliu mastu.

Manytina, kad UAB ,,VP Market” įpareigoti paneigti klaidinančią reklamą nėra tikslinga, kadangi nuo reklamos skleidimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 6 punktais, 22 straipsnio 1 ir 10 dalimis,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti UAB ,,VP Market” skelbtą reklaminį teiginį ,,Maxima - pigiausias prekybos tinklas Lietuvoje” klaidinančia reklama.

2. Įpareigoti UAB ,,VP Market” nedelsiant nutraukti 1 punkte nurodytos klaidinančios reklamos naudojimą.

3. Už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB ,,VP Market” 19 500 Lt piniginę baudą.

4. Įpareigoti UAB ,,VP Market” per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodytų įpareigojimų įvykdymo informuoti Konkurencijos tarybą apie įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai” gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas