Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ, DALYVAVUSIŲ ŠILUMOS PUNKTŲ KEITIMO DARBŲ KONKURSE, VEIKSMŲ ATITIKTIES KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

  • 2007 02 01
  • Nutarimo Nr.: 2S-3
  • Nutrauktas tyrimas
Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;
Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus;
sekretoriaujant Zitai Balsienei;
dalyvaujant Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojams: Elenai Vitkienei, Arvydui Mačiokui, Justinai Paulauskaitei, Valentin Gavrilov;
dalyvaujant: Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra įgaliotai atstovei Karolinai Musteikytei;
UAB „Ekostata“ direktoriui Gintautui Burbai;
UAB „Axis Industries“ įgaliotam atstovui Pardavimų direktoriui Gintarui Juknevičiui ir įgaliotam advokatui Mariui Juoniui;
viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl ūkio subjektų, dalyvavusių šilumos punktų keitimo darbų konkurse, veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.
Konkurencijos taryba nustatė:
Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1S-101 pagal 2005 m. rugpjūčio 8 d. Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) pateiktą prašymą atlikti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (toliau – VUOI) organizuoto konkurso pagal projektą „Energijos efektyvumo didinimas Vilniaus universiteto Onkologijos institute“, finansuojamą Struktūrinių fondų lėšomis.
Tyrimo metu buvo atlikti patikrinimai įmonėse UAB „Katra“, TŪB „Ekostata“, UAB „Santjana“, UAB „Izobara“, paimta tyrimui reikalinga informacija, surašyti įmonių atsakingų asmenų paaiškinimų protokolai, gauta medžiaga iš perkančiosios organizacijos ir kitų ūkio subjektų, atlikta visos informacijos analizė.
Tyrimo metu nustatyti šie faktai:
2005 m. kovo 25 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Vilniaus universiteto Onkologijos instituto šilumos punktų (šilumos ūkio sistemų) keitimo darbams pirkti“. 2005 m. balandžio 18 d. įvykusiame konkurse pasiūlymus pateikė 4 ūkio subjektai: UAB „Katra“, TŪB „Ekostata“, UAB „Santjana“ ir UAB „Izobara“. Konkurso laimėtoja pripažinta UAB „Katra“.
Nuo 2006 m. birželio 30 d. UAB „Katra“ reorganizavimo būdu buvo prijungta prie UAB „Axis Industries“. Be to, nuo 2006 m. kovo mėn. TŪB „Ekostata“ pakeitė įmonės teisinį statusą į UAB „Ekostata“. Atsižvelgiant į tyrimo laikotarpį, UAB „Axis Industries“ toliau nutarime bus vadinama UAB „Katra“, o UAB „Ekostata“ – TŪB „Ekostata“.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Katra“ ir TŪB „Ekostata“ konkursiniuose pasiūlymuose vienodai užpildė darbų pavadinimų lentelę, abiejų bendrovių siūlomi darbai yra sugrupuoti į tas pačias šešias darbų grupes, darbų grupių pavadinimai yra vienodi, taip pat yra vienodai surašytas darbų grupių eiliškumas.
TŪB „Ekostata“ konkursinio pasiūlymo lentelės eilutėje „Tiekėjo pavadinimas“ vietoje pavadinimo - TŪB „Ekostata“ įrašytas konkurento pavadinimas - UAB „Katra“, visi kiti rekvizitai: adresas, už pasiūlymą atsakingo asmens vardas ir pavardė, telefonas, faksas ir kiti rekvizitai įrašyti teisingai ir priklauso TŪB „Ekostata“.
Taip pat atlikus lentelių „VUOI pastatų, kuriuose reikia renovuoti šilumos punktus, šilumos poreikių sąrašas“ (Pirkimo dokumentų priedas Nr.2) ir „Šilumos punktų sąrašo ir charakteristikų suvestinės lentelės forma“ (Pirkimo dokumentų priedas Nr. 5) analizę nustatyta, kad UAB „Katra“ ir TŪB „Ekostata“ jas vienodai parengė ir apipavidalino, padarė vienodus lentelių pakeitimus, vienodai jas užpildė, praleido užpildytus pirkimų dokumentų lentelės formoje techninius parametrus, padarė tas pačias klaidas.
Kitų dviejų bendrovių konkursinių pasiūlymų lentelės užpildytos skirtingai - UAB „Santjana“ ir UAB „Izobara“ darbai kitaip sugrupuoti, darbų pavadinimai yra kitokie, skirtingas darbų grupių skaičius.
Analizuojant iš VUOI gautą konkurso medžiagą, nustatyta, kad trys ūkio subjektai: TŪB „Ekostata“, UAB „Santjana“ ir UAB „Izobara“ konkursui pateikė neatitinkančius viešojo pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų konkursinius pasiūlymus. Onkologijos instituto viešojo pirkimo komisija šiuos minėtų trijų ūkio subjektų konkursinius pasiūlymus atmetė.
Konkurencijos tarybos patikrinimo metu bendrovės UAB „Katra“ būstinėje Kaune komercijos direktoriaus kompiuteryje rasta elektroninė žinutė „Onkologinis“ su priedu „Skaičiavimas xis“ ir dokumentas (failas) - „Skaičiavimas Onkologinis ypatybės“. Šią žinutę 2005 m. balandžio 16 d. atsiuntė UAB „Katra“ Vilniaus regiono pardavimo vadovas. Dokumentas sukurtas 2005 m. balandžio 14 d.
Nustatyta, kad rastame priede „Skaičiavimas xis“ yra tiriamo konkursinio objekto kainų skaičiavimo lentelė. Lentelėje yra konkursinio objekto kainų skaičiavimas ne tiktai savo bendrovei - UAB „Katra“, bet ir kitiems konkurso dalyviams ir konkurentams šiame konkurse - TŪB „Ekostata“, UAB „Izobara“ ir UAB „Santjana“. Kitiems ūkio subjektams - ne konkurso dalyviams, kainų paskaičiavimų nėra.
Šiame dokumente UAB „Katra“ paskaičiuotos kainos pilnai atitinka UAB „Katra“ kainoms, pateiktoms jos konkursiniame pasiūlyme. Be to, iš šešių TŪB „Ekostata“ paskaičiuotų kainų pozicijų penkios pozicijos atitinka TŪB „Ekostata“ pateiktoms kainoms konkursiniame pasiūlyme, o viena nežymiai skiriasi.
UAB „Katra“ ir TŪB „Ekostata“ konkursiniuose pasiūlymuose nurodyti darbų grupių pavadinimai, jų skaičius ir nuoseklumas atitinka kompiuteriniame dokumente „Skaičiavimas xis” nurodytus duomenis.
2006 m. spalio 10 d. pranešime apie atliktą tyrimą daroma išvada, kad UAB „Katra“ ir TŪB „Ekostata“ konkursinių pasiūlymų panašumai negalėjo atsirasti bendrovėms dirbant savarankiškai, jie buvo parengti apsikeitus tarpusavyje informacija dėl konkurso. Toks elgesys vertintinas kaip suderinti veiksmai rengiant konkursinius pasiūlymus ir prieštarauja Konkurencijos įstatymui.
Apklausos metu UAB „Katra“ Vilniaus regiono pardavimų vadovas Šarūnas Karvelis paaiškino, kad su perkančiąja organizacija konsultavosi, kaip pildyti pirkimo dokumentų priedus Nr. 2 ir Nr. 5, kadangi dėl jų pildymo buvo kilę problemų, o konkursiniame pasiūlyme buvo pateiktos perkančiosios organizacijos užpildytos minėtų priedų lenteles.
Perkančiosios organizacijos VUOI Inžinerinio ūkio skyriaus Aptarnavimo poskyrio ekspertė – konsultantė Anelė Adomaitytė patvirtino, kad užpildytas lenteles su techniniais rodikliais priedą Nr. 2 ir priedą Nr.5 pateikė tiems ūkio subjektams, kuriems buvo neaišku, kaip jas pildyti.
Taip pat Šarūnas Karvelis paaiškino, kad UAB „Katra“ norėjo sužinoti TŪB „Ekostata“, kaip galimo subrangovo, kainas, todėl perdavė TŪB „Ekostata“ visus techninius konkurso dokumentus, tame tarpe ir priedus Nr.2 ir Nr.5 su užpildytomis lentelėmis ir vėliau gavo iš TŪB „Ekostata“ jau paskaičiuotas kainas konkursiniam objektui. Tokio skaičiavimo tikslas yra įvertinti paskaičiuotos savikainos teisingumą bei tai ar subrangovai šių darbų nepadarytų pigiau.
Bylos nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Axis Industries“ atstovas Marius Juonys teigė, kad UAB „Katra“, gavusi konkurso medžiagą, kreipėsi į TŪB „Ekostata“ kaip į savo subrangovą, prašydama pateikti komercinį pasiūlymą tam tikriems renovavimo darbams. Šiam tikslui TŪB „Ekostata“ buvo pateiktas standartinio pasiūlymo pirmas lapas su užpildytais konkrečiais darbais, kuriame UAB „Katra“ kainų nebuvo. Taip pat buvo pateikta 2 ir 5 priedo lentelės, kurias UAB „Katra“ gavo iš perkančiosios organizacijos.
Posėdžio metu tyrėja Elena Vitkienė teigė, jog šie paaiškinimai nėra įtikinami, kadangi, šio fakto nepatvirtino jokie dokumentai. Patikrinimo UAB „Katra“ metu paimtuose dokumentuose niekur nėra užsiminta apie subrangos darbus ar subrangos sutartį, ar jos projektą, o atvirkščiai – visur figūruoja konkursiniai pirkimo dokumentai ( konkursinio objekto pasiūlymų formos, techninių specifikacijų priedai). Be to, minėtas „komercinis pasiūlymas tam tikriems darbams“ buvo parengtas ne tam tikrai subrangos darbų daliai, o visam konkursiniam objektui. O taip pat „komercinis pasiūlymas“ dėl tariamos subrangos iš esmės buvo parengtas perkančiosios organizacijos konkursinio pasiūlymo formoje, kas visiškai necharakteringa ir nebūtina subrangos komerciniam pasiūlymui. Todėl darytina išvada, kad viso konkursinio objekto sąmatos paskaičiavimas labiau reikalingas konkurentų galutinių kainų konkurse suderinimui, o ne subrangai.
Anot Mariaus Juonio, tada, kai UAB „Katra“ kreipėsi į TŪB „Ekostata“, ji nežinojo, kad pastaroji ruošiasi dalyvauti tame konkurse. Tyrimo metu nustatyta, kad TŪB „Ekostata“ konkursinę medžiagą iš perkančiosios organizacijos pirko 2005 m. balandžio 13 d., t.y. likus 5 dienoms iki vokų atplėšimo dienos.
Vadimas Griniuk, atsakingas už TŪB „Ekostata“ konkursinį pasiūlymą asmuo, apklausos metu paaiškino, kad lenteles su konkursinio objekto techninėmis charakteristikomis gavo iš UAB „Katra“ kartu su prašymu paskaičiuoti konkursinio objekto kainas. TŪB „Ekostata“ dalyvavo konkurse siekdama sužinoti rinkos kainas.
Bylos nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Ekostata“ atstovas Gintautas Burba teigė, jog faktiškai įmonė nedalyvavo tame konkurse, o tik tyrė rinką. Kaip įrodymą, kad įmonė nedalyvavo, nurodo tai, kad TŪB „Ekostata“ nepateikė nei draudimo pažymos, nei pasiūlymo garantijos, nei banko garanto. Įmonė nekonkuravo, o tik norėjo sužinoti konkurentų kainas.
Tyrimo išvadose nustatytas konkurentų elgesys rinkoje įvertintas kaip kainų derinimas dalyvaujant konkurse. Tyrėjų nuomone, UAB „Katra“ ir TŪB „Ekostata“ suderino kainas taip, kad UAB „Katra“ pasiūlyme kainos būtų mažesnės ir ji laimėtų konkursą, ir pateikė suderintus pasiūlymus konkurso organizatoriams.
Bylos nagrinėjimo posėdžio metu UAB „Axis Industries“ atstovas Marius Juonys teigė, kad tokia išvada atrodo sunkiai logiškai pagrindžiama, kadangi konkurso sąlygos nereikalavo, kad būtų daugiau nei vienas dalyvis, o taip pat tyrimas nepaaiškino, kokia prasmė UAB „Katra“ buvo tartis su TŪB „Ekostata“, kuomet tame pačiame konkurse dalyvavo daugiau ūkio subjektų, apie kuriuos UAB „Katra“ jau žinojo prieš teikdama savo pasiūlymą.
Tyrėjai darė išvadą, kad minėtų ūkio subjektų elgesys šioje byloje yra logiškas ir motyvuotas. Tyrimo medžiaga atskleidžia racionalų konkurentų elgesį siekiant tikslo – UAB „Katra“ turi laimėti didelį konkursą, konkurentas ir ilgametis partneris TŪB „Ekostata“ turi atlikti savo vaidmenį konkurse kaip dalyvis. TŪB „Ekostata“ dalyvavimas turėjo parodyti, kad be UAB „Katra“ yra ir kitų pretendentų konkurse, jie pasiūlo savo kainas, siekdami įrodyti, kad dėl minėto objekto buvo konkuruojama.
LVPA savo nuomonę dėl tyrimo išvadų išdėstė 2006 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. R4-(1.8)-7204. Jame nurodė, kad sutinka su Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo išvadomis, kadangi nustatyti faktai liudija, kad prieš konkursą tarp UAB „Katra“ ir TŪB „Ekostata“ vyko kontaktas – minėti ūkio subjektai keitėsi informacija apie kainas ir objekto technines charakteristikas. Tokią LVPA poziciją įstaigos atstovė Karolina Musteikytė patvirtino ir bylos nagrinėjimo posėdžio metu.
Konkurencijos taryba konstatuoja:
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d., visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Tokiems susitarimams priskiriami ir susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas (Konkurencijos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.).
Konkurencijos įstatymo 3 str. 10 d. susitarimą apibrėžia kaip bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytas sutartis arba ūkio subjektų suderintus veiksmus, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.
Atsižvelgus į tai, kad Konkurencijos įstatymo 5 str. yra iš esmės identiškas Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsniui, bei į tai, kad Konkurencijos įstatymo paskirtis yra siekti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinamumo (Konkurencijos įstatymo 1 str. 3 d.), atkreiptinas dėmesys į Europos Sąjungos institucijų praktikoje suformuotą sąvokos „suderinti veiksmai“ išaiškinimą.
Europos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) suderintus veiksmus yra apibrėžęs kaip „veiksmų koordinavimo tarp ūkio subjektų formą, kuri nepasiekusi taip vadinamo susitarimo stadijos, sąmoningai pakeičiama praktiniu bendradarbiavimu tarp tų ūkio subjektų, siekiant išvengti konkurencijos pavojaus” (1972 m. liepos 14 d. ETT sprendimas ICI-Dyestuffs v. Komisija). Europos Teisingumo Teismas konstatavo, kad konkurencija suponuoja tai, kad „kiekvienas ūkio subjektas privalo nepriklausomai apsispręsti dėl savo elgesio Bendrijos rinkoje<...>. Nors šis nepriklausomybės reikalavimas neatima iš ūkio subjektų teisės patiems protingai prisitaikyti prie esamo arba numatomo konkurentų elgesio, tačiau jis draudžia atsirasti bet kokiam tiesioginiam ar netiesioginiam kontaktui tarp tokių subjektų, jeigu šio kontakto tikslas arba padarinys yra daryti poveikį esamo arba potencialaus konkurento elgesiui rinkoje ar atskleisti tokiam konkurentui elgesio kryptį, kurią jie patys nusprendė pasirinkti arba ketina pasirinkti rinkoje” (1975 m. gruodžio 16 d. ETT sprendimas Suiter Unic v. Komisija).
Europos Teisingumo Teismo nuomone, suderinti veiksmai susideda iš trijų pagrindinių elementų: tiesioginio ar netiesioginio kontakto tarp ūkio subjektų, po to sekančio elgesio rinkoje ir priežastinio ryšio tarp jų. Teismas išaiškino, kad jeigu kontaktas nustatytas, tai galima preziumuoti, kad po to sekęs elgesys rinkoje įvyko būtent kaip kontakto pasekmė (1999 m. liepos 8 d. ETT sprendimas Komisija v. Anic Partecipazioni SpA).
Europos Komisija yra pažymėjusi, kad pagal „Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnį draudžiama pranešti konkurentui apie pagrindinius savo kainų politikos elementus: kainoraščius, pardavimo sąlygas, nuolaidas, įkainius ir jų keitimo datas <…>“(1974 m. gegužės 15d. Europos Komisijos sprendimas Manufacture of Glass Containers).
Apibendrinant aukščiau nurodomą ETT praktiką, darytina išvada, kad tyrimo metu turėjo būti įrodyta, jog prieš įvykstant konkursui UAB "Katra" ir TŪB "Ekostata" keitėsi informacija apie kainas ir objekto charakteristikas tuo tikslu, kad vėliau abiems dalyvaujant konkurse UAB "Katra" galėtų pasiūlyti mažesnes darbų kainas nei TŪB "Ekostata" ir laimėtų šį konkursą.
Remdamasi tyrimo metu surinkta medžiaga, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad UAB „Katra“ ir TŪB „Ekostata“ tarpusavyje bendravo dėl tiriamo konkurso iki jo įvykimo: UAB „Katra“ prieš konkursą perdavė TŪB „Ekostata“ 2 priedo „VUOI pastatų, kuriuose reikia renovuoti šilumos punktus, šilumos poreikių sąrašas“ ir 5 priedo „Šilumos punktų sąrašo ir charakteristikų suvestinės lentelės forma“ užpildytas lenteles su objekto techninėmis charakteristikomis ir paprašė, kad ši pateiktų savo paskaičiuotas kainas. TŪB „Ekostata“ savo paskaičiuotas kainas perdavė UAB „Katra“.
Vis dėlto šie veiksmai neleidžia daryti išvados, kad vykusiu bendravimu buvo siekiama suderinti abiejų įmonių konkursinių pasiūlymų kainas taip, kad būsimo konkurso laimėtojo kainos būtų mažesnės. Tyrimo metu nerasta įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Katra“ paprašiusi TŪB „Ekostata“ paskaičiuoti savo kainas, žinojo, kad TŪB „Ekostata“ pati ketina dalyvauti šiame konkurse ir kad TŪB „Ekostata“ skaičiuodama savo kainas UAB „Katra“ pati jau ketino dalyvauti tame pačiame konkurse.
Taip pat nenustatyta, kad UAB „Katra“ skatino arba prašė TŪB „Ekostata“ dalyvauti konkurse. Tokiomis aplinkybėmis TŪB „Ekostata“ komercinio pasiūlymo bendrovei UAB „Katra“ pateikimas nelaikytinas draudžiamu veiksmu Konkurencijos įstatymo požiūriu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad turimi įrodymai yra nepakankami pripažinti, kad tarp įmonių buvo susitarimas ar suderinti veiksmai pateikiant konkursinius pasiūlymus.
Konkurencijos taryba, nenustačiusi priežastinio ryšio tarp tiesioginio ar netiesioginio kontakto tarp ūkio subjektų ir po to sekančio elgesio rinkoje, konstatuoja, kad dėl ūkio subjektų UAB „Katra“ ir TŪB „Ekostata“ nerasta pakankamai įrodymų, patvirtinančių bendroves pažeidus Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Konkurencijos taryba n u t a r i a:
Nesant įstatymo pažeidimo, bylą dėl ūkio subjektų UAB „Axis Industries“ ir UAB „Ekostata“, dalyvavusių šilumos punktų keitimo darbų konkurse, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
 
Pirmininkas Rimantas Stanikūnas