DĖL VALSTYBĖS ĮMONĖS TARPTAUTINIO VILNIAUS ORO UOSTO VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno, Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Algirdui Andriuškevičiui, Jolantai Ivanauskienei, Giedrei Jarmalytei, Editai Latkauskaitei;

nedalyvaujant UAB „Baltic ground services“ (toliau taip pat vadinama Pareiškėju) ir Valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto (toliau – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas) atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką šios proceso šalys buvo informuotos registruotais laiškais;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 9 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas dėl VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams pradėtas Konkurencijos tarybos 2009-01-15 nutarimu Nr. 1S-9, gavus UAB „Baltic ground services“ pareiškimą. Tyrimo terminas pratęstas Konkurencijos tarybos 2009-06-11 nutarimu Nr. 1S-86.

Pareiškime UAB „Baltic ground services“ nurodė, kad ji yra patvirtinta antžeminių paslaugų teikėju Tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir turi teisę teikti visas rampos paslaugas, įskaitant ir orlaivio nustūmimą prieš jam išskrendant. Iki 2007 m. rugsėjo mėn. šios rūšies rampos paslaugą (orlaivio nustūmimą prieš jam išskrendant) Pareiškėjas buvo patikėjęs VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui. Pagal paslaugų teikimo sutartį Pareiškėjas iš VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto už nustatytą mokestį nuomodavosi keleivių įlaipinimo/išlaipinimo galerijas, keleivių registracijos stalus, orlaivių vilkikus bei kitą specialią įrangą.

2007 m. liepos mėn. Pareiškėjas nusprendė vykdyti rampos paslaugos – orlaivio stūmimo prieš jam išskrendant – teikimą savarankiškai. Tam tikslui įsigijo būtiną orlaivių vilkiką bei kreipėsi į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą, prašydamas suteikti leidimą įvažiuoti minėtam vilkikui į Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritoriją. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas informavo Pareiškėją, kad orlaivių nustūmimas nuo galerijų yra neatskiriamas galerijos darbo technologinis procesas, kurį savo turima technika atliks VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Tokiu būdu buvo atsisakyta sudaryti galimybes Pareiškėjui savarankiškai vykdyti orlaivių nustūmimą prieš jiems išskrendant.

Pareiškėjo nuomone, galerijų panaudojimas ir orlaivio nustūmimas nuo galerijų yra dvi atskiros viena su kita nesusijusios paslaugos, kurias VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas turėtų leisti įsigyti atskirai. Tačiau VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas sudaro kliūtis bet kokiems tretiesiems asmenims vykdyti orlaivių nustūmimą nuo galerijų prieš jiems išskrendant (paslauga parduodama tik pakete kartu su galerijos panaudojimo paslauga). Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, būdamas vieninteliu valstybinio keleivių terminalo, įskaitant su terminalu susijusias galerijas, valdytoju, piktnaudžiauja valdymo ir organizavimo paslaugų rinkoje, siekdamas išsaugoti turimą monopoliją orlaivių nustūmimo nuo galerijų prieš jiems išskrendant rinkoje.

Įvertinus Pareiškėjo nurodytus faktus bei argumentus, įtarta, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, reikalaudamas keleivių terminalo galerijų suteikimo ir orlaivio vilkiko suteikimo paslaugas pirkti kartu kaip dvi tarpusavyje technologiškai susijusias paslaugas, galėjo pažeisti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.

Tyrimo metu buvo susirašinėjama su VĮ Tarptautiniu Vilniaus oro uostu, Pareiškėju, UAB „Litcargus“, aviakompanijomis, vykdančiomis skrydžius iš/į Tarptautinį Vilniaus oro uostą, taip pat su Civilinės aviacijos administracija.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei. Šios įmonės steigėjas yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija). Pagal VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto įstatus šiai įmonei yra suteikta išimtinė teisė eksploatuoti Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Naudodamasi šia teise, įmonė teikia įvairias valdymo ir organizavimo paslaugas visiems ūko subjektams, vykdantiems ūkinę veiklą Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje, įskaitant ir Pareiškėją. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas patikėjimo teise valdo keleivių terminalą, 6 galerijas bei kitus oro uosto infrastruktūros objektus. Suteikdamas šiuos infrastruktūros objektus oro uoste veiklą vykdantiems ūkio subjektams, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas taip pat teikia ir susijusias paslaugas, įskaitant orlaivių nustūmimą nuo galerijų prieš jiems išskrendant¹.

Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu buvo nagrinėjamas paslaugų, susijusių su keleivių laipinimu iš/į orlaivius, teikimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, apibrėžta keleivių terminalo galerijų suteikimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinka, nustatyta VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto padėtis šioje rinkoje, išnagrinėti šio ūkio subjekto veiksmai bei jų atitiktis Konkurencijos įstatymo 9 straipsniui. Tyrimo metu buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007-07-31 iki 2009-04-01.

Kaip nurodė Civilinės aviacijos administracija savo 2008-12-30 rašte, keleivių laipinimas į orlaivį (iš jo) yra 2002-04-12 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-144 patvirtintų Antžeminių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 priedo 3.4 punkte įvardintos antžeminių paslaugų grupės „orlaivio pakrovimas ir iškrovimas, įskaitant reikiamų priemonių suteikimą ir eksploatavimą, taip pat įgulos bei keleivių vežimas tarp orlaivio ir terminalo, bagažo vežimas tarp orlaivio ir terminalo“ dalis. Keleivių laipinimas į orlaivį ir šiai paslaugai teikti būtinų antžeminių paslaugų spektras bei reikalingos pagalbinės antžeminės įrangos spektras priklauso nuo to, kurioje oro uosto infrastruktūros dalyje (orlaivio stovėjimo aikštelėje ar keleivių terminale) bus vykdomas keleivių laipinimas.  

Keleivių laipinimui į orlaivį yra naudojami keleivių laipinimo laipteliai (dažniausiai stumdomi žmogaus), keleivių laipinimo trapai (savaeigiai arba velkami) ir keleivių laipinimo galerijos. Keleivių laipinimo laipteliai ir trapai yra naudojami tais atvejais, kai orlaivis stovi stovėjimo aikštelėje ir kai keleiviai iki orlaivio (iš jo) vežami specialiu transportu. Tuo tarpu, kai keleivių laipinimas į orlaivį vyksta per keleivių terminalą, naudojami specialūs techniniai įrenginiai - keleivių laipinimo galerijos (angl. Passenger Boarding Bridge). Galerija, kaip patalpa ar statinys, yra neatsiejama keleivių terminalo dalis, todėl, kaip ir visas terminalas, gali būti įvardijama kaip oro uosto infrastruktūros dalis ir elementas.²

Keleivių laipinimo paslaugos reikalingos skrydžius vykdančioms aviakompanijoms, kurios šias paslaugas paprastai įsigyja pakete su kitomis antžeminėmis paslaugomis iš antžeminių paslaugų teikėjų atitinkamame oro uoste. Taigi, keleivių laipinimo būdo pasirinkimas priklauso nuo keleivių vežimo oro transportu paslaugas teikiančių ūkio subjektų. Tuo atveju, kai laipinimas vykdomas naudojant keleivių laipinimo galerijas, būtina dar viena papildoma paslauga, t.y. orlaivio nustūmimas nuo galerijos prieš jam išskrendant. Šią paslaugą iki 2009-04-01 teikė vienintelis ūkio subjektas – VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Orlaivių nustūmimo ar vilkimo paslaugas kitais atvejais (kai orlaivio nereikia nustumti nuo galerijos) teikia ir kiti ūkio subjektai, t.y. Pareiškėjas, UAB „Litcargus“, pagal su aviakompanijomis sudarytas sutartis dėl antžeminių paslaugų teikimo.

Pareiškėjas 2006-12-20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-500 buvo patvirtintas antžeminių paslaugų teikėju trečiosioms šalims Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Jam suteikta teisė teikti visas rampos paslaugas, tame tarpe ir orlaivių stūmimą nuo galerijos.

2007-07-31 Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą, informuodamas, kad įsigijo lėktuvų vilkiką, ir prašė atitinkamai apmokyti darbuotojus bei pateikti informaciją apie dokumentus, reikalingus norint gauti leidimą vilkiko įvažiavimui į Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritoriją. Šiuo raštu Pareiškėjas taip pat paprašė išskirti keleivių laipinimo per galerijas ir orlaivio nustūmimo nuo galerijos paslaugas, atskirai nurodant kiekvienos iš šių paslaugų kainą.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2007-08-22 raštu informavo Pareiškėją, kad būsimus vilkiko vairuotojus apmokys pagal eismo aerodrome patvirtintą programą, taip pat nurodė, kad dėl leidimo įvežti vilkiką į oro uosto teritoriją būtina raštiškai kreiptis į generalinį direktorių, nurodant jo stovėjimo vietą aerodrome bei planuojamas atlikti su juo operacijas. Šiame rašte VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pabrėžė, kad „orlaivio nustūmimas nuo galerijų yra neatskiriamas galerijos darbo technologinis procesas, kurį savo turima technika pilnai atliks oro uostas“, nurodė, kad orlaivių nustūmimas nuo galerijų nėra antžeminių paslaugų rūšis.

2007-09-10 Pareiškėjui buvo pristatytas jo įsigytas orlaivių vilkikas.

2007-12-29 VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1V-21 buvo patvirtinta Naudojimosi keleivių terminalo galerijomis tvarka (toliau – Tvarka), kurios 3 punkte numatyta, kad orlaiviai nuo galerijų nustumiami tik VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto vilkikais, o 4 punkte nurodoma, kad bet kurio orlaivio nustūmimas nuo galerijos traktuojamas kaip galerijos panaudojimas. Tą pačią dieną tarp UAB ‚Baltic ground services“ ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, kurios 4 punkte nustatyta keleivių įlaipinimo – išlaipinimo galerijos panaudojimo kaina. Tame pačiame punkte nurodoma, kad į galerijos panaudojimo paslaugą įeina vilkiko panaudojimas orlaivio nustūmimui nuo galerijos³.

2008-06-10 raštu Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą bei Susisiekimo ministeriją, norėdamas priminti, kad orlaivių nustūmimą nuo galerijų gali atlikti ir UAB „Baltic ground services“ savo turimais orlaivių vilkikais, tačiau VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto administracija nesuteikia galimybės tokiai paslaugai vykdyti, nustūmimo procedūros kainą įkalkuliuodama į galerijos panaudojimo kainą. Šiame rašte Pareiškėjas taip pat išreiškė nepasitenkinimą VĮ Tarptautinio oro uosto teikiamos orlaivių nustūmimo paslaugos kokybe.

Susisiekimo ministerija 2008-07-04 atsakyme Pareiškėjui nurodė, kad UAB „Baltic ground services“ buvo patvirtinta antžeminių paslaugų teikėju ir turi teisę teikti rampos paslaugas, kurios apima ir orlaivio vilkimą/stūmimą atskridus ir prieš išskrendant. Jokių platesnių komentarų ar ketinamų imtis veiksmų Susisiekimo ministerija savo rašte nepateikė.

2008-07-30 raštu Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą, prašydamas pakeisti galiojančią keleivių įlaipinimo kainodarą ir atskirti keleivių įlaipinimo galerijos suteikimo paslaugą nuo vilkiko suteikimo paslaugos, kadangi orlaivio stūmimas prieš išskrendant yra įvardintas kaip antžeminė paslauga ir negali būti įkalkuliuotas į naudojimosi galerija kainą. Šiame rašte Pareiškėjas taip pat prašo nedelsiant pakeisti Tvarkos 3 punktą ir suteikti galimybę UAB „Baltic ground services“ nustumti orlaivius nuo galerijų, panaudojant įmonei priklausančius orlaivių vilkikus.

2008-08-07 UAB „Baltic ground services“ kreipėsi ir į Civilinės aviacijos administraciją, nurodydama susidariusią problemą bei atkreipdama dėmesį į atitinkamas Tvarkos nuostatas.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas 2008-08-19 raštu informavo Pareiškėją, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas neteikia orlaivio stūmimo nuo galerijos paslaugos, ovadovaudamasis Tvarka „vykdo keleivių terminalo galerijų aptarnavimą“. Oro uostas be to pažymėjo,kad „orlaivių nustūmimas nuo keleivių galerijos yra neatsiejama keleivių terminalo galerijos aptarnavimo – keleivių įlaipinimo išlaipinimo galerijos technologinio proceso dalis“, taip pat nurodė, kad „neima atskiro mokesčio už orlaivio nustūmimą nuo galerijos, kadangi mokestis už šiuos veiksmus yra įskaičiuotas į mokestį už galerijos aptarnavimą“. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas akcentavo, jog turi ilgametę patirtį bei kvalifikuotus inžinierius ir darbuotojus, todėl gali atlikti visą keleivių terminalo galerijų aptarnavimo procesą. Apie Pareiškėjo galimybę savarankiškai vykdyti orlaivių nustūmimą nuo galerijų šiame rašte neužsimenama.

2008-12-31 tarp VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir Pareiškėjo buvo sudaryta nauja paslaugų teikimo sutartis, kurioje išliko analogiška ankstesnei sutarčiai nuostata, pagal kurią į galerijos panaudojimo paslaugą įeina vilkiko panaudojimas orlaivio nustūmimui nuo galerijos.

2009-02-23 raštu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas kreipėsi į Konkurencijos tarybą, nurodydamas, kad nuo 2009-04-01 nebeteiks orlaivių nustūmimo ir vilkimo prie keleivių įlaipinimo/išlaipinimo galerijų paslaugų. Prie šio rašto buvo pateiktas 2009-02-19 VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1R-52, kuriuo įsakoma nebeteikti atitinkamos paslaugos nuo 2009-04-01 ir nurodoma atitinkamiems skyriams apskaičiuoti naujus įkainius už naudojimąsi keleivių įlaipinimo/išlaipinimo galerijomis. Atitinkami nauji įkainiai buvo patvirtinti 2009-03-24 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1R-90.

2009-03-31 buvo pakeista 2008-12-31 sutartis, sudaryta tarp Pareiškėjo ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto, išbraukiant nuostatą apie vilkiko panaudojimo įtraukimą į galerijos panaudojimo paslaugą. Taip pat buvo susitarta ir dėl naujų galerijos panaudojimo įkainių.

2009-04-17 VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus įsakymu 1R-125 buvo pakeistas Tvarkos 3 punktas, nurodant, kad „orlaivių nustūmimas nuo galerijų leidžiamas antžeminio aptarnavimo kompanijoms, turinčioms tai veiklai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintas rampos paslaugas“.

2009-04-22 į Konkurencijos tarybą kreipėsi Pareiškėjas, nurodydamas, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ištaisė konkurencijos pažeidimus, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas. Pareiškėjas informavo, kad nuo 2009-04-01 sėkmingai pradėjo teikti orlaivių nustūmimo nuo keleivių galerijų paslaugą. Atsižvelgdamas į tokius VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto elgesio pasikeitimus, Pareiškėjas prašė nutraukti tyrimą ir pareiškė, kad nebeturi jokių pretenzijų nagrinėjamu klausimu.

2009-05-07 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas savo iniciatyva kreipėsi į Konkurencijos tarybą, akcentuodamas, kad nuo 2009-04-01 nebeteikia orlaivių nustūmimo ir vilkimo prie keleivių laipinimo galerijų paslaugos, taip pat nurodė, kad įsipareigoja netęsti 2009-01-15 Konkurencijos tarybos nutarime nurodytų veiksmų, t.y. neįpareigoti antžeminių paslaugų teikėjų orlaivio nustūmimo nuo galerijų paslaugų pirkti pakete kartu su galerijos panaudojimo paslauga bei suteikti galimybę oro uoste vykdyti orlaivių nustūmimą nuo galerijų visiems patvirtintiems antžeminių paslaugų teikėjams.

2009-09-16 VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui ir Pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas apie atliktą tyrimą, kuriame siūloma pripažinti VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą pažeidus Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus bei skirti Konkurencijos įstatymo 40 straipsnyje numatytas sankcijas.

2009-09-21 raštu Pareiškėjas informavo Konkurencijos tarybą, kad sutinka atlikto tyrimo išvadomis bei dar kartą nurodė, jog pretenzijų VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui neturi, kadangi vykdyti pažeidimai buvo ištaisyti.

2009-10-07 rašte VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nurodė, kad sutinka su tyrimo išvadomis, pripažino, jog savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį ir akcentavo, kad nuo 2009-04-01 nebevykdo neteisėtos veiklos.

Į Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdį Pareiškėjo ir VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto atstovai neatvyko, nors apie posėdžio datą ir laiką buvo tinkamai informuoti.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

Vertinant, ar ūkio subjekto veiksmai pažeidė Konkurencijos įstatyme įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, visų pirma reikia apibrėžti atitinkamą rinką, kurioje yra įtariamas galimas piktnaudžiavimas, taip pat nustatyti įtariamo pažeidėjo padėtį šioje rinkoje.

Atitinkama rinka apibrėžiama vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, taip pat Konkurencijos tarybos paaiškinimais dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintais Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17. Atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Prekės rinka apibrėžiama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas. Geografinė rinka apibrėžiama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama nuo gretimų teritorijų. Nagrinėjamu atveju aktualios su keleivių laipinimu iš/į orlaivius susijusios paslaugos, išskiriant atitinkamą keleivių terminalo galerijų suteikimo Tarptautiniame Vilniaus oro uoste rinką.

Tam tikrame tarptautiniame oro uoste nusileidusiam/kylančiam orlaiviui reikalingas aptarnavimas, kad jis būtų parengtas skrydžiui, t.y. tam tikros antžeminės paslaugos. Kaip viena iš antžeminių paslaugų grupių Taisyklių 2 priede išskiriamos rampos paslaugos. Šias paslaugas, kaip ir kitas antžemines paslaugas, oro uosto naudotojams (tarptautinius skrydžius vykdančioms aviakompanijoms) gali teikti tik Susisiekimo ministro įsakymu patvirtinti antžeminių paslaugų teikėjai. Kaip jau buvo minėta šio nutarimo aprašomojoje dalyje, keleivių laipinimas į orlaivį yra Taisyklių 2 priedo 3.4 punkte įvardintos antžeminių paslaugų grupės „orlaivio pakrovimas ir iškrovimas, įskaitant reikiamų priemonių suteikimą ir eksploatavimą, taip pat įgulos bei keleivių vežimas tarp orlaivio ir terminalo, bagažo vežimas tarp orlaivio ir terminalo“ dalis. Ši paslauga gali būti teikiama keliais skirtingais nutarimo aprašomojoje dalyje aptartais būdais (naudojant keleivių laipinimo trapus (laiptelius) ir atvežant keleivius autobusais iš atskirų perono aikštelių arba vykdant keleivių laipinimą per galerijas).

Paklausą keleivių laipinimo paslaugoms vienu ar kitu būdu suformuoja šių paslaugų gavėjas – tarptautinius skrydžius vykdančios aviakompanijos. Tyrimo metu surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad esminis faktorius, lemiantis vieno ar kito keleivių laipinimo būdo pasirinkimą, yra aviakompanijos vykdoma keleivių aptarnavimo politika. Keleivių laipinimą per galerijas dažniausiai renkasi vadinamajai „tradicinei“ grupei priskirtinos aviakompanijos, kurių verslo koncepcija orientuota į keleivių patogumą, tokios kaip „Czech Airlines“, „Finnair“, „Brussels airlines“, „FlyLAL Charters“. Aviakompanija „Czech Airlines“, atsakydama į Konkurencijos tarybos klausimą, kokiam laipinimo būdui ji teikia prioritetą, nurodė, kad teikia prioritetą keleivių laipinimui panaudojant keleivių terminalo galerijas, nes tai patogiau klientui (išlaikomi aukštesni aptarnavimo standartai), be to, laipinant šiuo būdu, laipinimas vyksta greičiau, taip sumažinamas orlaivio laikas oro uoste. Aviakompanija „FlyLAL Charters“ savo rašte Konkurencijos tarybai nurodė, kad ji teikia prioritetą keleivių įlaipinimo į orlaivį per keleivių terminalo galerijas būdui. Toks keleivių įlaipinimo į orlaivius būdas yra patogesnis keleiviui. Be to, toks keleivių įlaipinimo į orlaivius būdas yra saugesnis nei keleivių laipinimas į orlaivį pasitelkiant keleivių laipinimo trapą arba keleivių laipinimo laiptelius.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad tradicinės aviakompanijos esant galimybei prioritetą teikia keleivių laipinimui per keleivių terminalo galerijas. Tokį paslaugos pasirinkimą nulemia siekiamas aukštesnis keleivių aptarnavimo standartas ir, tokiu atveju, aviakompanijos yra pasirengusios mokėti už keleivių laipinimo paslaugą daugiau nei tokio standarto nesiekiantys konkurentai. Taigi, galima daryti išvadą, kad vadinamoms „tradicinėms“ aviakompanijoms keleivių laipinimo paslauga, naudojant trapus ar laiptelius, nėra tinkamas keleivių laipinimo per galerijas paslaugos pakaitalas. Minėtas keleivių laipinimo į orlaivius būdas šios paslaugos vartotojų požiūriu yra nepakeičiamas pagal keleiviams suteikiamą komforto lygį, keleivių patekimo į orlaivį laiką, bei orlaivio aptarnavimo ir parengimo skrydžiui laiką.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad antžeminių paslaugų teikėjams norint teikti keleivių laipinimo per galerijas paslaugą būtina tam tikra oro uosto infrastruktūra (t.y. pačios galerijos, kurios yra neatsiejama keleivių terminalo dalis), konstatuotina, kad keleivių laipinimo galerijų suteikimas yra išskirtinas į atskirą prekės rinką.

Keleivių terminalo galerijų suteikimo paslauga yra specifinė, nes yra susijusi su prieiga prie tam tikros oro uosto infrastruktūros. Kaip jau buvo minėta, ši paslauga nėra pakeičiama jokia kita oro transporto sektoriaus paslauga. Antžeminių paslaugų teikėjai galerijų suteikimo paslaugos negali gauti iš kitų teritorijų nei tas oro uostas, kuriame tam tikras antžemines paslaugas teikiantis ūkio subjektas vykdo savo veiklą. Kita teritorija ar kito tarptautinio oro uosto infrastruktūra antžeminių paslaugų teikėjas fiziškai negali pasinaudoti, nes antžeminės keleivių laipinimo paslaugos teikimas aviakompanijoms ir su jos teikimu susijusių paslaugų gavimas yra tiesiogiai susijęs su konkretaus oro uosto, kuriame nusileido aviakompanijos orlaivis, teritorija.

Dėl išdėstytų priežasčių geografiniu požiūriu Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra laikytinas keleivių terminalo galerijų suteikimo geografine rinka.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, dominuojanti padėtis suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją. Pagal Konkurencijos tarybos 2000-05-17 nutarimu Nr. 52 patvirtintus Konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl dominuojančios padėties nustatymo vienpusė lemiama įtaka suprantama kaip ūkio subjekto galimybė veikti atitinkamoje rinkoje pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, tiekėjų ar pirkėjų ir galiausiai nuo vartotojų, darant poveikį prekių kainoms, įėjimo į rinką galimybėms ir kitoms veiklos sąlygoms, dėl ko veiksmingai ribojama konkurencija toje rinkoje.

VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto įstatų 1 punkte įvardinta, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra iš valstybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto įstatų 8 punkte nurodyta, jog šios įmonės tikslas yra teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant Tarptautinį Vilniaus oro uostą ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Tokiu būdu VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui yra pavesta administruoti ir valdyti oro uosto infrastruktūrą, taip pat koordinuoti ir kontroliuoti įvairių minėtame oro uoste veikiančių įmonių veiklą, užtikrinti aviacijos saugumą. Visiems ūkio subjektams, vykdantiems savo ūkinę veiklą Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje, įskaitant aviakompanijas ir antžeminių paslaugų teikėjus, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas teikia įvairias paslaugas, susijusias su oro uosto infrastruktūros eksploatavimu.

VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas patikėjimo teise valdo keleivių terminalą, 6 galerijas bei kitus oro uosto infrastruktūros objektus. Kitų ūkio subjektų, galinčių suteikti galerijas keleivių laipinimui, Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nėra. Antžeminių paslaugų teikėjai, aviakompanijoms tiekiantys rampos paslaugas, įskaitant ir keleivių laipinimą per keleivių terminalą, galerijas nuomojasi pagal su VĮ Tarptautiniu Vilniaus oro uostu sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Keleivių terminalo galerijų suteikimo paslauga yra būtina ūkio subjektams, norintiems teikti rampos paslaugą – keleivių laipinimą, kai šis vykdomas per keleivių terminalą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad keleivių terminalo galerijų suteikimo paslaugas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste teikia tik VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas ir alternatyvų gauti šias paslaugą iš kito šios paslaugos teikėjo ar kitos teritorijos ūkio subjektai, teikiantys ar ketinantys pradėti rampos paslaugų teikimo veiklą, neturi. Taigi, šios paslaugos teikimo rinkoje VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas tiesiogiai nesusiduria su konkurencija, todėl pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 11 dalies nuostatas užima dominuojančią padėtį šios paslaugos teikimo rinkoje. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto užimama dalis keleivių terminalo galerijų suteikimo rinkoje sudaro 100 proc.

Konkurencijos įstatymas nedraudžia ūkio subjektams užimti dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, tačiau yra draudžiama piktnaudžiauti užimama dominuojančia padėtimi. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 9 straipsniu, draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant ir tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą. Europos Komisijos praktikoje taikant analogišką draudimą, įtvirtintą Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio a punkte, nesąžiningomis prekybos sąlygomis buvo pripažinti įvairūs dominuojančio ūkio subjekto sutartiniai reikalavimai, kuriais buvo siekiama „pririšti“ klientus, tokiu būdu eliminuojant ar ribojant konkurenciją⁴.

Nagrinėjamu atveju VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakė suteikti UAB „Baltic ground services“ galerijų suteikimo paslaugą atskirai nuo kitos susijusios, tačiau savarankiškos orlaivio stūmimo nuo galerijos paslaugos. Toks VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto elgesys pasireiškė keletu veiksmų. UAB „Baltic ground services“ galerijų suteikimo bei orlaivio stūmimo nuo galerijos paslaugas pirko iš VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto kasmet atnaujinamos sutarties pagrindu nuo 2006 m. pradžios. 2007 m. liepos mėn. ši bendrovė kreipėsi į VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą dėl šių dviejų paslaugų kainų atskyrimo bei nurodė apie ketinimą savarankiškai vykdyti orlaivių stūmimą nuo galerijos nuosavu vilkiku. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakė sudaryti tokią galimybę 2007-08-22 rašte nurodydamas, kad orlaivio nustūmimas nuo galerijų yra neatskiriamas galerijos darbo technologinis procesas, kurį savo turima technika atliks VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Šiuo savo veiksmu VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas primetė UAB „Baltic ground services“ galerijų suteikimo paslaugos įsigijimo sąlygą - būtiną dar vienos, t.y. orlaivio stūmimo nuo galerijos, paslaugos įsigijimą. Vėliau šį savo reikalavimą VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įtvirtino šio nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytais Tvarkos 3 ir 4 punktais bei pakartotinai išreiškė 2008-08-19 raštu, kuriame dar kartą paaiškino apie vykdomą aiškią politiką galerijas suteikti tik kartu su orlaivių stūmimo nuo jų paslauga.

Kaip 2008-12-30 rašte nurodė Civilinės aviacijos administracija, orlaivio stūmimas nuo galerijos ar vilkimas prie jos yra visiškai atskira, savarankiška antžeminė paslauga ir gali būti teikiama atskirai nuo kitų, nors ir susijusių, paslaugų. Galerijos pateikimas ir orlaivio stūmimas nuo galerijos yra dvi atskiros, savarankiškos paslaugos ir gali būti vykdomos atskirų tiekėjų. Technologiškai šios dvi paslaugos yra niekaip nesusijusios, tai du skirtingi baigtiniai procesai vykdomi skirtingų darbuotojų, naudojant skirtingą pagalbinę antžeminę įrangą. Nepertraukiamai (laiko prasme) šios dvi paslaugos taip pat nėra susijusios: orlaivio išstūmimas pradedamas ne tuomet, kai baigus naudoti yra atitraukiama galerija, bet tuomet kai baigiami visi antžeminio aptarnavimo darbai ir orlaivis parengiamas išvykimui. Minėtos paslaugos yra susijusios priežastiniu ryšiu, kadangi panaudojus galeriją visuomet reikalingas orlaivio išstūmimas atgal, nes orlaiviui judėti į priekį trukdo pati galerija, terminalo pastatas ir kitos kliūtys. Civilinės aviacijos administracija pažymėjo, kad Taisyklių 2 priedo 3.6 punkte nurodytas antžemines paslaugas, įskaitant ir orlaivio nustūmimą nuo galerijos, turi teisę teikti 2 bendrovės: UAB „Litcargus“ ir UAB „Baltic ground gervices“. UAB „Litcargus“ neturi savo įrangos (traktoriaus su vairuotoju), todėl paslaugos teikimui įrangą nuomojasi iš kitų bendrovių, dažniausiai iš VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto. UAB „Baltic ground gervices“ minėtos paslaugos teikimui turi viską, įskaitant ir traktorių, todėl paslaugą gali teikti visiškai savarankiškai.

2009-01-26 raštu Konkurencijos taryba pateikė klausimus VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, prašydama paaiškinti, ar orlaivių nustūmimas nuo galerijos galėtų būti vykdomas atskirai nuo galerijos suteikimo ir šias dvi paslaugas galėtų teikti atskiri ūkio subjektai. Taip pat buvo prašoma paaiškinti, kodėl nebuvo sudaryti galimybė UAB „Baltic ground services“ naudoti nuosavą vilkiką teikiant orlaivių nustūmimo nuo galerijos paslaugą. 2009-02-27 rašte VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas trumpai nurodė, kad orlaivio vilkimą ar nustūmimą galima traktuoti kaip atskirą paslaugą, tačiau taip pat pabrėžė, kad orlaivio nustūmimą nuo galerijų galima sujungti su galerijos suteikimo kaina, o šios dvi paslaugos vertintinos kaip vienas su kitu susiję procesai. Aiškinant situaciją, susijusią su Pareiškėjo veikla Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, minėtame rašte nurodoma tik tai, kad galerijų naudojimas vykdomas pagal Tvarką, kurią savo parašais patvirtino ir antžeminio aptarnavimo kompanijos UAB „Baltic ground services“ bei UAB „Litcargus“, papildomai pateikiama nuoroda į bendro darbo su orlaivių vilkikais sąveikos technologijas. Jokių konkretesnių paaiškinimų šiuo klausimu nebuvo pateikta, taigi, galima teigti, kad nagrinėjama galerijos suteikimo paslaugos pardavimo sąlyga niekaip nebuvo pagrįsta ir paaiškinta.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, nebūdamas patvirtintu rampos paslaugų teikėju trečiosioms šalims ir negalėdamas tiesiogiai oro uosto naudotojams (aviakompanijoms) teikti šių paslaugų, neleido Pareiškėjui savarankiškai vykdyti orlaivių stūmimo nuo galerijų, tokiu būdu tarpusavyje susiedamas dvi priežastiniu, bet ne technologiniu ryšiu susijusias paslaugas. Įsigydamas galerijos suteikimo paslaugą, Pareiškėjas buvo priverstas įsigyti ir vilkiko suteikimo paslaugą, nors tam nebuvo jokios objektyvios būtinybės. Europos Komisija Frankfurt Airport byloje nurodė⁵, jog oro uostą valdanti bendrovė (oro uosto operatorius) privalo įgyvendinti savo organizacines teises, laikydamasi konkurencijos taisyklių. Šiuo atveju tas pats reikalavimas turi būti taikomas VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui. Suteikdamas galimybę naudotis tam tikra oro uosto infrastruktūra tik prisiėmus papildomus įsipareigojimus dėl orlaivio stūmimo nuo galerijos paslaugos įsigijimo, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pažeidė šį reikalavimą, kadangi tokiu būdu nepagrįstai apribojo UAB „Baltic ground services“ galimybes laisvai veikti, teikiant antžemines paslaugas aviakompanijoms. Toks VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto elgesys vertintinas kaip tiesioginis nesąžiningų paslaugos teikimo sąlygų primetimas, pažeidžiantis Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimus.

Pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, o pagal 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą turi teisę skirti piniginę baudą.

Nagrinėjamu atveju atitinkamų įpareigojimų skyrimas nėra tikslingas, kadangi nuo 2009-04-01 pažeidimas buvo nutrauktas, t.y. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas raštu informavo Konkurencijos tarybą bei pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nuo 2009-04-01 nebeteiks orlaivių stūmimo nuo galerijų paslaugos, bei pateikė naujus galerijų suteikimo paslaugos įkainius. Tai, kad Konkurencijos įstatymu draudžiami veiksmai buvo nutraukti, patvirtino ir Pareiškėjas.

Dėl skirtinos baudos konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti VĮ Tarptautinį Vilniaus oro uostą nuo piniginės baudos, remiantis Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi. Nors ši nuostata neteko galios nuo 2009-04-25, tačiau ji dar galiojo, kai VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas nutraukė Konkurencijos įstatymo 9 straipsniu draudžiamus veiksmus. Remiantis Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi⁶, dominuojantis ūkio subjektas, įvykdęs draudžiamus veiksmus, numatytus šio įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šiuos pažeidimus, esant visoms šioms sąlygoms:

1) ūkio subjektas pateikia visą informaciją, reikalingą piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimui, ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo metu;

2) ūkio subjekto padaryti draudžiami veiksmai nesukėlė esminės ir nepataisomos žalos kitų ūkio subjektų ar visuomenės interesams;

3) ūkio subjektas savo valia nutraukia draudžiamus veiksmus ir pateikia šių veiksmų nutraukimo įrodymus iki tyrimo pabaigos;

4) ūkio subjektas savo valia atlygina draudžiamais veiksmais padarytą žalą bei pateikia žalos atlyginimo įrodymus iki tyrimo pabaigos.

Atsižvelgus į šio nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytas aplinkybes bei į bylos medžiagą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įvykdė atleidimui nuo baudos keliamus reikalavimus. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas pateikė visą Konkurencijos tarybos prašomą informaciją ir bendradarbiavo tyrimui aktualiais klausimais. Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, t.y. į tai, kad kartu su galerijų suteikimo paslauga reikalauta įsigyti orlaivių stūmimo nuo galerijos paslauga nėra didelės svarbos antžeminė paslauga (ypač atsižvelgiant į šios paslaugos kainą⁷ bei į VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto pajamas už orlaivių vilkimo/stūmimo paslaugų teikimą⁸), taip pat į tai, kad pats Pareiškėjas nurodė neturintis jokių pretenzijų nuo 2009-04-01, galima pagrįstai konstatuoti, jog VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmai nesukėlė esminės žalos kitų ūkio subjektų ar visuomenės interesams. Dvi nagrinėtas paslaugas susieję VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmai buvo nutraukti praėjus labai trumpam laikotarpiui nuo tyrimo pradėjimo, t.y. jau 2009-02-23 raštu Konkurencijos taryba buvo informuota, jog nuo 2009-04-01 VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas atsisakys orlaivių stūmimo ir vilkimo prie keleivių laipinimo galerijų veiklos, buvo pateikti ir atitinkamus elgesio pasikeitimus patvirtinantys įrodymai, aptarti šio nutarimo aprašomojoje dalyje. Įvertinus UAB „Baltic ground services“ pateiktą nuomonę apie VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto veiksmų vertinimą, o taip pat visas kitas aplinkybes susijusias su nagrinėjamu pažeidimu bei jo nutraukimu, yra pagrindas teigti, kad tenkinama ir ketvirtoji atleidimo nuo baudos sąlyga.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 43 straipsnio 2 dalimi,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas, primesdama nesąžiningas galerijų suteikimo paslaugos įsigijimo sąlygas (parduodama šią paslaugą tik kartu su orlaivių stūmimo nuo galerijų paslauga), pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 punkto reikalavimus;

2. Atleisti Valstybės įmonę Tarptautinį Vilniaus oro uostą nuo baudos.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas