DĖL VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PRIEŽIŪROS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VEISLININKYSTĖS SUBSIDIJUOJAMŲ PRIEMONIŲ KOMISIJOS VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 2 DALIES NUOSTATOMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių: Vytauto Kavaliausko, Jono Rasimavičiaus;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos valstybės tarnautojams: Marijanai Skarulienei, Jurgitai Brėskytei, Dariui Jušinskui;

proceso šalims: UAB „Litgenas“ atstovams: Gintarui Kascėnui, Mariui Juoniui; Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams: Kęstučiui Juozui Saikevičiui, Arūnui Šileikai, Jurgitai Šileikienei;

viešajame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

Tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos 2005 m. sausio 27 d. nutarimu Nr.1S-10, UAB „Litgenas“ pareiškimo pagrindu. Pareiškėja teigė, kad Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisija (toliau - Komisija) 2004-05-11 posėdyje skirstydama subsidijas veislininkystės priemonėms pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2004 m. subsidijuojamoms priemonėms iš gyvulių veislininkystės programos buvo skirta 5,3 mln. litų (tyrimo byla, 8 l.). Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Litgenas“ buvo pateikusi paraišką Komisijai dėl paramos veislininkystės darbams ir paslaugoms. 2004-05-11 posėdyje Komisija išnagrinėjo ūkio subjektų paraiškas ir paskirstė visas subsidijuojamoms priemonėms skirtas lėšas (tyrimo byla, 13 l.). UAB „Litgenas“ paraiška nebuvo patenkinta, o posėdžio protokole, kurio, kartu su priedais, pagrindu subjektams buvo skiriamos piniginės lėšos, toks sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad ši įmonė yra privati ir skyrus subsidiją nebus didinamas valstybės kapitalas (tyrimo byla, 8 l.). VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“, kuri, kaip ir UAB „Litgenas“, gamina ir parduoda gyvulių spermą Lietuvos Respublikos teritorijoje (tyrimo byla, 18 l., 32 l., 38 l.), buvo skirta 250000 Lt subsidija (tyrimo byla, 10 l.).

Klausimą Konkurencijos tarybos posėdyje pristačiusi tyrimą atlikusi Konkurencijos tarybos įgaliota pareigūnė pateikė tyrimo išvadas, kuriose nurodė, kad Komisija 2004 m. gegužės 11 d. priimdama sprendimą dėl veislininkystės priemonių rėmimo pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Posėdyje dalyvavę UAB „Litgenas“ atstovai teigė, jog sutinka su tyrimo išvadomis, taip pat prašė įpareigoti Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą pašalinti pažeidimo pasekmes panaikinant neteisėtą sprendimą bei nustatyti įpareigojimą Žemės ūkio ministerijai arba Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai imtis priemonių, kad ateityje skirstant paramą ūkio subjektai nebūtų diskriminuojami ir nebūtų pažeidžiamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai teigė, kad UAB Litgenas“ subsidija nebuvo skirta, nes ji daugiausia gamina ir naudoja iš Vokietijos įvežtų reproduktorių arba iš kitų užsienio šalių nupirktą spermą, o Komisija turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Seimo kaimo reikalų komiteto 2004 m. sausio 28 d. sprendimo Nr.4 „Dėl gyvulių veislininkystės būklės ir perspektyvų Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą“ 4.3 punktą, pagal kurį Tarnyba turi „užtikrinti valstybinės gyvulių veislininkystės funkcionavimą ES konkurencijos sąlygomis, saugoti ir propaguoti nacionalines gyvulių veisles bei genetinius išteklius“.

Taip pat teigė, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 1 punktu nustatyta, kad valstybės turto investavimas arba perdavimas didinant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą galimas, jei valstybė yra jų dalyvė, o pagal Žemės ūkio ministro 2003-02-26 d. įsakymu Nr.3D-69 patvirtintų Ministerijos vykdomų programų subsidijuojamų priemonių įgyvendinimui skirtų lėšų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 7 punkto 2 pastraipą į sąmatos projektą įtraukiami tik tie subsidijuojamų priemonių įgyvendinimo projektai, dėl kurių yra akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių sutikimai investuojama suma per ministerijos nustatytą terminą padidinti įstatinį kapitalą, išleistas akcijas perduodant valstybės nuosavybėn. Nurodė, kad UAB „Litgenas“ nėra valstybės įstatinio kapitalo dalyvė, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 21 straipsnis Žemės ūkio ministerijai suteikia teisę nustatyti gyvulių veislininkystės rėmimo tvarką, todėl Komisija, neskirdama paramos investicijoms, teisės normų nepažeidė.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti. Tai - priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ar savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

a) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

b) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

c) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Komisija, 2004-05-11 posėdyje priimdama sprendimą dėl veislininkystės priemonių rėmimo, neskyrė subsidijos UAB „Litgenas“, motyvuodama tuo, kad įmonė yra privati ir skyrus subsidiją nebus didinamas valstybės kapitalas. Tuo tarpu VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“, kuri konkuruoja su UAB „Litgenas“ gaminant ir parduodant gyvulių spermą Lietuvos Respublikos teritorijoje, subsidija buvo skirta. Atsižvelgusi į tai, Konkurencijos taryba konstatuoja, kad UAB „Litgenas“ buvo diskriminuojama.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis draudžia ne bet kokią diskriminaciją, o tik tą, dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Atsižvelgusi į tai, kad Komisija diskriminavo UAB „Litgenas“, dėl ko ji negavo lėšų, reikalingų privalomai nuo 2004-05-01 spermos ženklinimo technologinei linijai įrengti ir į jos konkurentei VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“ skirtos subsidijos dydį (250000 Lt), Konkurencijos taryba konstatuoja, kad UAB „Litgenas“ galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų.

Nustačius, jog ūkio subjektas buvo diskriminuojamas ir dėl to jam galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimas negalėtų būti konstatuotas tuo atveju, jei skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta įstatymų, kurių reikalavimų vykdymas pateisintų Komisijos veiksmus ir sąlygotų minėtos išimties taikymą. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 21 straipsnis Žemės ūkio ministerijai suteikia teisę nustatyti gyvulių veislininkystės rėmimo tvarką, tačiau tokia tvarka turi nepažeisti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Konkurencijos taryba laiko nepagrįstu Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovų teiginį, kad išimties taikymą sąlygoja Nuostatų 7 punkto 2 pastraipos nuostata, kadangi tai - Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas teisės aktas, o ne įstatymas. Atitinkamai tai taikytina kalbant ir apie Lietuvos Respublikos Seimo kaimo reikalų komiteto 2004 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.4 „Dėl gyvulių veislininkystės būklės ir perspektyvų Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą“. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymo nesąlygoja ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, kadangi 2004-05-11 posėdyje Komisija sprendė dėl veislininkystės priemonių rėmimo, o ne dėl valstybės ar savivaldybės turto investavimo. Remiantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, sprendimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Komisija.

Atsižvelgus į visa tai, konstatuotina, kad Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisija 2004 m. gegužės 11 d. priimdama sprendimą dėl veislininkystės priemonių rėmimo diskriminavo UAB „Litgenas“ ir dėl to pastarajam galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. Tokiais veiksmais Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisija pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Konkurencijos taryba neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą įpareigoti Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą panaikinti Komisijos sprendimą, kadangi jame pasisakyta ne tik dėl UAB „Litgenas“, bet ir dėl kitų ūkio subjektų interesų.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą nustatyti įpareigojimą Žemės ūkio ministerijai arba Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai imtis priemonių, kad ateityje skirstant paramą ūkio subjektams ūkio subjektai nebūtų diskriminuojami ir nebūtų pažeidžiamas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis, kadangi Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos Konkurencijos tarybai tokios teisės nesuteikia. Be to, ir nesant išankstinių įpareigojimų visi asmenys privalo nepažeisti įstatymuose, įskaitant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, nustatytų draudimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

Pripažinti, kad Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Veislininkystės subsidijuojamų priemonių komisija 2004 m. gegužės 11 d. priimdama sprendimą dėl veislininkystės priemonių rėmimo pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas