Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

DĖL VALSTYBINĖS METROLOGIJOS TARNYBOS VIRŠININKO 2000 M. LIEPOS 5 D. ĮSAKYMO NR.109 ATITIKIMO KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR.VIII-1099 4 STRAIPSNIO 2 DALIES REIKALAVIMAMS

  • 2001 01 18
  • Nutarimo Nr.: 12
  • Nustatytas pažeidimas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba), susidedanti iš
Konkurencijos tarybos pirmininko: R.Stanikūno,
Konkurencijos tarybos narių: A.Klimo, D.Klimašauskienės, Š.Pajarsko, J.Rasimavičiaus,
sekretoriaujant Z.Balsienei,
dalyvaujant
Konkurencijos tarybos administracijai: V.Aleksienei, V.Gliebui, P.Kvietkauskienei, D.Stadalnikienei, J.Šovienei, A.Žegūnaitei,
Akredituotų laboratorijų vadovų asociacijos atstovams: Lietuvos energetikos instituto šiluminių įrengimų tyrimų ir bandymų laboratorijos vadovui A. Pedišiui, AB „Lietuvos energija“ kalibravimo, patikros ir metrologinių tyrimų laboratorijos viršininkui V.Baliukoniui, TŪB „Riana“ kalibravimo laboratorijos vadovui R.Maciulevičiui, P.Giedrio individualios įmonės „Avelana“ kalibravimo laboratorijos vadovui P.Giedriui,
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos viceprezidentui A.Z. Kaminskui,
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (toliau – LPR) atstovui prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės A.V.Gapšiui,
AB „Achema“ gamybos direktoriui A.Giedrai,
Lietuvos Metrologijos tarybos pirmininkui A.Paužai,
Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriui O.Staugaičiui,
Nacionalinio akreditacijos biuro direktorei I.Mikelionienei ir skyriaus vedėjai I.Vasaitienei,
Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vyresniajam patarėjui R.A.Kalkiui,
Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą Dėl Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 2000 m. liepos 5 d. įsakymo Nr.109 atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 4 straipsnio 2 dalies reikalavimams.
Konkurencijos taryba nustatė:
Konkurencijos tarybos 2000 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 102 buvo pradėtas tyrimas dėl Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 2000 m. liepos 5 d. įsakymo Nr.109 atitikimo Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 4 straipsniui.
Tyrimas pradėtas pagal pareiškėjų - Akredituotų laboratorijų vadovų asociacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prašymą įvertinti, ar Valstybinės metrologijos tarnybos 2000 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 109, pagal kurį įgaliojimai atlikti matavimo priemonių patikrą suteikiami akredituotoms laboratorijoms tik tuo atveju, jeigu tokių matavimo priemonių patikros neatlieka valstybės įmonės - metrologijos centrai, neprieštarauja Konkurencijos įstatymui.
Lietuvoje metrologijos sritį reguliuoja Metrologijos įstatymas, Vyriausybės 1998 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 321 ir Valstybinės metrologijos tarnybos, kuri atsakinga už Metrologijos įstatymo įgyvendinimą, įsakymai.
Metrologijos įstatymas nustato matavimų vienovės užtikrinimo šalyje pagrindus, metrologijos sistemos organizacinę struktūrą, reguliuoja valstybės institucijų ir juridinių bei fizinių asmenų santykius, atsirandančius dėl teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių gamybos, prekybos, naudojimo, nuomos ir taisymo.
Metrologijos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad teisė atlikti matavimo priemonių patikrą suteikiama nustatyta tvarka akredituotoms arba įgaliotoms įmonėms, laboratorijoms, o 18 straipsnyje apibrėžta akredituotos laboratorijos sąvoka - tai laboratorijos, nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įteisintos atlikti darbinių matavimo priemonių patikrą ar kalibravimą.
Ūkio subjektų akreditavimą matavimo priemonių kalibravimui atlikti reglamentuoja Atitikties įvertinimo įstatymas, o juos akredituoja ir jų veiklos priežiūrą vykdo Nacionalinis akreditacijos biuras.
Matavimo priemonių patikrai įgaliojimus suteikia Valstybinė metrologijos tarnyba. 1998 m. lapkričio 27 d. šios tarnybos viršininko įsakymu Nr. 184 patvirtintoje „Įgaliojimų atlikti matavimo priemonių patikrą tvarkoje“ numatyta, kad įgaliojimai gali būti suteikti:
2.1. Laboratorijoms (valstybės įmonėms), kurių steigėjas yra Valstybinė metrologijos tarnyba;
2.2. Akredituotoms tam tikrai matavimo priemonių rūšiai ar tipams laboratorijoms, kurių šios srities veiklą reguliuoja ir kontroliuoja Valstybinė metrologijos tarnyba pagal laboratorijos veiklos įstatus ir dvišalę sutartį;
2.3. Išimties tvarka - turinčioms technines galimybes ir kompetenciją laboratorijoms, jeigu jų teikiamos konkrečios paslaugos ūkiui yra reikalingos, o 2.1 p. paminėtos laboratorijos jų neteikia;
2.4. Įmonių, gaminančių matavimo priemones, akredituotoms laboratorijoms - tik savos gamybos matavimo priemonių ir tik pirminę patikrą;
2.5. Poremontinę pirminę patikrą - kompetentingoms šių įmonių metrologinėms laboratorijoms Valstybinės metrologijos tarnybos sprendimu konkrečiai matavimo priemonių rūšiai ar tipams.
2000 m. liepos 5 d. Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko įsakymu Nr. 109 Dėl dalinio „Įgaliojimų atlikti matavimo priemonių patikrą tvarkos“ pakeitimo aukščiau minėtos tvarkos 2.2 punktą papildė nuostata: „jeigu 2.1 p. paminėtos laboratorijos tokių paslaugų neteikia“, kas suteikia pirmenybę teikti matavimo priemonių patikros paslaugas valstybės įmonėms - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio metrologijos centrams ir reiškia, kad akredituotos tam tikrai matavimo priemonių rūšiai ar tipams laboratorijos galės vykdyti patikrą tik tokių matavimo priemonių, kurių patikros neatlieka minėti metrologijos centrai.
Tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai padarė šias išvadas:
1. Valstybinės metrologijos tarnybos teiginys, kad akredituotos kalibravimo laboratorijos, atlikusios matavimo priemonių kalibravimą, negali įvertinti šių priemonių tinkamumo tolesniam naudojimui, nes jos yra akredituotos ne pagal patikros o kalibravimo metodikas, nėra pagrįstas.
Kaip rodo tarptautinė praktika, kitų etalono ir matavimo priemonės rodmenų sulyginimo būdų, apart kalibravimo, nėra. Kaip kalibravimui, taip ir patikrai naudojama ta pati įranga, tie patys metodai. Kitų metodų kol kas nėra žinoma, todėl ir jų patikrą atlikti kitais metodais neįmanoma. Vienintelis skirtumas: kalibruojami taškai ir kalibruojamame taške atliekamų matavimų kiekis. Patikros atveju tai konkrečiai nurodoma patikros metodikoje, kalibravimo atveju - laboratorija gali pasirinkti kalibruojamus taškus ir pati nustatyti matavimų kiekį kiekviename taške.
Pažymėtina, kad šiuo metu akredituotos kalibravimui laboratorijos vykdo matavimo priemonių patikrą, t.y., įvertina matavimo priemonių tinkamumą.
2. Pagal Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos dokumentą ID5, reglamentuojantį matavimų sieties schemas, matavimų vienovė užtikrinama kalibravimo būdu perduodant fizikinio dydžio vienetą sieties seka nuo aukščiausio lygmens etalonų iki matavimo priemonių (tarp jų ir tų, kurioms taikoma patikra). Tokiu būdu, patikra sieties sekoje užima patį žemiausią lygmenį, todėl ne patikros o kalibravimo būdu užtikrinama matavimų vienovė valstybėse.
3. Matavimo priemonių patikros ir kalibravimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai vykdo ūkinę veiklą. Dabartiniu metu matavimo priemonių patikrai įgaliojimus turi 26 ūkio subjektai, iš kurių 19 yra akredituoti Nacionaliniame akreditacijos biure. Jų teikiamose paslaugose matavimo priemonių patikra sudaro virš 99 procentų. Įgyvendinus Valstybinės metrologijos tarnybos sprendimą, laboratorijų veikla bus žymiai apribota, kai kurios jų bus priverstos atsisakyti šios veiklos.
4. Metrologijos įstatymas nenumato riboti konkurenciją matavimo priemonių patikros rinkoje. Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad teisė atlikti matavimo priemonių patikrą suteikiama nustatyta tvarka akredituotoms arba įgaliotoms įmonėms, laboratorijoms. Įstatyme išimtinė teisė vykdyti matavimo priemonių patikrą valstybės įmonėms nenumatyta.
Tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos pareigūnai Konkurencijos tarybai pasiūlė: pareikalauti, kad Valstybinė metrologijos tarnyba panaikintų 2000 m. liepos 5 d. įsakymą Nr.109 „Dėl dalinio „Įgaliojimo atlikti matavimo priemonių patikrą tvarkos“ pakeitimo“, ir įpareigoti Valstybinę metrologijos tarnybą per dvi savaites nuo Konkurencijos tarybos nutarimo šiuo klausimu įsigaliojimo dienos informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo įvykdymą.
Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs Akredituotų laboratorijų vadovų asociacijos atstovas P.Giedrys teigė, kad sutinka su tyrimo išvadomis ir paaiškino, kad, jo nuomone, minėtas Metrologijos tarnybos įsakymas pažeidžia Metrologijos įstatymą ir Konkurencijos įstatymą. Metrologijos įstatymo 18 str. nenumato Metrologijos centrų išskirtinumo vykdant matavimo priemonių patikrą. Šiuo įsakymu Metrologijos tarnyba pasisavino kitos institucijos teises, nes teisė akredituoti laboratorijas yra suteikta Nacionaliniam akreditacijos biurui.
Akredituotų laboratorijų asociacijos atstovas A.Pedišius paaiškino, kad Lietuvos energetikos instituto šiluminių įrengimų tyrimų ir bandymų laboratorija vykdo patikrą nuo 1998 m. A.Pedišius paaiškino, kad jis buvo darbo grupės, rengusios Metrologijos įstatymą, vadovas. Jo nuomone, patikra kaip metrologijos veiksmas negali būti priešpastatomas kalibravimui. Patikra vykdoma pagal instrukcijas, jos metu nereikia įvertinti neapibrėžties, todėl jos vykdymui nereikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tuo tarpu kalibravimas - tai veiksmas, kada vykdoma patikra ir įvertinama neapibrėžtis. A.Pedišiaus nuomone, ateityje metrologijos sistemoje mažės privalomos metrologijos dalis ir didės neprivalomos metrologijos dalis. A.Pedišiaus nuomone, minėto įsakymo atsiradimą galėjo paskatinti ir tam tikras Metrologijos centrų „spaudimas“.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos viceprezidentas A.Z.Kaminskas paaiškino, kad su tyrimo išvadomis sutinka ir akcentavo, jog minėtame Metrologijos tarnybos viršininko įsakyme numatyta nuostata suteikti įgaliojimus akredituotoms laboratorijoms atlikti patikrą tik tada, kai tokios patikros neatlieka valstybinės įmonės - metrologijos centrai, sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas ir pažeidžia Konkurencijos įstatymą.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas A.V.Gapšys pareiškė, kad su tyrimo išvadomis sutinka.
Nacionalinio akreditacijos biuro direktorė I.Mikelionienė sutiko su tyrimo išvadomis ir paaiškino, kad biuras, akredituodamas atitikties įvertinimo įstaigas, vadovaujasi Lietuvos standartais, perimtais Europos bei tarptautiniais standartais. Akredituojamos kalibravimo laboratorijos turi atitikti LST EN 45001 reikalavimus, o nuo 2000 01 01 LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus. Patikros laboratorijoms, kaip metrologinėms laboratorijoms, reikalavimai nėra nustatyti jokiais tarptautiniais ar Europos standartais. Atlikti matavimo priemonės patikrą, neatlikus kalibravimo, nėra galimybės, kadangi tik kalibravimo būdu gaunami rezultatai vėliau patikros metu yra įvertinami. Matų ir matavimo priemonių realiosios vertės nustatomos lyginant darbinės matavimo priemonės ar mato rodmenis su etaloninėmis vertėmis - kalibruojant. Kitokia procedūra realiųjų verčių nustatymui metrologijos praktikoje nėra žinoma ir taikoma. Tiek kalibravimui, tiek ir patikrai naudojama ta pati įranga, tie patys metodai. Skirtumas tas, kad kalibravimo rezultatai pateikiami kartu su suskaičiuota matavimo neapibrėžtimi ir paprastai neįvertinamas matavimo priemonės tinkamumas (atitiktis nustatytiems reikalavimams), o patikros atveju visada reikalaujama jos tinkamumo įvertinimo ir nereikalaujama skaičiuoti matavimo neapibrėžtį. Akredituotos kalibravimo laboratorijos gali įvertinti kalibruotų matavimo priemonių tinkamumą. Tai numato Europos akreditacijos organizacijos dokumentai: EA-4/01 bei Lietuvos standartu perimtas tarptautinis standartas LST EN ISO/IEC 17025. Laboratorijų darbuotojų sugebėjimas įvertinti kalibravimo rezultatus įvertinamas laboratorijų akreditavimo metu.
Valstybinės metrologijos tarnybos direktorius O.Staugaitis pabrėžė, kad minėtu įsakymu nei Metrologijos, nei Konkurencijos įstatymai nebuvo pažeisti ir paaiškino, kad šiuo atveju reikia kalbėti ne apie tai, kas turi kompetenciją atlikti patikrą, bet apie tai, kaip teisiškai yra reglamentuojamas matavimo priemonių patikros vykdymas. Metrologijos įstatymas reglamentuoja tik teisinės metrologijos klausimus. Kalibravimas yra pramoninės metrologijos sritis ir todėl tai nėra Metrologijos įstatyme reglamentuota. Metrologijos įstatymo 12 str. nurodyta, kad teisė atlikti patikrą suteikiama akredituotoms laboratorijoms ir tai gali būti suprantama vienareikšmiškai - akredituotoms patikros laboratorijoms, o tokių laboratorijų Lietuvoje kol kas nėra. Vienas iš pagrindinių teisinės metrologijos veiksmų yra matavimo priemonių patikra. Patikra yra prievartinis veiksmas ir neturi būti konkurencijos objektu. Patikra, skirtingai nuo kalibravimo, atliekama pagal vieningą privalomą metodiką nustatytu periodiškumu ir tuo būdu užtikrinama matavimų vienovė valstybėje. Akredituotoms kalibravimo laboratorijoms, kurios turi įsigijusios brangius įrengimus ir gali atlikti patikrą, Metrologijos tarnyba išduoda įgaliojimus ir su jomis sudaro sutartis atlikti patikrą. Šiuo metu Metrologijos tarnyba yra sudariusi sutartis su 16 akredituotų laboratorijų. O.Staugaitis akcentavo, kad laboratorijos yra akredituotos atlikti kalibravimą, todėl jos ir turi šią funkciją vykdyti. Akredituotų laboratorijų pateikti duomenys, jog 99 procentai jų teikiamų paslaugų yra patikra, O.Staugaičio nuomone, parodo, kad laboratorijos neatlieka funkcijų, kurioms jos akreditavosi ir minimas Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko įsakymas yra reikalingas ir savalaikis. Taip pat O.Staugaitis paaiškino, kad Metrologijos centrai yra save išlaikančios įmonės ir Metrologijos tarnyba yra suinteresuota, kad šios valstybinės įmonės veiktų, atliktų matavimų priemonių patikrą, kuri O.Staugaičio nuomone, turi likti valstybės funkcija.
Konkurencijos taryba konstatavo:
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas ir jo gynimo mechanizmas yra realizuotas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu. Antroji šio straipsnio dalis detalizuoja šį 1 dalyje įtvirtintą principą ir apibrėžia kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti, kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve. Tai teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje matavimo priemonių kalibravimą bei patikrą atlieka valstybinės ir privačios laboratorijos vadovaudamosis Metrologijos įstatymu, bei kitais, poįstatyminiais teisės aktais, kurie nustato vienodas konkurencijos sąlygas visiems ūkio subjektams veikiantiems šioje rinkoje.
2000 m. liepos 5 d. Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko įsakymu Nr. 109 Dėl dalinio „Įgaliojimų atlikti matavimo priemonių patikrą tvarkos“ pakeitimo buvo suteiktos privilegijos teikti matavimo priemonių patikros paslaugas valstybinėms įmonėms - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio metrologijos centrams, tuo tarpu sudarytos diskriminacinės sąlygos ne valstybinėms, akredituotoms tam tikrai matavimo priemonių rūšiai ar tipui, laboratorijoms. Pastarosioms suteikta teisė vykdyti patikrą tik tokių matavimo priemonių, kurių patikros neatlieka minėti metrologijos centrai. Tokio sprendimo pasėkoje atsirado konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.
Valstybinė metrologijos tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, įskaitant teisės aktų priėmimą, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei vienodas konkurencijos sąlygas visiems rinkos dalyviams. Nėra pagrindo manyti, kad konkurencijos ribojimai, nustatyti Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko įsakyme, yra būtini įgyvendinant Metrologijos įstatyme, reglamentuojančiame metrologijos sritį, numatytus tikslus ir uždavinius ir kad be šių ribojimų Valstybinė metrologijos tarnyba negalėtų atlikti jai pavestų funkcijų. Metrologijos įstatymas nenumato išimčių, kad Konkurencijos įstatymas neturėtų būti taikomas šiame ūkinės veiklos sektoriuje.
Remdamasi išdėstytu, Konkurencijos taryba daro išvadą, kad Valstybinės metrologijos tarnybos viršininko 2000 m. liepos 5 d. įsakymas Nr.109 „Dėl dalinio „Įgaliojimo atlikti matavimo priemonių patikrą tvarkos“ pakeitimo“ neatitinka Konkurencijos įstatymo Nr.VIII-1099 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Konkurencijos taryba nutarė:
1. Pareikalauti, kad Valstybinė metrologijos tarnyba panaikintų 2000 m. liepos 5 d. įsakymą Nr.109 „Dėl dalinio „Įgaliojimo atlikti matavimo priemonių patikrą tvarkos“ pakeitimo“, kaip neatitinkantį Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
2. Įpareigoti Valstybinę metrologijos tarnybą per dvi savaites nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įsigaliojimo dienos informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo įvykdymą.
 
TARYBOS PIRMININKAS RIMANTAS STANIKŪNAS