DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMŲ PERKANT DERATIZACIJOS PASLAUGAS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių: Sigito Cemnolonskio, Jono Rasimavičiaus, Jūratės Šovienės, Vytauto Kavaliausko;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Medeinai Augustinavičienei, Andriui Sinkevičiui, Elonui Šatui, Erikai Lukšei; Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Viešųjų pirkimų tarnyba) atstovui Vaidotui Jakštui; UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ atstovei Aleksandrai Sadauskienei;

nedalyvaujant proceso šalių: Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Dezinfa“ atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką šios proceso šalys buvo informuotos registruotais laiškais;

viešame bylų nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų perkant deratizacijos paslaugas atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnyba 2008 m. vasario 29 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama nustatyti, ar Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 1-209 „Dėl pavedimo UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias paslaugas“ (toliau – Sprendimas Nr. 1-209) atitinka Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, šiuo Sprendimu galimai neteisėtai suteiktos privilegijos UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (toliau – Bendrovė, Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis) kitų ūkio subjektų, galinčių teikti analogiškas paslaugas Savivaldybei ir mažesniais įkainiais, atžvilgiu.

Atsižvelgusi į Viešųjų pirkimų tarnybos rašte išdėstytas aplinkybes, Konkurencijos taryba 2008 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 1S-37 pradėjo tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų perkant deratizacijos paslaugas atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Tyrimo metu buvo nagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys visuomenės sveikatos priežiūros, t.y. privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo, organizavimą. Taip pat analizuota iš Viešųjų pirkimų tarnybos, Savivaldybės bei ūkio subjektų gauta informacija.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. vasario 9 d. Savivaldybės administracija pradėjo vykdyti deratizacijos paslaugų Vilniaus mieste viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu (toliau – Konkursas). Kaip numatyta Konkurso sąlygose,¹ patvirtintose 2007 m. sausio 22 d., Savivaldybės administracija numatė pirkti deratizacijos (graužikų kontrolės) paslaugas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinta „Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) tvarka“ (toliau – Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarka) deratizacija (graužikų kontrolė) apibrėžiama kaip priemonių kompleksas, apimantis graužikų stebėjimą, atbaidymą, naikinimą, naudojant chemines ir mechanines priemones. Tai – vienas iš užkrečiamųjų ligų sukėlėjų naikinimo būdų, kuris priskiriamas privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo paslaugoms (Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarkos 1, 4 punktai), o šios – visuomenės sveikatos priežiūros veiklos sričiai (Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pažymėtina, kad įmonių, įstaigų, organizacijų administracijos savo objektuose privalo organizuoti deratizacijos darbus pagal sudarytas sutartis su juridiniais asmenimis, kurie yra šiai veikliai licencijuoti. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo paslaugas (tarp jų ir deratizacijos) visoje Lietuvoje turėjo teisę teikti 48, o Vilniuje – 9 (Bendrovė, UAB „Dezinfa“ ir kt.) ūkio subjektai.

Nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2007 m. liepos 18 d. gavo Savivaldybės administracijos prašymą sutikti, kad būtų nutrauktos Konkurso pirkimo procedūros, kadangi į Savivaldybės biudžetą nebuvo surinktos planuojamos pajamos, todėl Savivaldybės administracija neturi pakankamai lėšų perkamoms deratizacijos paslaugoms įsigyti. Prašymas pateiktas po 2007 m. balandžio 16 d. įvykdytos vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūros, kai Savivaldybės administracijai tapo žinomi dalyvių (Konkursui pasiūlymus pateikė du dalyviai – UAB „Dezinfa“, pasiūlydama 0,09 Lt/ m² kainą ir Bendrovė su 0,11 Lt/ m² pasiūlymu) pasiūlyti deratizacijos paslaugų įkainiai². Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi Savivaldybės administracijos pateiktą prašymą, nesutiko, kad būtų nutrauktos Konkurso procedūros bei informavo, kad toks veiksmas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) įtvirtintiems tikslams (sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas), bei pažeistų tiekėjo teisėtą interesą sudaryti pirkimo sutartį, kadangi Savivaldybės administracija, remdamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis pirkimo sąlygomis, galėjo sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju, pasiūliusiu mažiausią paslaugos įkainį³.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Savivaldybės administracija 2007 m. gruodžio 10 d. raštu informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, kad Konkursas laikomas baigtu, pasibaigus dalyvių pasiūlymų galiojimo laikui⁴. Tačiau 2008 m. sausio 30 d. Viešųjų pirkimų tarnyba gavo Savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodoma, kad Savivaldybės taryba priėmė teisės aktą dėl privalomųjų deratizacijos paslaugų teikimo⁵.

Nustatyta, kad Savivaldybės taryba Sprendimu Nr. 1-209 nusprendė: 1) pavesti Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stočiai teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas Vilniaus mieste; 2) patvirtinti privalomosios deratizacijos paslaugos įkainį – 0,12 Lt/ m²; 3) įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių įgalioti Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorių pasirašyti deratizacijos paslaugų pirkimo sutartį, o Bendrovės direktorių vykdyti viešuosius pirkimus vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu; 4) nustatyti, kad padidėjus paslaugų savikainai dėl infliacijos arba pasikeitusių mokesčių, arba medžiagų ar darbo sąnaudų pabrangimo daugiau kaip 10 procentų, privalomosios deratizacijos paslaugos įkainis indeksuojamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Minėto Savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. 1-209 pagrindu 2007 m. rugsėjo 27 d. Savivaldybės administracija su Bendrove pasirašė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0) (toliau – Sutartis). Iš Sutarties sąlygų matyti, kad Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis įsipareigojo pagal Savivaldybės administracijos nurodymus teikti privalomąsias paslaugas, kad Sutartis galioja dvejus metus paslaugas pradedant teikti nuo 2007 m. spalio 1 d.

Konkurencijos tarybai paprašius pateikti paaiškinimus, kuo remiantis buvo priimtas Sprendimas Nr. 1-209 ir sudaryta Sutartis dėl deratizacijos paslaugų pirkimo neskelbiant konkurso ir mokant 0,12 Lt/ m² įkainį, Savivaldybės administracija savo 2008 m. birželio 3 d. rašte nurodė, kad Sprendimas Nr. 1-209 buvo priimtas vykdant Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos 2007 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio metu priimtą nutarimą, o paslaugos įkainis buvo paliktas galioti toks, kaip ir ankstesniųjų metų sutartyje dėl deratizacijos paslaugų teikimo⁶.

2008 m. birželio 19 d. Konkurencijos tarybos protokoliniu nutarimu Nr.3S-26 tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų perkant deratizacijos paslaugas atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams buvo baigtas.

Tyrimo išvados, siūlančios 2007 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1-209 „Dėl pavedimo UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias paslaugas“ pripažinti pažeidžiančiu Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, buvo išsiųstos proceso šalims savo nuomonei pateikti.

Savivaldybė nuomonės apie atliktą tyrimą nepateikė, taip pat nedalyvavo ir 2008 m. spalio 2 d. viešame bylos nagrinėjimo posėdyje, tačiau informavo, kad Savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos posėdyje buvo nutarta pavesti Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui parengti Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 1-209 „Dėl pavedimo UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias paslaugas“ pripažinimo netekusiu galios bei parengti naujo viešo deratizacijos paslaugų pirkimo dokumentus⁷.

Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis taip pat nepateikė pastabų dėl atlikto tyrimo, tačiau savo 2008 m. liepos 10 d. rašte⁸ nurodė, kad, Bendrovės nuomone, konkurso sąlygos buvo parengtos tendencingai, be to, nebuvo sukonkretintos galimų paslaugų teikimo vietos, dėl to galėjo būti numatytos ir skirtingos kainos. Taip pat nurodė, kad Konkursas vyko labai pavėluotai, epidemiologiniu atžvilgiu susidarė grėsminga situacija, todėl reikėjo priimti skubų sprendimą. Tokios nuomonės Bendrovė laikėsi ir Konkurencijos tarybos 2008 m. spalio 2 d. viešame bylos nagrinėjimo posėdyje. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas viešame bylos nagrinėjimo posėdyje pritarė tyrimo išvadoms.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti. Tai – priėmimas teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ar savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Siekiant įvertinti, ar dėl Savivaldybės tarybos priimto Sprendimo Nr. 1-209 bei jo pagrindu pasirašytos Sutarties atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, taip pat sprendžiant klausimą dėl Bendrovės privilegijavimo kitų ūkio subjektų atžvilgiu, svarbu nustatyti, kokiai atitinkamai rinkai yra ar gali būti daromas poveikis. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis nurodo, kad atitinkama prekės (paslaugos) rinka laikoma visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

Tais atvejais, kai tyrimo objektas yra tam tikras konkretus valstybės valdymo ar savivaldybės institucijos sprendimas dėl prekių (paslaugų) įsigijimo, visų pirma reikėtų atsižvelgti į tai, dėl kokių (prekių) paslaugų teikimo ūkio subjektai galėjo ir turėjo varžytis tarpusavyje, tačiau tokia galimybė jiems buvo apribota priėmus atitinkamą valstybės valdymo ar savivaldos institucijos sprendimą.

Kaip jau minėta aukščiau, Sutartimi Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis įsipareigojo pagal Savivaldybės administracijos nurodymus teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas, kurias, vadovaujantis Privalomo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo tvarka sutartiniais pagrindais ar vienkartine paraiška turi teisę atlikti nustatyta tvarka šiai veiklai licencijuoti juridiniai asmenys. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Savivaldybė Sprendimu Nr. 1-209 daro įtaką deratizacijos kaip privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veiklai.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad geografinė teritorija (geografinė rinka) – tai teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Privalomąsias deratizacijos paslaugas gali siūlyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys ūkio subjektai, turintys įstatymų nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą (licenciją). Savivaldybių atskirų sutikimų ar leidimų šių paslaugų teikimui savivaldybės teritorijoje nereikia. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, nagrinėjant Savivaldybės Sprendimą Nr. 1-209, susijusį su deratizacijos paslaugų teikimu, atitinkama teritorija (geografine rinka) laikytina Lietuvos Respublikos teritorija. Netgi apibrėžus geografinę rinką siauriau – kaip lokalinę Vilniaus miesto – pažeidimo esmė liktų ta pati.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjama atitinkama rinka yra deratizacijos paslaugų teikimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, šioje atitinkamoje rinkoje konkurentais laikytini ūkio subjektai, kurie teikia ar gali teikti deratizacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje.

Savivaldybės taryba, be konkurso ar kitos konkurencingos procedūros suteikusi išimtinę teisę Bendrovei teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas ir tuo pagrindu sudariusi Sutartį, privilegijavo šią įmonę kitų ūkio subjektų, galinčių teikti Savivaldybei analogiškas paslaugas, o remiantis turima informacija, net ir mažesniais įkainiais, atžvilgiu.

Tokia išvada darytina dėl to, kad Sprendimas Nr. 1-209 yra skirtas konkrečiam ūkio subjektui, tai aiškiai nurodant ir pačiame jo pavadinime („Dėl pavedimo UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias paslaugas“). Be to, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Bendrovė nebuvo vienintelė įmonė, galėjusi teikti privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos) paslaugas. Ta pačias paslaugas, pvz., gali teikti UAB „Dezinfa“, kuri, be kita ko, buvo pateikusi mažiausios kainos (0,09 Lt/ m²) pasiūlymą Savivaldybės administracijos organizuotam, tačiau nutrauktam Konkursui.

2007 m. rugsėjo 12 d. Savivaldybės tarybai priėmus Sprendimą Nr. 1-209, o vėliau jo pagrindu sudarius Sutartį, buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamoje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams siūlyti savo paslaugas. Savivaldybė neįvertino, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinka yra konkurencinga ir dėl teisės teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas turi būti varžomasi. Nagrinėjamu atveju, Savivaldybei nusprendus pavesti deratizacijos paslaugas ne konkurso tvarka teikti Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stočiai, buvo pažeistos kitų ūkio subjektų teisės sąžiningai konkuruoti rinkoje.

Atlikus teisės aktų, reglamentuojančių nagrinėtą deratizacijos kaip privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veiklą, analizę, nenustatyta, kad Savivaldybė savo sprendimais vykdytų įstatymais nustatytus reikalavimus. Netgi priešingai – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais savivaldybei atsiranda pareiga skelbti viešąjį pirkimą deratizacijos paslaugų teikėjui parinkti.

Atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, kad Savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 1-209 „Dėl pavedimo UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias paslaugas“, kurio pagrindu 2007 m. rugsėjo 27 d. Savivaldybės administracija su Bendrove pasirašė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0) dėl privalomųjų deratizacijos paslaugų teikimo, sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas bei nepagrįstai privilegijavo Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotį kitų, analogiškas paslaugas galinčių teikti ūkio subjektų, atžvilgiu Lietuvos Respublikos teritorijos deratizacijos paslaugų teikimo rinkoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1.      Pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 1-209 „Dėl pavedimo UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias paslaugas“ pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2.      Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 3 (tris) mėnesius nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos panaikinti 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 1-209 bei nutraukti 2007 m. rugsėjo 27 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0), sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, arba jos nuostatas pakeisti taip, kad neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3.      Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 14 (keturiolika) dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas