DĖL VILNIAUS MIESTO VALDYBOS 1999 05 13 SPRENDIMO NR.856V ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO NUOSTATOMS

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš

Konkurencijos tarybos pirmininko R.Stanikūno,

Konkurencijos tarybos narių D.Klimašauskienės, J.Rasimavičiaus, A.Klimo, Š.Pajarsko,

sekretoriaujant Z.Balsienei,

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos pareigūnams E.Vitkienei, L.Darulienei, P.Kvietkauskienei, E.Navickaitei,

Dalyvaujant pareiškėjo atstovams: AB "Lietuvos dujos" direktoriui R.Tamošiūnui, Lietuvos dujų asociacija direktoriui S.Junevičiui, firmos "Lietuvos dujos" technikos direktorius J.Rimui,

dalyvaujant įtariamo pažeidėjo atstovui Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojui K.Ramonaitis,

viešame Konkurencijos tarybos posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus miesto valdybos 1999 05 13 sprendimo Nr.856V atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymo) 4 straipsnio nuostatoms.

Tyrimas buvo pradėtas pagal AB "Lietuvos dujos" ir "Dujų ūkio asociacija" (toliau - dujų ūkio atstovai) pareiškimus. Pareiškėjai teigė, kad Vilniaus miesto valdybos 1999 05 13 sprendimas Nr.856V "Dėl Vilniaus mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano rengimo" iš ūkio subjektų ir privačių asmenų atima galimybę pasirinkti šiluminės energijos šaltinį ir energijos tiekėją - SPAB "Vilniaus šilumos tinklai" arba AB "Lietuvos dujos". Dujų ūkio atstovų nuomone, savivaldybė savo sprendimais siekia sudaryti išskirtines sąlygas energetikos rinkoje nuosavai įmonei "Vilniaus šilumos tinklams".

Vilniaus miesto valdybos 1999 05 13 sprendimo Nr.856V "Dėl Vilniaus mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano rengimo" 1 punkte nurodoma "Įpareigoti Energetikos ir ūkio departamentą iki 1999 m. lapkričio 1 d. parengti Vilniaus mikrorajonų šilumos tiekimo specialųjį planą ir šilumos šaltinių naudojimo reglamentą. Minėto sprendimo 3.2 punktas įpareigoja "išlaikyti statinių esamą šilumos šaltinį iki bus parengti 1 punkte nurodyti dokumentai bei kontroliuoti, kaip vykdomos statinio prijungimo prie kito šilumos šaltinio techninės sąlygos". Šio sprendimo 4.2 punktas numato, kad "statinių, statomų mikrorajonuose, kuriuose išplėtoti šilumos tinklai, šilumos šaltinį nustato Komisija, sudaryta iš Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros bei Energetikos ir ūkio departamentų, SPAB "Šilumos tinklai", "Vilniaus elektros tinklai" ir firmos "Vilniaus dujos" atstovų".

Tyrimą atlikusi pareigūnė E.Vitkienė nurodė, kad minėto Vilniaus miesto valdybos 1999 05 13 sprendimo Nr.856V sprendimo 3.2 ir 4.2 punktai riboja konkurenciją ir pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį. Tokie konkurencijos ribojimai nėra būtini vykdant įstatymų reikalavimus ir galiojantys teisės aktai nenumato galimybės diskriminuoti vienus šilumos šaltinio tiekėjus suteikiant privilegijas kitiems.

E.Vitkienė taip pat pažymėjo, kad minėto sprendimo 4.2 punkte numatyta statinio prijungimo prie šilumos šaltinio techninių sąlygų išdavimo ir derinimo komisija sudaro prielaidas riboti konkurenciją, kadangi administraciniu būdu dalija rinką, be to Komisijos sudėtis nėra nešališka, todėl į jos sudėtį turėtų būti įtraukiami nepriklausomi ekspertai. Panagrinėjus šios Komisijos protokolus matosi, kad, nesant aiškių kriterijų, vienais atvejais Komisija vadovaujasi šio Valdybos sprendimo 3.2 punktu ir draudžia keisti esamą šilumos šaltinį alternatyviu, tuo tarpu yra daug pavyzdžių, kada esamas šilumos šaltinis buvo pakeistas alternatyviu.

Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs AB "Lietuvos dujos" direktorius paaiškino, kad šilumos vartotojui turi būti pasirinkimas, kokį energijos šaltinį naudoti. Nebūtina griauti veikiantį centralizuotą šilumos ūkį, tačiau ten, kur jis veikia nuostolingai, tikslinga jungti dujas, nuo to laimėtų visi vartotojai. Visų pirma tai pasakytina apie atskirus objektus, naujus mikrorajonus. R.Tamošiūno nuomone, turėtų būti parengtas ir suderintas detalus miesto mikrorajonų inžinerinių tinklų planas, jame turi būti atsižvelgta į jau esamą infrastruktūrą. R.Tamošiūno nuomone, šiuo metu veikiantį šilumos ūkį reikia decentralizuoti, tai sudarytų sąlygas atsirasti naujoms, efektyvioms katilinėms ir tuo pačiu atpigtų šiluma.

Posėdyje dalyvavęs firmos "Vilniaus dujos" technikos direktorius J.Rimas su tyrimo išvadomis sutiko. J.Rimo nuomone, kadangi "Šilumos tinklai" yra Vilniaus savivaldybei priklausanti įmonė, jai sudaromos išskirtinės sąlygas.

Konkurencijos tarybos posėdyje dalyvavęs Dujų ūkio asociacijos direktorius S.Junevičius taip pat pabrėžė, kad vartotojui turi būti sudaryta galimybė pasirinkti efektyvų šilumos šaltinį. Šilumos ūkis yra tokia šaka, kurioje planavimas reikalingas, tačiau, S.Junevičiaus nuomone, tai gali būti suderinama su konkurencijos principais, pavyzdžiui rengiant miesto inžinerinių tinklų planus, galima skelbti konkursus.

Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas K.Ramonaitis paaiškino, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą miesto savivaldybė yra inžinerinių tinklų planų užsakovas. K.Ramonaitis paaiškino, kad, sudarant miesto inžinerinių tinklų planus ir skiriant koridorius tinklų tiesimui, reikia atsižvelgti į tai, kiek ir kokiems tinklams reikia žemės: dujų tinklų tiesimui reikia platesnio koridoriaus, nes čia turi būti didesnės apsauginės zonos ir pan. Atskiriems objektams leidus atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, kaip pavyzdžiui Naujosios Vilnios psichoneurologinei ligoninei, atskiri namai gali likti be šildymo. K.Ramonaitis iš dalies sutiko su tyrimo išvadomis, visų pirma, kad neturėtų būti nuostatos dėl esamo šilumos šaltinio išlaikymo, tačiau nesutiko, kad numatyta Statinio prijungimo prie šilumos šaltinio techninių sąlygų išdavimo ir derinimo komisija yra šališka.

Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsnio 2 dalis nurodo, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Vilniaus miesto valdybos 1999 05 13 sprendimo Nr.856V "Dėl Vilniaus mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano rengimo" 3.2 punktas įpareigoja "išlaikyti statinių esamą šilumos šaltinį”. Šiuo punktu Vilniaus miesto valdyba neleidžia panaudoti kito šilumos šaltinį ir tuo pačiu užkerta kelią įėjimui į rinką kitam ūkio subjektui su alternatyviu šilumos šaltiniu. Tokiu būdu ūkio subjektui, jau esančiam rinkoje, suteikiama išimtinė teisė joje veikti visiškai eliminuojant konkurenciją ir tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.

Vilniaus miesto valdybos 1999 05 13 sprendimo Nr.856V 4.2 punktas numato, kad "statinių, statomų mikrorajonuose, kuriuose išplėtoti šilumos tinklai, šilumos šaltinį nustato Komisija, sudaryta iš Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros bei Energetikos ir ūkio departamentų, SPAB "Šilumos tinklai", "Vilniaus elektros tinklai" ir firmos "Vilniaus dujos" atstovų". Konkurencijos taryba nesprendžia klausimo dėl šios komisijos priimtų sprendimų šališkumo, tačiau pažymi, kad nėra jokių teisės aktų, ir aiškiai nustatytų vertinimo kriterijų, kuriais galėtų vadovautis komisija priimdama sprendimus dėl šilumos šaltinio. Toks teisinio reguliavimo nebuvimas sudaro sąlygas tendencingų sprendimų priėmimui, ir atskirų ūkio subjektų diskriminavimui dėl ko gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų.

Vilniaus miesto valdyba, vykdydama jai pavestas funkcijas ir priimdama teisės aktus privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę bei vienodas konkurencijos sąlygas visiems rinkoms dalyviams. Nėra jokio pagrindo manyti, kad konkurencijos ribojimai, nustatyti Vilniaus miesto valdybos 1999 05 13 sprendimu Nr.856V, yra būtini įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją, LR Energetikos įstatymą, LR Teritorijų planavimo įstatymą ar kituose įstatymuose numatytus tikslus ir uždavinius ir kad be šių konkurencijos ribojimų Vilniaus miesto valdyba negalėtų atlikti jei pavestų funkcijų. Įstatymai nenumato išimčių, kad konkurencijos įstatymas neturėtų būti taikomas šiame valstybinės ar ūkinės veiklos sektoriuje. Atvirkščiai, kaip matyti iš galiojančių teisės aktų, konkurencija šilumos tiekimo rinkose yra skatinama. Vilniaus miesto tarybos patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą, kurio 9.2.4. nurodyta, kad numatoma “plėtoti decentralizuotą šilumos tiekimo sistemą bei skatinti privačią iniciatyvą ir konkurenciją tiekiant šilumos energiją gyventojams, ūkio subjektams ir gamybai”.

Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies draudimas yra identiškas Europos Bendrijos Steigimo sutarties 86 (buvusio 90) straipsnyje įtvirtintam reikalavimui nesiimti Sutarties principams prieštaraujančių teisinių priemonių dėl specialiųjų ar išimtinių teisių įmonėms suteikimo ar palaikymo, kurio Lietuva įsipareigojo laikytis Europos Sutarty, steigiančioje asociaciją tarp Europos Bendrijų bei Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos iš kitos pusės.

Vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

1. Pareikalauti, kad Vilniaus miesto valdyba pakeistų 1999 05 13 sprendimo Nr.856V "Dėl Vilniaus mikrorajonų šilumos tiekimo specialiojo plano rengimo" 3.2. ir 4.2. punktus taip, kad jie būtų suderinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (1999 m. kovo 23 d. Nr.VIII-1099) 4 straipsnio reikalavimais;

2. Pavesti Vilniaus miesto valdybai per vieną mėnesį nuo šio nutarimo gavimo dienos informuoti Konkurencijos tarybą apie priimtus sprendimus, vykdant šį Konkurencijos tarybos nutarimą.

 

KONKURENCIJOS TARYBOS PIRMININKAS RIMANTAS STANIKŪNAS