DĖL VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SPRENDIMO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba), susidedanti iš Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno;

Konkurencijos tarybos narių: Vytauto Kavaliausko, Jūratės Šovienės;

sekretoriaujant Zitai Balsienei;

dalyvaujant Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojams: Editai Latkauskaitei, Algirdui Andriuškevičiui, Erikai Lukšei, Elonui Šatui;

dalyvaujant: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įgaliotiems atstovams Audriui Bulniui bei Liucijai Lipnickai; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui Kastyčiui Lubiui;

nedalyvaujant UAB „LOSTIRAS“ atstovams, nors apie posėdžio vietą ir laiką proceso šalis buvo informuota registruotu laišku;

viešame bylos nagrinėjimo posėdyje išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba n u s t a t ė:

2008 m. spalio 29 d. Konkurencijos taryba gavo UAB „LOSTIRAS“ (toliau – UAB „Lostiras“, Bendrovė, Pareiškėjas) prašymą išnagrinėti, ar Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Rajono savivaldybė) administracijos sprendimas, kuriais atsisakyta derinti Pareiškėjo vykdomo vietinio reguliaraus susisiekimo maršruto M2-18 „Kirtimai–Stotis–Kalnėnai–Guriai–Kyviškių aerodromas“ (toliau – maršrutas M2-18) eismo tvarkaraštį, nepažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgusi į Bendrovės rašte išdėstytas aplinkybes ir esant pagrindo manyti, kad Rajono savivaldybės administracija galimai diskriminavo UAB „Lostiras“ kitų atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu, Konkurencijos taryba 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1S-164 pradėjo tyrimą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimo atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Tyrimo metu buvo analizuoti teisės aktai, reglamentuojantys vietinio reguliaraus susisiekimo organizavimą ir valdymą. Taip pat nagrinėta iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Miesto savivaldybė) administracijos, UAB „Lostiras“ bei Rajono savivaldybės administracijos gauta informacija.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – Transporto kodeksas) įtvirtinta, jog kelių transporto valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos, kurios valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais.

Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos vežėjus, pageidaujančius teikti vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo paslaugas, parenka konkurso tvarka. Su nugalėtoju sudaroma visuomenės aptarnavimo sutartis bei jam išduodamas leidimas vežti keleivius sutartyje nurodytais maršrutais.

Leidimų vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo sąlygas, reikalavimus vežėjams, vežėjų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 3-62 patvirtintos „Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės), kurios yra privalomos savivaldybių institucijoms arba jų įgaliotoms įstaigoms bei vežėjams.

Išanalizavus Taisyklėse įtvirtintas nuostatas nustatyta, kad leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ar priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais išduoda atitinkamos savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos (8 punktas), kurios, vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, savo iniciatyva nustato, keičia ir panaikina minėtus maršrutus.

Taip pat nustatyta, kad nauji reguliaraus susisiekimo maršrutai nustatomi arba esantys keičiami, jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau važiavimo sąlygos yra nepatenkinamos (keleiviai netelpa į transporto priemones, jų netenkina važiavimo laikas arba dažnis ir pan.) (Taisyklių 12 punktas). Be to, Taisyklių 12 punkte numatyta, kad vietinis keleivių susisiekimas tarp aplinkinių vietovių ir savivaldybės, kaip administracinio vieneto, centro turi būti užtikrinamas vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais.

Jei vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutas kerta kitos savivaldybės teritoriją, savivaldybės institucija arba jos įgaliota įstaiga, pradėdama arba keisdama tokį maršrutą, jo tvarkaraštį turi suderinti su savivaldybės, per kurios teritoriją eina maršruto trasa, institucija arba jos įgaliota įstaiga (Taisyklių 13 punktas). Be to, planuojamo ar keičiamo maršruto reisai turi būti priderinti prie esamų maršrutų reisų taip, kad transporto priemonių intervalai atitiktų keleivių srautą ir būtų atsižvelgta į esamų vežėjų interesus (Taisyklių 12 punktas).

Taisyklėse (14 punktas) taip pat įtvirtinta, kad konkursas parinkti vežėją vežti keleivius savivaldybės institucijos arba jos įgaliotos įstaigos nustatytais maršrutais organizuojamas tuomet, kai nustatomas naujas maršrutas, kai pratęsiamas, pakeičiamas arba sutrumpinamas maršrutas, panaikinamos stotelės ar papildomas maršrutas naujomis stotelėmis, jei šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas atsisako vežti keleivius pakeistu maršrutu, o taip pat, jei pradedami papildomi maršruto reisai, kai šiuo maršrutu keleivius vežantis vežėjas, savivaldybių institucijai arba jų įgaliotai įstaigai pasiūlius, atsisako vežti keleivius papildomais reisais.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2006 m. Pareiškėjas laimėjo Miesto savivaldybės paskelbtą konkursą dėl keleivių vežimo M2 klasės autobusais vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais. 2006 m. gruodžio 27 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. A72-943-(9.14-EUD-2), pagal kurią Miesto savivaldybė pavedė UAB „Lostiras“ vežti keleivius sutartyje nustatytais maršrutais (vienas iš maršrutų – M2-18 „Guriai–Kalnėnai–Stotis–Kirtimai“) pagal jos patvirtintus eismo tvarkaraščius.

Taip pat nustatyta, kad Šumsko kryptį, o tuo pačiu ir Kyviškių kaimą daugelį metų (nuo 1997 m. birželio 27 d.) aptarnauja Rajono savivaldybės vežėjas H. Mušket individuali įmonė (toliau – H. Mušket IĮ), su kuria pasirašyta visuomenės aptarnavimo sutartis. Pastarojoje numatyta (8.1 punktas), kad Rajono savivaldybė neišduos kitoms įmonėms leidimų vežti keleivius maršrutu (įskaitant „Vilnius – Kyviškės“ – KT pastaba), kuriuo pagal sutartį veža keleivius H. Mušket IĮ (b. l. 127).

Nustatyta, kad 2008 m. birželio 26 d. Bendrovė kreipėsi į Miesto savivaldybės administraciją, prašydama pakoreguoti jos vykdomo maršruto M2-18 „Guriai–Kalnėnai–Stotis–Kirtimai“ trasą, pratęsiant ją iki Kyviškių sportinės aviacijos oro uosto (b. l. 19, 34). 2008 m. liepos 1 d. posėdyje Miesto savivaldybės administracijos sudaryta darbo grupė „Vilniaus miesto keleivių vežimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi klausimams spręsti“ priėmė sprendimą pritarti UAB „Lostiras“ prašymui. Kaip nurodė Miesto savivaldybės administracija (b. l. 30), nagrinėjant maršruto pratęsimo galimybes, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Vilniaus rajono vežėjai neužvažiuoja į Kyviškių sportinės aviacijos oro uostą, kuris nuo artimiausios viešojo transporto stotelės nutolęs 1,5 km. Taip pat atsižvelgta į daugybės Vilniaus miesto gyventojų, turinčių sodus šalia Kyviškių sportinės aviacijos oro uosto, prašymus, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų aviacijos rinktinės darbuotojų bei Kyviškių sportinės aviacijos oro uoste sportuojančių vilniečių problemas.

2008 m. liepos 10 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 2006 m. gruodžio 27 d. sutarties Nr. A72-943-(9.14-EUD-2) papildymo (b. l. 41). Taip pat Pareiškėjui išduotas leidimas Nr. 006343 maršrutui M2-18 vykdyti, kuriame nurodyta, jog jis apima tokias stoteles (b. l. 4): „Meistrų st. – Dariaus ir Girėno g. – Švitrigailos g. – Kauno g. – V. Šopeno g. – Stotis – Geležinkelio g. – Liepkalnio g. – Minsko pl. – Gurių g. – Guriai – Kyviškės – Kyviškių aerodromas. Be to, patvirtintas ir minėto maršruto eismo tvarkaraštis, galiojantis iki 2009 m. birželio 1 d. (b. l. 3).

Iš tyrimui pateiktų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimų nustatyta (b. l. 27-28), kad 2008 m. rugsėjo 2 d. bei rugsėjo 17 d. Rajono savivaldybės administracijos įgalioti pareigūnai UAB „Lostiras“ atstovams surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tuo pagrindu buvo pradėtos administracinio pažeidimo bylos, kurios 2008 m. rugsėjo 17 d. bei lapkričio 6 d. nutrauktos nesant teisės pažeidimo sudėties.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 4 d. UAB „Lostiras“ kreipėsi į Rajono savivaldybės administraciją, prašydamas suderinti Miesto savivaldybės administracijos patvirtintą maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį (b. l. 5). Tačiau Rajono savivaldybės administracija Miesto savivaldybės vežėjui, t.y. Pareiškėjui, nurodė, jog atsisako derinti minėto maršruto eismo tvarkaraštį.

Nustatyti tokie atsisakymo motyvai (b. l. 6, 8, 26, 121-125):

1) nesuderintas eismo tvarkaraštis, kaip to reikalauja Taisyklių 13 punktas;

2) Miesto savivaldybė nesikreipė į Rajono savivaldybę dėl maršruto iki Kyviškių kaimo aptarnavimo;

3) Šumsko kryptį, o tuo pačiu ir Kyviškių kaimą daugelį metų aptarnauja H. Mušket IĮ, su kuria pasirašyta visuomenės aptarnavimo sutartis, dėl to vieną maršrutą aptarnauti dviem vežėjams yra netikslinga ir neracionalu;

4) Rajono savivaldybės vežėjų, vežančių keleivius esamais maršrutais, interesų gynimas, o taip pat ir 1997 m. birželio 27 d. Keleivių pervežimo Vilniaus rajone samdos sutarties, pasirašytos su H. Mušket IĮ, 8.1 punktas, kuriame, kaip jau minėta, numatyta, kad Rajono savivaldybė neišduos kitoms įmonėms leidimų vežti keleivius maršrutu, kuriuo pagal sutartį veža H. Mušket IĮ.

Taip pat nustatyta, kad Miesto savivaldybės administracija 2008 m. spalio 2 d. raštu kreipėsi į UAB „Lostiras“ ir paprašė nuo 2008 m. spalio 6 d. nutraukti maršruto M2-18 vykdymą.

Iš tyrimo medžiagoje surinktų įrodymų nustatyta, kad Rajono savivaldybės administracija, atsižvelgusi į H. Mušket IĮ 2008 m. rugsėjo 11 d. prašymą (b. l. 157), kuriuo prašyta imtis priemonių, užtikrinant tvarką maršrute „Vilnius – Kyviškės“, 2008 m. spalio 6 d. pakeitė minėto vežėjo trasą, t.y. ją prailgino 1,5 km iki Kyviškių sportinės aviacijos oro uosto (maršrutas pradėtas vykdyti 2008 m. gruodžio 1 d.). Dėl to maršrutas 191 „Vilnius – Kyviškės per Vėliučionis“ (toliau – maršrutas 191) vyksta tokia trasa (b.l. 158): Stotis - Dunojaus g. – Guriai 1 – Guriai 2 – 9km – Slėnis – Pos. į N.V. – Medelynas – Pos. į Vėliučionis – Vėliučionys – Šiaudinė – Šatrininkai – pos. į Kyviškes – Kyviškės – Kyviškių aerodromas – Dvariškė 1 – Dvariškė 2 – <...> – Šumskas.

Be to, nustatyta (b. l. 31, 124), kad tais atvejais, kai vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršruto trasa kerta kitos savivaldybės teritoriją, dėl eismo tvarkaraščių derinimo kreipiasi atitinkamos savivaldybės vėžėjai, o ne pačios savivaldybės. Šį faktą patvirtina tiek Rajono, tiek Miesto savivaldybių administracijų pateikti į juos besikreipusių Šalčininkų, Širvintų, Trakų, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių vežėjų (UAB „Šalčininkų autobusų parkas“, UAB „Transrevis“, UAB „Trakų autobusai“, Pareiškėjo (dėl 49 maršruto), UAB „Vilniaus autobusai“, H. Mušket IĮ ir kt.) suderinti tam tikrų maršrutų tvarkaraščiai (b. l. 42-117, 147-155).

2009 m. sausio 29 d. Konkurencijos tarybos protokoliniu nutarimu Nr.3S-4 tyrimas „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ buvo baigtas.

Tyrimo išvados, siūlančios Rajono savivaldybės administraciją pripažinti pažeidus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, buvo išsiųstos proceso šalims savo nuomonei pateikti.

Pareiškėjas su tyrimo metu padarytomis išvadomis sutiko. Tuo tarpu Rajono savivaldybės administracija atsiliepime išvadoms, jog minėta institucija savo sprendimu pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, prieštaravo teigdama, kad (b. l. 181-184):

1) tyrimo išvadose visiškai nenagrinėtas vietos savivaldos institucijų teritorinės kompetencijos klausimas, jų teisės aktų galiojimas viena kitos bei laiko atžvilgiu;

2) neanalizuota ir Rajono savivaldybės administracijos nuomonė dėl teisės aktų, reguliuojančių keleivių vežimą bei leidimų išdavimą, pažeidimų (anot Rajono savivaldybės administracijos, tiek Miesto savivaldybė, nustatydama maršrutą M2-18, tiek UAB „Lostiras“, vykdydama minėtą maršrutą, pažeidė Taisyklėse įtvirtintas nuostatas);

3) išvadose neatsižvelgta į tai, kad vietiniai vežimai skirstomi į miesto ir priemiestinius, todėl įgyvendindamos keleivių vežimo funkcijas savivaldybės turi teisę nustatyti maršrutus savo savivaldybės teritorijose;

4) pranešime apie atliktą tyrimą neišsamiai išnagrinėtas Vilniaus rajono 2008 m. spalio 31 d. raštas Nr. A33-5075-(4.18) „Dėl maršruto M-2 Nr. 18“, kuriame teigta, jog pagrindinis motyvas, dėl kurio atsisakyta derinti maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį, yra teisės aktų, reglamentuojančių tiek savivaldos institucijų kompetenciją, tiek keleivių vežimą, pažeidimai ir vežėjų, vežančių keleivius esamais maršrutais, interesų gynimas, kadangi Miesto savivaldybei suteikus teisę UAB „Lostiras“ vežti keleivius iki Kyviškių sportinės aviacijos oro uosto (aerodromo) buvo sudarytos prielaidos Rajono savivaldybės konkurso būdu parinktam vežėjui (H. Mušket IĮ) negauti dalies pajamų, o Rajono savivaldybei patirti papildomų išlaidų.

Viešo Konkurencijos tarybos bylų nagrinėjimo posėdžio metu Rajono savivaldybės įgalioti atstovai palaikė savo atsiliepime išdėstytą nuomonę. Tuo tarpu Miesto savivaldybės įgaliotas atstovas viešo bylų nagrinėjimo posėdžio metu pritarė pranešime apie atliktą tyrimą įtvirtintoms išvadoms. Be to, akcentavo, kad Miesto savivaldybės administracija maršruto M2-18 pratęsimą inicijavo atsižvelgusi į Vilniaus sodininkų prašymus bei Krašto apsaugos ministerijos interesus, nes Kyviškių aerodrome yra jų padalinys, į kurį ir vyko darbuotojai.

Konkurencijos taryba k o n s t a t u o j a:

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nurodo, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Taigi, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teisės aktai ar kiti sprendimai vertinami kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas, kai nustatoma šių aplinkybių visuma:

1) institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Siekiant nustatyti, ar tam tikri teisės aktai ar kiti sprendimai sudaro ar gali sudaryti skirtingas sąlygas konkuruojantiems ūkio subjektams, būtina nustatyti atitinkamą rinką, kurioje jie konkuruoja ar gali konkuruoti.

Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, atitinkama rinka yra tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį atitinkama prekės rinka yra visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, tuo tarpu geografinė teritorija (geografinė rinka), remiantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, suprantama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Kelių transportas – tai sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais. Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais valdymas ir organizavimas pavedamas savivaldybių institucijoms arba jų įgaliotoms įstaigoms.

Vežėjas, kaip numatyta Transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalyje – tai įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, kurie vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais (Transporto kodekso 18 straipsnio 1 bei 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju pažeidimas sietinas su Rajono savivaldybės administracijos sprendimu, kuriuo atsisakyta derinti maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga suderinti maršruto tvarkaraščius su kitos savivaldybės institucijomis, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, atsiranda tuomet, kai pradedamas arba keičiamas vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutas, kuris, remiantis Transporto kodekso 18 straipsnio 7 dalimi, apibrėžtinas kaip nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Todėl šio tyrimo kontekste keleiviai vežėjų (Pareiškėjo ir H. Mušket IĮ) vežami vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais (maršrutas M2-18 bei maršrutas 191).

Pastebėtina, kad transporto paslaugų pobūdis yra specifinis, t.y. savo pobūdžiu transporto paslaugos yra išimtinai geografinės. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad paprastai vartotojų, ketinančių pasinaudoti vieno ar kito vežėjo teikiamomis keleivių vežimo paslaugomis, pasirinkimą lemia keletas veiksnių, pvz., noras keliauti iš taško A (išvykimo vietos) į tašką B (paskirties vietą) arba, pvz., atsižvelgiama į tai, kokie vartotojui priimtinoje vietoje yra galimi transporto maršrutai ir kt.

Tyrimo medžiaga patvirtina, kad tam tikri maršrutų M2-18 bei 191 sustojimai sutampa (pvz., „Stotis“, „Guriai“, „Kyviškių aerodromas“), o tai suponuoja išvadą, jog vartotojas į tam tikrus taškus gali keliauti pasinaudodamas abiejų vežėjų (Pareiškėjo ir H. Mušket IĮ) paslaugomis, t.y. vartotojo požiūriu tiek maršrutas M2-18, tiek maršrutas 191 galėtų būti tarpusavyje pakeičiami.

Pažymėtina, kad tokios nuomonės laikosi ir pati Rajono savivaldybės administracija, teigdama, kad vietinio susisiekimo maršrutai gali būti pakeičiami (b. l. 184). Dėl šios priežasties geografinė teritorija (geografinė rinka) apibrėžtina kaip maršrutai M2-18 ir 191. Vis dėlto, apibrėžus geografinę rinką plačiau, t.y. kaip vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutai, neišskiriant konkrečių maršrutų, tai neturės reikšmės pačiam pažeidimo vertinimui. Ši išvada darytina atsižvelgus į tai, kad tokiu atveju pakistų tik vienintelis dalykas – būtent, atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų, kurių galimybės konkuruoti gali būti paveiktos, skaičius.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad atitinkama rinka – tai keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais M2-18 bei 191 paslaugos.

Atsižvelgus į Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalį, šioje atitinkamoje rinkoje konkurentais laikytini ūkio subjektai (vežėjai), teikiantys ar galintys teikti vietinio reguliaraus susisiekimo paslaugas ir atitinkantys Taisyklių II skyriuje keliamus reikalavimus. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad atitinkamoje rinkoje veikia bent vienas ūkio subjektas – H. Mušket IĮ.

Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, maršrutas M2-18 buvo inicijuotas Miesto savivaldybės administracijos, o minėto maršruto trasai kirtus Rajono savivaldybės teritoriją, Miesto savivaldybei atsirado pareiga, vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, suderinti tokio maršruto eismo tvarkaraštį su Rajono savivaldybe, kas, atsižvelgus į susiformavusią praktiką (dėl tvarkaraščių derinimo kreipiasi ne pačios savivaldybės, o jų parinkti vežėjai), ir buvo padaryta 2008 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjui pateikus Rajono savivaldybės administracijai minėto maršruto eismo tvarkaraščius. Todėl Rajono savivaldybės administracijai atsisakius derinti maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį, UAB „Lostiras“ buvo apribota galimybė patekti į atitinkamą rinką, kurioje jau veikia ir atitinkamas paslaugas teikia Rajono savivaldybės vežėjas H. Mušket IĮ. Tokiu būdu pastarajam ūkio subjektui buvo suteikta akivaizdi privilegija, o Pareiškėjas buvo diskriminuojamas jo atžvilgiu.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis draudžia ne bet kokią diskriminaciją, o tik tą, dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Rajono savivaldybės administracijai atsisakius derinti maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį, kuris, šiuo atveju, yra vertintinas kaip būtina sąlyga norint vykdyti vietinius (priemiestinius) susisiekimo maršrutus, UAB „Lostiras“ buvo užkirsta galimybė teikti paslaugas atitinkamoje rinkoje, t.y. Pareiškėjui nebuvo sudarytos vienodos konkurencijos su H. Mušket IĮ sąlygos. Dėl tokio sprendimo buvo iškraipyta konkurencija keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais M2-18 bei 191 paslaugų rinkoje.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi iki 2008 m. rugsėjo 30 d., t.y. pažeidimo metu) 7 straipsnio 22 punkte įtvirtinta, kad keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra savivaldybių priskirtoji (ribotai savarankiška) funkcija. Įgyvendindama funkcijas, savivaldybė neturi visiškos sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvės. Todėl, organizuodama keleivių vežimą vietiniais maršrutais, savivaldybė turi vadovautis šią veiklą reglamentuojančiais įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes.

Atlikus teisės aktų, reglamentuojančių vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo organizavimą ir valdymą, analizę, nenustatyta, kad Rajono savivaldybės administracija, atsisakydama derinti Pareiškėjo tvarkaraštį, vykdytų įstatymais nustatytus reikalavimus. Priešingai, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis transporto veiklos užtikrinimą, įpareigoja valstybę ne riboti ar iš viso drausti, o užtikrinti vežėjų (operatorių) patekimo į transporto paslaugų rinką nediskriminacinių sąlygų nustatymą; vežėjų (operatorių) veiklos savarankiškumą, taip pat laisvą ir sąžiningą konkurenciją transporto paslaugų rinkoje (3 ir 4 punktai). Todėl, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 18 d. sprendime „administravimo subjektas turi ne drausti, o skatinti sąžiningą konkurenciją. Konkurencijos tarp vežėjų draudimas,<...> pažeistų ir keleivių teises į kokybišką paslaugą, kurią konkurencija (sąžininga) kaip tik ir skatina“ (administracinė byla Nr. A⁴-99-2005).

Rajono savivaldybės administracijos teigimu, Konkurencijos taryba vertindama, ar minėtos institucijos spendimas, atsisakyti derinti maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį, pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas, turėtų atsižvelgti į tai, kad dėl maršruto M2-18 tvarkaraščio derinimo kreipėsi Pareiškėjas, o ne Miesto savivaldybė, todėl buvo pažeistas Taisyklių 13 punktas. Taip pat turėtų būti atsižvelgta, kad Bendrovė paslaugas pradėjo teikti neteisėtai, t.y. pažeisdama Taisyklių 24 punktą (neturėdama suderintų tvarkaraščių). Turėtų būti vertintina ir tai, kad Miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Taisyklių 14 punktu, maršrutą galėjo nustatyti tik paskelbusi konkursą.

Konkurencijos taryba pažymi, kad nagrinėjamu atveju patys teisės aktai nesuteikia teisės teikti keleivių vežimo paslaugų vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais, jie numato, kad tokia teisė atsiranda tik suderinus tokių maršrutų eismo tvarkaraščius su savivaldybe, per kurios teritoriją eina maršrutų trasos, be to, priderinus juos prie esamų maršrutų reisų. Taigi, suderintas eismo tvarkaraštis tampa būtina sąlyga norint vykdyti vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutus. Todėl šiuo atveju svarbūs tampa atitinkamos savivaldybės institucijos, į kurią kreiptasi dėl tvarkaraščių derinimo, veiksmai ir jų pasekmės.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų eismo tvarkaraščiai derinami vadovaujantis praktikoje susiklosčiusiu tam tikru veiklos modeliu, pagal kurį kreipiasi ne pačios savivaldybės, bet jų parinkti vežėjai. Pažymėtina, kad tokios praktikos nuosekliai laikosi tiek Miesto, tiek Rajono savivaldybės administracijos, ką patvirtina tiek jų pačių raštai, tiek kaip priedai pateikti į jas besikreipusių vežėjų prašymai, o taip pat suderinti tokių vežėjų eismo tvarkaraščiai, įskaitant ir Pareiškėjo 49 maršruto eismo tvarkaraštį. Taigi, tai parodo, kad tiek Miesto, tiek Rajono savivaldybės pripažįsta, jog vežėjų kreipimasis į savivaldybę derinti eismo tvarkaraštį yra tinkamas kreipimasis Taisyklių 13 punkto prasme. Todėl Rajono savivaldybės administracijos argumentas dėl sprendimo atsisakyti derinti Miesto savivaldybės parinkto vežėjo vykdomą maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį motyvuojant tuo, kad kreiptasi pažeidus Taisyklių 13 punktą, be to, pačiam Pareiškėjui, o ne Miesto savivaldybei, laikytinas nepagrįstu.

Be aukščiau nurodyto atsisakymo motyvo, Rajono savivaldybės administracija nurodo, kad, atsisakydama derinti eismo tvarkaraštį, gina vežėjų (šiuo atveju H. Mušket IĮ), vežančių esamais maršrutais, interesus. Dėl pastarojo argumento pasakytina, jog Rajono savivaldybės administracija, norėdama apginti H. Mušket IĮ, kaip vežėjo, vežančio esamu maršrutu, interesus derindama Pareiškėjo maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį, tai turėjo daryti vadovaudamasi Taisyklių 12 punkte nurodytu būdu, t. y. Rajono savivaldybės administracija turėjo derinti Pareiškėjo vykdomo maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį jį pritaikydama prie H. Mušket IĮ aptarnaujamo maršruto 191 eismo tvarkaraščio.

Konkurencijos tarybos nuomone, nėra pagrįstas ir Rajono savivaldybės argumentas dėl Taisyklių 24 punkto pažeidimo. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad teisės aktais yra įtvirtinta savivaldybės institucijų kelių transporto kontrolės funkcija. Atsižvelgusi į tai, Konkurencijos taryba neginčija, kad Rajono savivaldybė, vykdydama kontrolės funkcijas ir surašiusi administracinių teisės pažeidimų protokolus Pareiškėjui bei pagal žinybingumą juos persiuntusi nagrinėti Miesto savivaldybės tarybos administracinei komisijai, įgyvendino teisės aktais suteiktus įgalinimus. Tačiau Rajono savivaldybės administracija Taisyklių 24 punkto pažeidimą nepagrįstai sieja su atsisakymu derinti maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad teisės aktai nesuteikia teisės savivaldybei, į kurią kreipiamasi suderinti eismo tvarkaraščius, teisės atsisakyti derinti tvarkaraščius vadovaujantis tuo, kad vežėjas prieš tai yra pažeidęs Taisyklių 24 punkto reikalavimus. Todėl savivaldybės institucijos, nors ir turėdamos plačius įgaliojimus vietinio susisiekimo organizavimo ir valdymo srityje, vis dėlto turi laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju Miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija administracines bylas dėl Pareiškėjo veiksmų, nesant teisės pažeidimo sudėties, nutraukė. Kita vertus, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Rajono savivaldybės administracija, atsisakydama derinti tvarkaraštį, Pareiškėjui tokių argumentų nenurodė. Taigi, nepaisant to, kad Pareiškėjo veiklos pradžią Rajono savivaldybės administracija savo teritorijoje sieja su minėtu pažeidimu, ši aplinkybė nėra reikšminga Konkurencijos įstatymo prasme vertinant sprendimą atsisakyti derinti eismo tvarkaraščius.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas ir Taisyklių 14 punktas, kadangi šiuo atveju Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas sietinas su Rajono savivaldybės administracijos, kaip teisės aktus taikančios institucijos veiksmais. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar Miesto savivaldybės administracija organizavo konkursą, ar ne, Pareiškėjui kreipusis į Rajono savivaldybės administraciją, pagal galiojančius teisės aktus tvarkaraštis turėjo būti derinamas. Be to, jei Rajono savivaldybės administracija manė, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turėjo reaguoti jai suteiktų įgalinimų ribose, be to, apie tai nurodyti ir pačiam Pareiškėjui, kas, šiuo atveju, analizuojant atsisakymo motyvus, nebuvo padaryta. Taigi, darytina išvada, kad Rajono savivaldybės administracijos argumentas, susijęs su Taisyklių 14 punktu, yra nepagrįstas.

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad Rajono savivaldybės administracijos sprendimas, kuriuo atsisakyta derinti Miesto savivaldybės administracijos nustatyto ir Pareiškėjo vykdomo maršruto M2-18 eismo tvarkaraštį, diskriminavo UAB „Lostiras“ alogiškas paslaugas teikiančios H. Mušket IĮ atžvilgiu sudarant skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais M2-18 bei 191 paslaugų rinkoje ir tuo pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniu, 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Konkurencijos taryba n u t a r i a:

1. Pripažinti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, atsisakydama suderinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nustatyto ir UAB „Lostiras“ vykdomo maršruto M2-18 „Kirtimai–Stotis–Kalnėnai–Guriai–Kyviškių aerodromas“ eismo tvarkaraštį, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

2. Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 1 mėnesį nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos priimti dėl maršruto M2-18 „Kirtimai–Stotis–Kalnėnai–Guriai–Kyviškių aerodromas“ eismo tvarkaraščio derinimo tokį sprendimą, kuris neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

3. Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 14 dienų nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymo apie tai informuoti Konkurencijos tarybą, pateikiant patvirtinančius įrodymus.

 

Nutarimas per 20 dienų nuo jo įteikimo dienos ar rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

 

Pirmininkas Rimantas Stanikūnas