BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Duomenų apsaugos politika Slapukų naudojimo taisyklės

DĖL ATSISAKYMO PRADĖTI TYRIMĄ DĖL TEO LT, AB VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO REIKALAVIMAMS

Atgal

Administracinė byla Nr. I-1736-561/2009
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 7.3; 7.6

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2009 m. spalio 19 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Nijolės Šidagienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant D. Belovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovams D. Vaičiūnui ir G. Murauskui, atsakovės atstovei G. Jarmalytei, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams K. Krupinienei, D. Štitiliui ir M. Juoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

pareiškėja UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (toliau - ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau - Konkurencijos taryba) 2009-04-02 nutarimą Nr. 1S-51 (toliau -Konkurencijos tarybos nutarimas) ir įpareigoti Konkurencijos tarybą pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą (toliau - Konkurencijos įstatymas) pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams pagal Konkurencijos tarybai 2008-10-16 Bendrovės pateiktą pareiškimą „Dėl ūkio subjekto atliekamų antikonstitucinių veiksmų“ (toliau - Pareiškimas) bei pagal vėliau prie šio pareiškimo pateiktus dokumentus ir 2009-02-27 pareiškimą.
Savo reikalavimus Bendrovė pagrindė tuo, kad Konkurencijos taryba netinkamai įvertino Bendrovės Pareiškime dėl tyrimo pradėjimo nurodytas aplinkybes, netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius Konkurencijos tarybos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau - Ryšių reguliavimo tarnyba) kompetenciją. Nurodė, kad 2008-10-16 ji kreipėsi į Konkurencijos tarybą su Pareiškimu, prašydama: pripažinti Bendrovės ir TEO LT, AB (tuometinė AB „Lietuvos telekomas“) 2004-07-15 pasirašytos tinklų sujungimo sutarties Nr. 2004/LTP-59 (toliau - Sutartis) C 1.1 priede (toliau - Sutarties priedas) esančią nuostatą „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ (toliau - Sutarties priedo nuostata) prieštaraujančia Konkurencijos įstatymui; atlikti tyrimą dėl galimo TEO LT, AB piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį; tol, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis Konkurencijos tarybos sprendimas dėl šio pareiškimo, įpareigoti TEO LT, AB netaikyti minėtos Sutarties priedo nuostatos ir apmokėti už nacionalinio terminavimo paslaugas, perkamas iš Bendrovės Sutarties priede aiškiai nurodytomis kainomis; TEO LT, AB įpareigoti nenutraukti Bendrovės ir TEO LT, AB pasirašytos Sutarties tuo pagrindu, kad Bendrovė, išrašydama PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas, neva pažeidžia Sutartį. Vėliau Bendrovė Konkurencijos tarybai pateikė papildomus dokumentus ir raštus, kuriuose nurodė, kad pareiškėja ir TEO LT, AB pasirašė tinklų sujungimo Sutartį, kuri sudarė sąlygas visiems TEO LT, AB abonentams skambinti UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ abonentams ir atvirkščiai. Konkurencijos tarybai nurodė, kad dėl Sutarties priedo nuostatos statuso tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris nėra išspręstas. Bendrovė ne kartą kreipėsi j TEO LT, AB dėl Sutarties priedo nuostatos pašalinimo iš Sutarties, nes manė ir šiuo metu yra įsitikinusi, kad ši nuostata buvo panaikinta dar 2005 metais ir, kad nuostata yra niekinė, pažeidžianti konkurencijos teisę. TEO LT, AB ne tik nesutinka su Sutarties priedo nuostatos pašalinimu iš Sutarties, bet vienašališkai siekia pritaikyti šios nuostatos pasekmes šalių santykiams, tuo sukeldama Bendrovei antikonkurencines pasekmes. Tokie TEO LT, AB veiksmai, kuomet dominuojantis viešojo fiksuoto telefono ryšio operatorius, paneigdamas Sutartyje numatytą derybų pareigą, siekia priversti savo konkurentą pakeisti Sutartį arba laikyti ją pakeista, galimai yra antikonkurenciniai. Bendrovė mano, kad Konkurencijos taryba turėtų įvertinti Sutarties priedo nuostatos atitikimą Konkurencijos įstatymui ir pripažinti ją šiam Įstatymui prieštaraujančia, taip pat įvertinti, ar TEO LT, AB. nesutikdama su minėtos nuostatos pašalinimu iš Sutarties ir reikalaudama jos laikytis, nepažeidžia Konkurencijos įstatymo, ypač jo 9 straipsnio.
Konkurencijos taryba nutarimu atsisakė pradėti tyrimą dėl TEO LT. AB veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams motyvuodama tuo, jog Pareiškime nurodytų aplinkybių, kuriomis Bendrovė grindžia savo įtarimus dėl TEO LT, AB piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, vertinimas nepatenka į Konkurencijos tarybos kompetencijos ribas (Konkurencijos įstatymo 25 str. 4 d. 2 p.).
Bendrovė paaiškino, kad nesutinka su Konkurencijos tarybos nutarimu ir jame pateiktais argumentais, nes pagal Konkurencijos įstatymą Konkurencijos taryba privalo pradėti tyrimą dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, kai konstatuojama esant pagrįstą įtarimą, kad ūkio subjektas tam tikru laikotarpiu dominavo atitinkamoje rinkoje ir dominuodamas joje galimai piktnaudžiavo padėtimi. Konkurencijos tarybos išvada atsisakyti pradėti tyrimą Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu iš esmės klaidinga, nes: Konkurencijos įstatymo taikymo sritis iš esmės neribota, t.y. įstatymo nuostatose nėra nurodyta, kad Konkurencijos tarybai nepriklauso elektroninių ryšių sritis, taip pat nėra nurodyta, kad jai nepriklauso ir Ryšių reguliavimo tarnybos tam tikra sureguliuota ar nesureguliuota elektroninių ryšių sritis; Elektroninių ryšių įstatymas tiesiogiai nurodo, kad konkurencijos priežiūrą elektorinių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba; ex-ante reguliavimas (Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyti įpareigojimai didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems subjektams) yra tik papildomas įrankis greta ex-post reguliavimo (Konkurencijos įstatymo 9 straipsnyje numatyto draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi); pagal Konkurencijos įstatymą Konkurencijos taryba tiria visus dominuojančio ūkio subjekto veiksmus ir jų atitikimą įstatymui, tuo tarpu Ryšių reguliavimo tarnybos nustatomi įpareigojimai skirti išvengti galimų konkurencijos taisyklių pažeidimų. Nurodė, kad jokie Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyti įpareigojimai nevertintini kaip pašalinantys Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymą. Šie įpareigojimai tik sudaro sąlygas ateityje išvengti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimų: apriboti ar sudaryti galimybę apriboti konkurenciją (ex-ante reguliavimas). Tuo tarpu ex-post reguliavimas yra vienkartinio pobūdžio, t.y. taikomas tik siekiant nubausti už tam tikrą Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Pagrindinis konkurencijos teisės reguliavimas yra ex-post (šiuo atveju Konkurencijos įstatymas), o ex-ante reguliavimas (Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyti įpareigojimai) yra tik papildomas reguliavimas šalia ex-post reguliavimo. Tačiau minėtas faktas nepanaikina ex-post reguliavimo, nes ex-ante reguliavimas nėra susijęs su įvykusiu konkurencijos apribojimu ar iškraipymu, kas yra bendrosios konkurencijos institucijų kompetencija.
Bendrovė, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei įvertinusi, kad Konkurencijos įstatymas nenumato, jog dominuojantis ūkio subjektas, kurį Ryšių reguliavimo tarnyba kartu yra pripažinusi didelę įtaką turinčiu subjektu atitinkamoje rinkoje, yra atleistas nuo pareigos nepiktnaudžiauti dominuojančia padėtimi (t.y. laikytis Konkurencijos įstatymo), taip pat įvertinusi, kad Elektroninių ryšių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, jog konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba, o Bendrovė kelia tik Konkurencijos įstatymo pažeidimo klausimus, padarė išvadą, kad Konkurencijos taryba privalo nagrinėti bet kokius Konkurencijos įstatymo pažeidimo atvejus elektroninių ryšių rinkoje. Šiuo atveju Konkurencijos taryba privalėjo tirti, ar LEO LT, AB, kaip didelę įtaką turintis ūkio subjektas, nepaisant jam nustatytų Ryšių reguliavimo tarnybos ex-ante įpareigojimų, nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį. Akcentavo, kad Konkurencijos taryba dar 2005-04-25 raštu Nr. (2.18-07)-6V-453 įsipareigojo atlikti tyrimą, t.y. dar iki Pareiškimo pateikimo patvirtino Sutarties priedo nuostatos nagrinėjimo galimybę Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio atžvilgiu. Pabrėžė, kad Bendrovės skunde nurodytus teiginius patvirtina ne tik Europos Bendrijos Komisijos formuojama konkurencijos bylų nagrinėjimo praktika, bet ir su tuo susiję Europos Bendrijos pirmosios instancijos teismo naujausi precedentai, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Bendrovė nesutinka su Konkurencijos tarybos nutarimo teiginiu, kad Pareiškimas nenagrinėtinas ne tik dėl to, kad nustatyta Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalis 2 punkto sąlyga, bet ir dėl to, kad nustatytos Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 5 punkto sąlygos, t.y. nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą. Pabrėžė, kad Bendrovė pateikė pakankamus įrodymus, jog TEO LT, AB nagrinėjamu laikotarpiu Bendrovei pardavinėjo paslaugas didesne kaina nei kitiems analogiškiems paslaugų gavėjams, kurie paslaugas pirko 40 proc. pigiau. Ši aplinkybė reiškia, jog skambučiams, inicijuotiems pareiškėjo tinkle ir skirtiems TEO LT, AB, atlikti reikalingi kaštai buvo gerokai didesni nei konkurentų, kas lėmė ne tik nepagrįstas ir diskriminacines veiklos sąlygas, bet ir žalą galutiniams UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ paslaugų gavėjams. Bendrovės nuomone, tokiais veiksmais TEO LT, AB pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktą - panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Bendrovė nesutinka, kad judriojo ir fiksuoto ryšio rinkos paslaugos nėra tarpusavyje pakeičiamos, todėl TEO LT, AB tinklų sujungimo mokesčių prasme nediskriminuoja Bendrovės judriojo ryšio operatorių atžvilgiu. Paaiškino, kad skambutis iš TEO LT, AB tinklo į judriojo telefono ryšio tinklą priskirtinas viešojo fiksuoto telefono ryšio rinkai, o tinklų sujungimo taškas ir infrastruktūra nėra ir negali būti laikoma judri, todėl TEO LT, AB, nustatydama Bendrovei mokesčius, kurių netaiko mobiliesiems operatoriams, diskriminuoja Bendrovę kaip IP operatorių.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ atstovai palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Atsakovė Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad Konkurencijos tarybos kompetencija nagrinėti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimus neapima tų atvejų, kai iš aplinkybių visumos matyti, jog konkrečios situacijos, iš kurios kildinamas Konkurencijos įstatymo pažeidimas, išsprendimas priklauso nuo reguliuotojo, šiuo atveju, Ryšių reguliavimo tarnybos, atitinkamų sprendimų priėmimo. Nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba atsižvelgė į visumą Bendrovės nurodytų aplinkybių, susijusių su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir TEO LT, AB santykiais teikiant skambučių užbaigimo paslaugas atitinkamai UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir TEO LT, AB priklausančiuose viešojo telefono ryšio tinkluose, ir konstatavo, jog UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ Pareiškime Konkurencijos tarybai nurodytų aplinkybių vertinimas tais aspektais, kurie jame nurodyti, nepatenka į Konkurencijos tarybos veiklos sritį.
Konkurencijos taryba paaiškino, jog ta aplinkybė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba jau yra priėmusi atitinkamus sprendimus savo kompetencijos ribose, kuriais tiek UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, tiek TEO LT, AB pripažintos didelę įtaką turinčiais ūkio subjektais būtent rinkose, su kuriomis siejami įtarimai dėl TEO LT, AB piktnaudžiavimo, t.y. skambučių užbaigimo srityje, rodo, jog Ryšių reguliavimo tarnyba ėmėsi šių ūkio subjektų veiklos atitinkamo reguliavimo, nes suteikė jiems statusą, kuris rodo, kad šių ūkio subjektų veikla šioje konkrečioje srityje - skambučio užbaigimo paslaugų teikimas jų tinkluose - bus atitinkamai prižiūrima, bei. esant atitinkamoms aplinkybėms, ėmėsi nustatyti tam tikrus konkrečius įpareigojimus. Ryšių reguliavimo tarnyba įsakymais apibrėžė atitinkamas skambučių užbaigimo TEO LT, AB ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešojo telefono ryšio tinkluose rinkas ir, įvertinusi sąlygas šiose rinkose, nustatė atitinkamus įpareigojimus TEO LT, AB bei UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“. Dėl šių priežasčių Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad rinkų priežiūrą pradėjo vykdyti Ryšių reguliavimo tarnyba, kuri ėmėsi vertinti tiek TEO LT, AB, tiek UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas veiksmus ir būtent ši institucija, o ne Konkurencijos taryba, yra kompetentinga nagrinėti UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ Pareiškime nurodytus TEO LT, AB santykius, susijusius su skambučių užbaigimo paslaugų teikimu, įskaitant šių paslaugų kainų nustatymo sąlygas, nes būtent Ryšių reguliavimo tarnyba turi atitinkamus įgaliojimus tiesiogiai paveikti šių ūkio subjektų, kaip turinčių didelę įtaką rinkoje, elgesį ir taip eliminuoti galimybes piktnaudžiauti vieniems kitų atžvilgiu. Pažymėjo ir tai, kad Bendrovė dėl Pareiškime Konkurencijos tarybai nurodytų veiksmų pirmiau kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji išnagrinėtų kilusį ginčą tarp TEO LT, AB ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, ir tik sulaukusi Ryšių reguliavimo tarnybos komisijos 2008-10-07 sprendimo Nr. (46.26) GPS-23, kuriuo buvo atmestas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ prašymas pripažinti TEO LT, AB atitinkamus veiksmus neteisėtais ir nesąžiningais, pateikė pareiškimą Konkurencijos tarybai. Ši aplinkybė patvirtina, jog Ryšių reguliavimo tarnyba, būdama kompetentinga institucija nagrinėti tokio pobūdžio ginčus, ėmėsi nagrinėti ir išnagrinėjo bei įvertino tarp TEO LT, AB ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas susiklosčiusius santykius, susijusius su skambučių užbaigimo paslaugų kainų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, mano, jog, esant Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimams, kurie patvirtino šios tarnybos aktyvų vaidmenį vertinant sąlygas, kuriomis yra teikiamos skambučių užbaigimo paslaugos, Konkurencijos taryba negali pakartotinai vertinti ir tokiu būdu iš esmės dubliuoti Ryšių reguliavimo tarnybos veiklą dėl tų pačių UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ nurodytų TEO LT, AB veiksmų, susijusių su skambučių užbaigimo paslaugų teikimu, nes tokiu būdu tektų pripažinti, kad Konkurencijos taryba yra kompetentinga vertinti Ryšių reguliavimo tarnybos padarytų išvadų ir priimtų sprendimų teisingumą, tačiau tokios Konkurencijos tarybos teisės nenumato nei Elektroninių ryšių įstatymas, nei Konkurencijos įstatymas. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius 2009-04-24 priėmė įsakymus Nr. 1V-559 ir Nr. 1V-562, kuriais ūkio subjektai buvo įpareigoti suvienodinti ir netaikyti skirtingų skambučių užbaigimo jų viešuosiuose telefono ryšio tinkluose kainų. Šie Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai akivaizdžiai parodo, kad ši tarnyba prižiūri ir reguliuoja ūkio subjektų santykius, susijusius su skambučių užbaigimo paslaugų teikimu, bei atitinkamai vertina šiose rinkose susiklostančią situaciją konkurencijos apsaugos aspektu ir priima konkrečius sprendimus dėl konkrečių priemonių taikymo. Taigi, būtent Ryšių reguliavimo tarnyba išsprendė tarp TEO LT, AB ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ atsiradusį ginčą dėl skambučių užbaigimo kainų dydžių ir jų nustatymo, iš esmės pati nustatydama, kokios šios kainos turi būti, kad būtų užtikrinta veiksminga konkurencija atitinkamose rinkose bei apsaugoti vartotojų interesai.
Atsakovė Konkurencijos taryba padarė išvadą, jog negalima absoliutinti Konkurencijos tarybos kompetencijos visose srityse, o būtina atsižvelgti į kiekvieną konkrečią situaciją ir tinkamai įvertinti visas susijusias aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju Konkurencijos taryba būtent ir atsižvelgė į visas susiklosčiusias konkrečias aplinkybes (pagrindinę UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas' pareiškime Konkurencijos tarybai keliamą problemą - galimybę taikyti kitokias, nei TEO LT, AB skambučių užbaigimo kainas; į Ryšių reguliavimo tarnybos priimtus atitinkamus sprendimus, susijusius su TEO LT, AB ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ padėtimi ir veiksmais skambučių užbaigimo savo tinkluose rinkose, kurie parodė, kad Ryšių reguliavimo tarnyba šioje srityje vykdo atitinkamą reguliavimą ir konkurencijos priežiūrą ir kt.), kurios patvirtino, kad Bendrovės Pareiškime Konkurencijos tarybai nurodytų TEO LT, AB veikimų vertinimas šiuo konkrečiu atveju nepriklauso Konkurencijos tarybos kompetencijai ir nesudaro pagrindo juos vertinti kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą.
Atsakydama j Bendrovės skunde nurodomus argumentus, susijusius su nepagrįstu atsisakymu pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB taikomų 40 proc. didesnių skambučio užbaigimo kainų Bendrovės atžvilgiu, pažymėjo, jog ši aplinkybė taip pat yra glaudžiai susijusi su Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencija konkurencijos užtikrinimo srityje, nes Ryšių reguliavimo tarnybos 2008-01-31 įsakymu Nr. 1V-95 TEO LT, AB buvo nustatytas nediskriminavimo įpareigojimas, o Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų įpareigojimų laikymosi kontrolė Konkurencijos tarybos kompetencijai nepriklauso. Pažymėjo ir tai, kad Bendrovė nepagrįstai teigia, kad Konkurencijos taryba atsisakė nagrinėti TEO LT. AB veiksmus, diskriminuojant Bendrovę kaip IP operatorių, nes suklydo dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinkos apibrėžimo. Paaiškino, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ nepateikė Konkurencijos tarybai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog TEO LT, AB taiko skirtingą kainodarą analogišką veiklą vykdantiems ūkio subjektams, esant vienodoms sąlygoms, o konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų galimą UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ diskriminavimą analogiška veikla užsiimantiems ūkio subjektams taikant skirtingas sąlygas, nebuvimas neleido Konkurencijos tarybai pagrįstai įtarti tokiu būdų TEO LT, AB vykdomą Konkurencijos įstatymo pažeidimą.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Konkurencijos tarybos atstovė nesutiko su pareiškėjos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo TEO, LT AB atsiliepime į pareiškėjos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad ginčas tarp Bendrovės ir TEO LT, AB kilo dėl to, kad TEO LT, AB, remdamasi Sutarties priedo nuostatomis, atsisakė mokėti nepagrįstai dideles kainas, kai tuo tarpu UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, vadovaujantis Sutarties priedo nuostatomis, privalėjo sumažinti savo kainas taip, kaip jas sumažino TEO LT, AB, tačiau to nepadarė.
TEO LT, AB atkreipė dėmesį, kad Bendrovė 2008-07-15 kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, prašydama išnagrinėti tarp jos ir TEO LT, AB kilusį ginčą. Ryšių reguliavimo tarnybai adresuotas prašymas buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir Konkurencijos tarybai adresuotas Pareiškimas. Išnagrinėjusi Bendrovės prašymą, Ryšių reguliavimo tarnybos Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisija 2008-10-07 priėmė sprendimą Nr. (46.26) GPS-23, kuriuo Bendrovės reikalavimai buvo atmesti. Konkurencijos taryba, prieš priimdama skundžiamą Nutarimą, įvertino anksčiau Ryšių reguliavimo tarnybos nagrinėtų Bendrovės ir TEO LT, AB ginčų pobūdį bei ryšių reguliavimo tarnybos išvadas. Konkurencijos tarybos nutarime pagrįstai konstatuojama, kad visos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ Pareiškime nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos. Dėl šios priežasties, tirti tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo ištirtos kitos kompetentingos institucijos, Konkurencijos tarybai nepriklausė. TEO LT, AB nurodė, kad 2009-04-24 Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius priėmė įsakymą Nr. 1V-562 „Dėl laikinųjų priemonių ūkio subjektui UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, turinčiam didelę įtaką skambučių užbaigimo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ viešajame telefono ryšio tinkle, teikiamame fiksuotoje vietoje, rinkoje, nustatymo“ (toliau - Įsakymas dėl laikinųjų priemonių). Įsakymu dėl laikinųjų priemonių Ryšių reguliavimo tarnyba ne tik kad patvirtino kainų simetriškumo principo teisėtumą, bet, atsižvelgdama į pareiškėjo nenorą jį taikyti, taip pat įpareigojo Bendrovę sumažini skambučių užbaigimo paslaugos kainas tiek, kiek jas sumažino TEO LT, AB. Tai reiškia, jog Bendrovės kvestionuojamas TEO LT, AB reikalavimas laikytis kainų simetriškumo principo ir vykdyti Sutarties priedo nuostatą buvo įgyvendintas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų imperatyvių teisės normų pagrindu. Akcentavo, kad nepaisant to, jog minėtas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas buvo priimtas po šioje byloje skundžiamo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo priėmimo faktas patvirtina ne tik tai, kad Bendrovės kvestionuojama Sutarties priedo nuostata yra teisėta, bet ir tai, kad ginčai dėl kainų simetriškumo patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos kompetenciją.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuotojo asmens TEO LT , AB atstovai su pareiškėjos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, akcentuodami, kad Ryšių reguliavimo tarnyba išnagrinėjo tarp Bendrovės ir TEO LT, AB kilusį ginčą iš esmės, todėl Konkurencijos tarybai nėra tikslo nagrinėti skundą, kuris grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis.
Byloje kilęs ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2009-04-02 nutarimo Nr. 1S-51, kuriuo Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos ir jos priedų matyti, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir TEO LT, AB eksploatuoja kiekvienam iš jų priklausantį viešąjį telefono ryšio tinklą. Tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir TEO LT, AB 2004-07-15 buvo pasirašyta Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartis Nr. 2004/LTP-59 (Konkurencijos tarybos byla, t. 1, b. 1. 6-12), kurios pagrindu UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ įsipareigojo savo tinkle priimti (užbaigti) TEO LT, AB tinkle inicijuotus skambučius, o TEO LT, AB analogiškai įsipareigojo savo tinkle priimti (užbaigti) pareiškėjo tinkle inicijuotus skambučius. Visi šios Sutarties priedai (Konkurencijos tarybos byla, t. 1, b. 1. 13-84) yra neatskiriamos Sutarties dalys. Sutarties C 1.1 priedas (Konkurencijos tarybos byla, t. 1, b. 1. 78) įtvirtino vadinamąjį kainų simetriškumo principą, kuris numato, jog pasikeitus TEO LT, AB nacionalinio iniciavimo ir/ar nacionalinio terminavimo paslaugų kainoms, atitinkamai keičiamos ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ kainos.
Nustatyta, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2008-10-16 su pareiškimu (Konkurencijos tarybos byla, t. 1 , b. 1. 1-5) ir patikslintu pareiškimu (t. 1, b. 1. 45-56) kreipėsi į Konkurencijos tarybą (Konkurencijos tarybos byla, t. 1, b. 1. 1-5), prašydama: pripažinti Sutarties priedo nuostatą „pakeitus šios sutarties B2.1. priede nurodytas TELEKOMO Nacionalinio inicijavimo ir/ar terminavimo paslaugų kainas, atitinkamai pakeičiamos OPERATORIAUS kainos, nurodytos šiame priede“ prieštaraujančia Konkurencijos įstatymui; atlikti tyrimą dėl galimo TEO LT, AB piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį; tol, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis Konkurencijos tarybos sprendimas dėl šio pareiškimo, įpareigoti TEO LT, AB netaikyti minėtos Sutarties priedo nuostatos ir apmokėti už nacionalinio terminavimo paslaugas, perkamas iš Bendrovės Sutarties priede aiškiai nurodytomis kainomis; TEO LT, AB įpareigoti nenutraukti Bendrovės ir TEO LT, AB pasirašytos Sutarties tuo pagrindu, kad Bendrovė, išrašydama PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas, neva pažeidžia Sutartį.
Konkurencijos taryba 2009-04-02 nutarimu Nr. 1S-51 (Konkurencijos tarybos byla, t. 2, b. 1. 46-49) atsisakė pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Konkurencijos taryba atsisakė pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų, susijusių su Sutarties priedo nuostata ir iš jos kylančiomis pasekmėmis, su skirtingomis paslaugų kainomis ar kitų sąlygų nustatymu UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ lyginant su kitais analogiška kaip ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ veikla užsiimančiais ūkio subjektais, atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punktu (tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso) ir 5 punktu (nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti įstatymo pažeidimą). Nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą apibendrintai motyvuojamas tuo, jog tirti Bendrovės Pareiškime įvardintus TEO LT, AB veiksmus pagal Bendrovės nurodytas aplinkybes Konkurencijos tarybai nepriklauso, nes skundžiami TEO LT, AB veiksmai yra susiję su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau - ERĮ) nuostatų priežiūra, kuri priskirta Ryšių reguliavimo tarnybai, ir nesudaro pagrindo juos vertinti kaip Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčas byloje iš esmės yra susijęs su Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijų atribojimo klausimu, užtikrinant sąžiningos konkurencijos laisvę elektroninių ryšių visuomeninių santykių srityje.
Pagal Konkurencijos įstatymo 9 straipsnį draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnį kaip nesuderinamas su bendrąja rinka taip pat draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Toks piktnaudžiavimas konkrečiai gali būti: a) nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų tiesioginis ar netiesioginis nustatymas; b) gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus; c) nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dėl ko jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį; d) vertimas sudaryti sutartis kitoms šalims prisiimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis ir komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokių sutarčių dalyku. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis ir Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnis numato analogišką draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, tik Konkurencijos įstatyme naudojama sąvoka atitinkamoje rinkoje, o EB steigimo sutarties 82 straipsnyje naudojama sąvoka bendrojoje rinkoje ar jos dalyje, kai terminas bendroji rinka laikytinas platesnės reikšmės, nei terminas atitinkama rinka.
Europos Bendrijos Komisijos Rinkos analizės ir didelės įtakos vertinimo gairių pagal Bendrijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą (toliau - Gairės) 26 punkte nurodoma, kad Europos Bendrijos steigimo sutarties 81-82 straipsniai taikomi apibrėžiant rinką ex-post būdu, o tai reiškia, jog rinkos analizė vyksta jau buvusių įvykių atžvilgiu ir nedaro jokios įtakos būsimai rinkos raidai. Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatos yra iš esmės analogiškos Europos Bendrijos steigimo sutarties 81-82 straipsniams, todėl ir Konkurencijos įstatymo nuostatos (nagrinėjamos bylos atveju aktualus Konkurencijos įstatymo 9 straipsnis - Europos Bendrijos steigimo sutarties 82 straipsnio atitikmuo) taikomos tik jau įvykusių įvykių atžvilgiu, apibrėžiant atitinkamą rinką retrospektyviniu aspektu. Gairių 31 punkte konstatuojama, jog neįmanoma išvengti situacijų, kuomet vienu metu dėl tos pačios rinkos inicijuojamos procedūros ex-ante reguliavimo ir bendrosios konkurencijos teisės pagrindu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bendrosios konkurencijos institucijos (nagrinėjamu atveju Konkurencijos taryba) gali ir turi atlikti savo atitinkamos rinkos analizę ir paskirti tinkamas bendruosiuose konkurencijos įstatymuose (šiuo atveju Konkurencijos įstatyme) numatytas priemones šalia atitinkamo rinkos reguliatoriaus (šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnybos) nustatytų priemonių įpareigojimų. Teismas pabrėžia, jog ex-ante įpareigojimai, nustatyti nacionalinių reguliuotojų, turi specifinius į ateitį orientuotus tikslus, kurie numatyti Europos Bendrijos teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose (šiuo atveju ERĮ), o tuo tarpu bendrosios konkurencijos institucijos baudžia ūkio subjektus už susitarimus ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kurie faktiškai buvo apriboję ar iškraipę konkurenciją atitinkamoje rinkoje.
Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis. Konkurencijos tarybos kompetencija yra apibrėžta Konkurencijos įstatymo 19 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad Konkurencijos taryba: 1) kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų; 2) nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo bei dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje; 3) duoda privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą rinkoms tirti ar kitiems Konkurencijos tarybos uždaviniams vykdyti.
Pagal ERĮ 6 straipsnio 1 dalį Ryšių reguliavimo tarnyba reguliuoja elektroninių ryšių veiklą, įgyvendina šio įstatymo nuostatas bei prižiūri jo laikymąsi. Šio įstatymo 17 straipsnis suteikia Ryšių reguliavimo tarnybai teisę ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, nustatyti atitinkamus įpareigojimus (skaidrumo, nediskriminavimo ir kt.), kurie yra detalizuojami atskiruose įstatymo straipsniuose. Pagal ERĮ 12 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba, kiek tai susiję su elektroninių ryšių veikla: 1) keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba Konkurencijos tarybos ir Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikalinga informacija, įskaitant ir konfidencialią informaciją ir užtikrina gaunamos informacijos apsaugą; 2) konsultuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, kai ji atlieka funkcijas, susijusias su konkurencijos priežiūra elektroninių ryšių srityje; 3) bendradarbiauja ir konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, pagal Konkurencijos įstatymą vykdydama konkurencijos elektroninių ryšių srityje priežiūrą. Pagal ERĮ 14 straipsnio 2 dalį konkurencijos priežiūrą elektroninių ryšių srityje pagal Konkurencijos įstatymą atlieka Konkurencijos taryba, o pagal to paties straipsnio 1 dalį Ryšių reguliavimo tarnyba siekia, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių srityje egzistavimui ir plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią ūkio subjektams piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje.
Teismas, išanalizavęs pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad Konkurencijos įstatymas ir ERĮ reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, todėl nėra šių įstatymų normų konkurencijos. Ryšių reguliavimo tarnyba turi įstatymo nustatytą kompetenciją spręsti ginčus, susijusius su elektroninių ryšių veikla, tačiau tai nepaneigia visų kitų valstybės institucijų kompetencijos elektroninių ryšių teisiniuose santykiuose ir iš to kilusiuose ginčuose.
Teismas, remdamasis ERĮ nuostatomis ir byloje nustatytais duomenimis, daro išvadą, jog vien tas faktas, kad TEO LT, AB veikai yra taikomas specialus teisinis reguliavimas ir kad ši bendrovė privalo veikti pagal nustatytus imperatyvus, nereiškia, kad tokio ūkio subjekto atsakomybės klausimas gali būti nagrinėjamas tik atitikties rinką reguliuojančios institucijos ribose, bet negali būti nagrinėjamas Konkurencijos įstatymo prasme.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Konkurencijos taryba Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimą dėl UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ Pareiškime nurodytų aplinkybių, todėl pareiškėjos UĄB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ skundas tenkintinas, atsakovės Konkurencijos tarybos 2009-04-02 nutarimas Nr. 1S-51 naikintinas ir „Konkurencijos taryba įpareigotina remiantis Konkurencijos įstatymu atlikti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams pagal Konkurencijos tarybai 2008-10-16 UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pateiktą pareiškimą „Dėl ūkio subjekto atliekamų antikonstitucinių veiksmų“ bei pagal vėliau prie šio pareiškimo pateiktus dokumentus ir 2009-02-27 pareiškimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktu, 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2009-04-02 nutarimą „Dėl atsisakymo pradėti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ Nr. 1S-51.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, remiantis Konkurencijos įstatymu, atlikti tyrimą dėl TEO LT, AB veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams pagal Konkurencijos tarybai 2008-10-16 UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pateiktą pareiškimą „Dėl ūkio subjekto atliekamų antikonstitucinių veiksmų“ bei pagal vėliau prie šio pareiškimo pateiktus dokumentus ir 2009-02-27 pareiškimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
 
Teisėjai
Arūnas Kaminskas
Nijolė Šidagienė
Liudmila Zaborovska
KT nutarimas liko galioti nepakeistas