Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

dalyvaujant pareiškėjo VLK atstovams Linai Rapšaitei ir Birutei Kusaitei,

pareiškėjo ORPTA atstovei Rūtai Garšvienei,

pareiškėjo UAB „Ortobatas“ atstovui Viktorui Gruzdevui,

pareiškėjo AB „Ortopedijos technika“ atstovams Rūtai Garšvienei ir Astai Šablinskienei,

pareiškėjo IĮ „Pirmas žingsnis“ atstovui Algimantui Astrauskui,

pareiškėjo UAB „Ortopedijos klinika“ atstovei Danutei Maurušaitienei,

pareiškėjo UAB „Ortopedijos projektai“ atstovui Linui Kroliui,

pareiškėjo VšĮ „Vilties žiedas“ atstovei Lucijai Jurgelaitienei,

pareiškėjo UAB „Idemus“ atstovui Semionui Finkelšteinui,

pareiškėjo UAB „Ortopedijos centras“ atstovui Sauliukui Lazdauskui,

pareiškėjų – įmonių grupės, atstovams advokatui Rimantui Simaičiui ir advokato padėjėjai Ilonai Jančiauskaitei,

atsakovo atstovams Elonui Šatui ir Simonai Tolušytei,

trečiojo suinteresuoto asmens  UAB „Baltic Orthoservice”  atstovui Gediminui Kostkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB Ortopedijos klinikos, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos, UAB „Ortobatas” skundus atsakovui Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Sveikatos apsaugos ministerijai, UAB „Actualis“, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninei, UAB „Baltic Orthoservice” dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Pareiškėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-01-20 nutarimą Nr. 2S-2 kaip neteisėtą.

Paaiškino, kad Konkurencijos taryba Nutarimo 2 punktu nutarė pripažinti, kad VLK, nesiėmusi priemonių užtikrinti sąžiningą konkurenciją kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių rinkoje Lietuvos Respublikoje, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o 7 punktu nutarė įpareigoti VLK nutraukti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pažeidžiančius atitinkamus veiksmus. Pareiškėjas mano, kad Konkurencijos tarybos išvados dėl VLK skatinimo įmones derinti gamybos kiekius ir pritarimo šiems veiksmams, pateiktos neįsigilinus į ortopedijos techninių priemonių (toliau – OTP) kompensavimą reglamentuojančius teisės aktus ir į sistemos specifiką. Privalomojo sveikatos draudimo fondo  (toliau – PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu kas metai nustatoma PSDF biudžeto lėšų suma OTP kompensavimui. Riboti ištekliai sąlygoja būtinybę reguliuoti jų panaudojimą. OTP sritis reguliuojama sveikatos apsaugos ministro 2006-03-31 įsakymu Nr. V-234 patvirtintu Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas) ir sveikatos apsaugos ministro 2009-06-10 įsakymu Nr. V-466 patvirtintais Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašais (toliau – Bazinių kainų sąrašai). Tvarkos aprašo 8 punktas numato, kad OTP įsigijimo išlaidos kompensuojamos per ortopedijos įmones, kurios sudaro sutartis su VLK. VLK lėšas pagal OTP poklasius skirsto pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai. Nurodo, kad pagal Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatas, sutartys sudaromos su visomis Tvarkos aprašo 1 priedo reikalavimus atitinkančiomis ortopedijos įmonėmis. Šia tvarka įgyvendinamas principas „pinigai paskui pacientą“. Tvarkos aprašo 1 priedo 8 punktas įpareigoja ortopedijos įmonę pateikti VLK ateinančių kalendorinių metų kompensuojamųjų OTP gamybos planus. Tuo VLK įpareigota dalyvauti OTP kompensavimo sistemoje ne tik skirstant PSDF lėšas, bet ir užtikrinant OTP kokybę ir prieinamumą. 

Pažymėjo, kad OTP bazines kainas tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi VLK ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Kainų įstatymo 2 straipsnis leidžia valstybinių valdymo organų reguliuojamų kainų buvimą. Sveikatos apsaugos ministras gali neatsižvelgti į VLK pasiūlymus. Bazinės OTP kainos yra vienodos visoms įmonėms, nustatytos sveikatos apsaugos ministro 2009-06-10 įsakymu Nr. V-466. Atsakovo teiginys, kad VLK posėdžių metu skatino draudžiamus susitarimus, nepagrįstas įrodymais. VLK direktorius 2006-11-09 įsakymu Nr. 1K-158 ir sveikatos apsaugos ministras 2007-02-23 įsakymu Nr. V-120 sudarė darbo grupes dėl OTP kainų ir valdymo metodikos peržiūrėjimo. Į darbo grupes buvo įtraukti ne tik VLK, bet ir kitų organizacijų atstovai. VLK neprašė pateikti Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos (toliau – ORPTA) apibendrintų OTP kainų skaičiavimų, o tik prašė 2007-07-24 posėdyje dalyvavusiųjų pateikti ortopedinės avalynės kainų skaičiavimus. Informacija buvo reikalinga pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai kaip nuomonė dėl OTP bazinės kainos nustatymo. Pažymėjo, kad VLK neturi įtakos galutiniam sveikatos apsaugos ministro sprendimui dėl kainų patvirtinimo. Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina ne maksimalias, o fiksuotas OTP bazines kainas, todėl konkurencija tarp gamintojų dėl OTP kainų negalima, konkurencija užtikrinama tik per OTP kokybę.

Teigė, kad VLK sudarytose sutartyse su gamintojais, įtvirtindama įmonių gamybinius pajėgumus, neribojo konkurencijos. Įmonių gamybiniai pajėgumai nustatomi VLK ir ortopedijos įmonių sutartyse dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP. 2009 m. įmonės nebuvo išnaudojusios savo gamybinių pajėgumų. Pareiškėjas mano, kad atsakovo pozicija dėl didesnių bazinių kainų nustatymo nepagrįsta įrodymais, nes jis netikrino OTP bazinių kainų skaičiavimo pagrįstumo ir realumo. Tokia praktika kelia grėsmę viešojo intereso tenkinimui, nes nustačius nerealiai mažą OTP kainą, iš PSDF biudžeto kompensuojama suma nepadengtų konkrečių OTP gamybos sąnaudų ir įmonėms būtų nenaudinga jas gaminti.

Remiantis Tvarkos aprašo 43 punktu, pacientui, mokančiam už OTP savo lėšomis, suteikiama teisė nelaukti eilėje, o atėjus kompensacijos laikui yra kompensuojama mažesnė OTP bazinė kaina, atsižvelgiant į tuo metu esančią balo vertę. Pagal Sąrašo 3.3 punktą, apdraustojo lėšomis įsigyjamos OTP bazinės kainos vieno balo vertė lygi vienam litui. Pareiškėjo nuomone, pacientų, kuriems OTP skiriama eilės tvarka, ir pacientų, įsigyjančių OTP savo lėšomis, padėtis iš principo yra vienoda. Nesutinka, kad sumos mėnesiui, už kurią galima pagaminti OTP, nustatymas pablogina pacientų galimybę pasirinkti geriausią prekę. Nurodo, kad VLK, organizuodama OTP kompensavimą, ėmėsi reikiamų veiksmų – pakeitė OTP įsigijimo išlaidų kompensavimo periodiškumą, nustatė gydytojų sąrašą, sutrumpino 100 procentų kompensuojamų OTP sąrašą, patikslino bazines kainas ir kita, tačiau šios priemonės nestabilizavo ir nesumažino kompensacijos laukimo eilės. Įvedus „plaukiojančio balo“ principą, kompensacijos laukimo eilė sumažėjo 3 800 tūkst. Lt.  

Konkurencijos tarybos teiginys, kad „VLK pasirinkti ir įgyvendinti atitinkamas konkurencijos teikiama nauda leidžiančias pasinaudoti priemones (pvz., mažiausią kainą galėtų leisti nustatyti viešojo pirkimo procedūra ir pan.)“, peržengia jos kompetencijos ribas. Nurodė, kad kompensavimo santykiai iš esmės skiriasi nuo Viešųjų pirkimų įstatyme reglamentuotų pirkimo santykių. OTP reikalingumą apdraustajam nustato jį gydantis gydytojas arba ortopedijos įmonės, sudariusios sutartį su VLK, reikiamą kvalifikaciją turintis gydytojas ir OTP kompensuojamos tik pagal užsakymą konkrečiam pacientui individualiai pagamintų OTP įsigijimo išlaidos (Tvarkos aprašo 9.1, 19 punktai). Pacientas gali laisvai pasirinkti ortopedijos įmonę. Pagal Tvarkos aprašo V skyriaus nuostatas, pacientas turi teisę pasirinkti ne tik bazinę kainą atitinkančią priemonę, bet ir brangesnę. OTP neįmanoma specifikuoti iš anksto, todėl perkančioji organizacija neturi galimybių numatyti, kokių charakteristikų ir specialių technologijų priemonės prireiks pacientui. Ortopedijos techniką gaminanti įmonė neteikia paslaugų perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija teikia valstybės (finansinę) paramą fiziniams asmenims (pacientams) per OTP gaminančias įmones ar tiesiogiai, įsigijusiems prekes iš ortopedijos techniką gaminančios įmonės. Taigi, nėra viešojo pirkimo–pardavimo sutarties šalių, atitinkančių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Tarp VLK ir ortopedijos įmonės sudaromos OTP kompensavimo sutarys, įvardijamos administracinėmis sutartimis, skirtomis viešajam interesui tenkinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-339/2008).

Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad VLK skatina draudžiamus susitarimus ir neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, 53 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsniu, Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 31 straipsnio 6 punktu, 28 straipsnio 3 dalimi, gero administravimo ir gero reglamentavimo principais, įtvirtintais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos tinkamo administravimo elgesio kodekse, 2006 m. Europos komisijos komunikate dėl geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje, Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 185 patvirtinta Geresnio reglamentavimo programa, teigia, kad VLK turėjo teisę ir pareigą konsultuotis su ortopedinėmis įmonėmis ir asociacijomis, taip pat pacientų ir neįgaliųjų atstovų organizacijomis, rengti bendrus pasitarimus, diskusijas, derinti nuomones ir pozicijas, bandyti ieškoti visoms suinteresuotoms šalims priimtinų kylančių riboto finansavimo ir pacientų aprūpinimo kokybiškomis OTP problemų sprendimo būdų.

Pareiškėjai UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB Ortopedijos klinika, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ „Vilties žiedas“, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-01-20 nutarimo Nr. 2S-2 dalį, kuria nutarta pripažinti, kad pareiškėjai, sudarę draudžiamus susitarimus dėl OTP kainų ir gamybos kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų reikalavimus (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas, kiek jis susijęs su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis) ir įpareigoti pareiškėjus nuo aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jei jis vis dar būtų tęsiamas (nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas, kiek jis susijęs su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis), o taip pat už padarytą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų pažeidimą pareiškėjams skirti pinigines baudas (nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktas, kiek jis susijęs su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis): UAB „Idemus“ – 248 000 Lt, UAB „Ortopagalba“ – 53 400 Lt, UAB „Ortopedijos centras“ – 226 700 Lt, UAB Ortopedijos klinikai – 193 500 Lt, UAB „Ortopedijos projektai“ – 166 900 Lt, AB „Ortopedijos technika“ – 1 644 500 Lt, A. Astrausko firmai „Pirmas žingsnis“ – 341 700 Lt, VšĮ „Vilties žiedas“ – 11 800 Lt, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai – 1 000 Lt; 4) įpareigoti pareiškėjus per 5 (penkias) dienas nuo aptariamo nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (nutarimo rezoliucinės dalies 6 punktas, kiek jis susijęs su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis).

Pareiškėjų nuomone, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis negali būti taikomi pareiškėjų veiksmams vertinti, kadangi nacionaliniai teisės aktai reikalavo pareiškėjų antikonkurencinio elgesio. Sveikatos apsaugos ministerijos ir VLK  sprendimais OTP rinkoje buvo sukurta konkurenciją ribojanti kompensavimo sistema.

Nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymas nėra absoliutus. Konkurencijos taryba privalo vadovautis Europos Sąjungos institucijų ir teismų praktika. Konkurencijos taryba turėjo pradėti analizę nuo specialaus teisinio reguliavimo įtakos ūkio subjektų veiksmams nagrinėjamoje rinkoje. Jei Konkurencijos taryba būtų atlikusi vertinimą pagal Europos Sąjungos institucijų suformuotą praktiką, nebūtų reikėję atlikti kitų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytų veiksmų, kurie yra pertekliniai, neracionalūs ir prieštarauja viešojo administravimo subjekto veiklos ekonomiškumo ir operatyvumo principams. Savo poziciją grindžia Europos Komisijos komunikatu „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliems bendradarbiavimo susitarimams gairėmis“, ES Teisingumo Teismo 2010-10-14 sprendimu Nr. C280, 2003-09-09 prejudiciniu sprendimu Nr. C-198/01, 2010-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. C-280/08, 2003-09-09 prejudiciniu sprendimu byloje Nr. C-198/01. Europos Sąjungos teismų praktikoje suformuota nuostata, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis taikomas tik tokiam antikonkurenciniam ūkio subjektų elgesiui, kai ūkio subjektai veikia savo individualia iniciatyva. Kadangi Konkurencijos taryba nutarime konstatavo, jog esama kompensavimo sistema bei ją sukūrę Sveikatos apsaugos ministerijos ir VLK sprendimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, tai pareiškėjams nebereikia įrodyti kompensavimo sistemos antikonkurencinio pobūdžio.

Pareiškėjai kompensuojamų OTP rinkoje veikia pagal VLK ir sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką, kuriai būdingas intensyvus nacionalinis reguliavimas. Pareiškėjai už pagamintas ir parduotas OTP prekes negauna pajamų, ortopedijos įmonėms išlaidas apmoka VLK, naudodama ribotas PSDF lėšas. Pareiškėjai, norėdami vykdyti veiklą, turi atitikti Tvarkos aprašo reikalavimus. Pareiškėjai neturėjo pasirinkimo, privalėjo vykdyti VLK nurodymus, susijusius su OTP bazinių kainų metodikos skaičiavimo kūrimu (teisėkūros procesas) ir PSDF biudžeto subalansavimu, bei pateikti prašomą informaciją – ortopedijos priemonių kainas, išdirbio normas, gamybinius pajėgumus ir kt. Pareiškėjai vadovavosi gero administravimo ir gero reglamentavimo principais. Geranoriškai sutiko dalyvauti teisėkūros procese, nes VLK sprendimai turi tiesioginę reikšmę jų vykdomai veiklai.

Pareiškėjų nuomone, Konkurencijos taryba klaidingai aiškino faktines aplinkybes nurodydama, jog VLK nevertė pareiškėjų dalyvauti teikiant duomenis ar nustatyti paraiškose teikiamų priemonių kiekį. VLK konkurencingumo principus įgyvendino užtikrindama lygias ir vienodas pareiškėjų galimybes ir siekdama skaidrumo. VLK siekė suvienodinti pareiškėjų veiklos sąlygas ir skaidriai bei racionaliai įgyvendinti administravimo funkcijas. Pareiškėjams negali būti taikoma atsakomybė už paklusimą viešo administravimo subjekto nustatymai tvarkai.

Atsakovas pareiškėjams paskyrė sankcijas 2011-01-20 nutarimu, suėjus Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nustatytam patraukimo atsakomybėn terminui, nes 2007-04-05 buvo atlikti paskutiniai tariami kaininių elementų derinimo veiksmai. Pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos tyrimo atlikimas nestabdo sankcijų skyrimo termino eigos, nes Konkurencijos įstatymas nenumato tokios išlygos.

Sveikatos apsaugos ministras ir VLK nustatė bazines kainas, ortopedijos įmonių gamybos apimtis ir eliminavo bet kokias galimybes konkuruoti pagamintos produkcijos kiekiais. Tvarkos aprašo analizė leidžia daryti išvadą, kad konkuravimo galimybių nebuvo numatyta. VLK posėdžių medžiaga ir pareiškėjų 2006–2010 m. teiktos paraiškos patvirtina, kad VLK ortopedijos įmonių paraiškose nurodomus gamybos pajėgumus, vertino kaip orientacinius.

Pareiškėjai nesutinka su kaltinimais dėl OTP bazinės kainos „plaukiojančio balo“ nustatymo ir teigia, kad Konkurencijos taryba nesuprato „plaukiojančio balo“ esmės bei neteisingai įvertino ortopedijos įmonių ketinimus, netinkamai įvertino VLK statusą ir vaidmenį. Pareiškėjai tik dalyvavo teisėkūros procese. „Plaukiojančio balo“ sistema, nustatyta sveikatos apsaugos ministro 2010-04-28 įsakyme Nr. V-344, yra nenaudinga ortopedijos įmonėms, kadangi skirta ne pareiškėjų ekonominių interesų patenkinimui, o PSDF lėšų taupymui.

Konkurencijos taryba, bausdama pareiškėjus dėl to, kad pasikeitė jos nuomonė dėl žinomų faktų apie ortopedijos įmonių OTP kompensavimo sistemą, nesikeičiant atitinkamų santykių teisiniam reglamentavimui, pažeidžia pareiškėjų teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Atsakomybę dėl netinkamai sureguliuotų OTP bei bandymo subalansuoti PSDF biudžetą turėtų prisiimti valstybės institucijos. Sisteminė Europos Sąjungos institucijų praktikos analizė rodo, kad vertindama susitarimus pagal Europos Sąjungos veikimo sutarties 101 straipsnį, priežiūros institucija privalo kiekvieną situaciją įvertinti atskirai. Konkurencijos tarybos įžvelgti tariami pažeidimai yra tik formaliai panašūs į galimus pažeidimus. Konkurencijos taryba pateikė klaidingus tariamai prokonkurenciškos kompensavimo sistemos pasiūlymus OTP įsigyti viešųjų pirkimų būdu, kurio neįmanoma taikyti, nustatant kompensuojamų OTP bazines kainas.

Dėl poveikio prekybai tarp valstybių narių nurodė, kad dėl sektoriaus specifikos ir nacionalinio reguliavimo kompensuojamųjų OTP rinkoje, egzistuoja natūralios kliūtys užsienio subjektams įeiti į rinką, todėl Konkurencijos taryba suklydo identifikuodama tariamą pareiškėjų susitarimą, kaip kliūtį į rinką ateiti užsienio subjektams. Konkurencijos tarybos teiginiai apie netiesioginį poveikį prekybai tarp valstybinių narių yra nepagrįsti, nes nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kad pareiškėjai derino veiksmus dėl žaliavų ar kitų tarpinių produktų. Pareiškėjai remdamiesi Europos Komisijos pranešimu „Paaiškinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai“ teigia, kad Konkurencijos tarybos teiginiai vertinti kaip hipotetinis ar spėjamas poveikis.

Konkurencijos taryba neteisingai apskaičiavo baudas ir pažeidė proporcingumo, teisingumo ir objektyvumo principus. Nurodo, kad Konkurencijos taryba privalėjo baudas skaičiuoti tik nuo pajamų, kurias pareiškėjai gauna iš kompensuojamųjų OTP gamybos.

Atsakovas netinkamai įvertino sunkią pareiškėjų finansinę padėtį bei Lietuvos ekonominę situaciją. Prastiems pareiškėjų veiklos rezultatams pagrindinę įtaką daro VLK atsiskaitymo sistema. Pardavimo pajamos neatspindi pareiškėjų finansinės situacijos. Prastiems pareiškėjų veiklos rezultatams neigiamą įtaką turėjo susiklostę makroekonominio pobūdžio veiksniai: ekonominis nuosmukis, sumažėjusios gyventojų pajamos. Konkurencijos taryba, skirdama baudą, vadovaudamasi protingumo kriterijais, privalėjo įvertinti ir esamą valstybės įsiskolinimą pareiškėjams ir neatsiskaitymų ypatumus. Esant sunkiai pareiškėjų finansinei padėčiai ir tokiai situacijai sektoriuje, 5 procentų baudų skyrimas nuo bendrųjų pajamų yra neproporcingas ir gali sąlygoti sunkius padarinius bei galimą jų nemokumą. Konkurencijos taryba, ignoravusi pareiškėjų pasyvų vaidmenį ir nukrypusi nuo įprastos praktikos, pažeidė protingumo, teisingumo ir proporcingumo bei ūkio subjektų lygybės principus. Savo poziciją grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija: 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimais bei Europos Bendrijos Teisingumo Teismo sprendimu Nr. 100/80-103/80, Europos Komisijos pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėmis.

Konkurencijos tarybos sprendimas neskirti UAB „Baltic Orthoservice“ baudos yra neobjektyvus ir iškraipo sąžiningą konkurenciją rinkoje, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kadangi UAB „Baltic Orthoservice“ atliko tuos pačius veiksmus, kaip ir pareiškėjai. Be to, UAB „Baltic Orthoservice“ veiksmai neatitinka atleidimo nuo baudų taisyklių. Pati Konkurencijos taryba 2010-02-17 rašte Nr. (2.1-08)-6V-280 pripažino, kad UAB „Baltic Orthoservice“ dalyvavo draudžiamame susitarime. Konkurencijos taryba nepagrįstai teigia, kad UAB „Baltic Orthoservice“ nutraukė dalyvavimą tariamame draudžiamame susitarime, nes, pareiškėjų nuomone, UAB „Baltic Orthoservice turėjo nutraukti veiklą OTP kompensavimo sistemoje. UAB „Baltic Orhoservise“ pareiškimas neatitinka Konkurencijos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies ir Draudžiamų susitarimų dalyvio atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių reikalavimų. UAB „Baltic Orthoservice“ pateikta informacija negalėjo būti nežinoma tyrėjams, nes Konkurencijos taryba iki šio prašymo buvo atlikusi tyrimą, susijusį su OTP kompensavimu. Pagal Konkurencijos įstatymo 24 straipsnį Konkurencijos taryba pati galėjo inicijuoti tyrimą, todėl tai laikytina Konkurencijos tarybos neveikimu. Būtent UAB „Baltic Orthoservice“ ketinimai yra prokonkurenciški, prieštarauja ūkinės veikslo sąžiningai praktikai.

UAB „Ortobatas“ prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-01-20 nutarimo Nr. 2S-2 dalį dėl UAB „Ortobatas“ skirtos 56 600 Lt baudos. Skunde iš esmės palaikė pareiškėjų 2011-02-09 skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad klausimas dėl OTP, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų bei didėjančios VLK skolos, buvo aptartas Valstybės kontrolės 2011-04-14 išvadoje „Dėl 2010 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio” ir Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuris 2011-05-18 priėmė sprendimą Nr. 7 „Dėl Valstybės kontrolės išvados dėl 2010 metų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio”. Pareiškėjo nuomone, Valstybės kontrolės išvada bei Seimo sveikatos reikalų komiteto veiksmai, akivaizdžiai patvirtina, kad šiuo metu OTP skiriamų PSDF lėšų nepakanka PSDF biudžeto finansinėms galimybėms ir OTP poreikiui subalansuoti. Todėl sudaromos didelės kliūtys OTP gaminių ir paslaugų prieinamumui bei pacientų aprūpinimo ortopediniais gaminiais nenutrūkstamumui. Nesiėmus skubių veiksmų situacijai spręsti bei didėjant VLK įsiskolinimui už kompensuojamas OTP, tiek pacientų, tiek OTP teikiančių įmonių padėtis vis blogėja.

Pareiškėjas nurodė, kad po paskelbtos Valstybės kontrolės išvados, VLK, atlikusi UAB „Ortobatas“ patikrinimą, 2011-03-16 ekspertizės protokolo Nr. 7K-40 nutariamosios dalies 1 bei 2 punktais, anuliavo UAB „Ortobatas“ 66 OTP užsakymus 35 468 Lt sumai. Konkurencijos taryba UAB „Ortobatas“ baudą skaičiavo nuo bendrųjų 2009 m. pajamų, kurias, sudaro pajamos iš kompensuojamųjų OTP gamybos bei pajamos iš OTP, už kurias sumoka patys pacientai, gamybos. Bauda turi būti skaičiuojama tik nuo pajamų iš kompensuojamųjų OTP gamybos 2009 metais. Pareiškėjo 2009 m. pajamos iš kompensuojamųjų OTP gamybos bendrosiose pajamose atitinkamai sudaro 97,5 proc. Pareiškėjo pajamos už 2009 metus, nuo kurių skaičiuotina bauda, atitinkamai sumažėjo 35 468 Lt, todėl atsakovas netinkamai pareiškėjui apskaičiavo baudą.

Iš Konkurencijos tarybos bylos matyti, kad tyrimo metu UAB „Baltic Orthoservice“ tyrimo metu susirašinėjo su Konkurencijos tarybos nare Jūrate Šoviene. Tai pareiškėjui kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvios ir nešališkos procedūros Konkurencijos taryboje užtikrinimo. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą, turėjo vadovautis Konstitucijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu. Šis principas apima ir teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į teisingą procesą, kuri reiškia, kad kiekvienam turi būti užtikrinamas teisingas procesas nepriklausomo ir šališko iš anksto suformuoto tribunolo.

Atsakovas Konkurencijos taryba prašė skundus atmesti. Atsiliepime į VLK skundą nurodė, kad VLK buvo pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl to, kad ji, įgyvendindama OTP kompensavimo organizavimo, biudžeto planavimo ir subalansavimo priemones, skatino OTP gamintojus sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus ir palaikė jų veiksmus. Sprendimai buvo priimamai ne atsižvelgiant atskirai į kiekvienos įmonės duomenis, bet į bendrai gamintojų priimtus sprendimus. Įmonės gamybinių pajėgumų planus turi pateikti individualiai, bet buvo teikiami suderinus asociacijoje. VLK negalėjo nežinoti apie įmonių susitarimus dėl gamybos kiekių bei teikė informaciją tokiems susitarimams sudaryti. VLK argumentai dėl lėšų skirstymo pagal poklasius ir jo tvarkos atmestini kaip nepagrįsti, nes tiesiogiai nesusiję su nustatytu pažeidimu. VLK tenka atsakomybė už PSDF lėšų paskirstymą, vadovaujantis objektyviais kriterijais ir konkurencingomis procedūromis.

VLK klaidingai aiškina Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatas. Atmestinas VLK argumentas, kad tai, jog rinkoje yra daug gamintojų, užtikrina sąžiningą konkurenciją, nes esant tokiai situacijai OTP gamintojai nebuvo suinteresuoti konkuruoti. Pagal egzistuojančią kompensavimo sistemą buvo garantuoti dėl stabilių pajamų gavimo. Pagal faktinę situaciją įmonės konkuravo ne poklasiui skirtų lėšų ribose, o joms paskirstytų lėšų ribose. Sutartyse buvo nustatyti įmonių gamybiniai pajėgumai ne atsižvelgiant į kiekvienos iš jų materialinę bazę, darbuotojų kvalifikaciją, bet atsižvelgiant į susitarimu nustatytas išdirbio normas ir suderintus gamybinius pajėgumus.

VLK veiksmų vertinimui neturi įtakos, kad ji nėra galutinį sprendimą dėl kainų priimanti institucija, nes ji yra pagrindinė institucija rengianti šį projektą. VLK privalėjo parengti projektą naudodama konkurenciją tarp gamintojų užtikrinančias procedūras, tačiau tai nebuvo užtikrinta. Parengtas projektas buvo pagrindinis šaltinis sveikatos apsaugos ministro įsakymui priimti tvirtinant naujas bazines kainas.

Konkurencijos tarybos sprendime, remiantis teisės aktų ir faktinėmis aplinkybėmis, nustatyta, kad sutartyse kiekvienai įmonei buvo numatoma skiriama biudžeto lėšų dalis ir tuo ribojama konkurencija tarp įmonių. VLK įmonių gamybinius pajėgumus skaičiavo atsižvelgdama į asociacijoje suderintas išdirbio normas, rengdama bazinių kainų projektą, naudojo asociacijoje suderintus įmonių savikainos duomenis. Paraiškose pateikti įmonių gamybiniai pajėgumai buvo mažinami vienodai, neatsižvelgiant į jų individualias charakteristikas. Šios priemonės ne tik ribojo konkurenciją, bet ir neužtikrino OTP kokybės pacientams.

Dėl nepagrįstai aukštų bazinių kainų nurodė, kad kartelinių susitarimų atveju yra preziumuojama, jog konkurentų susitarimu nustatytos kainos yra nepagrįstai aukštos ir neobjektyvios, to papildomai įrodyti nereikia. VLK, rengdama projektą dėl bazinių kainų nustatymo, iš esmės rėmėsi gamintojų pateiktais suderintais duomenimis, negalėjo žinoti, kokia kaina būtų pagrįsta ir reali, nepateikė jokių duomenų, kad nustatytos kainos padengia gamintojų savikainą ir kad jos atitinka rinkos kainą, ir nėra pagrįstai aukštos. Tai, kad pacientai, atėjus kompensavimo eilei dėl „plaukiojančio balo“ sistemos, gali gauti mažesnę kompensaciją nei sumokėjo įsigydami priemonę, parodo, jog dėl draudžiamų susitarimų ir VLK nesugebėjimo užtikrinti sąžiningos konkurencijos kompensuojamų OTP rinkoje. Pacientai patiria žalą.

Remiantis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Konkurencijos taryba gali reikalauti nutraukti Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius veiksmus ir pakeisti konkurenciją ribojančius sprendimus, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija atitinkamoje rinkoje, todėl atmesti VLK argumentai, kad Konkurencijos taryba peržengė savo kompetencijos ribas, pateikdama pasiūlymą bazines kainas nustatyti viešųjų pirkimų būdu. Šis Konkurencijos tarybos pasiūlymas neįpareigoja VLK elgtis šiuo būdu. VLK nepagrindė, kodėl nustatant OTP bazines kainas ar sutartyse su gamintojais įtvirtinant gamybinius pajėgumus, negalima taikyti konkurenciją tarp gamintojų užtikrinančių procedūrų. VLK argumentai, kad negalėjo kainos nustatyti dėl OTP individualių charakteristikų, atmestini kaip nepagrįsti, nes to negalima nustatyti galiojant ir dabartinei tvarkai, kadangi bazinė kaina nustatyta atsižvelgiant į visoms įmonėms bendrus techninių priemonių aprašymus.

Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas nereiškia, kad VLK negali gauti jokios informacijos iš įmonių, tačiau informacija skiriasi pagal savo pobūdį ir ne visa informacija yra svarbi konkurencijai tarp įmonių. Duomenys apie priemonių kainas, gamybinius pajėgumus yra itin reikšmingi konkurencijos procesui, todėl nepateisinama, kai valstybės institucija skatina įmones sudaryti susitarimus ar toleruoja tokius veiksmus. VLK nepateikė argumentų, kurie parodytų, kad objektyviai nebuvo galima gauti individualiai informacijos iš gamintojų ir tam buvo reikalingi suderintai gamintojų teikiami duomenys.

Pareiškėjų – įmonių grupės - skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės galėjo savarankiškai apsispręsti dėl VLK teiktinų savikainos skaičiavimo duomenų, priemokų už dalinai kompensuojamas OTP dydžio, dėl individualių gamybinių pajėgumų, tačiau sprendimus priėmė ne savarankiškai, o susitikdamos ir priimdamos suderintus sprendimus asociacijų posėdžiuose. Atsakovas konstatavo, kad bendrovių veiksmams netaikoma išimtis iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo, nes galiojantys teisės aktai nereikalavo jų sudaryti tyrimo metu nustatytų susitarimų bei nebuvo sukurta teisinė sistema, kuri pašalintų įmonių galimybes konkuruoti ir priimti savarankiškus sprendimus dėl jų veiklos rinkoje. Kad galima konkurencija kompensuojamų OTP rinkoje, patvirtina ir kompensavimui apdraustiesiems taikomas principas „pinigai paskui pacientą“. Konkurencijos tarybos išvadų pagrįstumą patvirtina ir Teisingumo Teismo 1980-10-29 sprendimas byloje Nr. 209/78-2015/78 ir 218/78 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-23 sprendimas Nr. A822-538/2009, kuriais pareiškėjai remiasi savo skunduose. Konkurencijos tarybos nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad konkurencijos ribojimas OTP rinkoje yra įmonių sutartinių veiksmų, o ne teisinio reguliavimo, rezultatas.

Nurodė, kad tyrimo metu gauti duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikė pagrindo konstatuoti, jog OTP kompensavimą reglamentuojantys sveikatos apsaugos ministro įsakymai galbūt pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, todėl bendrovių teiginiai dėl sveikatos apsaugos ministro sprendimų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, neatitinka nutarimo turinio bei išvadų ir atmestini.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas savaime nesąlygoja, kad nėra Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo ir atvirkščiai. Remdamasis Europos Teisingumo Teismo sprendimu byloje Nr. C-359 ir 379/95P teigia, kad ūkio subjektai gali būti pripažinti atsakingais už konkurencijos teisės pažeidimus, net jeigu valstybės institucija neįvykdė savo pareigų, tai yra tai, kad VLK neužtikrino sąžiningos konkurencijos kompensuojamųjų OTP rinkoje ir neįvykdė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, nepanaikina įmonių atsakomybės už draudžiamus, konkurenciją ribojančius susitarimus, pažeidžiančius Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. Bendrovių pateikiami argumentai nepagrindžia, kaip susijęs VLK pareigos užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje neįvykdymas ir OTP gamintojų susitarimai nustatyti priemonių kainas, gamybos ir pardavimo kiekius ir pasidalinti rinką, todėl tokie teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.

Įmonės yra atsakingos už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimus, nes pareigos sudaryti susitarimus dėl priemonių kainos, maksimalių priemokų taikymo ir gamybinių pajėgumų nenumatė OTP kompensavimui taikomi teisės aktai, nebuvo sukurta teisinė sistema, kuri nepaliko įmonėms galimybių konkuruoti. Įmonės sudarydamos  susitarimus apribojo tarpusavio konkurenciją. VLK patvirtino, kad nereikalavo įmonių sudaryti tyrimo metu nagrinėtų susitarimų, negalėjo ir nesiėmė neigiamo poveikio priemonių, jei įmonės nebūtų dalyvavusios draudžiamuose susitarimuose. Todėl atmestini bendrovių argumentai, susiję su tuo, kad jų veiksmai buvo teisės aktų ir VLK reikalavimų vykdymas.

Dėl kainų konkurencijos nurodė, kad nereikėjo įrodyti, jog buvo priežastinis ryšys tarp bendrovių susitarimo dėl savikainos ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų kainų. Kad galutinės pirkimo kainos įtvirtinamos ministro įsakymu, nekeičia situacijos vertinimo, nes bendrovių susitarimas dėl OTP savikainos duomenų ne tik buvo sudarytas, bet ir įgyvendintas. Suderinti savikainos duomenys buvo pateikti VLK, kaip pasiūlymas, už kokią kainą jos parduotų savo prekes, todėl Konkurencijos taryba konstatavo baigtinį Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad VLK, rengdama projektą dėl bazinių kainų, atsižvelgė į įmonių pateiktas suderintas bazines kainas, taigi, buvo priežastinis ryšys tarp įmonių susitarimo ir nustatytų bazinių kainų. Žala valstybei ir pacientams pasireiškia tuo, kad įmonėms susitarus VLK negali nustatyti, kokia yra reali kaina, nes konkurentų susitarimu nustatyta kaina yra neobjektyviai aukšta ir nepagrįsta. Draudžiamas susitarimas buvo būtent dėl susitarimo teikiant pasiūlymus VLK dėl OTP kainų.

Atmestinas pareiškėjų argumentas, kad atsakovas neteisingai konstatavo draudžiamą susitarimą dėl maksimalių priemokų taikymo, nes maksimalių priemokų rinkimas nėra privalomas pagal galiojančius teisės aktus. Įmonės gali apsispręsti, kokio teisės aktais leidžiamo dydžio priemoką jos taikys arba netaikys jokios priemokos. Įmonės galėjo konkuruoti OTP kainomis, remdamosi individualios kainodaros pagrindu apskaičiuotais savikainos duomenimis. Be to, įmonės asociacijoje susitarė tiek dėl ortopedinės avalynės kainų, tiek dėl įvairių kainos elementų. Įmonės, susitardamos imti maksimalias priemokas, pašalino galimą konkurenciją.

Nurodė, kad pažeidimas buvo tęstinis, visais bendrovių veiksmais buvo siekiama riboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Įmonių susitarimai buvo skirtingo pobūdžio, masto ir trukmės, sudaryti siekiant išvengti tarpusavio konkurencijos atitinkamoje rinkoje. Bendrovės  Konkurencijos įstatymą pažeidžiančių veiksmų nenutraukė iki tyrimo pabaigos, tai yra 2010 m. lapkričio mėnesio, todėl atsakovas konstatavo, jog nėra suėjęs senaties terminas patraukti šias įmones atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus.

Bendrovių susitarimas dėl išdirbio normų ir gamybinių pajėgumų turėjo ribojantį poveikį konkurencijai, nes faktinės aplinkybės patvirtina, kad įmonės savo susitarimus įgyvendino, pateikdamos VLK sutartus duomenis apie išdirbio normas ir gamybinius pajėgumus, kaip pasiūlymą sudarant sutartis. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad buvo įgyvendinti bendrovių susitarimai dėl OTP gamybos kiekių ir rinkos pasidalijimo.

Konkurencijos įstatymo pažeidimu buvo pripažintas ne pats „plaukiojantis balas“, o jo nustatymo tvarka, nes įtvirtinant „plaukiojantį balą“ įmonės siekė išvengti bazinių kainų mažinimo. VLK norėjo nustatyti, kad bazinės kainos balas lygus 0,8 Lt, kainos būtų sumažėjusios 20 procentų. Atsakovas, įvertinęs tyrimo metu nustatytas aplinkybes, susijusias su „plaukiojančio balo“ nustatymo priežastimis ir aplinkybėmis konstatavo, kad tai yra sudarytų susitarimų kontrolės ir įgyvendinimo užtikrinimo forma, apimanti tiek kainos, tiek ir kiekio elementus. Dėl šių priežasčių kaip nepagrįsti atmestini įmonių argumentai, kad Konkurencijos taryba „plaukiojančio balo“ įtvirtinimą pripažino kaip atskirą susitarimą ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio pažeidimą.

Nei teisės aktai, nei valstybės institucijos negalėjo suteikti įmonėms teisėtų lūkesčių, kad jų susitarimai atitinka Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad Konkurencijos taryba nėra atlikusi tyrimų dėl galimų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimų OTP kainų, gamybos kiekių ir rinkos pasidalijimo ir neturėjo informacijos, kuri leistų pagrįstai įtarti tyrimo metu nagrinėtų susitarimų egzistavimą. Konkurencijos tarybos 2006-03-30 nutarimas Nr. 2S-6 ir 2010-02-11 nutarimas Nr. 1S-13 nėra susiję su nustatytais įmonių susitarimais ir negalėjo įmonėms suteikti pagrįstų lūkesčių dėl jų susitarimų. Be to, ir tyrimų laikotarpiai nesutampa. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-1055/2001, Konkurencijos taryba pažymi, kad pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalį, tyrimą gali pradėti tik gavusi tokios informacijos, kuri leidžia pagrįstai įtarti galimą pažeidimą. Konkurencijos taryba, veikdama savo kompetencijos ribose ir įgyvendinama jai suteiktus įgaliojimus, ėmėsi priemonių užtikrinti konkurenciją kompensuojamų OTP rinkoje, visų pirma, įpareigodama nutraukti konkurenciją ribojančius įmonių susitarimus. Remdamasi Europos Teisingumo Teismo 2008-11-20 sprendimu byloje Nr. C-209/07, teigia, kad net jei sudarant susitarimus siekiama teisėtų tikslų, tuo negalima pateisinti konkurencijos ribojimo ir tai nešalina atsakomybės už nustatytus pažeidimus.

Atsakovas, remdamasis Bendrojo Teismo 1998-09-15 sprendimu sujungtose bylose Nr. T-374/94, T-375/94, T-384/94 ir T-388/94, nurodo, kad pareiškėjų argumentai, jog atsakovas  netinkamai įvertino teisinį ir ekonominį susitarimų kontekstą, atmestini kaip nepagrįsti, nes siekiant pripažinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio dalies pažeidimą, nereikia vertinti susitarimų ekonominio ir teisinio konteksto. Atsižvelgęs į pareiškėjų cituojamą Teisingumo Teismo 2003-09-08 sprendimą byloje Nr. C-198/01, atsakovas pagrįstai bendrovėms skyrė sankcijas, nes įmonės veikė savarankiškai ir sudarydamos nagrinėtus susitarimus siekė apriboti tarpusavio konkurenciją.

Galimybė nustatyti mažiausią kainą viešojo pirkimo procedūros būdu yra tik Konkurencijos tarybos pasiūlymas, kuris nei bendrovių, nei VLK neįpareigoja elgtis tik šiuo konkrečiu būdu bei neturi įtakos vertinant nutarimo teisėtumą. Konkurencijos įstatymas nereikalauja kainas nustatyti kokiu nors konkrečiu būdu, tačiau esminis reikalavimas yra konkurencinga kainos nustatymo procedūra. Nebuvo užtikrinta konkurencinga kainos nustatymo procedūra. Neaišku, kodėl VLK, nustatydama bazinių kainų projektą, remdamasi bendrovių pateiktais skaičiavimais, nustatė ją darbo grupėje, nors VLK turėjo galimybę individualiai apklausti įmones.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis nereikalauja Konkurencijos tarybos įrodyti, kad susitarimas darys ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, užtenka nustatyti, kad yra galimybė, jog susitarimai pastebimai pakeis valstybių narių tarpusavio prekybą.  Konkurencijos taryba, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, susitarimo pobūdį, nagrinėjamų įmonių padėtį rinkoje, pagrįstai konstatavo, kad nustatyti susitarimai galėjo turėti poveikį prekybai tarp valstybių narių. Nurodė, kad gamintojų susitarimai, o ne situacija OTP rinkoje, šį sektorių daro nepatraukliu užsienio subjektams. Susitarimuose dėl kainų ir gamybinių pajėgumų dalyvavo visos įmonės, veikiančios kompensuojamųjų OTP rinkoje Lietuvoje. UAB „Baltic Orthoservice“ įėjimas į rinką patvirtina, kad užsienio subjektai gali patekti į rinką. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonių susitarimai turėjo ne tik potencialų, bet ir faktinį poveikį prekybai tarp valstybių narių, buvo padidintas susiskirstymas nacionaliniu pagrindu, o tai prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo siekiamiems tikslams.

Nurodė, kad skaičiuoti baudą nuo su pažeidimu susijusių pajamų nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes bendrovės patvirtino, kad OTP prekyba yra pagrindinė jų veikla ir sudaro daugiau nei pusę bendrųjų pajamų. VšĮ „Vilties žiedas“ bauda buvo apskaičiuota 15 proc. nuo pajamų iš prekybos OTP (ne tik iš prekybos kompensuojamosiomis OTP), nes ši įmonė daugiau verčiasi profesine neįgaliųjų reabilitacija, o pajamos iš prekybos OTP sudaro mažiau nei pusę bendrųjų pajamų, neviršija 10 proc. ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1384/2010 konstatavo, jog ūkio subjektai negali remtis kitose Konkurencijos tarybos bylose skirtomis baudomis, ginčydami joms skirtas baudas. Konkurencijos taryba, bendrovėms skirdama baudas, pagrįstai jas skaičiavo nuo bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais.

Bendrovių pateikti duomenys neįrodo jų sunkios finansinės padėties, kuri sudarytų pagrindą taikyti Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą lengvinančią aplinkybę. Bendrovių veikla 2009 ir 2010 m. buvo pelninga. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad dėl vėluojančių kompensacijų bei atsiskaitymų sistemos jų veikla buvo nuostolinga. Informaciją apie įmonės sunkią finansinę padėtį pateikė tik UAB „Ortopagalba“ ir UAB „Ortopedijos projektai“.  Be to, sunki įmonės padėtis gali būti dėl jos pačios nesugebėjimo dirbti efektyviai.

Kadangi visos įmonės asociacijoje suderintus pasiūlymus pateikė VLK, nėra galimybių konstatuoti, kurių iš jų vaidmuo buvo pasyvus, nes visos ėmėsi priemonių savo susitarimams įgyvendinti. Konkurencijos taryba, remdamasi Bendrojo Teismo 2000-03-15 sprendimu sujungtose bylose Nr. T-25/95, teigia, kad, nors ūkio subjektas negavo naudos iš pažeidimo, tai negali panaikinti baudos skyrimo, priešingu atveju, būtų atsisakyta atgrasomojo baudos poveikio. Nors UAB „Idemus“ negamina ortopedinės avalynės, nedalyvavo keliuose posėdžiuose, tačiau dalyvavo asociacijų posėdyje tvirtinant OTP skaičiavimo metodiką, o tai laikoma konkurencijos taisyklių pažeidimu. Nurodė, kad skiriant sankcijas bendrovėms, buvo atsižvelgta, jog padarytas labai sunkus pažeidimas, kurį sudarė susitarimai dėl kainų, gamybos kiekių ir rinkos pasidalijimo, poveikis rinkoje buvo itin neigiamas, nes bendrovės efektyviai nekonkuravo ne tik kainomis, bet ir gamybos kiekiais.  Šių susitarimų pagrindu buvo padaryta žala tiek valstybei, tiek pacientams. Susitarimai apėmė visą Lietuvos Respublikos teritoriją, truko ne trumpiau nei 4 metus. Atsakovas, atsižvelgęs į pažeidimo pavojingumą, mąstą, žalą vartotojams, pažeidimo trukmę, pagrįstai pareiškėjams skyrė 5 proc. dydžio baudą.

Dėl UAB „Baltic Orthoservice“ veiksmų  nutraukto tyrimo nurodė, kad šios įmonės veiksmų vertinimas neturi įtakos vertinant bendrovių pažeidimus, nes sankcijos joms skirtos už bendrovių atliktus veiksmus. Atmestini pareiškėjų teiginiai, kad UAB „Baltic Orhoservice“ veiksmai buvo analogiški kitų bendrovių elgesiui, nes minėta bendrovė išreiškė nesutikimą dėl asociacijos priimtų sprendimų ir dėl sprendimo dėl kainų derinimo, informavo įvairias institucijas, pagal jos tyrimą buvo pradėtas tyrimas. Išsamiai išanalizavusi faktines bylos aplinkybes ir įvertinusi UAB „Baltic Orthoservice“ veiksmus, Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, nusprendė, kad ji negali būti laikoma draudžiamo susitarimo dalyve. Toks sprendimas negali būti laikomas neobjektyviu ir diskriminuojančiu kitas bendroves. Bendrovės klaidingai teigia, kad UAB „Baltic Orthoservice“ nevykdė Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti dalyvavimą draudžiamame susitarime, nes bendrovės dalyvavimas 2010-08-11 VLK posėdyje savaime nereiškia dalyvavimo draudžiamame susitarime. Be to, apie dalyvavimą šiame VLK posėdyje bendrovė pranešė Konkurencijos tarybai bei pateikė su posėdžiuose aptartais klausimais susijusią informaciją. Nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad sprendimas atleisti UAB „Baltic Orthoservis“ nuo baudos, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Nebuvo pagrindo minėtai įmonei skirti baudą. Atsakomybė už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimus nepriklauso nuo to, ar ūkio subjektai žinojo ar galėjo žinoti apie tai, kad jų veiksmai pažeidžia konkurencijos taisykles, nes susitarimų tikslas riboti konkurenciją nustatomas remiantis Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintais objektyviais kriterijais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Orthoservice“ prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Patvirtino, kad pareiškėjai derino produktų/paslaugų savikainos duomenis, kuriuos teikė VLK. Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas patvirtino, kad pareiškėjai suderintais veiksmais ne tik siekė išsaugoti 2000 metais patvirtintas bazines kompensuojamų OTP kainas, bet ir jas padidinti. UAB „Baltic Orthoservice“ nuomone, VLK turėjo teisę prašyti įmonių pateikti paslaugų / produktų savikainos duomenims, o įmonės galėjo juos pateikti, nepažeisdamos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatų. UAB „Baltic Orthoservice“ nuomone, pareiškėjų veiksmai derinant OTP savikainos duomenis, prieš juos teikiant VLK, bei iš pacientų imamų priemokų dydžio derinimas, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį. VLK surinktą informaciją apie įmonių gamybinius pajėgumus bei išdirbio normas, galėjo naudoti tik įmonių maksimalių gamybos apimčių įvertinimui. Maksimalios gamybos apimtys turėjo būti vertinamos atsižvelgiant į įmonių individualias išdirbio normas, kurios priklauso nuo įmonių turimų technologijų. Įvesta „plaukiojančios balo“ sistema buvo naudinga tik VLK, bet nuostolinga mažoms įmonėms, netiesiogiai patvirtina, kad buvo ne tik siekiama subalansuoti PSDF biudžetą, bet ir pasidalinti OTP rinką tarp esamų jos dalyvių, užkonservuojant esamą rinkos pasidalijimą.

Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad kompensuojamų OTP rinkoje egzistuoja natūralios kliūtys užsienio subjektams įeiti į rinką. Pažymėjo, kad UAB „Baltic Orthoservice“ teikia savo paslaugas Europos Sąjungos šalių rinkose, į kurias įėjo laimėdama viešųjų pirkimų konkursus gyventojų aprūpinimo OTP paslaugoms pirkti. Patvirtino, kad pareiškėjai aktyviai sutartinai veikė stengdamiesi, kad VLK nesudarytų sutarčių su naujais į rinką ateinančiais paslaugų teikėjais. UAB „Baltic Orthoservice“ įėjimą į rinką blokavo ne tik VLK, bet ir konkuruojančios įmonės.

Nurodė, kad pareiškėjų teiginiai UAB „Baltic Orthoservice“ atžvilgiu yra nepagrįsti, nes UAB „Baltic Orthoservice“ nuosekliai kovojo prieš asociacijų rengiamus kartelinius susitarimus, apie tai informavo įvairias institucijas, tame tarpe ir Konkurencijos tarybą, kuri atlikusi tyrimą, priėmė skundžiamą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į VLK skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundai atmestini.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltic Orthoservice“ 2009-10-23 Konkurencijos tarybai pateikė  pareiškimą (Konkurencijos byla, t. I, 1–63 b. l.), kuriuo paprašė ištirti, ar OTP gaminančių įmonių veiksmai, tarpusavyje derinant jų gaminamų gaminių savikainos duomenis, kurie yra teikiami VLK, ir pagal kuriuos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nustatomos bazinės kompensuojamos šių gaminių kainos, bei įmonių veiksmai tarpusavyje derinant gamybinius pajėgumus, pagal kuriuos VLK nustato šioms įmonėms skirtus maksimalius valstybinio užsakymo gaminti OTP limitus, nėra kartelinis susitarimas. UAB „Baltic Orthoservice“ kartu su pareiškimu pateikė dokumentus, kuriuose išdėstyti šiai įmonei žinomi faktai ir įrodymai.

Konkurencijos taryba 2009-11-12 tvarkomajame posėdyje priėmė protokolinį nutarimą (Konkurencijos byla, t. I, 67 l.), kuriame konstatavo, jog UAB „Baltic Orthoservice“ pareiškimas santykinai tenkina Konkurencijos tarybos 2008-02-28 nutarimu Nr. 1S-27 patvirtintų Draudžiamų susitarimų dalyvių atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo taisyklių 3.1, 3.2 ir 5.1 punktuose nustatytas sąlygas.

Konkurencijos taryba 2009-11-12 nutarimu Nr. 1S-177 pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų, užsiimančių OTP gamyba ir prekyba, ir jų asociacijų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams (Konkurencijos byla, t. I, 64 l.). Konkurencijos tarybos nutarimas Nr. 1S-177 pakeistas Konkurencijos tarybos 2009-11-26 nutarimu Nr. 1S-182 (Konkurencijos byla, t. I, 68 l.) ir Konkurencijos tarybos 2010-04-08 nutarimu Nr. 1S-54 (Konkurencijos byla, t. I, 98 l.). Tyrimas papildytas 2009-12-17 nutarimu Nr. 1S-196 (Konkurencijos byla, t. I, 79 l.) ir 2010-11-04 nutarimu Nr. 1S-189 (Konkurencijos byla, t. I, 156 l.). Tyrimas pratęstas Konkurencijos tarybos 2010-04-08 nutarimu Nr. 1S-54, Konkurencijos tarybos 2010-07-10 nutarimu Nr. 1S-120,  Konkurencijos tarybos 2010-10-07 nutarimu Nr. 1S-179 (Konkurencijos byla, t. I, 100, 111 l.)

Konkurencijos Taryba 2011-01-20 nutarimu, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 41 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsniu, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalimi, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių“, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 5 straipsniu, Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591, nutarė:

1. Pripažinti, kad Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija, Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacija, UAB „Actualis“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB Ortopedijos klinika, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, VšĮ „Vilties žiedas“, sudariusios draudžiamus susitarimus dėl ortopedijos techninių priemonių kainų ir gamybos kiekių nustatymo bei rinkos pasidalijimo, pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų reikalavimus.

2. Pripažinti, kad VLK, nesiėmusi priemonių užtikrinti sąžiningą konkurenciją kompensuojamųjų OTP rinkoje Lietuvos Respublikoje, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

3. Įpareigoti Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociaciją, Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociaciją, UAB „Actualis“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninę, VšĮ „Vilties žiedas“ nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos nutraukti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, jeigu jis iki šiol nėra nutrauktas.

4. Už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkto bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punkto pažeidimą skirti pinigines baudas:

Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai – 1000 (vienas tūkstantis) Lt,

UAB „Actualis“ – 900 (devyni šimtai) Lt,

UAB „Idemus“ – 248 000 (du šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai) Lt,

UAB „Ortobatas“ – 56 600 (penkiasdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai) Lt,

UAB „Ortopagalba“ – 53 400 (penkiasdešimt trys tūkstančiai keturi šimtai) Lt,

UAB „Ortopedijos centras“ – 226 700 (du šimtai dvidešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai) Lt,

UAB Ortopedijos klinikai – 193 500 (šimtas devyniasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai) Lt,

UAB „Ortopedijos projektai“ – 166 900 (šimtas šešiasdešimt šeši tūkstančiai devyni šimtai) Lt,

AB „Ortopedijos technika“ – 1 644 500 (milijonas šeši šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai penki šimtai) Lt,

A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ – 341 700 (trys šimtai keturiasdešimt tūkstantis septyni šimtai) Lt,

VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė – 5 300 (penki tūkstančiai trys šimtai) Lt,

VšĮ „Vilties žiedas“ – 11 800 (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai) Lt.

5. Tyrimą dėl UAB „Aesculapius ir Ko“ ir UAB „Baltic Orthoservice“ nutraukti, neradus dalyvavimo draudžiamame susitarime įrodymų.

6. Įpareigoti Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociaciją, UAB „Actualis“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB Ortopedijos kliniką, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninę, VšĮ „Vilties žiedas“ per 5 (penkias) dienas nuo šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte numatytų baudų sumokėjimo pranešti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

7. Įpareigoti VLK nutraukti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pažeidžiančius atitinkamus veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-10-16 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-502-34-09, pažymėjo, kad vertindamas sudėtingų ekonominio pobūdžio tyrimų išvadas, teismas iš esmės turi (ir gali) patikrinti tik tai, ar Konkurencijos taryba laikėsi procedūrinių taisyklių, ar visos išvados buvo motyvuotos, ar nebuvo iškraipytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – ir EBTT) 1998 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje John Deere Ltd. prieš Komisiją, Nr. C-7/95 P, par. 34; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A248‑715/2008).

Nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, kad įmonės pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus bei Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus, o VLK – Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimo Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas; susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu; susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies a, b, c punktai kaip nesuderinamus su vidaus rinka draudžia visus įmonių susitarimus, įmonių asociacijų sprendimus ir suderintus veiksmus, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tuos, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos; ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos; dalijamasi rinkomis arba tiekimo šaltiniais.

Konkurencijos taryba prekių rinką apibrėžė kaip kompensuojamų OTP gamyba ir prekyba. Rinkos apibrėžimui buvo naudotasi Konkurencijos tarybos 2000-02-24 nutarimu Nr. 17 „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo“ ir Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 5-7 dalimis. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio normose numatyta, kad atitinkama rinka laikoma tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Šiame apibrėžime sąvoka prekės rinka suprantama kaip visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) suprantama kaip teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Pareiškėjai nepateikė argumentų dėl prekių rinkos nustatymo klaidingumo. Atsakovas apibrėždamas prekių rinką rėmėsi tinkamais teisės aktais, atkreipė dėmesį į prekių savybes, motyvavo prekių pakeičiamumo bei prekių savybių apibrėžimą. Teismas sutinka su atsakovo argumentacija dėl geografinės rinkos apibrėžimo Lietuvos teritorija, kadangi pareiškėjai veikia visoje Lietuvos teritorijoje, o prekių pakeičiamumą kitose teritorijose veikiančių įmonių gaminiais riboja kompensavimo už OTP įsigijimą taikymas.

Pareiškėjų veiksmai Nutarime skirstomi į tris atskiras grupes:

1)      veiksmai, nustatant OTP priemonių kainas;

2)      veiksmai, nustatant OTP gamybos kiekius ir pasidalijant rinką;

3)      veiksmai, nustatant bazinės kainos „plaukiojančio balo“ taikymo tvarką.

Veiksmai, nustatant OTP priemonių kainas. Iš UAB „Baltic Orthoservice“ pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad VLK 2006-06-05 OMPĮA nariams pateikė bazinių kainų skaičiavimo metodikos projektą (Konkurencijos byla, I tomas, 31 lapas) ir paprašė pateikti pasiūlymus. Šie duomenys buvo išsiųsti kitiems asociacijos nariams. OMPĮA ir ORPTA 2006-09-21 posėdyje (Konkurencijos byla, IV tomas, 2 lapas) bendrovės nutarė pritarti siūlomai vidutinės bazinės kainos bendrai sąnaudų struktūrai, papildant B dalies 8 poziciją – profesinės veiklos ir produkcijos draudimas bei 12 pozicija – pridėtinės vertės mokesčiu, tačiau smulkiai nedetalizuoti nei medžiagų nei procesų kaštų. Posėdyje sutarta parengti bazinių kainų skaičiavimus ir pateikti juos VLK. 2006-11-09 VLK direktoriaus įsakymu 1K-158 sudarytos darbo grupės OTP (paslaugų) kainodaros metodikos projektui parengti, į kurią įėjo ir OTP gamintojai, 2007-01-24 VLK vykusiame posėdyje nutarta laikyti vidutinės kainos sandaros struktūrą suderinta ir pagal suderintą struktūrą atlikti individualios ortopedinės avalynės sąnaudų paskaičiavimą“ (Konkurencijos byla, XI tomas, 5 lapas). ORPTA prezidentė 2007-01-26 elektroniniu laišku išsiuntė ortopedijos techninių priemonių gamintojams darbo grupės suderintas vidutinės kainų sandaros struktūros lenteles, ir pakvietė jas aptarti susirinkime (Konkurencijos byla, I tomas, 34 lapas). 2007-01-29/2007-02-05 asociacijų posėdyje (Konkurencijos byla, II tomas, 49 lapas, į bylą įsiūtas po 88 lapo) ORPTA prezidentė nurodė, kad VLK pakvietė ortopedijos technines priemones gaminančių įmonių asociacijas pateikti pasiūlymus dėl ortopedinės avalynės bazinių kainų skaičiavimų, dėl ko asociacijoms būtina susitarti dėl jų skaičiavimo metodikos bei principų bei pasiūlė abiejų asociacijų narių atstovams priimti bendrą sprendimą dėl ortopedinės avalynės kainų ir jį pateikti VLK. Posėdžio dalyviai šiam pasiūlymui pritarė ir nutarė, jog bendro sprendimo priėmimui kiekviena ortopedinę avalynę gaminanti įmonė turi paruošti savo bazinių kainų pasiūlymus pagal savo su VLK suderintas kainų skaičiavimui parengtas tris lenteles. Posėdyje dalyvavo UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Aesculapius“, AB „Ortopedijos technika“, A. M. Ramanauskienės įm. „Ortopagalba“, AB „Ortopedijos technika“, VšĮ VUVLF Utenos reabilitacijos ir ugdymo centro atstovai. Ortopedinės avalynės skaičiavimus keturios įmonės (AB „Ortopedijos technika“, IĮ A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės filialas Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras bei UAB „Ortobatas“) pateikė 2007-02-05 vykusio posėdžio metu (bylos II tomas, 49 lapas). Protokole nurodyta, kad posėdžio dalyviai apsvarstė pateiktus kainų pasiūlymus ir, jais vadovaudamiesi, priėmė bendrą sprendimą dėl VLK teiktinų ortopedinės avalynės bazinių kainų bei nutarė teikti VLK Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų bei Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijų kartu parengtą ortopedinės avalynės bazinių kainų paskaičiavimą. Posėdyje dalyvavo  UAB „Idemus“, AB „Ortopedijos technika“, IĮ A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, A. M. Ramanauskienės įm. „Ortopagalba“, VšĮ VUVLF Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras, UAB „Ortobatas“ atstovai.

Šiais veiksmais padaryta įtaka ūkio subjektų kainodaros procesui, bendros kainų struktūros nustatymu įmonės prarado galimybę konkuruoti kainos nustatymo procese pateikdamos savo individualius duomenis ir parodydamos galimybę konkuruoti rinkoje. Bylos atveju, jei įmonės būtų teikusios duomenis atskirai, bazinė kaina galėjo būti patvirtinta pagal žemesnės savikainos duomenis, dėl ko dalis įmonių, kurių gaminių savikaina didesnė nei patvirtinta bazinė kaina, būtų turėjusios imtis priemonių savikainai mažinti.

VLK 2007-02-14 posėdyje (Konkurencijos byla, XI tomas, 12-13 lapai) buvo aptarti 2007-01-29/2007/02/05 protokoliniu nutarimu pateikti ortopedinės avalynės faktinės kainos skaičiavimai. 2007-03-05  ORPTA ir OMPĮA posėdyje (Konkurencijos byla, II tomas, 89 lapas) svarstytas klausimas dėl individualios ortopedinės avalynės kainų ir nutarta pagal posėdžio dalyvių pateiktas pastabas ir pasiūlymus pakoreguotą individualios ortopedinės avalynės projektą teikti VLK darbo grupei. Posėdyje dalyvavo UAB „Aesculapius“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“, AB „Ortopedijos technika“ atstovai.

2007-04-05 ORPTA ir OMPĮA posėdyje (Konkurencijos byla, II tomas, 93 lapas) tartasi dėl pelno procento nustatymo. Posėdžio metu buvo pritarta individualių pėdos įtvarų kainų projektui bei visos įmonės įpareigotos pateikti pėdų įtvarų kainos skaičiavimus iki balandžio 12 d. Posėdyje dalyvavo: UAB „Aesculapius“, A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Ortopedijos klinika“, AB „Ortopedijos technika“ atstovai. 2008-01-21 OMPĮA ir ORPTA posėdyje (Konkurencijos byla, II tomas, 97 lapas) priimtas sprendimas vieningai taikyti maksimalias priemokas už dalinai kompensuojamas ortopedijos technines priemones. Posėdyje dalyvavo UAB „Aesculapius“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos projektai“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ atstovai. 2009-07-15 ORPTA posėdyje (Konkurencijos byla, II tomas, 127 lapas), svarstant Sveikatos apsaugos ministro 2009-06-10 įsakymą Nr. V-466, kuriuo dalis gaminių iš pilnai kompensuojamų sąrašo perkelti į dalinai kompensuojamų sąrašą, nutarta bendra tvarka imti priemokas. Posėdyje dalyvavo UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortobatas“, UAB „Idemus“ atstovai.

Tarimasis dėl ortopedinės avalynės faktinės kainos ir individualių pėdos įtvarų kainų taip pat lėmė konkurencinių veiksnių ribojimą šios kainos nustatymo srityje. Priemokos mokėjimas apskritai nėra reguliuojamas teisės aktais ir yra itin didelę reikšmę konkurencingumui turintis veiksnys. Kadangi priemoką turi mokėti pats pacientas, o ne VLK, tai įmonės, kurios produkciją ketinama įsigyti, pasirinkimas iš esmės priklauso nuo reikalingos mokėti sumos.

2008-12-19 ir 2009-02-11 ORPTA posėdžiuose (Konkurencijos byla, t. II, b. l. 114, 121 lapai) tartasi dėl dalinai kompensuojamų ortopedijos techninių priemonių kompensavimo dydžių, t. y. kainos, kurią už priemonę sumoka VLK. Pirmajame posėdyje dalyvavo UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos technika“, UAB „Baltic orthoservise“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopagalba“ ir UAB „Ortobatas“, o antrajame – UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Baltic orthoservise“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos technika“, UAB „Ortopedijos centras“.

Veiksmai, nustatant OTP gamybos kiekius ir pasidalijant rinką. 2007-09-18 OTP gaminančių įmonių susitikimo su VLK atstovais metu (Konkurencijos byla, XI tomas, 86-88 lapas) asociacijų narių pasiūlymu VLK pradėjo nustatyti išdirbio normas. 2008-11-13 ORPTA ir OMPĮA posėdyje (Konkurencijos byla, II tomas, 102 lapas) posėdžio metu nustatytas vidutines išdirbio normas pagal gamybos grupes teikti VLK bei prašyti VLK <...> pateikti gamybinių pajėgumų lentelę pagal gamybos pobūdį, taikant su įmonėmis suderintas vidutines išdirbio normas. Posėdyje dalyvavo AB „Ortopedijos technika“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopagalba“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Idemus“, UAB „Ortobatas“ atstovai. 2008-11-17 VLK posėdyje (bylos XI tomas, 154 lapas) dėl ortopedijos įmonių paraiškų sudaryti sutartis 2009 m. vertinimo vienas iš svarstytų klausimų buvo darbo resursų vertinimas (galimybė pagaminti kokybiškas ortopedijos technines priemones). Posėdžio metu nutarta pateikti išdirbio normų skaičiavimus pagal aptarnavimui ir gamybai sugaištamą laiką bei teikti pasiūlymus dėl galimybės sumažinti gamybinių pajėgumų apimtis. Posėdyje dalyvavo AB „Ortopedijos technika“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, VUVLF Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras,  UAB „Ortopedijos centras“, VLK ir UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“ atstovai. 2009-06-17 ORPTA  posėdyje (Konkurencijos byla, II tomas, 124-125 lapas) svarstyta dėl vidutinių išdirbio normų 1 etatui ir nutarta teikiant paraiškas, taikyti susitartus normatyvus, posėdžio dalyviams nepriėmus vieningos nuomonės, visoms įmonėms pasiruošti lentelę su kiekvieno gaminio grupės nustatyta išdirbio norma ir susirinkus kito posėdžio metu tartis toliau. Posėdyje dalyvavo UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Ortobatas“ atstovai. 2008-11-21 VLK vykusiame posėdyje (Konkurencijos byla, XI tomas, 162 lapas) buvo svarstytas klausimas dėl darbo resursų vertinimo pagal asociacijų patikslintas išdirbio normas, suderintas 2008-11-13 asociacijų posėdyje,  ir nutarta gamybinius pajėgumus vertinti pagal asociacijų priimtą vidutinę išdirbio normą. Taip pat aptartas klausimas dėl darbo resursų mažinimo kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių gamybai bei nutarta sumažinti visų įmonių gamybinius pajėgumus vienoda dalimi nuo suskaičiuotų gamybinių pajėgumų pagal vidutines išdirbio normas priimtas visų gamintojų bendru sutarimu. Posėdyje dalyvavo VLK, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Ortopedijos centras“ atstovai.

2008-11-19 posėdyje (Konkurencijos byla, II tomas, 105 lapas) nagrinėtas klausimas dėl gamybinių pajėgumų mažinimo, diskutuota dėl visoms įmonėms priimtinos gamybinių pajėgumų mažinimo metodikos. Buvo priimtas sprendimas dėl gamybinių pajėgumų mažinimo principo ir pasiūlyti VLK pasirašant sutartis su įmonėmis taikyti siūlomą gamybinių pajėgumų mažinimo principą. Posėdyje dalyvavo: Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortobatas“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika, UAB „Idemus“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“ atstovai. Gamybinių pajėgumų, kurie bus įtvirtinti 2009 metų sutartyse, derinimas vyko 2008-11-28 VLK (Konkurencijos byla, XI tomas, 167 lapas) posėdžio dėl ortopedijos įmonių gamybinių pajėgumų vertinimo ir ortopedijos techninių priemonių skyrimo indikacijų sąrašo tikslinimo metu ORPTA prezidentė pasiūlė 2009 m. įmonių gamybinius pajėgumus mažinti pagal jau turėtus 2008 metais. Posėdyje dalyvavo AB „Ortopedijos technika“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Orthoservice Vilnius“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopagalba“), UAB „Ortopedijos klinika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, Utenos reabilitacijos ir ugdymo centras, UAB „Ortopedijos projektai“ atstovai.

2009-04-27 ORPTA posėdžio metu (Konkurencijos byla, IV tomas, 105 lapas) aptartas klausimas dėl ortopedijos įmonių 2009 metų I ketvirtį neišnaudotų kvotų pasidalijimo ir nutarta parengti neišnaudotų kvotų per 2009 m. I ketvirtį pasidalijimą pagal įmones ir pateikti šį siūlymą VLK. Šis pasiūlymas VLK buvo aptartas 2009-05-07 (Konkurencijos byla,  XII tomas, 2-4 lapai).  Posėdyje dalyvavo  AB „Ortopedijos technika“, „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortobatas“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos projektai“, UAB „Baltic Orthoservice“, UAB „Ortopedijos centras“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ VLK atstovai.

2009-06-30 ORPTA prezidentė elektroniniu paštu asociacijos nariams išsiuntė lentelę, pavadinimu „2010 metų paraiškai“, prašydama asociacijos narių ją užpildyti, pateikiant dabartinį darbuotojų sąrašą ir savo preliminarius pageidavimus pagal bendrai sutartus gamybinius pajėgumus 1 etatui. Prie laiško pridėtos lentelės, kuriose pateikiami duomenys su sumažintų išdirbio normų pasiūlymu 2010 m. paraiškoms pagal gamybos sritis (Konkurencijos byla, I tomas, 134 lapas). Iš persiųstų lentelių matyti, kad įmonės tarėsi ne tik dėl gamybos kiekių, bet ir kaip pasidalinti PSDF biudžeto lėšas, skirtas ortopedijos techninių priemonių kompensavimui (bylos I tomas, 127-133 lapai). 2009-07-15 ORPTA posėdyje (Konkurencijos byla, t. II, 133 lapas) prezidentė informavo, kad įmonės, kaip buvo nutarta paskutiniame posėdyje, pateikė savo duomenis. Remiantis šiais duomenimis buvo parengtas gamybinių pajėgumų projektas, kuris vėliau buvo pateiktas VLK. Nepriklausomai nuo to, kokius normatyvus 2009 m. paraiškoje įmonės buvo pateikusios, susitarta taikyti 2009-06-17 posėdžio metu nustatytus normatyvus. ORPTA prezidentė įsipareigojo, atsižvelgiant į pateiktas pastabas, patikslinti projektą ir išsiųsti visoms įmonėms. 2009-07-15 elektroniniu laišku prezidentė išsiuntė lentelę ir paprašė pastabų (Konkurencijos byla, t. VIII, 73 lapas). Projektas toliau buvo svarstomas 2009-07-30 ORPTA posėdyje (Konkurencijos byla, II tomas, 135 lapas). Posėdyje dalyvavo UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortobatas“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos projektai“, AB „Ortopedijos technika“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“ atstovai. Ortopedijos techninių priemonių gamintojų asociacijoje parengtas projektas VLK svarstytas 2009-08-31 ORPTA prezidentė visų ortopedijos įmonių vardu pateikė posėdyje nagrinėti numatomą 2010 m. gamybinių pajėgumų projektą. Projekte pateiktas palyginimas 2009 m. gamybinių pajėgumų ir numatomų 2010 m. gamybinių pajėgumų (bylos XII tomas, 45-48 lapas). Šiuo klausimu vienbalsiai susitarta dėl etatų skaičiavimo ir išdirbio normų taikymo vertinant vieno specialisto galimybes pagaminti kokybiškas ortopedijos technines priemones. Posėdyje dalyvavo  UAB „Baltic Orthoservice“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos centras“, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos projektai“, VLK atstovai.

2009-11-11 VLK posėdyje (bylos XII tomas, 56 lapas) dėl ortopedijos techninių priemonių kompensavimo aktualijų klausimų aptartas darbo resursų vertinimas. VLK atstovė pateikė visų įmonių gamybinių pajėgumų vertinimo pagal vidutines išdirbio normas ataskaitą. 2009-11-24 ORPTA posėdžio metu (Konkurencijos byla, II tomas, 137 lapas) svarstytas klausimas dėl 2010 m. gamybinių pajėgumų. Prezidentė pagal praėjusio posėdžio nutarimą parengė ir pateikė lentelę su skaičiavimo metodika ir prognozuojamais įmonių gamybiniais pajėgumais 2010 m.

2010-08-13 VLK posėdyje (Konkurencijos byla XX tomas, 18-19 lapai), svarstant klausimą dėl paraiškų sudaryti sutartis su VLK 2011 metams VLK atstovė pasiūlė vertinant 2010 metų OTP gamintojų paraiškas sudaryti sutartis su VLK naudoti 2009 metais nustatytas išdirbio normas, OTP gamintojų atstovai pasiūlė vertinti pagal realias gamybos išdirbio normas, o ne pagal 2009 metais nustatytas išdirbio normas. OTP gamintojai įsipareigojo parengti ir bendru nutarimu patvirtinti gamybines išdirbio normas bei pateikti jas VLK,  pasiūlė neleisti ortopedijos įmonėms savo 2010 m. paraiškose teikti daugiau darbuotojų etatų skaičiaus nei teikė 2009 metų paraiškose. 2010-08-18 ORPTA posėdyje (Konkurencijos byla, XVII tomas, 117 lapas) buvo svarstytos 2009-06-17 Asociacijos posėdyje patvirtintos vidutinės išdirbio normos 1 etatui. Posėdžio dalyviai vieningai nusprendė nekeisti vidutinių išdirbio normų, nustatytų 2009-06-17 Asociacijos posėdyje, ir vadovautis jomis teikiant paraiškas 2011 metams bei vertinant sutartinius įsipareigojimus. Posėdyje dalyvavo UAB “Ortopagalba”, UAB “Ortopedijos klinika”, UAB “Idemus”, VšĮ “Vilties žiedas”, UAB “Ortobatas”.

Veiksmai nustatant bazinės kainos „plaukiojančio balo“ taikymo tvarką. ORPTA prezidentė 2009-09-03 vykusiame VLK posėdyje (Konkurencijos byla, t. XII, 53-55 lapai) pristatė ortopedijos gamintojų bendrą projektą – siūlymą dėl „plaukiojančio balo principo“ ir jo vertės nustatymo. Kiekvieno mėnesio ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų balo vertė nustatoma vieno mėnesio šioms priemonėms skiriamų lėšų sumą dalijant iš kompensuojamosios bendros sumos (balais), kuri turi būti sumokėta už šį mėnesį pagamintas ortopedijos technines priemones. Posėdyje nutarta bendru VLK ir ortopedijos priemonių gamintojų susitarimu pritarta atsiskaitymui už Ortopedijos technines priemones „plaukiojančio balo principu“, vertę paskaičiuoti kiekvieną mėnesį pagal poklasius, neviršijant daugiau kaip vieno lito balo vertės.“ Posėdyje dalyvavo UAB „Baltic Orthoservice“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortopedijos centras“, AB „Ortopedijos technika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Idemus“, UAB „Ortopedijos projektai“, VLK atstovai. 2009-11-11 VLK posėdyje (bylos XII tomas, 56 lapas) nutarta pritarti atsiskaitymui už ortopedijos technines priemones „plaukiojančio balo“ pagal OTP poklasius principu, balo vertę paskaičiuojant kiekvienam mėnesiui, neviršijant vieno lito balo vertės. Posėdyje dalyvavo UAB „Ortopedijos centras“, UAB „Ortopedijos projektai“, VšĮ „Vilties žiedas“, UAB „Ortopedijos klinika“, UAB „Ortopagalba“, UAB „Baltic Orthoservice“, A. Astrausko firma „Pirmas žingsnis“, UAB „Ortobatas“, UAB „Idemus“, AB „Ortopedijos technika“, VLK atstovai.

Susitarimais dėl išdirbio normų bei įmonių gamybinių pajėgumų suderinimo buvo apribota konkurencija dėl kiekvienam rinkos dalyviui tenkančios valstybės skiriamų lėšų dalies ir sumažinta galimybė padidinti gaunamas pajamas dirbant efektyviau. Tokia padėtis lemia tai, kad įmonės netenka prasmės konkuruoti išdirbio normomis, darbo efektyvumu, našesniu įrangos išnaudojimu, modernizavimu, kvalifikacijos kėlimu, pacientas praranda galimybę gauti konkurencingai veikiant sukurtą produktą, o VLK įgyja pareigą daugiau mokėti už prekes. Teismo vertinimu, Konkurencijos taryba padarė tinkamas išvadas dėl susitarimų nustatyti OTP kiekius ir pasidalijant rinką vertinimo.

Pareiškėjai teigia, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis jų veiksmų vertinimui negalėjo būti taikomas, nes jie veikia sureguliuotos rinkos sąlygomis, jų veiksmai nebuvo individualaus apsisprendimo rezultatas, o reikalaujami valstybės institucijų.

OTP gamybos ir prekybos rinka reguliuojama Sveikatos apsaugos ministro 2006-03-31 įsakymu Nr. V-234 patvirtintu Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašu bei Sveikatos apsaugos ministro 2009-06-10 įsakymu Nr. V-466 patvirtintu Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašais.

Pagal Tvarkos aprašo 5-8 punktus nustatyta, kad valstybės parama OTP įsigyti teikiama visiškai ar iš dalies kompensuojant pagal užsakymą pagamintų OTP gamybos ir pritaikymo išlaidas pagal šių priemonių bazines kainas. Teisę į valstybės paramą OTP įsigyti turi tik Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys, kuriems OTP kompensuojamos bazinėmis kainomis per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su VLK. Šios nuostatos iš esmės nekito viso tiriamo periodo metu. Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad VLK sutartis dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP sudaro su ortopedijos įmonėmis, kurios atitinka šio aprašo 1 priede nustatytus reikalavimus ir pateikia šio aprašo 2 priede nustatytos formos paraišką bei paraiškos formoje nurodytus dokumentus. VLK ir ortopedijos įmonių sutartyse dėl apdraustųjų aprūpinimo OTP nenurodoma lėšų suma per metus pagamintų priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, tačiau negali būti viršijama bendra PSDF biudžete numatyta metinė OTP įsigijimo išlaidų kompensavimo suma, paskirstyta pagal atskirus šių priemonių poklasius.

Tvarkos aprašo 3.1 punkte (2010 04 28 įsakymo Nr. V-345 redakcija) nustatyta, kad bazinė OTP kaina – sveikatos apsaugos ministro įsakymu tvirtinama OTP kaina (balais), pagal kurią kompensuojamos OTP gamybos ir pritaikymo išlaidos ir kuri apskaičiuojama sveikatos apsaugos ministro 2009-06-10 įsakymo Nr. V-466 „Dėl ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ir jų bazinių kainų sąrašų patvirtinimo“ 3 punkte nustatyta tvarka. Į bazinę kainą įskaičiuojamas įstatymų nustatytas pridėtinės vertės mokestis. Panašus apibrėžimas pateiktas ir ankstesnėje akto redakcijoje.

Bazinių kainų sąrašo 3.1. punktas nustato VLK pareigą, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (kalendoriniam mėnesiui), apskaičiuoti ataskaitinio laikotarpio kiekvieno poklasio ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų balo vertę – ataskaitinio laikotarpio kiekvieno poklasio ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų balo vertei apskaičiuoti skiriamą litais dalina iš tą mėnesį išduotų atitinkamo poklasio ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų balų sumos.

Atsižvelgdamas į tai, kad Konkurencijos tarybos tirto pažeidimo sudėtį sudaro antikonkurenciniai veiksmai, vykdyti siekiant įtakoti OTP kainos dydį bei lėšų už OTP paskirstymą iki bus priimti sprendimai dėl kainos ir pasirašytos sutartys dėl OTP pirkimo, teismas sutinka su Konkurencijos tarybos išvada, kad teisės aktai nenumatė OTP gaminančioms ir jomis prekiaujančioms įmonėms pareigos, kad prekių savikainos duomenys VLK būtų teikiami juos suderinus bei, kad būtų taikoma maksimali priemoka dėl dalinės kompensacijos, ar kartu teikiami duomenys dėl įmonių gamybinių pajėgumų ir išdirbio normų. VLK galėjo vykdyti jai pavestas aprūpinimo OTP funkcijas ir tuo atveju, jeigu ji būtų gavusi kiekvieno gamintojo atskirus duomenis. Kiekviena įmonė galėjo pasirinkti ir duomenis teikti ne bendrai, o kiekviena atskirai. VLK 2010-12-21 paaiškinimuose nurodė, kad neskatino įmonių teikti apibendrintų skaičiavimų ir tam nedarė įtakos (Konkurencijos byla, t. XXIV, 81 lapas). Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjai tarėsi ir dėl laisvai pasirenkamos nereguliuojamos konkurencijos rinkoje priemonės – priemokos už kompensuojamas OTP.

Komisijos komunikato „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimams gairės“ 22 punkte nurodyta, kad valdžios institucijų skatinimas sudaryti horizontaliuosius bendradarbiavimo susitarimus, nereiškia, kad tai leistina pagal 101 straipsnį. Tik tuo atveju, jei bendrovių antikonkurencinis elgesys reikalaujamas nacionaliniuose teisės aktuose ar jei jais sukuriama teisinė sistema, kuri užkerta kelią bet kokiai jų konkurencinei veiklai, netaikomas 101 straipsnis.  Kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumatė įmonių pareigos teikiant duomenis VLK suderinti ir aptarti jų turinį, tai pareiškėjų argumentas dėl įstatyminio reikalavimo nesilaikyti konkurenciją įtvirtinančių įstatymų pripažįstamas nepagrįstu.

Atsakovas, remdamasis Teisingumo teismo 1980-10-29 sprendimu byloje Nr. 209/78-215/78 ir 218/78, teigia, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalis nustatytiems konkurenciją ribojantiems ūkio subjektų veiksmams netaikomos tik tokiu atveju, jei šiuos įmonių veiksmus lėmė galiojantys nacionalinės teisės aktai arba dėl to, kad įmonių veiklai taikomi teisės aktai pašalina bet kokią įmonių konkurencinės veiklos galimybę. Vien to fakto, kad įmonių veiklą reguliuoja nacionaliniai teisės aktai, nepakanka tam, kad šiai veiklai nebūtų taikomos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio nuostatos. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-23 sprendime administracinėje byloje Nr. A822-538/2009.  

VLK nurodo, kad OTP prekybos ir gamybos rinkoje veikia valstybinių valdymo organų reguliuojamos kainos ir remiasi Kainų įstatymo 2-4 straipsniais. Kainų įstatymo 2-7 straipsniai numato, kad Lietuvos Respublikoje veikia valstybinių valdymo organų reguliuojamos kainos ir rinkos kainos. Vyriausybė vykdo valstybinį kainų reguliavimą arba nustatydama kai kurių prekių ar paslaugų aukščiausią ar žemiausią kainų lygį ar dydį arba deklaruodama prekių ir paslaugų, įtrauktų į atskirą Vyriausybės parengtą sąrašą, kainas. Valstybė nustato kainas produkcijos ir paslaugų, gaminamų ir teikiamų pagal valstybinį kontraktą arba valstybinių supirkimų tvarka. Rinkos kainos ir tarifai veikia tik toms paslaugoms, kurioms netaikoma valstybinio reguliavimo tvarka. Šis argumentas laikomas neteisingu dėl to, kad pažeidimo sudėtimi yra įmonių veiksmai iki bazinės kainos patvirtinimo, valstybinių užsakymų, teikiamų per sutartis su VLK pasidalinimas bei OTP pirkėjų – fizinių asmenų, mokamų priemokų dydžių derinimas. Nei vienu šių atvejų kainos nereguliuojamos valstybinių valdymo organų.  

Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje iki 2011-05-03, kai įsigaliojo 2011-04-21 įstatymas Nr. XI-1347, buvo numatyta, kad ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos. Nuo 2011-05-03 galiojančioje redakcijoje terminas pratęstas iki penkerių metų.

Pareiškėjai - įmonių grupė - teigia, kad yra suėjęs senaties terminas, nustatytas Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje. Jų nuomone, paskutiniai veiksmai buvo atlikti vėliausiai 2007-04-05. Atsakovas laikosi Nutarime išdėstytos pozicijos, kad padarytas pažeidimas laikytinas vientisu, sudėtiniu ir tęstiniu pažeidimu, kuris prasidėjo 2006 m. rugsėjį ir truko bent iki 2010 m. lapkričio, nes nėra duomenų apie tai, kad OTP gamintojai nutraukė veiksmus, susijusius su OTP gamybos kiekių nustatymu. Atkreipia dėmesį į tai, kad su kainų nustatymu susiję įmonių veiksmai tęsėsi ir po 2007-04-05, nes susitarimas taikyti maksimalias priemokas sudarytas 2008-01-21, pakartotas 2009-07-15.

Iš Nutarimo 2 punkte nurodytų pareiškėjų veiksmų, kurie sudarė pagrindą Nutarimo priėmimui, matyti, kad derinant veiksmus, nustatant OTP kainas, po 2007-02-14 įvyko dar du ORPTA ir OMPAĮ posėdžiai. 2008-01-21 posėdyje priimtas sprendimas vieningai taikyti maksimalias priemokas už dalinai kompensuojamas OTP, o 2009-07-15 posėdyje nutarta bendra tvarka imti priemokas, kai pagal 2009-06-10 įsakymą Nr. V-466 dalis gaminių iš pilnai kompensuojamų sąrašo perkelti į dalinai kompensuojamų sąrašą. Nutarimo 2 punkte aptariami --pareiškėjų veiksmai nustatant OTP gamybos kiekius ir pasidalijant rinką vyko 2007-09-18, 2008-11-13, 2008-11-21, 2009-04-27, 2009-06-17, 2009-07-15, 2009-07-30, 2009-08-31, 2009-11-11, 2010-08-13, 2010-08-18 posėdžiuose.

Konkurencijos taryba konstatavo, jog pareiškėjų veiksmai laikytini vientisu tęstiniu pažeidimu, kuris prasidėjo 2006 m. rugsėjį ir tęsėsi iki 2010 m. lapkričio, t. y. iki tyrimo pabaigos. Nors įmonių susitarimai buvo skirtingo pobūdžio, masto ir trukmės, tačiau jie buvo sudaryti siekiant vieno tikslo – išvengti tarpusavio konkurencijos atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjų atliktų veiksmų analizė rodo, kad jų sudaromi susitarimai ir veiksmai buvo nukreipti tam pačiam tikslui – kainų suderinimui ir pasiskirstymui rinka pasiekti. Nors vienu atveju buvo tariamasi dėl bazinių kainų dydžių, kitu dėl priemokų ar gamybinių pajėgumų, tačiau visus šiuos veiksmus jungia to paties tikslo toje pačioje rinkoje siekimas. Todėl pažeidimas teisingai kvalifikuotas kaip tęstinis. Kaip jau minėta anksčiau susitarimai buvo vykdomi ir po 2007-04-05. Skaičiuojant trijų metų terminą nuo paskutinio susitarimo dėl kainų (2009-07-15) ar rinkos pasidalinimo (2010-08-18) senaties terminas nėra praleistas.

Bendro tikslo turėjimas kaip pagrindas pripažinti pažeidimą tęstiniu nurodomas Europos teisingumo teismo praktikoje (2011-07-12 Nr. T-112/07).Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nėra suėjęs senaties terminas bendroves patraukti atsakomybėn už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, todėl pareiškėjų argumentai dėl senaties terminų atmestini kaip nepagrįsti.

Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių gamybą ar paskirstymą ir taip pat sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat, jeigu: 1) susitariančiųjų šalių veiklai nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti; 2) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalyje.

Kaip nurodoma Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, pareiga įrodyti, kad susitarimas atitinka Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, t. y. išimčiai keliamas sąlygas, tenka išimtimi besinaudojančiai susitarimo šaliai.

Konkurencijos taryba UAB „Idemus“ argumentus vertino vadovaudamasi Komisijos komunikatu  dėl Sutarties 101 straipsnio 3 dalies taikymo gairių (toliau – Gairės), kuris nustato išsamias išimties taikymo sąlygas. UAB „Idemus“ nurodo, kad susitarimų teikiama nauda reikšmingesnė už antikonkurencinį poveikį, nes maksimalūs gamybos kiekiai buvo nustatyti siekiant subalansuoti PSDF biudžeto lėšas bei siekiant užtikrinti, kad būtų gaminamos ir pacientams tiekiamos tik kokybiškos priemonės, o jų prieinamumas nenukentėtų dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

Gairių 51 punkte nustatyta, jog vertinant šios sąlygos buvimą, visi tvirtinimai apie efektyvumą turi būti pagrįsti taip, kad galima būtų patikrinti: a) deklaruojamo efektyvumo pobūdį, b) ryšį tarp susitarimo ir efektyvumo, c) kiekvieno deklaruojamo efektyvumo tikimybę ir dydį, d) kaip ir kada kiekvienas deklaruojamas efektyvumas galėtų būti pasiektas.

Atsakovas nenustatė priežastinio ryšio tarp UAB „Idemus“ deklaruotos ekonominės pažangos ir nagrinėjamų susitarimų pripažino, kad neatitiko Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-294-11 atkreiptas dėmesys, kad Europos Komisija yra pažymėjusi, jog esminis principas yra tai, kad sąžininga ir neiškreipta konkurencija yra geriausia tiekimo ir aprūpinimo prekėmis garantija, todėl išimties pagal EB sutarties 81 straipsnio 3 dalį (šiuo metu – SESV 101 straipsnio 3 dalį) taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, kai laisva konkurencija neįstengia užtikrinti geriausio ekonominio rezultato (žr., pvz., Europos Komisijos 1975 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 76/172/EEB byloje Nr. IV/27.073 (Bayer/Gist-Brocades), III dalies 1 punktas). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą sutarties normą, taip pat yra konstatavęs, kad išimtyje įtvirtinta nauda suprantama ne kaip bet kokia nauda, kurią savo veikloje gali gauti susitarimą sudariusios įmonės, bet kaip pastebima objektyvi nauda, galinti kompensuoti neigiamą poveikį konkurencijai (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimą byloje GlaxoSmithKline Services prieš Komisiją (C-501/06 P 92 punktas ir jame nurodyta Teismo praktika). Kilus ginčui, ar toks susitarimas atitinka Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pareiga įrodyti atitiktį tenka tai susitarimo šaliai, kuri naudojasi šia išimtimi. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išimties pagal Konkurencijos įstatymo 6 straipsnį taikymas paprastai yra susijęs su sudėtingu ekonominiu vertinimu, o Konkurencijos tarybos pozicijos, susijusios su ekonominiu vertinimu, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas yra ribotas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Teismui nebuvo pateikti kokie nors įrodymai, leidžiantys daryti išvadas, kad tokia padėtis OTP rinkoje skatino techninę pažangą ar tobulino gamybą. Tai, kad sistema buvo patogi OTP gamintojams, nereiškia Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalyje nurodomų aplinkybių.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalyje kaip nesuderinami su bendrąja rinka yra draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas bendrojoje rinkoje. Šio straipsnio a, b ir c dalyse įvardijami susitarimai, kurie yra draudžiami - tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti pirkimo ar pardavimo kainas, riboti ar kontroliuoti gamybą, ir pasidalinti rinkas. Teismas sutinka su Konkurencijos tarybos rėmimusi Komisijos pranešimu „Paaiškinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sąvokos „poveikis prekybai““ir pateiktu vertinimu, kad tyrimo metu nustatyti susitarimai galėjo turėti poveikį prekybai tarp valstybių narių. Komisijos pranešimo 23 punktas nereikalauja tiesioginio poveikio prekybai tarp šalių, o pakankamu laiko įrodymą, jog toks poveikis gali atsirasti. Nustatyta, kad geografinė rinka yra Lietuvos Respublikos teritorija. Paaiškinimų dėl „poveikio prekybai“ 78 punkte nurodoma, kad horizontalūs karteliai, kurie apima visą valstybės narės teritoriją įprastai yra galintys paveikti prekybą tarp valstybių narių. Bendrijos teismai eilėje bylų yra konstatavę, kad visą teritoriją apimantys susitarimai savo esme įtakoja rinkų pasidalinimo įgyvendinimą nacionaliniame lygmenyje sudarydami kliūtis ekonominei skvarbai.

Taigi, susitarimai, apimantys visą valstybės teritoriją, savo prigimtimi turi poveikį prekybai tarp valstybių narių. Tyrimo metu nagrinėti susitarimai apima visą Lietuvos Respublikos teritoriją, nes juose dalyvavo ir juos įgyvendino visi OTP gaminantys ir prekiaujantys asmenys, išskyrus UAB „Baltic Orthoservice“, susitarimai apėmė visų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų aprūpinimą.

Lietuvos teisės aktai nenumato kliūčių užsienio subjektams teikti paslaugas nagrinėjamoje rinkoje. Atitikimas Aprašo 1 priede nustatytiems reikalavimams nelaikytinas kliūtimi, o vertintinas kaip reikalavimas užsiimti tam tikra ūkine veikla. UAB „Baltic Orthoservice“ pažymėjo, kad į rinką įėjo būdama užsienio kapitalo įmone, laimėdama viešųjų pirkimų konkursus gyventojų aprūpinimo OTP paslaugoms pirkti. Šis pavyzdys patvirtina, kad galimybe įeiti į Lietuvos rinką galima pasinaudoti realiai. Dabartinės VLK skolos įmonėms iš dalies yra nulemtos susitarimų tarp įmonių, kadangi OTP kainos galėtų būti mažesnės, nei egzistuoja dabar. Tuo pačiu sumažėtų VLK skola. Kadangi VLK skolos nėra beviltiškos, tai aplinkybė dėl įsiskolinimo už produktus buvimo ne kiekvienai užsienio įmonei gali būti svarbi. Esant antikonkurenciniam susitarimui į rinką siekiantiems patekti ūkio subjektams trukdoma pasinaudoti konkurenciniu pranašumu, jie yra traukiami į antikonkurencinius kitų rinkoje veikiančių įmonių susitarimus.

 „Paaiškinimų dėl „poveikio prekybai“ 52 punkto nuostata įtvirtina Komisijos požiūrį, jog iš principo susitarimai negali pastebimai paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos, kai šalių pasidalinta tam tikros Bendrijos rinkos dalis neviršija 5 proc. ir horizontaliųjų susitarimų atveju, bendroji nagrinėjamų įmonių metinė produktų, kurie yra susitarimo objektas, apyvarta Bendrijos mastu neviršija 40 milijonų eurų. Ši sąlyga tyrimo metu nebuvo nustatyta. Kaip matyti iš „Paaiškinimų dėl „poveikio prekybai“ 52 punkto dėstymo ši sąlyga nėra būtina. Kadangi aplinkybė, jog susitarimuose dalyvavo beveik visi rinkos dalyviai, bendra įmonių rinkos dalis atitinkamoje rinkoje buvo artima 100 proc. pripažinta nustatyta, tai  Konkurencijos tarybos išvada dėl tiesioginio poveikio prekybai tarp valstybių narių buvimo laikoma pagrįsta.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Nutarimo 2 punktu atsakovas pripažino, kad VLK, nesiėmusi priemonių užtikrinti sąžiningą konkurenciją kompensuojamųjų OTP rinkoje Lietuvos Respublikoje, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsakovas pažeidimu pripažino tai, kad VLK, siekdama peržiūrėti OTP kainas ir parengti teisės akto, įtvirtinančio bazines kainas, projektą, sudarė darbo grupę, kurioje buvo pakviesti tiek gamintojų, tiek VLK atstovai. Darbo grupėje buvo priimtas sprendimas pateikti savikainos duomenis, kuo sudarytos prielaidos įmonių draudžiamiems susitarimams ir įmonės skatinamos susitarti, ir taip gali nustatyti nepagrįstai dideles priemonių kainas. Atsakovas tyrimo metu nustatė, kad kai kurių OTP bazinės kainos yra kelis kartus didesnės už faktinę savikainą. Konkurencijos bylos IX tome esantys vienos iš įmonių gaminių savikainos duomenys rodo, jog kai kurių gaminių pelningumas, lyginant bazinę kainą su savikaina yra ypatingai aukštas. Kai kuriais atvejais jis viršija 1000 procentų, o vienu atveju net 2630,38 procento.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad VLK žinojo apie įmonių susitarimą dėl ortopedinės avalynės kainų ir naudojo keturių ortopedijos įmonių pateiktas suvestines (Konkurencijos byla, t. XI , 12 lapas). VLK posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo ir gamintojų atstovai, aptardavo darbo resursus pagal gamintojų pateiktas paraiškas, svarstydavo įmonių pateiktus gamybinių pajėgumų projektus (Konkurencijos byla, t. XXII, 46, 71 lapas). VLK, pasirinkusi netinkamas priemones OTP kompensavimui organizuoti, taip pat neįvykdė pareigos užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Sudarydama sutartis su gamintojais, VLK sutarties priede detaliai įtvirtindavo įmonių gamybinius pajėgumus, dėl ko įmonėms buvo skiriama tam tikra valstybės lėšų dalis.

Iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų išplaukia pozityvi pareiga valstybės institucijoms užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę reiškia pareigą savo kompetencijos ribose užtikrinti, kad konkurencija rinkoje nebūtų sutrikdyta, iškraipyta ar apribota. Tuo tarpu pareiškėjo veiksmai neatitiko įstatymu skatinamo tikslo. Teismas sutinka su atsakovo pateiktu pareiškėjo veiksmų vertinimu, kad VLK, organizuodama įmonių bendradarbiavimą, sudarė prielaidas įmonių susitarimams ir juos skatino. Taip buvo apribotos įmonių galimybės konkuruoti ir efektyviai išnaudoti turimus gamybinius pajėgumus. Galiojant kvotų sistemai, įmonių suinteresuotumas investuoti į įrengimus, gerinant priemonių kokybę, buvo minimalus dėl to, kad jų našumas neturėtų didelės įtakos, nes gamybos kiekiai jiems būtų skaičiuojami pagal nustatytas išdirbio normas, ir jei jų našumas būtų didesnis, jų gamybiniai pajėgumai būtų mažinami (Konkurencijos bylos, t. IV, 73, 80 l., t. XII, 71 l.).

VLK skunde nurodo, kad ji niekada neskatino pateikti apibendrintus OTP kainų skaičiavimus. VLK direktoriui 2006-11-09 įsakymu ir Sveikatos apsaugos ministrui 2007-02-23 įsakymu Nr. V-120 sudarius darbo grupes, kurioms buvo pavesta peržiūrėti OTP kainas ir jų valdymo metodiką bei parengti teisės akto projektą, 2007-01-24 posėdyje (t. 1, b. l. 22-27) buvo prašyta pateikti visų posėdyje dalyvavusių asmenų avalynės kainos skaičiavimus. Šiuos skaičiavimus 2007-02-14 posėdyje pateikė ORPTA (t. 1, b. l. 29), nors VLK tokio elgesio neprašė.  Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybės valdymo organą reaguoti į įmonės tarimusis kainos ir rinkos pasidalinimo srityje. VLK turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad Darbo sąnaudų išplėstinė lentelė pateikta bendrai, dėl ko galimas įmonių tarimasis kainų srityje, kurio pasekoje gali būti nustatytos nepagrįstai didelės bazinės OTP kainos. Kaip rodo anksčiau minėta Konkurencijos tarybos medžiaga, tokia aplinkybė pasitvirtino ir bazinės kainos buvo nustatytos nepateisinamai didesnės už gaminių savikainą. Dėl to suprastėjo gyventojų aprūpinimas OTP ir buvo neracionaliai naudojamos OTP lėšos. Nepaisant to, kad nustatomos fiksuotos bazinės kainos, konkurencijos buvimas rinkoje pasireiškia pateikiant siūlymus iki bazinių kainų nustatymo.

VLK yra viena iš grandžių, nustatant bazines kainas. Nors bazines kainas tvirtina ne VLK, o Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau VLK veikia OTP paskirstymo srityje ir pateikia nuomonę Sveikatos apsaugos ministerijai dėl tvirtintinų kainų dydžio. Tai, kad kainos pateikiamos bendrai jas suderinus per asociaciją, yra priežastis, kuri turi atkreipti dėmesį į tai, jog kainų derinimas neatitinka konkurencijos sąlygų ir gali sąlygoti neigiamas pasekmes. Atsakovas teisingai įvardino pasekmes, kurios kilo dėl to, kad nebuvo užtikrinta konkurencija kainų nustatymo srityje. Dėl didesnės bazinės kainos nustatymo didėja paciento mokama priemoka, kai kompensacija yra dalinė. Neefektyviai naudojamos PSDF biudžeto lėšos, kuriomis apmokama ne sąžiningai konkurencijos pagrindu susiformavusiomis, o įmonių suderintomis kainomis. Nustačius sumą, už kurią įmonė gali pagaminti OTP, apribojamos paciento galimybės gauti norimą prekę. 

VLK argumentai dėl to, kad Konkurencijos taryba neturi pagrindo daryti išvadų dėl OTP savikainos paneigiama Konkurencijos bylos IX tome esančiais duomenimis apie įmonės gaminamų OTP savikainą. Remdamasi šiais duomenimis Konkurencijos taryba turi rimtą pagrindą daryti tokias išvadas, kadangi pagal surinktus duomenis savikaina yra ženkliai mažesnė už bazinę kainą. Tame tarpe keliolika ir daugiau kartų. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kurie paaiškintų tokį didelį bazinės kainos atitrūkimą nuo prekės savikainos. Konkurencijos taryba neginčija VLK teisės gauti informaciją iš OTP gamintojų, kuri reikalinga institucijos funkcijoms vykdyti, tačiau būdas, kurį pasirinko ir palaikė VLK, sąlygojo neigiamą įtaką pacientų gerovei ir valstybės biudžetui dėl anksčiau išvardintų priežasčių. Nors pareiškėjas ir teigia, kad jis neturėjo tikslo skatinti konkurenciją ribojančius veiksmus, teisingai pildė posėdžių protokolus, tačiau pažeidimo akivaizdumas leidžia teigti, kad VLK turėjo suprasti, kad įmonių tarimasis tarpusavyje dėl kainų ir rinkų pasiskirstymo yra priešingas Konkurencijos įstatymui.     

Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti nutarimą, taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas. Šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, pažeidėjo, pareiškėjo bei kitų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimamo nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas.

Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę: 1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas; 2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas; 3) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.

Nutarimu buvo pripažinta, kad VLK, nesiėmusi priemonių užtikrinti sąžiningą konkurenciją kompensuojamųjų OTP rinkoje Lietuvos Respublikoje, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o pareiškėjams – įmonių grupei - paskirtos piniginės baudos.

Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Šio įstatymo 42 straipsnyje išdėstyti baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo principai. Konkurencijos 42 straipsnyje reglamentuojamas baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas. Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2011 04 21 įstatymo Nr. XI-1347 įsigaliojimo) nustatyta, kad skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į: 1) pažeidimo pavojingumą; 2) pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; 5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius, pašalino padarytą žalą, savo valia nutraukė pažeidimą, neįgyvendino konkurenciją ribojančių veiksmų, pripažino Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytas esmines aplinkybes, taip pat tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų, ir labai sunki ūkio subjekto finansinė padėtis. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.

Baudos dydis skaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintomis Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklėmis, kurių 1 punkte nustatyta, kad jos reglamentuoja baudų už Konkurencijos įstatymo 41 straipsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniuose nurodytus pažeidimus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba dydžio nustatymo tvarką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A-525-2577-11 išaiškino, kad bauda turi būti skaičiuojama nuo bendrųjų metinių pajamų už praėjusius ūkinius metus, o ne nuo su pažeidimu susijusių pajamų ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad baudos dydis siejamas su procentine atitinkamo ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais išraiška, baudos dydis nėra siejamas su pajamomis, gautomis darant pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-686/20006, Administracinių teismų praktika, Nr. 9, 2007, p. 107–137, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-1939/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 16, 2008, p. 176–203).

Iš Nutarimo matyti, kad atsakovas Įvertino įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir diferencijavo paskirtas baudas. Teismas sutinka su pažeidimo vertinimu kaip labai sunkaus ir didelio masto bei atsakovo pateikta argumentacija dėl pažeidimo įvertinimo. Pažeidimas truko ilgą laiką, apėmė įvairias kompensuojamųjų OTP gamybos ir prekybos sritis, jame dalyvavo beveik visi rinkoje veikiantys subjektai. Dėl to 5 procentų nuo bendrųjų metinių pajamų baudos nustatymas yra tinkamas. Pareiškėjų argumentai dėl to, kad pasirinktas baudos dydis yra neproporcingas padarytam pažeidimui nepagrįstas, kadangi Konkurencijos taryba pasirinko dvigubai mažesnį, nei leidžia įstatymas, baudos dydį, motyvavo aplinkybes, rodančias pažeidimo sunkumo laipsnį.

 Europos Teisingumo Teismo 2011-07-12 Nr. T-112/07 sprendimo 288 punkte išaiškinta, kad įmonė, dalyvavusi darant tokį pažeidimą, savo pačios elgesiu, atitinkančiu susitarimo ar suderintų veiksmų, kurių tikslas yra antikonkurencinis, kaip tai suprantama pagal EB 81 straipsnio 1 dalį, apibrėžtį, siekusi prisidėti prie pažeidimo, kaip visumos, įgyvendinimo, taip pat yra atsakinga savo dalyvavimo darant tą pažeidimą laikotarpiu už kitų įmonių elgesį darant pažeidimą, kai įrodoma, kad nagrinėjama įmonė žinojo apie kitų dalyvių neteisėtą elgesį arba galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (287 punkte minėto Sprendimo Komisija prieš Anic Partecipazioni 83 punktas). Tuo remiantis paneigiami pareiškėjų argumentai dėl pasyvaus vaidmens susitarimų sudaryme įtakos skiriant baudas. Dalyvio vaidmens įvertinimas šiuo atveju nėra svarbus dėl to, kad ir tiesiogiai neatlikdamas veiksmų, nederindamas, ar ne kiekvienu atveju derindamas kainų ir rinkos pasiskirstymo pasiūlymus, asmuo galėjo gauti turtinę naudą iš to, kad VLK nustatytos bazinės kainos bei kompensavimo mechanizmai turėjo įtakos kiekvieno OTP prekybos ir gamybos rinkoje dalyvavusio asmens padėčiai. Tai, kad susitarimai buvo žinomi VLK, ši nesiėmė reikalingų veiksmų ir neužkirto kelio kainų ir rinkų derinimui tarp rinkos dalyvių nešalina pareiškėjų atsakomybės. Konkurencijos įstatymas yra visiems plačiai žinomas teisės aktas, o pareiškėjo veiksmai laikytini akivaizdžiai prieštaraujančiais šioms teisės normoms (pareiškėjai susitarė net ir dėl priemokų taikymo). Veikdami tinkamai ir atsiliepdami į VLK iniciatyvas, pareiškėjai galėjo kiekvienas savarankiškai teikti prašomus duomenis, o ne derinti juos su kitais toje pačioje rinkoje veikiančiais dalyviais. Pareiškėjai neturėjo pagrindo VLK kreipimųsi suprasti kaip įpareigojančių bendradarbiauti su kitomis įmonėmis konkurencijos srityje, kadangi turėjo savo veiksmus vertinti atsižvelgdami į Konkurencijos įstatymo normas. 

Dalyvavimas pažeidimo tyrime pagal Konkurencijos tarybos prašymus pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A2 -709/2007 pateiktą išaiškinimą nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas nurodytoje byloje pasakė, kad vien šios institucijos (Konkurencijos tarybos) nurodymų vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas negali būti pripažintas padėjimu reklamos kontrolės institucijoms tyrimo metu.

Pažeidimo trukmė apibrėžta Nutarimo 4 punkte, individualizuota pagal subjektų veiklą atskirais laikotarpiais. Remiantis Baudų nustatymo taisyklių 4 punktu, baudos dydis už pažeidimo trukmę didinamas 5 proc. už kiekvienus dalyvavimo pažeidime metus. Asociacijų bei jų narių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, ūkio subjektų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, kad pažeidimą sudarantis elgesys buvo nulemtas valdžios institucijų veiksmų ir bauda mažint 20 proc. Teismo vertinimu, toks baudos sumažinimas yra pagrįstas ir pakankamas. Pareiškėjų antikonkurenciniai veiksmai buvo pakankamai akivaizdūs, dėl ko asmenys turėjo suprasti, jog juos atlikdami elgiasi neteisėtai ir nevykdyti VLK reikalavimų. Be to, pareiškėjai nebuvo VLK prašomi ar įtakojami teikti bendrai aptartus siūlymus ir pastabas dėl OTP kainos ar rinkos dalies.

Skunde pareiškėjai teigia, kad skiriant baudas neatsižvelgta į įmonių turtinę padėtį. Vien iš sumų, kurios nurodomos kaip VLK skola, matyti, kad pareiškėjų turimos gauti pajamos yra pakankamos, kad jie galėtų sumokėti paskirtas baudas. Esant sunkiai turtinei padėčiai gali būti keliamas baudos mokėjimo išdėstymo klausimas. VLK skola yra dengiama, ji vertintina kaip valstybės įsiskolinimas, todėl nėra reikalo manyti, kad ši skola beviltiška. Ekonominio sunkmečio įvertinimas skiriant baudas nesudaro pagrindo baudų mažinimui, nes ekonominis sunkmetis iš dalies praeina, o įmonių pajamų gavimas yra užtikrinamas valstybiniais pirkimais.

 ORPTA paskirta 1000 Lt bauda yra menka palyginti su asociacijos veiklos mastu sudarant antikonkurencinius susitarimus. Įnašų sumokėjimas rodo lėšų perdavimą. Perduotos lėšos tampa jas gavusio asmens pajamomis, todėl laikyti, kad paskiriant baudą ORPTA pareiškėjai buvo nubausti du kartus nėra pagrindo.

Pareiškėjų - įmonių grupės - nuomone, jų atžvilgiu taikomos baudos turi būti skaičiuojamos pritaikius 2011-04-21 įstatymu Nr. XI-1347 priimtą, nuo 2011-05-03 įsigaliojusį Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punkto papildymą, kad ūkio subjektams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, pagal kurią baudos skaičiuojamos nuo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, pakeista nebuvo. Vadinasi, Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas gali būti taikomas tik kaip papildoma aplinkybė, nurodanti, kad priklausomai nuo to, kiek asmuo gavo pajamų iš tiesiogiai ir netiesiogiai su pažeidimu susijusių pardavimų. Nutarimo 6 punktas rodo, kad Konkurencijos taryba baudas diferencijavo atsižvelgdama į šį kriterijų. Pavyzdžiui, VšĮ Vilniaus universitetinė vaikų ligoninė, VšĮ „Vilties žiedas“. Papildomos galinčios palengvinti atsakomybę aplinkybės įtraukimas į galiojančią baudų skaičiavimo sistemą negali būti vienareikšmiai traktuojamas kaip atsakomybės palengvinimas, nes atsakomybę įtakojančios aplinkybės taikymas yra vertinamojo pobūdžio veiksmas, o ne matematinis baudos paskaičiavimas.

Pareiškėjų – įmonių grupės – atstovas, prašė baudas skaičiuoti nuo su pažeidimu susijusių pajamų, tiesiogiai taikant Tarybos reglamentą (EB) 1/2003. Tačiau šiame reglamente nėra numatyta, kad baudos gali būti skiriamos jų dydį skaičiuojant nuo su pažeidimu susijusios apyvartos. Tarybos Reglamento (EB) 1/2003 preambulės 87 punkte nurodyta, kad reglamentas neturi drausti valstybėms narėms savo teritorijoje priimti ir taikyti griežtesnius nacionalinius konkurencijos įstatymus, draudžiančius vienašalį įmonių elgesį arba nustatančius sankcijas už tokį elgesį, o 23 straipsnyje nustatytos baudos skaičiuojamos procentais nuo bendrosios apyvartos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų – įmonių grupės – atstovas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Tvarkos aprašo atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams bei Konstitucijos 46 straipsniui. Savo prašymą grindė tuo, kad teisės akte nebuvo numatyta kainų skaičiavimo metodika bei OTP gamybos kiekių paskirstymas tarp OTP gamintojų. 

Teismo vertinimu, šios teisinės problemos tyrimas neturi įtakos čia nagrinėjamai bylai. Tvarkos aprašas pareiškėjų atžvilgiu nėra taikomas tiesiogiai, kadangi pareiškėjų atsakomybė kyla ne Tvarkos aprašo, o Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pagrindu. Konkurencijos taryba pareiškėjo elgesį vertino pagal veikos darymo metu galiojusius teisės aktus.

Nutarimo 5 punktu Konkurencijos taryba tyrimą dėl UAB „Aesculapius ir ko“ ir UAB „Baltic Orthoservice“ nutraukė, neradus dalyvavimo draudžiamame susitarime įrodymų. Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 1 dalis suteikia teisę subjektams, manantiems, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ši teisė įgyvendinama atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 22 straipsnius, kurie numato asmens teisę teisme ginti savo pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus. Tyrimo nutraukimas UAB „Baltic Orthoservice“ atžvilgiu neįtakoja pareiškėjų teisių, todėl teismas neturi pagrindo nagrinėti svarstyti šio argumento.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, teismas

Skundus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai

Henrikas Sadauskas

Jūra Marija Strumskienė

Halina Zaikauskaitė