Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Broniaus Januškos ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei V. T., atsakovės atstovui Justui Margeniui, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Raimundui Moisejevui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ dėl sprendimo panaikinimo,

Pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ skunde (b. l. 1–6) prašo panaikinti Konkurencijos tarybos 2013-12-23 nutarimą Nr. 2S-16 (toliau – ir Nutarimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2012-02-15 paskelbė atvirą konkursą Nr. MT-8-4 dėl granito skaldos pirkimo. Be kitų bendrovių, pasiūlymus pateikė UAB ,,Milsa“ ir UAB „Torita“. Nagrinėdama minėtų bendrovių pasiūlymus, pareiškėjos viešųjų pirkimų komisijai įtarimų sukėlė šių tiekėjų pasiūlymų panašumai. Manydama, kad galbūt tiekėjai yra sudarę draudžiamą susitarimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, 2012-06-08 kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama patikrinti, ar nurodytų konkurso dalyvių veiksmuose nėra draudžiamo susitarimo požymių. Konkurencijos taryba 2012-07-30 nutarimu Nr. 1S-100 pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus 2013-08-28 pranešime Nr. 5S-22, t. y. kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ sudarė draudžiamus susitarimus dėl dalyvavimo 2011 ir 2012 metų pareiškėjos organizuotuose granito skaldos viešuosiuose pirkimuose, tačiau 2013-12-23 skundžiamame nutarime Nr. 2S-16 Konkurencijos taryba konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Milsa“ ir UAB ,,Torita, kai teikė konkursinius pasiūlymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotiems viešųjų pirkimų konkursams“, buvo savarankiški konkuruojantys ūkio subjektai konkurencijos teisės prasme, kad aplinkybės dėl nagrinėtų ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, nesudaro pagrindo šiuos veiksmus vertinti kaip draudžiamus susitarimus (suderintus veiksmus), kuriuos sudarė atskiri ūkio subjektai, ir dėl šios priežasties atsakovė tyrimą nutraukė. Mano, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi tam tikrus UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmuose draudžiamų susitarimų požymius, iš kurių akivaizdu, kad įmonės atskleidė viena kitai su jų komerciniais pasiūlymais susijusią informaciją, nepagrįstai nutraukė tyrimą tik todėl, kad, Konkurencijos tarybos nuomone, šie subjektai laikytini vienu ekonominiu vienetu. Nutarime nebuvo nustatyta jokių bendrų UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ darbuotojų. Šį faktą patvirtino ir nurodytų įmonių vadovai 2013-12-10 Konkurencijos tarybos posėdyje. Konkurencijos tarybos tyrimo išvadose buvo pateiktas kitoks protokolų įvertinimas nei Nutarime. Konkurencijos taryba neįrodė UAB „Milsa“ galimybės daryti lemiamą įtaką UAB „Torita“ veiklai, taip pat ir dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose. Net jei Konkurencijos taryba nutarime ir būtų pagrįstai konstatavusi, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ laikytinos vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme, šis konstatavimas nebūtų reikšmingas pripažįstant jas sudarius draudžiamą susitarimą. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas nedraudė viešajame pirkime dalyvauti ir Konkurencijos įstatymo prasme susijusiems ūkio subjektams, tačiau kartu įpareigojo juos veikti savarankiškai konkretaus viešojo pirkimo atžvilgiu ir sąžiningai bei lygiomis teisėmis konkuruoti su kitais atitinkamame viešajame pirkime dalyvaujančiais tiekėjais, sudarant galimybę perkančiajai organizacijai išsirinkti geriausią pasiūlymą ir racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Konkurencijos užtikrinimas yra viena iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo priežasčių. Veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose siekiama laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Nutarime Konkurencijos tarybos pateiktas vertinimas ne tik nesuderinamas su sąžiningos ir veiksmingos konkurencijos principu, nes dalis perkančiajai organizacijai pateikiamų pasiūlymų (nagrinėjamu atveju UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ pasiūlymai) nebūtų konkuruojantys ir ji negalėtų skaidriai išsirinkti geriausio pasiūlymo, bet ir sudarytų sąlygas piktnaudžiauti viešųjų pirkimų procedūra, apeiti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir įgyti nepagrįstą pranašumą kitų viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu de facto pateikiant alternatyvius pasiūlymus, kai tokių pasiūlymų pateikimas kito tiekėjo atveju lemtų pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūros. Konkurencijos tarybos formuojama praktika vieną ekonominį vienetą sudarančių ūkio subjektų susitarimų viešųjų pirkimų kontekste nelaikyti draudžiamais susitarimais konkurencijos teisės prasme būtų nesuderinama su ūkio subjekto ekonomine samprata.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į skundą (b. l. 145–152) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad įvertinusi įvairias su UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ valdymu bei kitais ryšiais susijusias aplinkybes Konkurencijos taryba pripažino, kad nutarime nagrinėtu atveju šios atskiros įmonės (atskiri juridiniai asmenys) sudarė vieną ekonominį vienetą. Ši aplinkybė yra pakankama, kad nebūtų pagrindo konstatuoti, kad tarp šių įmonių sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas, pažeidžiantis Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamas susitarimas buvo sudarytas dėl viešųjų pirkimų konkursų pasiūlymų, ar ne. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad vieno ekonominio vieneto doktrina skirta tik užtikrinti pagrindinės įmonės atsakomybę su antrine įmone, kaip ir nepagrįstai teigia, kad vieno ekonominio vieneto samprata nėra reikšminga vertinant susitarimus viešųjų pirkimų srityje. Priešingai, nustačius, kad atskiri juridiniai asmenys atsižvelgus į įvairius jų tarpusavio ryšius sudaro vieną ekonominį vienetą, tokių juridinių asmenų sudaryti susitarimai ar suderinti veiksmai negali būti pripažinti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu. Atkreipia dėmesį, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu (iki tyrimo išvadų (pranešimo) išsiuntimo procedūros šalims) neturėjo informacijos, kuri buvo pateikta UAB „Milsa“ bei UAB „Torita“ nuomonėje dėl tyrimo išvadų ir kartu su ja pateiktuose UAB „Torita“ akcininkų susirinkimų bei gamybinių pasitarimų protokoluose ir bylos nagrinėjimo posėdžio metu šių įmonių atstovų pateiktuose paaiškinimuose apie šių dviejų įmonių ryšius. Taigi, akivaizdu, kad Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus parengtose tyrimo išvadose nėra niekaip atsižvelgta į minėtus įrodymus bei paaiškinimus, kadangi tokios informacijos tyrimą atlikę Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojai tyrimo metu nebuvo gavę ir išnagrinėję. Pareiškėja nepagrįstai Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus vyriausiosios specialistės Ž. K. bylos nagrinėjimo posėdyje išsakytą nuomonę priskiria pačios Konkurencijos tarybos išvadai. Pažymi, kad būtina atskirti Konkurencijos tarybą kaip kolegialų organą ir Konkurencijos tarybos administraciją. Konkurencijos įstatymas yra specialus įstatymas, skirtas reglamentuoti konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustatantis šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.), taigi atsižvelgiant į šio įstatymo specifiką būtų visiškai netikslinga šiuo įstatymu nepagrįstai spręsti su konkurencija nesusijusius klausimus. Konkurencijos taryba yra Konkurencijos įstatymą prižiūrinti institucija (Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja visiškai nepagrįstai siekia Konkurencijos įstatymu bei Konkurencijos tarybos veiksmais šalinti galimai susidariusias viešųjų pirkimų procedūrų spragas. Dėl šių klausimų Konkurencijos taryba 2014 m. sausio 8 d. rašte „Dėl susijusių ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose“ atkreipė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėmesį.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ atsiliepime į skundą (b. l. 98–121) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad pareiškėja neteisingai suvokia Konkurencijos tarybos kompetencijos sritį, kadangi pateiktame skunde iš esmės siekia, kad ji vertintų ūkio subjektų veiksmų atitiktį viešųjų pirkimų teisės atžvilgiu. Pareiškėja neteisingai apibrėžia subjektų ratą, kurie gali sudaryti draudžiamą susitarimą. Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką draudžiami susitarimai gali būti sudaromi tik tarp nepriklausomų ūkio subjektų. O tarp ūkio subjektų, kurie sudaro vieną ekonominį vienetą, draudžiami susitarimai negali būti sudaromi. Konkurencijos tarybos priimtas ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl neturi būti panaikintas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Konkurencijos taryba netinkamai vertino UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmus ir priėmė neteisėtą nutarimą.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar Konkurencijos taryba Nutarime pagrįstai UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ pripažino vienu ekonominiu vienetu ir tuo remdamasi padarė išvadą, kad tarp jų nebuvo sudarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį pažeidžiantis susitarimas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-02-15 pareiškėja paskelbė atvirą konkursą Nr. MT-8-4 pirkti granito skaldą. Pirkimo objektas buvo suskaidytas į 8 dalis. 2-oje pirkimo objekto dalyje, kurioje vienintelėje dalyvavo UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“, buvo numatytas granito skaldos 31,5–63 mm frakcijos tiekiant „Lietuvos geležinkelių“ struktūriniam padaliniui Kauno geležinkelių infrastruktūros filialui pirkimas. Pasiūlymus 2-ai pirkimo objekto daliai pateikė: UAB „Torita“, pasiūlymo kaina 1 320 000 Lt be PVM, UAB „Milsa“, pasiūlymo kaina 1 480 000 Lt be PVM, UAB „Žvyro karjerai“, pasiūlymo kaina 1 632 536 Lt be PVM ir AB „Dolomitas“, pasiūlymo kaina 1 714 190 Lt be PVM.

Vertindama tiekėjų kvalifikaciją pareiškėja nustatė, kad UAB „Torita“ vietoje konkurso sąlygose nurodytos Lietuvos rinkai tiekiamo statybos produkto atitikties deklaracijos lietuvių kalba pateikė nurodytą deklaraciją anglų kalba. Pareiškėjos viešųjų pirkimų komisijai paprašius UAB „Torita“ patikslinti duomenis apie kvalifikaciją ir pateikti reikalaujamą dokumentą lietuvių kalba, ši tai daryti atsisakė, nedetalizuodama jokių tokio atsisakymo motyvų. Pareiškėja deklaracijos vertimą atliko savo sąnaudomis ir 2012-05-17 „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų pirkimų komisija nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtoja pripažino mažiausią kainą pasiūliusią tiekėją UAB „Torita“. 2012-05-23 UAB „Torita“ atsisakė pasirašyti sutartį, todėl 2012-05-25 laimėtoja buvo pripažinta antra tiekėjų eilėje buvusi tiekėja UAB „Milsa“, su kuria ir buvo sudaryta granito skaldos 31,5–63 mm frakcijos pirkimo sutartis.

Nagrinėdama UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ pasiūlymus pareiškėjos viešųjų pirkimų komisija atkreipė dėmesį į šių tiekėjų pasiūlymų panašumus, kurie kartu su anksčiau aptartu UAB „Torita“ elgesiu sukėlė įtarimų, kad pasiūlymai buvo parengti nesavarankiškai, t. y. kad šie tiekėjai yra sudarę draudžiamą susitarimą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėja 2012-06-08 kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydama patikrinti, ar nurodytų konkurso dalyvių veiksmuose nėra draudžiamo susitarimo požymių.

Konkurencijos taryba 2012-07-30 nutarimu Nr. 1S-100 pradėjo tyrimą dėl atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Tyrimo metu Konkurencijos taryba papildomai savo iniciatyva ištyrė UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmus dalyvaujant 2011 m. pareiškėjos organizuotame granito skaldos 31,5–63 mm frakcijos viešajame pirkime.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus 2013-08-28 pranešime Nr. 5S-22 „Apie atliktą tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.

2013-12-23 skundžiamame nutarime Nr. 2S-16 Konkurencijos taryba tyrimą nutraukė ir konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Milsa“ ir UAB ,,Torita“ buvo savarankiški konkuruojantys ūkio subjektai konkurencijos teisės prasme, kai teikė konkursinius pasiūlymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotiems viešųjų pirkimų konkursams, kad aplinkybės dėl nagrinėtų ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, nesudaro pagrindo šiuos veiksmus vertinti kaip draudžiamus susitarimus (suderintus veiksmus), kuriuos sudarė atskiri ūkio subjektai, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį draudžiama sudaryti bet kokius susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, įskaitant susitarimus nustatyti prekių ir paslaugų kainas, pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu, susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ir pardavimo kiekius, riboti techninę pažangą ar investicijas ir kt. Iš esmės analogišką draudimą nustato ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnio 1 dalis, tačiau tam, kad būtų galima konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio (kaip ir SESV 101 straipsnio) pažeidimą, turi būti sudarytas draudžiamas susitarimas bent tarp dviejų ūkio subjektų.

Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalį ūkio subjektas yra suprantamas kaip įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje (ūkio subjektas konkurencijos teisėje suprantamas kaip ekonominis vienetas, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keletas fizinių ar juridinių. Taigi, net ir teisiniu požiūriu atskiri asmenys (dvi ar daugiau įmonių), esant atitinkamoms sąlygoms, pagal konkurencijos teisę gali būti laikomi vienu ekonominiu vienetu. Jei nėra susitarimo tarp ekonomiškai nepriklausomų subjektų, santykiai ekonominio vieneto viduje nelaikytini ūkio subjektų susitarimu ar suderintais veiksmais, kurie riboja konkurenciją SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme.

Ūkio subjektas privalo savarankiškai spręsti dėl savo elgesio rinkoje, todėl, kaip Europos Teisingumo Teismas pažymėjo bylose Corinne Bodson v SA Pompes fun?bres des régions lib ir „Imperial Chemical Industries Ltd.“ v Komisiją, SESV 101 straipsnis taikomas, kai įmonės turi realią laisvę nuspręsti dėl savo veiksmų krypties rinkoje.

Atitinkamai jei savo veiksmus rinkoje derina atskiri juridiniai asmenys, kurie dėl tarpusavio ryšių negali būti laikomi savarankiškai atitinkamoje rinkoje veikiančiais ūkio subjektais ir dėl šių ryšių yra pripažįstami vienu ekonominiu vienetu, šių juridinių asmenų veiksmų tarpusavio derinimas nelaikomas konkurenciją ribojančiu susitarimu tarp konkurentų.

Ar konkrečiu atveju atskiri juridiniai asmenys gali būti pripažinti sudarančiais vieną ekonominį vienetą ir dėl to nelaikytini konkurentais, sprendžiama įvertinus visumą įvairių su jų valdymu bei kitais tarpusavio ryšiais susijusių aplinkybių. Pavyzdžiui, yra laikoma, kad antrinė ir pagrindinė (100 proc. akcijų turinti) įmonės gali būti pripažintos vienu ekonominiu vienetu. Vienu ekonominiu vienetu gali būti pripažintos ir tokios įmonės, kurias nors ir nesieja tiesioginiai pirminės ir antrinės įmonės santykiai, bet jų akcijos priklauso tiems patiems fiziniams asmenims.

Taigi, įvertinusi visą informaciją apie UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ tarpusavio ryšius, Konkurencijos taryba Nutarime pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“, kai teikė konkursinius pasiūlymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotiems viešųjų pirkimų konkursams, pagal konkurencijos teisę buvo savarankiški konkuruojantys ūkio subjektai. Konkurencijos taryba nustatė įvairias UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ sąsajas (bendri akcininkai, darbuotojai, kitos su ūkine veikla susijusios aplinkybės: bendrai tvarkoma buhalterija, abi įmonės įsikūrusios tuo pačiu adresu, UAB „Milsa“ specialistai, taip pat tam tikri įrengimai padeda UAB „Torita“ spręsti techninius klausimus). Nutarimo 16 ir 17 pastraipose yra nurodyti UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ akcininkų ryšiai, Nutarimo 18 pastraipoje nurodyti įvairūs nustatyti UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ darbuotojų ryšiai: daugiausia UAB „Torita“ akcijų turintis D. M. yra UAB „Milsa“ generalinis direktorius, V. Ž., turintis 10 proc. UAB „Torita“ akcijų, dirba UAB „Milsa“ technikos direktoriumi, o 2011 m. dirbo UAB „Torita“ inžinieriumi, M. M., turintis 1 proc. UAB „Milsa“ akcijų, šiuo metu yra UAB „Milsa“ generalinio direktoriaus pavaduotojas verslo plėtrai ir investicijoms, tačiau nagrinėjamų veiksmų laikotarpiu jis dirbo UAB „Torita“, UAB „Torita“ direktoriaus pareigas nuo 2009 m. birželio 9 d. einantis D. S. prieš tai dirbo UAB „Milsa“, kurioje buvo iš dalies atsakingas už viešųjų pirkimų konkursus, ir t. t. Taip pat Konkurencijos taryba Nutarimo 32 pastraipoje pagrįstai pažymėjo, kad iš UAB „Torita“ visuotinių akcininkų susirinkimų bei gamybinių pasitarimų protokolų matyti, kad UAB „Torita“ akcininkai, kurie kartu yra ir UAB „Milsa“ akcininkai bei darbuotojai, turėjo galimybę daryti lemiamą įtaką UAB „Torita“ ir spręsti dėl šios įmonės veiklos krypčių, įskaitant veiklą granito skaldos srityje, bei faktiškai tokia galimybe naudojosi.

Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teismingumo Teismo praktiką draudžiami susitarimai gali būti sudaromi tik tarp nepriklausomų ūkio subjektų. O ūkio subjektų, kurie sudaro vieną ekonominį vienetą, draudžiami susitarimai negali būti sudaromi. Pagal konkurencijos teisę susitarimas bus laikomas draudžiamu tik tokiu atveju, jeigu jis bus sudarytas tarp dviejų ar daugiau savarankiškų ūkio subjektų.

Kadangi UAB „Milsa“ yra pagrindinė bendrovė, o UAB „Torita“ antrinė įmonė ir šios bendrovės kartu siekia bendrų interesų, todėl jų tarpusavio susitarimas negali būti draudžiamas konkurencijos teisės. Taigi, UAB „Molsa“ ir UAB „Torita“ tariamai sudarytas susitarimas neapribojo konkurencijos rinkoje ir nesukėlė žalos konkurentams bei vartotojams.

Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad kadangi pranešime buvo konstatuota, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ sudarė draudžiamus susitarimus dėl dalyvavimo 2011 ir 2012 metų AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ organizuotuose granito skaldos 31,5–63 mm frakcijos viešuosiuose pirkimuose, todėlKonkurencijos taryba nustatė UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmuose draudžiamų susitarimų požymių, iš kurių akivaizdu, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ atskleidė viena kitai su jų komerciniais pasiūlymais susijusią informaciją.

Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybą sudaro pirmininkas ir keturi nariai (šiuo metu tarybą sudaro pirmininkas ir trys nariai). Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, bet ne mažiau kaip trimis Konkurencijos tarybos narių balsais, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai balsuoja nepriklausomai ir savarankiškai. Pagal Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 9 dalį, Konkurencijos tarybos funkcijas atlikti padeda tam tikslui sudaroma Konkurencijos tarybos administracija.

Taigi, pareiškėja visiškai nepagrįstai minėtos Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojos (t. y. į Konkurencijos tarybos kolegiją net nepatenkančio asmens) nagrinėjant bylą posėdyje išsakytą nuomonę prilygina Konkurencijos tarybos, kaip kolegialaus organo, pagal kompetenciją priimtam nutarimui. Konkurencijos taryba tik skundžiamame Nutarime galėjo įvertinti visas aplinkybes, kadangi esminė informacija apie UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ tarpusavio ryšius iki tyrimo išvadų išsiuntimo procedūros šalims Konkurencijos tarybai nebuvo žinoma, o buvo gauta bylą nagrinėjant Konkurencijos tarybos posėdyje.

Konkurencijos taryba pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Torita“ ir UAB „Milsa“ dalyvaudamos Nutarime nagrinėtuose konkursuose elgėsi kaip vienas ekonominis vienetas, o ne kaip savarankiški tarpusavyje konkuruojantys atskiri ūkio subjektai.

Atsakovės nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti procedūrą dėl UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, yra išsamus, jame įvertinti visi pareiškime nurodyti duomenys ir pateikti įrodymai, atsakovės išvada pakankamai motyvuota.

Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Milsa“ prašo priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

UAB „Milsa“ kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė detalizuoto išlaidų apskaičiavimo ir galimai patirtų išlaidų pagrindimo, todėl teismas nesprendžia išlaidų priteisimo klausimo. Pateikus reikalingus įrodymus, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Atmesti pareiškėjos AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta Balčytienė

Bronius Januška

Liudmila Zaborovska