Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Milsa“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Torita“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 2S-16 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. vasario 15 d. paskelbė atvirą konkursą Nr. MT-8-4, kuriame pirkimo objektas buvo suskaidytas į 8 dalis, o antroje pirkimo objekto dalyje (vienintelėje), kurioje buvo numatytas granito skaldos 31,5–63 mm frakcijos, tiekiant AB „Lietuvos geležinkelių“ struktūriniam padaliniui Kauno geležinkelių infrastruktūros filialui, pirkimas, be kitų bendrovių dalyvavo ir tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Milsa“ ir UAB „Torita“. Šiai pirkimo objekto daliai pasiūlymus pateikė: UAB „Torita“, pasiūlymo kaina 1 320 000 Lt be PVM, UAB „Milsa“, pasiūlymo kaina 1 480 000 Lt be PVM, UAB „Žvyro karjerai“, pasiūlymo kaina 1 632 536 Lt be PVM ir AB „Dolomitas“, pasiūlymo kaina 1 714 190 Lt be PVM. Vertindamas tiekėjų kvalifikaciją pareiškėjas nustatė, kad UAB „Torita“ pateikė Lietuvos rinkai tiekiamo statybos produkto atitikties deklaraciją anglų, ne lietuvių, kalba, o pareiškėjui paprašius patikslinti duomenis apie kvalifikaciją ir pateikti reikalaujamą dokumentą lietuvių kalba, tai daryti atsisakė, nedetalizuodama jokių tokio atsisakymo motyvų, todėl pareiškėjas deklaracijos vertimą atliko savo sąnaudomis ir 2012 m. gegužės 17 d. AB „Lietuvos geležinkelių“ viešųjų pirkimų komisija nustatė pasiūlymų eilę bei laimėtoja pripažino mažiausią kainą pasiūliusią tiekėją UAB „Torita“, tačiau 2012 m. gegužės 23 d. UAB „Torita“ atsisakė pasirašyti sutartį, todėl 2012 m. gegužės 25 d. laimėtoja buvo pripažinta antra tiekėjų eilėje buvusi tiekėja UAB „Milsa“, su kuria ir buvo sudaryta granito skaldos 31,5–63 mm frakcijos pirkimo sutartis. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad nagrinėdama trečiųjų suinteresuotų asmenų pasiūlymus pareiškėjo viešųjų pirkimų komisija atkreipė dėmesį į šių tiekėjų pasiūlymų panašumus, kurie kartu su anksčiau aptartu UAB „Torita“ elgesiu sukėlė įtarimų, kad pasiūlymai buvo parengti nesavarankiškai, t. y., kad šie tiekėjai yra sudarę draudžiamą susitarimą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pareiškėjas kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas patikrinti, ar nurodytų konkurso dalyvių veiksmuose nėra draudžiamo susitarimo požymių. Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, kurio metu papildomai savo iniciatyva ištyrė UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmus dalyvaujant 2011 m. pareiškėjo organizuotame granito skaldos 31,5–63 mm frakcijos viešajame pirkime. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės buvo išdėstytos Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. pranešime Nr. 5S-22 „Apie atliktą tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Pranešimas), o 2013 m. gruodžio 23 d. Nutarimu Konkurencijos taryba, konstatavusi, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Milsa“ ir UAB ,,Torita“, teikdamos konkursinius pasiūlymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotiems viešųjų pirkimų konkursams, buvo savarankiški konkuruojantys ūkio subjektai konkurencijos teisės prasme bei kad aplinkybės dėl nagrinėtų ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, nesudaro pagrindo šiuos veiksmus vertinti kaip draudžiamus susitarimus (suderintus veiksmus), kuriuos sudarė atskiri ūkio subjektai, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme, tyrimą nutraukė.

Pareiškėjas nesutiko su tyrimo nutraukimą lėmusiu Konkurencijos tarybos vertinimu, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ yra laikytinos vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme, kurį Konkurencijos taryba grindžia bendrų akcininkų, darbuotojų buvimu, taip pat UAB „Milsa“ galimybe daryti lemiamą įtaką UAB „Torita“ ir spręsti dėl šios įmonės veiklos krypčių bei faktišku naudojimusi šia galimybe. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taip pat ir Nutarime, pripažįstama, kad kai kurie bendri akcininkai ir darbuotojai nesudaro pagrindo teigti, kad tokie ūkio subjektai nelaikytini konkurentais, taikant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį bei atkreipė dėmesį, kad, priešingai nei konstatuota Nutarime, tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių bendrų UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ darbuotojų, šį faktą 2013 m. gruodžio 10 d. Konkurencijos tarybos posėdyje patvirtino ir nurodytų įmonių vadovai. Pažymėjo, kad UAB „Milsa“ faktinis naudojimasis lemiama įtaka UAB „Torita“ buvo grindžiamas 2007-2013 m. vykusių visuotinių akcininkų susirinkimų bei gamybinių pasitarimų protokolais, kuriuos tyrimo metu Konkurencijos taryba vertino kitaip nei Nutarime, pastarajame dėl jų pasisakyta itin lakoniškai. Teigė, kad Konkurencijos taryba neįrodė UAB „Milsa“ galimybės daryti lemiamą įtaką UAB „Torita“ veiklai, taip pat ir dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose, jos priimtas Nutarimas yra nepagrįstas.

Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad net jei Konkurencijos taryba nutarime ir būtų pagrįstai konstatavusi, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ laikytinos vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme, šis konstatavimas nebūtų reikšmingas pripažįstant jas sudarius draudžiamą susitarimą, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, perkančiosios organizacijos ir konkurencijos teisės požiūriu, viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys bei komercinius pasiūlymus teikiantys ūkio subjektai yra laikytini konkurentais, o kai kurių bendrų akcininkų ir darbuotojų buvimas, leidžiantis laikyti juos susijusiomis įmonėmis konkurencijos teisės prasme, nėra reikšmingas. Teigė, jog to nepaneigia ir pareiškėjo nurodyta Teisingumo Teismo praktika, kadangi joje nėra nagrinėjamas ūkio subjektų pripažinimas vienu ekonominiu vienetu viešųjų pirkimų kontekste. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas nedraudė viešajame pirkime dalyvauti ir Konkurencijos įstatymo prasme susijusiems ūkio subjektams, tačiau kartu įpareigojo juos veikti savarankiškai konkretaus viešojo pirkimo atžvilgiu ir sąžiningai bei lygiomis teisėmis konkuruoti su kitais atitinkamame viešajame pirkime dalyvaujančiais tiekėjais, sudarant galimybę perkančiajai organizacijai išsirinkti geriausią pasiūlymą ir racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas. Teigė, kad konkurencijos užtikrinimas yra viena iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo priežasčių. Veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose siekiama laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, tuo tarpu Nutarime Konkurencijos tarybos pateiktas vertinimas ne tik nesuderinamas su sąžiningos ir veiksmingos konkurencijos principu, nes dalis perkančiajai organizacijai pateikiamų pasiūlymų (nagrinėjamu atveju UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ pasiūlymai) nebūtų konkuruojantys ir ji negalėtų skaidriai išsirinkti geriausio pasiūlymo, bet ir sudarytų sąlygas piktnaudžiauti viešųjų pirkimų procedūra, apeiti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ir įgyti nepagrįstą pranašumą kitų viešajame pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu de facto pateikiant alternatyvius pasiūlymus, kai tokių pasiūlymų pateikimas kito tiekėjo atveju lemtų pašalinimą iš viešojo pirkimo procedūros. Pažymėjo ir tai, kad Konkurencijos tarybos formuojama praktika vieną ekonominį vienetą sudarančių ūkio subjektų susitarimų viešųjų pirkimų kontekste nelaikyti draudžiamais susitarimais konkurencijos teisės prasme būtų nesuderinama su ūkio subjekto ekonominės sampratos paskirtimi, kuria siekta išplėsti ūkio subjektų atsakomybę.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Dėl susitarimų, sudarytų tarp vieno ekonominio vieneto narių (trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“) vertinimo, remdamasis Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nurodė, kad tam, jog būtų nustatytas minėtų nuostatų pažeidimas, turi būti sudarytas draudžiamas susitarimas bent tarp dviejų ūkio subjektų, konkurencijos teisėje suprantamų kaip ekonominis vienetas, net jei jis sudarytas iš kelių fizinių ar juridinių asmenų, t. y. teisiniu požiūriu, atskiri asmenys, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti laikomi vienu ekonominiu vienetu konkurencijos teisės prasme. Rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią, nesant susitarimo tarp ekonomiškai nepriklausomų subjektų, santykiai ekonominio vieneto viduje nelaikytini ūkio subjektų susitarimu ar suderintais veiksmais, ribojančiais konkurenciją SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme; minėtas SESV straipsnis taikomas, kai įmonės turi realią laisvę nuspręsti dėl savo veiksmų krypties rinkoje, tuo tarpu juridinių asmenų, kurie negali būti laikomi savarankiškais atitinkamoje rinkoje veikiančiais ūkio subjektais ir yra pripažįstami vienu ekonominiu vienetu, veiksmų derinimas nelaikomas konkurenciją ribojančiu susitarimu tarp konkurentų. Pažymėjo, kad klausimas,ar konkrečiu atveju atskiri juridiniai asmenys gali būti pripažinti sudarančiais vieną ekonominį vienetą ir dėl to nelaikytini konkurentais, sprendžiamas įvertinus visumą įvairių su jų valdymu bei kitais tarpusavio ryšiais susijusių aplinkybių. Teigė, jog būtent įvertinusi įvairias su trečiųjų asmenų valdymu bei kitais ryšiais susijusias aplinkybes Konkurencijos taryba pripažino, kad nagrinėtu atveju šios įmonės sudarė vieną ekonominį vienetą, taip pat, kad ši aplinkybė yra pakankama konstatuoti, jog nebuvo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimų pažeidimo, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas susitarimas buvo sudarytas dėl viešųjų pirkimų konkursų pasiūlymų, ar ne. Nurodė, kad to nepaneigia ir pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A⁵⁵²-2016/2012, kadangi šioje byloje buvo konstatuota, kad ūkio subjektai nesudarė vieno ekonominio vieneto ir veikė kaip konkurentai bei pažymėta, kad tai, jog ūkio subjektus sieja kai kurie bendri akcininkai ir darbuotojai ir juos galima laikyti susijusiomis įmonėmis, konkurencijos teisės prasme nagrinėtu atveju nėra reikšminga, tačiau tai nereiškia, kad neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, visais įtariamų draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose atvejais būtų galima daryti išvadą, kad pasiūlymus pateikusios įmonės bet kuriuo atveju nesudaro ekonominio vieneto. Pažymėjo, jog ir Teisingumo Teismo praktikoje, taikant SESV 101 straipsnį dėl vieno ūkio subjekto sampratos, nėra nurodyti jokie šios doktrinos apribojimai bei atkreipė dėmesį, kad vieno ekonominio vieneto doktrina Teisingumo Teismo praktikoje buvo patvirtinta ir panašiu į nagrinėjamą kainų fiksavimo atveju, taip pat, kad Europos Komisija komunikato „Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės“ (toliau – ir Gairės) 11 pastraipoje pažymėjo, kad bendrovės, esančios tos pačios įmonės dalimis, nėra laikomos konkurentėmis, o SESV 101 straipsnis taikomas tik nepriklausomų įmonių sudarytiems susitarimams. Apibendrindamas atsakovas dar kartą pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai dėl to, kad ekonominio vieneto doktrina yra skirta tik užtikrinti patronuojančios įmonės atsakomybę už dukterinę įmone, taip pat, jog vieno ekonominio vieneto samprata nėra reikšminga vertinant susitarimus viešųjų pirkimų srityje yra nepagrįsti. Teigė, jog Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ sudaro vieną ekonominį vienetą ir padarė teisėtą išvadą, jog nagrinėti šių įmonių veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo.

Dėl UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ pripažinimo vienu ekonominiu vienetu atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu (iki Pranešimo išsiuntimo procedūros šalimis) Konkurencijos taryba neturėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomonėje dėl tyrimo išvadų ir kartu su ja pateiktuose UAB „Torita“ akcininkų susirinkimų bei gamybinių pasitarimų protokoluose ir bylos nagrinėjimo Konkurencijos taryboje posėdžio metu šių įmonių atstovų pateiktuose paaiškinimuose apie šių dviejų įmonių ryšius pateiktos informacijos, todėl akivaizdu, kad Pranešime pateikta išvada buvo priimta neatsižvelgusi į šiuos įrodymus ir paaiškinimus. Rėmėsi Konkurencijos tarybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi ir 9 dalimi ir teigė, jog pareiškėjas nepagrįstai bando priskirti atsakovo administracijos darbuotojos bylos nagrinėjimo metu išsakytą nuomonę Konkurencijos tarybos kaip kolegialaus organo pagal kompetenciją priimtam Nutarimui ir pažymi, kad būtina atskirti Konkurencijos taryba kaip kolegialų organą ir Konkurencijos tarybos administraciją. Dar kartą pažymėjo, kad Nutarimą Konkurencijos taryba grindė įvairiomis UAB „Milsa“ir UAB „Torita“ sąsajomis – buvo nustatyta, kad įmonės buvo susijusios ne tik per akcininkus ir darbuotojus, bet ir kitomis aplinkybėmis (bendrai tvarkoma buhalterija, bendru adresu ir pan.), taip pat tuo, kad iš UAB „Torita“ visuotinių akcininkų susirinkimų bei gamybinių pasitarimų protokolų matyti, kad šios įmonės akcininkai, kartu esantys ir UAB „Milsa“ akcininkais bei darbuotojais, turėjo galimybę daryti lemiamą įtaką UAB „Torita“ ir spręsti šios įmonės veiklos krypčių, įskaitant veiklą granitinės skaldos srityje, klausimus bei faktiškai naudojosi tokia galimybe. Būtent dėl to Konkurencijos taryba sprendė, jog šios įmonės, dalyvaudamos nagrinėtuose konkursuose elgėsi kaip vienas ekonominis vienetas, o ne kaip savarankiški tarpusavyje konkuruojantys atskiri ūkio subjektai.

Pažymėjo, kad Konkurencijos įstatymas yra specialus įstatymas, skirtas reglamentuoti konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustatantis šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus (Konkurencijos įstatymo 1 str. 2 d.), taigi atsižvelgiant į šio įstatymo specifiką būtų visiškai netikslinga šiuo įstatymu nepagrįstai spręsti su konkurencija nesusijusius klausimus. Konkurencijos taryba yra Konkurencijos įstatymą prižiūrinti institucija (Konkurencijos įstatymo 17 str. 1 d.). Teigė, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai siekia Konkurencijos įstatymu bei Konkurencijos tarybos veiksmais šalinti galimai susidariusias viešųjų pirkimų procedūrų spragas. Nurodė 2014 m. sausio 8 d. rašte „Dėl susijusių ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose“ atkreipęs Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėmesį į šiuos klausimus.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Milsa“ naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėjo, jog šiuo atveju ne Konkurencijos taryba turėtų įrodinėti, kad tam tikrais ūkio subjektų veiksmais nebuvo pažeistos Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatos, o pareiškėjas turėtų įrodyti tokio pažeidimo buvimą, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių argumentų. Paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai suvokia Konkurencijos tarybos kompetencijos sritį – ūkio subjektų veiksmų vertinimą konkurencijos teisės požiūriu, kadangi pateiktame skunde iš esmės siekia, kad ji vertintų ūkio subjektų veiksmų atitiktį viešųjų pirkimų teisės požiūriu. Nurodė, kad pareiškėjas neteisingai apibrėžia subjektų, galinčių sudaryti draudžiamą susitarimą, ratą ir paaiškino, kad pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką draudžiami susitarimai gali būti sudaromi tik tarp nepriklausomų ūkio subjektų, o tarp ūkio subjektų, kurie sudaro vieną ekonominį vienetą, draudžiami susitarimai negali būti sudaromi. Pabrėžė, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ sudaro vieningą ekonominį vienetą, to pripažinimas atitinka Teisingumo Teismo praktiką, Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo teismo praktiką. Remdamiesi Teisingumo Teismo ir Europos Komisijos praktika, pažymėjo, jog siekiant pripažinti, kad patronuojanti ir dukterinė bendrovė sudaro vieningą ekonominį vienetą nėra būtina įrodyti, kad patronuojanti bendrovė valdo 100 procentų dukterinės bendrovės akcijų, tokiu atveju tereikia pateikti papildomų įrodymų dėl bendrovių tarpusavio sąsajų. Nurodė galimas išskirti aplinkybes, svarbias nustatant, ar dvi bendrovės pripažintinos vieningu ekonominiu vienetu ir teigė, kad UAB „Milsa“ kaip patronuojanti bendrovė daro įtaką daugybei UAB „Torita“ verslo sričių bei jos priimamiems strateginiams sprendimams, kas pagrindžia šių įmonių buvimą vieningu ekonominiu vienetu. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aiškinimu. Pažymėjo, jog tariamai sudarytu tarpusavio susitarimu nesiekė sukelti neigiamų pasekmių AB „Lietuvos geležinkeliai“, viešajame pirkime jos nustatė mažiausias kainas už įprastos kokybės savo prekes, t. y. nesiekė sumažinti kainų arba pabloginti prekių ar paslaugų kokybės, įmonių tariamai sudaryti susitarimai neapsunkino perkančiosios organizacijos pastangų įsigyti prekes ir paslaugas mažiausiomis kainomis, jos negavo jokio papildomo pelno už pasiūlytas mažiausias kainas, taip pat negavo viena iš kitos jokios kompensacijos „už priedangos pasiūlymus“. Dėl UAB „Torita“ atsisakymo laimėjus viešųjų pirkimų konkursą pasirašyti sutartį su pareiškėju, paaiškino, kad tai buvo padaryta dėl objektyvių priežasčių – atsiradusio poreikio nuomoti vagonus skaldos transportavimui ir dėl to itin išaugusių laimėtos konkurso dalies įgyvendinimo kaštų, dėl kurių UAB „Torita“ nebūtų galėjusi teikti granito skaldos pasiūlyme nurodytomis kainomis. Pabrėžė, kad tariamai sudarytas bendrovių susitarimas neturėjo neigiamo poveikio konkurencijai ar pareiškėjui AB „Lietuvos geležinkeliai“. Taip pat, kad bendrovių akcininkai ir vadovai yra glaudžiai susiję – abi bendrovės yra valdomos tų pačių akcininkų, turi vieną vyriausiąjį buhalterį, o dabartinis UAB „Torita“ vadovas UAB „Milsa“ akcininkų sprendimu buvo perkeltas iš UAB „Milsa“, UAB „Milsa“ akcininkai iš esmės apsprendžia ir UAB „Torita“ vykdomą ūkinę veiklą. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat pastebėjo, kad Pranešime Konkurencijos taryba buvo neteisingai apibūdinusi bendrovių santykį, tačiau po šio Pranešimo UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ naujai pateikta informacija sudarė pagrindą Konkurencijos tarybai persvarstyti ir pakeisti ankstesnę savo poziciją. Įmonės taip pat nurodė nederinę savo veiksmų dėl dalyvavimo viešajame pirkime, nurodė aplinkybes paneigiančias pateiktų siūlymų tyčinį panašumą, sukėlusį pareiškėjo abejones. Apibendrindami nurodė, kad Konkurencijos tarybos priimtas ginčijamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl neturi būti panaikintas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vadovavosi Konkurencijos įstatymo 5 straipsniu, kuriame įtvirtintas iš esmės SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam draudimui analogiškas draudimas, 3 straipsnio 17 dalimi, pažymėjo, kad tam, kad būtų galima konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio (kaip ir SESV 101 straipsnio) pažeidimą, turi būti sudarytas draudžiamas susitarimas bent tarp dviejų ūkio subjektų bei kad net ir teisiniu požiūriu atskiri asmenys (dvi ar daugiau įmonių), esant atitinkamoms sąlygoms, pagal konkurencijos teisę gali būti laikomi vienu ekonominiu vienetu. Nurodė, jog nesant susitarimo tarp ekonomiškai nepriklausomų subjektų, santykiai ekonominio vieneto viduje nelaikytini ūkio subjektų susitarimu ar suderintais veiksmais, ribojančiais konkurenciją SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme. Taip pat vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir nurodė, kad ūkio subjektas privalo savarankiškai spręsti dėl savo elgesio rinkoje, todėl SESV 101 straipsnis taikomas tada, kai įmonės turi realią laisvę nuspręsti dėl savo veiksmų krypties rinkoje, o tais atvejais, kai savo veiksmus rinkoje derina atskiri juridiniai asmenys, kurie dėl tarpusavio ryšių negali būti laikomi savarankiškai atitinkamoje rinkoje veikiančiais ūkio subjektais ir dėl šių ryšių yra pripažįstami vienu ekonominiu vienetu, šių juridinių asmenų veiksmų tarpusavio derinimas nelaikomas konkurenciją ribojančiu susitarimu tarp konkurentų. Pažymėjo, jog tai, ar konkrečiu atveju atskiri juridiniai asmenys gali būti pripažinti sudarančiais vieną ekonominį vienetą ir dėl to nelaikytini konkurentais, sprendžiama įvertinus visumą įvairių su jų valdymu bei kitais tarpusavio ryšiais susijusių aplinkybių, taip pat, kad vienu ekonominiu vienetu gali būti pripažintos ir tos įmonės, kurių nors ir nesieja tiesioginiai pirminės ir antrinės įmonės santykiai, bet jų akcijos priklauso tiems patiems fiziniams asmenims.

Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, įvertinusi visą informaciją apie UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ tarpusavio ryšius, Konkurencijos taryba pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“, teikdama konkursinius pasiūlymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotiems viešųjų pirkimų konkursams, pagal konkurencijos teisę buvo savarankiški konkuruojantys ūkio subjektai. Konkurencijos taryba nustatė įvairias UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ sąsajas (bendri akcininkai, darbuotojai, kitos su ūkine veikla susijusios aplinkybės: bendrai tvarkoma buhalterija, abi įmonės įsikūrusios tuo pačiu adresu, UAB „Milsa“ specialistai, taip pat tam tikri įrengimai padeda UAB „Torita“ spręsti techninius klausimus), nurodė UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ akcininkų ryšius, įvairius UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ darbuotojų ryšius, taip pat pagrįstai pažymėjo, kad iš UAB „Torita“ visuotinių akcininkų susirinkimų bei gamybinių pasitarimų protokolų matyti, kad UAB „Torita“ akcininkai, kurie kartu yra ir UAB „Milsa“ akcininkai bei darbuotojai, turėjo galimybę daryti lemiamą įtaką UAB „Torita“ ir spręsti dėl šios įmonės veiklos krypčių, įskaitant veiklą granito skaldos srityje, bei faktiškai tokia galimybe naudojosi. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad UAB „Milsa“ esant pagrindine bendrove, o UAB „Torita“ – antrine bendrove ir joms kartu siekiant bendrų interesų, jų tarpusavio susitarimas negali būti draudžiamas konkurencijos teisės, darė išvadą, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ tariamai sudarytas susitarimas neapribojo konkurencijos rinkoje ir nesukėlė žalos konkurentams bei vartotojams.

Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo skundo teiginį, kad kadangi Pranešime buvo konstatuotas UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ draudžiamų susitarimų dėl dalyvavimo 2011 ir 2012 metų AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ organizuotuose granito skaldos 31,5–63 mm frakcijos viešuosiuose pirkimuose sudarymo faktas, dėl to Konkurencijos taryba nustatė šių bendrovių veiksmuose draudžiamų susitarimų požymių, iš kurių akivaizdu, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ atskleidė viena kitai su jų komerciniais pasiūlymais susijusią informaciją.

Vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 1, 7 ir 9 dalimis, teismas sprendė, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojos (t. y. į Konkurencijos tarybos kolegiją net nepatenkančio asmens) nagrinėjant bylą posėdyje išsakytą nuomonę prilygino Konkurencijos tarybos, kaip kolegialaus organo, pagal kompetenciją priimtam nutarimui. Taip pat pažymėjo, kad Konkurencijos taryba tik priimdama skundžiamą Nutarimą galėjo įvertinti visas aplinkybes, kadangi esminė informacija apie UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ tarpusavio ryšius iki Pranešime nurodytų tyrimo išvadų išsiuntimo procedūros šalims Konkurencijos tarybai nebuvo žinoma ir buvo gauta bylą nagrinėjant Konkurencijos tarybos posėdyje.

Apibendrindamas, teismas konstatavo, kad Konkurencijos taryba pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Torita“ ir UAB „Milsa“ dalyvaudamos nagrinėtuose konkursuose elgėsi kaip vienas ekonominis vienetas, o ne kaip savarankiški tarpusavyje konkuruojantys atskiri ūkio subjektai, kad šis nutarimas yra išsamus, jame įvertinti visi pareiškime nurodyti duomenys ir pateikti įrodymai, o atsakovo išvada – pakankamai motyvuota.

Dėl UAB „Milsa“ pateikto prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, kad su šiuo prašymu nebuvo pateikti detalizuotas išlaidų apskaičiavimas ir galimai patirtų išlaidų pagrindimas, todėl nesprendė išlaidų priteisimo klausimo ir nurodė, kad pateikus reikalingus įrodymus, šis prašymas bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2014 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą Konkurencijos tarybos Nutarimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nesutikdamas su tuo, kad UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“, teikdamos konkursinius pasiūlymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotiems viešųjų pirkimų konkursams, pagal konkurencijos teisę nebuvo savarankiški konkuruojantys subjektai, pareiškėjas nurodo, kad UAB „Milsa“ neturi 100 procentų UAB „Torita“ akcijų paketo, todėl nėra galimybės remtis prezumpcija, jog šios įmonės sudaro vieną ekonominį vienetą. Pažymi, kad vertinant, ar ūkio subjektai laikytini vienu ekonominiu vienetu, esminę reikšmę turi tai, ar, atsižvelgiant į kitus ekonominius, organizacinius ir teisinius įmonių ryšius, UAB „Milsa“ turėjo galimybę daryti lemiamą įtaką UAB „Torita“ ir ar ja faktiškai naudojosi. Akcentuoja, jog vertindama šią aplinkybę Nutarime Konkurencijos taryba buvo itin lakoniška ir apsiribojo konstatavimu, jog tai – komercinė paslaptis, todėl pareiškėjas neturi galimybės įvertinti, ar UAB „Torita“ akcininkų susirinkimų ir gamybinių pasitarimų protokoluose nurodomi sprendimai yra laikytini strateginiais bei reikšmingais vertinant, ar UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ laikytinos vienu ekonominiu vienetu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis ir daro išvadą, kad Konkurencijos taryba priėmė iš esmės nemotyvuotą sprendimą, motyvavimo trūkumų nebuvo bandyta taisyti ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl tiek Konkurencijos tarybos Nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintini nepagrįstais. Pažymi, kad nors tretieji suinteresuoti asmenys teigia po Pranešimo pateikimo pateikę naujus dokumentus ir paaiškinimus, neva sudariusius pagrindą Konkurencijos tarybai pakeisti savo poziciją, tačiau jų pateiktas akcininkų susirinkimų ir gamybinių pasitarimų protokolų aprašymas rodo tik tipinius akcininkų sprendimus reikalaujamus vykdant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, o ne strateginį, komercinę politiką formuojantį dalyvavimą. Atsižvelgdamas į tai, teigia, jog nėra jokio pagrindo vertinti, kad Konkurencijos tarybos tirti ūkio subjektai sudaro vieną ekonominį vienetą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, jog ūkio subjektų susietumas konkurencijos teisės prasme nėra reikšmingas konstatuojant draudžiamo susitarimo buvimą viešojo pirkimo kontekste ir pakartoja šį teiginį pagrindžiančius skundo pirmosios instancijos teismui argumentus.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime atsakovas nurodo argumentus analogiškus atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytiems argumentams. Papildomai, atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl akcininkų susirinkimų ir gamybinių pasitarimų protokolų aprašyme atsispindinčių tik tipinių akcininkų sprendimų, nurodo, kad šie aprašymai neatspindi visų dokumentuose aptartų reikšmingų klausimų, kuriuos priimdama Nutarimą vertino Konkurencijos taryba. Taip pat, atsakydamas į pareiškėjo teiginį, jog Konkurencijos tarybos Nutarimas buvo nemotyvuotas, atsakovas pažymi, kad Konkurencijos įstatymo 21 straipsnis numato komercinių paslapčių ir tarnybinio naudojimo dokumentų apsaugą bei numato Konkurencijos tarybos pareigą juos saugoti bei atsakomybę už jų atskleidimą, todėl dalis informacijos, įmonių prašymu, buvo pripažinta komercine paslaptimi. Nesutinka, jog Nutarimas yra nemotyvuotas ir nurodo, kad pareiškėjui buvo pateiktas Nutarimo išrašas, kuriame nebuvo tik dalies konfidencialios informacijos, tačiau net ir Nutarime be visos konfidencialios informacijos yra nurodytos bendrovių sąsajas patvirtinančios aplinkybės, ryšiai ir tai, kaip jie pasireiškė, taip pat tai, kad UAB „Milsa“ akcininkai galėjo daryti lemiamą įtaką UAB „Torita“ bei faktiškai tokia galimybe naudojosi, t. y. Nutarime nurodytos esminės reikšmingos aplinkybės bei jų vertinimas, leidžiantis suprasti esminius Konkurencijos tarybos argumentus. Teigia, jog tokia informacija yra pakankama teisių gynybai bei atkreipia dėmesį, jog informacijos konfidencialumui trukdant pareiškėjui ginti savo teises, šis turėjo argumentuotai pagrįsdamas nurodyti kodėl ir kokie konkretūs konfidencialiais pripažinti duomenys jam trukdo, tačiau jis to nepadarė.

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išdėsto atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus. Papildomai pabrėžia, jog UAB „Milsta“ ir UAB „Torita“ vieningu ekonominių vienetu turėtų būti laikomi vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A⁵⁰²-2256/2011 ir Nr. A⁵⁵²2016/2012. Nesutinka su tiekėjo sąžiningumo deklaracijos ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo siejimu ir nurodo, kad bendrovės viešuosiuose pirkimuose dalyvavo atskirai, taip pat, kad net nustačius tiekėjo sąžiningumo deklaracijos pažeidimą, nebūtų teisinio pagrindo tvirtinti, jog buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, nes jie niekaip nėra tarpusavyje susiję. Taip pat tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Konkurencijos tarybos Nutarimas buvo nemotyvuotas, mano, kad Nutarime yra pateikti išsamūs argumentai, pagrindžiantys Konkurencijos tarybos poziciją, o konfidenciali informacija buvo pagrįstai neatskleista, laikantis įstatymo nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2S-16 nutraukti procedūrą dėl UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog Konkurencijos tarybos nutarimai, kuriais užkertama tolesnė Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo eiga ar kuriais baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, laikytini administraciniais aktais, todėl ūkio subjektai ir kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų Konkurencijos įstatymu ginamos teisės, turi teisę šiuos nutarimus apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Konkurencijos įstatymo 33 str. 1 p.). Kita vertus, aplinkybė, kad tokie administraciniai aktai gali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, tik sudaro procesines prielaidas bylai administraciniame teisme iškelti, tačiau pati savaime nėra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti.

Kaip matyti, AB „Lietuvos geležinkeliai“, nesutikdama su atsakovo išvadomis, pagrindžiančiomis Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto sprendimo priėmimą, pasinaudojo teisminės gynybos priemonėmis siekdama įrodyti, jog UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ padarė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹¹-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-906/2008). Taigi kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁷-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Pacituota administracinių teismų praktika lemia, jog vertindama pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą Nutarimo panaikinimu teisėjų kolegija visų pirma privalo išsiaiškinti, ar AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi gintiną subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą, ir ar atsakovas šią subjektinę teisę ar įstatymų saugomų interesą pažeidžia. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar Nutarimas daro poveikį konkrečioms pareiškėjo teisėmis bei pareigoms, privalu atsižvelgti ir į Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1–3 dalies specialų reguliavimą, pagal kurį inicijuoti Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimą turi teisę: 1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų; 2) viešojo administravimo subjektai; 3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos; 4) Konkurencijos taryba; 5) vartotojai, kurių interesai yra pažeisti dėl šį įstatymą pažeidžiančių veiksmų. Taigi, kaip matyti, į pirmąją ir penktąją grupę patenkantys asmenys gali atsakovą prašyti pradėti Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimą tik savo privačių interesų pažeidimo, bet ne viešųjų interesų gynimo, atveju, be to, iš Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 3 dalies nuostatų expressis verbis kyla reikalavimas jiems pagrįsti tokio pažeidimo faktą.

Apeliacinės instancijos teismas, atidžiai susipažinęs su AB „Lietuvos geležinkeliai“ argumentais, kuriuos ji teikė atsakovui pareiškime dėl pastebėtų draudžiamo susitarimo tarp UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ požymių, taip pat kitus paaiškinimus, kuriuos bendrovė davė Konkurencijos tarybai ir administraciniam teismui, konstatuoja, kad pareiškėjas neįvardijo nei vienos aplinkybės apie tai, kokias individualias pasekmes jam sukėlė UAB „Milsa“ ir UAB „Torita“ galimai konkurenciją ribojantys veiksmai. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo kreipimasis tiek į teismą, tiek į atsakovą, yra iš esmės abstraktaus pobūdžio, t. y. susiję su bendraisiais trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos atitikties Konkurencijos įstatymui klausimais (viešuoju interesu), todėl Nutarimo panaikinimas ir pradėto tyrimo tęsimas (atnaujinimas) pareiškėjo pažeistų teisių gynimo ABTĮ bei Konkurencijos įstatymo požiūriu šiuo atveju yra aiškiai beprasmiški.

Pažymėtina, jog atsakovas nustatyta tvarka patikrino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes apie Konkurencijos įstatymą pažeidžiančius veiksmus, jas įvertino ir motyvuotu Nutarimu Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūrą nutraukė. Apie šios administracinės procedūros baigtį (rezultatus) pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įgyvendindama jai suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus Konkurencijos taryba veikė neteisėtai.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas