Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viking Malt Oy apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viking Malt Oy skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės vilkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Viking Malt“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kalnapilio-Tauro grupė“ dėl nutarimo dalies panaikinimo.

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Viking Malt Oy (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2015 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1S-110/2015 „Dėl atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją Viking Malt Oy įsigyjant 100 proc. uždarosios akcinės bendrovės „Maltosa“ akcijų“ (toliau – ir Nutarimas) dalį, kurioje atsakovas nutarė atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją, Bendrovei įsigyjant 100 procentų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Maltosa“ akcijų, ir perduoti šį klausimą iš naujo nagrinėti Tarybai.

2. Pareiškėjo nuomone, Taryba per siaurai apibrėžė geografinę pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinką bei netinkamai įvertino pilzeno salyklo importo į Lietuvą duomenis. Atsakovas analizavo tik trijų metų importo duomenis ir neapgrįstai neatsižvelgė į ankstesnių metų importo duomenis, neanalizavo prekybos srautų tarp Lietuvos ir kitų valstybių raidos, o tai leidžia daryti priešingas išvadas apie teritoriją, kurią apima geografinė pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinka. Iki 2005 m. reikšmingi salyklo kiekiai į Lietuvą buvo importuojami iš Danijos ir Švedijos. Salyklas taip pat buvo importuojamas iš Vokietijos ir Čekijos. Šios valstybės yra reikšmingais atstumais nutolusios nuo Lietuvos. Be to, iki 2004 m. Lietuva nebuvo nei Europos Sąjungos, nei Šengeno erdvės nare, todėl krovinių gabenimo sąlygos buvo sudėtingesnės, tačiau pilzeno salyklo importas į Lietuvą buvo ženklus, o alaus gamyba augo. Tai rodo, kad nei didelis transportavimo atstumas, nei transportavimo kaštai ar transportavimo poveikis salyklo kokybei, taip pat pilzeno salyklo sandėliavimo pajėgumai nesudarė reikšmingų realių kliūčių salyklui į Lietuvą iš kitų teritorijų įvežti. Taryba turėjo atsižvelgti į istorinius importo duomenis. Bendrovė nesutiko su atsakovo teiginiu, kad reikšmingi pilzeno salyklo kiekiai buvo importuojami dėl to, jog nebuvo pakankamo Lietuvoje pagaminto salyklo kiekio. Net atsiradus pakankamiems pilzeno salyklo gamybiniams pajėgumams Lietuvoje, pilzeno salyklo importas į Lietuvą nenutrūko, tik sumažėjo įvežami kiekiai. Salyklas yra importuojamas iš Vokietijos, Danijos, Čekijos, o nuo 2009 m. buvo pradėtas importuoti ir iš Lenkijos, iš kurios šiuo metu įvežama daugiausiai salyklo. Šie prekybos srautai rodo, kad geografinė pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinka yra platesnė nei nacionalinė.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad pilzeno salyklo kainai Lietuvoje pakilus 5–10 procentų, Lietuvos aludariams importuoti pilzeno salyklą iš Lenkijos, Vokietijos ir Danijos nebūtų ekonomiškai naudinga. Taryba, vertindama pilzeno salyklo transportavimo kaštus ir kainos pokytį transportuojant jį iš kitų teritorijų, rėmėsi netiksliais, nepatikimais įrodymais taip pat neatsižvelgė į svarbius pareiškėjo pateiktus įrodymus ir argumentus, todėl padarė akivaizdžią klaidą, vertindama kliūtis, trukdančias pirkti salyklą iš kitų teritorijų. Atsakovas rėmėsi tik keturių užsienio salyklo gamintojų duomenimis apie vidutines pilzeno salyklo kainas ir neturėjo duomenų apie dalies Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje veikiančių salyklo gamintojų vidutines kainas 2013–2015 m., todėl atlikta kainos pokyčio analizė yra klaidinga ir nepagrįsta faktiniais duomenimis bei jų analize. Atlikdama kainos pokyčio analizę, Taryba negalėjo remtis vidutinėmis pilzeno salyklo kainomis, kadangi tokių kainų pagrindu atliktos analizės rezultatai nėra tikslūs. Pilzeno salyklo kainos pokyčio analizė turėjo būti atliekama atsižvelgiant į pilzeno salyklo perdirbimo mokesčio dydžius skirtingose valstybėse arba į duomenis apie salyklo kainas pagal tuo pačiu metu sudarytas pilzeno salyklo pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas išsamiai neišanalizavo Vokietijoje, Danijoje ir Lenkijoje veikiančių salyklo gamintojų taikomo perdirbimo mokesčio bei nepagrįstai atmetė Viking Malt Oy argumentus, kad Lietuvoje šio mokesčio dydis yra didesnis nei kitose valstybėse. Neįvertinusi aplinkybių dėl perdirbimo mokesčio dydžio, Taryba suklydo vertindama galimybes transportuoti salyklą iš Lenkijos, Vokietijos ir Danijos. Pareiškėjo nuomone, net ir kainai Lietuvoje pakilus 5–10 procentų, alaus gamintojams būtų ekonomiškai naudinga pirkti salyklą iš užsienio, nes padidėjusius transportavimo kaštus atsvertų mažesnis perdirbimo mokestis.

4. Bendrovė akcentavo, kad Taryba nustatė, jog mažiausias pilzeno salyklo kainos pokytis, sudarantis nuo 0 iki 10 procentų, būtų importavus salyklą iš Lenkijoje veikiančio pilzeno salyklo gamintojų – Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. Nepaisant to, atsakovo vertinimu, šis salyklo gamintojas nebūtų tinkama alternatyva Lietuvos aludariams, nes koncentracijos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jis būtų tiekęs pilzeno salyklą ne savo, t. y. „Carlsberg“ grupei, priklausantiems aludariams Lietuvoje. Darydama tokias išvadas, Taryba netinkamai įgyvendino jai suteiktą diskreciją. Ji nenustatė, kad Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. atsisakytų tiekti pilzeno salyklą ne savo grupės įmonėms. Minėtai įmonei priklausančios gamyklos Lenkijoje turėjo būti įtrauktos į teritoriją, kurią apima geografinė pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinka.

5. Viking Malt Oy nuomone, tik teisingai apibrėžusi geografinę pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinką, Taryba galėjo tinkamai įvertinti, ar įgyvendinusi koncentraciją, Bendrovė šioje rinkoje įgytų tokią padėtį, kuri sudarytų galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką veiksmingai ribojant konkurenciją toje rinkoje. Kadangi teritorija, kurią apima geografinė pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinka, Nutarime buvo apibrėžta netinkamai, tai lėmė, kad Tarybos atliktas koncentracijos poveikio atitinkamai rinkai vertinimas buvo pagrįstas klaidinga prielaida. Atsakovui įvertinus, kad pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinka yra nacionalinė, Nutarime pateiktas bendras rinkos dydžio įvertinimas ir rinkos dalių skaičiavimas, koncentracijos dalyvių konkurentų bei pirkėjų nustatymas, pareiškėjo galimybių daryti įtaką pilzeno salyklo kainai bei kitoms veiklos sąlygoms įvertinimas, taip pat kitų nekoordinuojamų koncentracijos padarinių įvertinimas yra klaidingas.

6. Pareiškėjo vertinimu, teritorija, kurią turėtų apimti pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinka, turėtų apimti mažiausiai Lenkijos, Vokietijos ir Danijos valstybes, todėl alternatyvūs salyklo tiekėjai pirmiausiai yra salyklo gamintojai, veikiantys šiose teritorijose. Atsakovas netinkamai įvertino alaus gamintojų galimybes sandėliuoti salyklą ir padarė netinkamas išvadas apie papildomus kaštus, kuriuos dėl sandėliavimo pajėgumų trūkumo patirtų salyklo pirkėjai, norėdami pakeisti salyklo tiekėją kitu. Taryba netinkamai įvertino transportavimo poveikį salyklo kokybei ir nepagrįstai rėmėsi tuo, kad transportavimo poveikis salyklo kokybei gali būti kliūtis jį transportuoti iš kitų, ne Lietuvoje veikiančių, salyklo tiekėjų.

7. Viking Malt Oy teigė, kad atsakovas taip pat suklydo vertindamas Bendrovės pasiūlytus įsipareigojimus ir Nutarime padarė nepagrįstą išvadą dėl jų pakankamumo bei nenurodė motyvų, kurie pagrįstų būtinybę taikyti papildomus įsipareigojimus. Atsakovas neįvertino aplinkybės, kad verslą Bendrovė siūlė perleisti kartu su visa administracija ir turtu, naudojamu pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo veiklai vykdyti, o tai rodo, kad salyklo gamybos patirtis potencialiam perleidžiamo verslo pirkėjui nėra būtina.

8. Teismo posėdyje Viking Malt Oy atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas paaiškino, jog jis, tik įsitikinęs, kad dėl koncentracijos neatsiras neigiamos žalos konkurencijos struktūrai ir koncentracija nepadarys neigiamos įtakos konkurencijai, gali priimti nutarimą leisti vykdyti koncentraciją pagal nustatytas vykdymo sąlygas ir įpareigojimus. Esant pagrindui manyti, kad dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, net ir ūkio subjektams pateikus priemones, kurios, jų nuomone, pašalina Tarybos identifikuotas konkurencijos problemas, Taryba priima nutarimą atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją.

11. Koncentracijos nagrinėjimo metu Taryba nustatė, kad: a) pilzeno salyklas buvo importuotas į Lietuvą mažais kiekiais iš kitų teritorijų 2012–2014 m.; b) 99 procentai viso 2013–2014 m. į Lietuvą importuoto pilzeno salyklo sudarė Danish Malting Group Sp. z o.o. pilzeno salyklas. Šios bendrovės salyklas Lietuvoje buvo tiekiamas tik tai pačiai įmonių grupei priklausančiam aludariui. Danish Malting Group Sp. z o.o. nurodė, jog ketina mažinti pilzeno salyklo tiekimus į Lietuvą; c) aludarių ir užsienio šalyse veikiančių salyklo gamintojų nuomone, egzistuoja kliūtys (dideli transportavimo kaštai), ribojančios konkurenciją tarp užsienio ir Lietuvoje veikiančių salyklo gamintojų; d) apskaičiuotas pilzeno salyklo kainos pokytis, tiekiant jį iš kitų teritorijų autotransportu, parodė, jog daugeliu atvejų importuoto pilzeno salyklo 2013–2015 m. kaina būtų daugiau nei 5–10 procentų didesnė nei atitinkamu laikotarpiu Lietuvoje pirkto pilzeno salyklo kaina; e) egzistuoja kliūtys, ribojančios pilzeno salyklo importo galimybes jūra ir geležinkeliu. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, atsakovas geografinę rinką apibrėžė kaip nacionalinę, apimančią Lietuvos Respublikos teritoriją.

12. Dėl mažų pilzeno salyklo importo kiekių Taryba pažymėjo, kad tam, jog nagrinėjamu atveju ji, apibrėždama geografinę rinką, turėtų pagrindą atsižvelgti į prieš daugiau nei dešimtmetį egzistavusius pilzeno salyklo importo duomenis, Taryba turėtų turėti pakankamą pagrindą manyti, kad tuo metu egzistavusios rinkos sąlygos yra nepasikeitusios ir šiuo metu, ir kad praeities duomenys leistų patikimai įvertinti galimą situaciją rinkoje po koncentracijos.

13. Atsakovas pažymėjo, kad koncentracijos nagrinėjimo metu surikti duomenys patvirtina, jog anksčiau Lietuvoje veikusios UAB „Litmalt“ gamybiniai pajėgumai buvo mažesni nei aludarių poreikis Lietuvoje ir gerokai mažesni nei šiuo metu Lietuvoje veikiančių salyklo gamintojų gamybiniai pajėgumai. Be to, UAB „Litmalt“ pilzeno salyklą iki 2005 m. parduodavo ne visiems aludariams. Aplinkybių, kad Lietuvos aludariai šiuo metu negalėtų įsigyti pilzeno salyklo iš bet kurio Lietuvoje veikiančio salyklo gamintojo ir dėl to būtų poreikis pilzeno salyklą importuoti, koncentracijos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, kad iki 2005 m. Lietuvoje egzistavusios rinkos sąlygos nebuvo tokios pačios, kaip šiuo metu.

14. Taryba akcentavo, kad koncentracijos nagrinėjimo išvadų 32 ir 33 pastraipose pateikta informacija apima salyklo importą apskritai, į pateiktus importo skaičius patenka ne tik pilzeno salyklo importas, bet ir kitų rūšių salyklo importas. Aplinkybė, kad salyklo importas vyko nenutrūkstamai, dar nereiškia, kad visais atvejais buvo importuotas tik pilzeno salyklas į Lietuvą. Be to, nuo 2004 m. salyklo importas į Lietuvą nuolat mažėjo, o tai rodo, kad aludariai pilzeno salyklą pirko iš Lietuvoje veikiančių salyklo gamintojų. Remiantis aludarių pateikta informacija, 2012–2014 m. pilzeno salyklas iš Čekijos ir Vokietijos buvo importuojamas tik mažais kiekiais, o iš Danijos pilzeno salyklo importo apskritai nebuvo. 2013–2014 m. 99 procentai importuoto pilzeno salyklo sudarė Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. parduotas salyklas, t. y. pilzeno salyklo tiekimas savo įmonių grupės viduje.

15. Taryba įvertino, kad kainai pakilus 5–10 procentų, aludariams nebūtų ekonomiškai naudinga importuoti salyklą iš kitų teritorijų. Pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, kad kainai padidėjus 5–10 procentų, kiti gamintojai pradėtų importuoti pilzeno salyklą į Lietuvą. Koncentracijos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad užsienyje veikiantys salyklo gamintojai kritiškai vertina savo galimybes konkuruoti su Lietuvoje veikiančiais salyklo gamintojais. Atsakovas rėmėsi netolimoje praeityje vykusiais pilzeno salyklo importo duomenimis, taip pat ir 2015 m. prognozėmis (Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. ketinimu mažinti pilzeno salyklo eksportą į Lietuvą). Kadangi situacija šiuo metu ir prieš daugiau nei dešimtmetį atitinkamoje rinkoje skiriasi, nėra pagrindo remtis daugiau nei dešimtmečio senumo salyklo importo duomenimis, kurie apima ne tik pilzeno salyklo importą, kaip įrodymais apibrėžiant geografinę rinką.

16. Atsakovo nuomone, atliekant kainos pokyčio analizę, nėra pagrindo remtis tik viena iš sudėtinių pilzeno salyklo kainos dalių, t. y. vien tik salyklo perdirbimo mokesčiu. Importuoto pilzeno salyklo kainą sudaro ne tik užsienio gamintojo taikomas perdirbimo mokestis, bet ir kitos kainos sudedamosios dalys. Galutinė pilzeno salyklo kaina priklauso nuo užsienio šalių gamintojo taikomos pilzeno salyklo kainos, salyklo transportavimo kaštų dydžio ir perkamo salyklo kiekio. Be to, aludariai, rinkdamiesi salyklo tiekėją, vertina galutinę importuoto salyklo kainą, už kurią jie gali įsigyti pilzeno salyklą, o ne atskirą produkto kainos sudėtinę dalį. Atsakovas atliko kainos pokyčio analizę, remdamasis vidutinėmis salyklo kainomis. Taryba nenustatė, kad UAB „Viking Malt“ Lietuvoje taikomas salyklo perdirbimo mokestis reikšmingai skirtųsi nuo Viking Malt Oy pranešime apie koncentraciją nurodyto kitose šalyse taikomo salyklo perdirbimo mokesčio. Taryba laikėsi pozicijos, kad atliekant kainos pokyčio analizę, turi būti atsižvelgiama į galutinę pilzeno salyklo kainą, o ne tik į gamintojo taikomą salyklo perdirbimo mokesčio dydį, tačiau net jeigu ir būtų vertinami vėliau pateikti duomenys, tai Nutarime padarytų galutinių išvadų nekeistų.

17. Taryba pilzeno salyklo kainos pokyčio analizę atliko remdamasi vienodu principu, t. y. vidutinėmis pilzeno salyklo kainomis, kurias atitinkamais metais taikė tiek Lietuvos, tiek užsienyje veikiantys gamintojai. Kiekvienam aludariui perkamo pilzeno salyklo galutinė kaina skiriasi ne tik priklausomai nuo miežių kainos, bet ir nuo perkamo salyklo kiekio bei tiekimo laikotarpio. Skaičiuojant taip, kaip nurodo pareiškėjas, reikėtų vertinti konkretaus laikotarpio identiškas sutartis, t. y. sutartis, kurios sudarytos tą pačią dieną pagal tos dienos miežių kainą. Kiekvieno aludario perkamas salyklo kiekis bei tiekimo trukmė skiriasi. Taigi, nesant identiškų sutarčių, sudarytų tuo pačiu metu, skaičiavimai Bendrovės nurodytu būdu lemtų netikslias išvadas.

18. Atsakovas nekonstatavo, kad Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. netiektų pilzeno salyklo iš artimiausiai nuo Lietuvos nutolusios salyklo gamyklos, tačiau tokia situacija yra tikėtina, kuriai esant, daroma išvada, kad kainos pokytis būtų didesnis nei apskaičiuotas koncentracijos nagrinėjimo metu. Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. yra skirta aprūpinti „Carlsberg“ įmonių grupei priklausančius aludarius, o tai leidžia teigti, kad jos taikoma kaina įmonių grupei nepriklausantiems aludariams, tikėtina, būtų didesnė nei šiuo metu minėto gamintojo taikoma vidutinė kaina. Net jeigu Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. sutiktų tiekti pilzeno salyklą Lietuvos aludariams, kurie nepriklauso „Carlsberg“ įmonių grupei, Lietuvoje esantiems aludariams importuoto pilzeno salyklo kaina, tikėtina, būtų didesnė nei šiuo metu minėto gamintojo taikoma vidutinė kaina. Viking Malt Oy argumentai dėl pavienių aplinkybių nekeičia išvadų dėl geografinės rinkos apibrėžimo, kadangi geografinė rinka buvo apibrėžta, įvertinus aplinkybių visumą.

19. Tarybos nuomone, galimybė pakeisti tiekėją turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, ar toks tiekėjo pakeitimas yra pakankamai realus, taip pat ar toks pakeitimas būtų ekonomiškai pagrįstas. Nutarime nėra teigiama, kad visai nėra teorinės galimybės importuoti pilzeno salyklo į Lietuvą.

20. Koncentracijos nagrinėjimo metu atsakovas nustatė, jog aludariai, keisdami pilzeno salyklo tiekėjus į užsienio tiekėjus, susidurtų su papildomomis tiekėjų keitimo išlaidomis, kurios reikšmingai padidintų importuoto pilzeno salyklo kainą. Kiekvieną kartą importuojant pilzeno salyklą, biraus pilzeno salyklo kaina daugeliu atveju būtų daugiau nei 5–10 procentų didesnė nei atitinkamu laikotarpiu iš Lietuvoje esančių gamintojų. Jeigu krovinys nėra gaunamas į abi puses, pilzeno salyklo kaina dar labiau padidėtų. Pilzeno salyklas yra pristatomas pakankamai dažnai. Tai rodo, jog kas kartą importuojant pilzeno salyklą, pilzeno salyklo kaina padidėtų dėl transportavimo kaštų. Jeigu pilzeno salyklas būtų pristatomas „just in time“ sąlygomis ir nelaukiant, kol bus surastas krovinys į kitą pusę, mažai tikėtina, kad būtų galima gauti kas kartą krovinį į abi pusės, o tai dar labiau padidintų transportavimo kaštus. Jeigu pilzeno salyklas būtų importuojamas rečiau, aludariai turėtų salyklą sandėliuoti. Buvo nustatyta, kad aludariai turi ribotas galimybes salyklą sandėliuoti, dėl to jie būtų priversti plėsti savo turimus sandėlius arba nuomotis juos iš kitų ūkio subjektų, o tai bet kokiu atveju lemtų papildomas aludarių išlaidas.

21. Tarybos nuomone, transportavimo poveikis yra susijęs su tuo, jog ilgas transportavimas ir perkrovimas iš vienos transporto priemonės į kitą lemia tai, kad salyklo grūdai yra pažeidžiami, kurie vėliau gamyboje negali būti naudojami. Aplinkybė, kad dulkės gali būti nuvalomos, nepaneigia to, kad dėl ilgo transportavimo ir perkrovimo iš vienos transporto priemonės į kitą dalis grūdų yra pažeidžiama, o tai lemia aludarių patiriamus papildomus kaštus dėl salyklo netekties. Lietuvoje dauguma biraus pilzeno salyklo pristatymo sutarčių yra sudaroma DAP (delivered at place) sąlygomis, tačiau mažai tikėtina, kad užsienio šalyse veikiantys pilzeno salyklo gamintojai sutiktų prisiimti riziką ir tiektų Lietuvos aludariams salyklą palankiausiomis Incoterms sąlygomis, tokios rizikos neįvertinę taikoma aukštesne pilzeno salyklo kaina.

22. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nors teorinė galimybė importuoti pilzeno salyklą yra, tačiau įvertinus koncentracijos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei su importavimu padidėjusius kaštus, nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje veikiantiems aludariams būtų ekonomiškai naudinga importuoti pilzeno salyklą iš kitų teritorijų.

23. Taryba pažymėjo, kad ūkio subjektams, kurie siekia gauti leidimą vykdyti koncentraciją, yra pareiga pasiūlyti pakankamas priemones, kurios reikalingos pašalinti identifikuotas konkurencijos problemas bei visas abejones dėl galimų neigiamų padarinių konkurencijai. Atsakovui siūlomuose įsipareigojimuose turi būti apibrėžti tokie verslo įgijėjo tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos ji galėtų nustatyti, kad pirkėjas verslą pavers aktyviu konkurentu rinkoje ir todėl verslo perdavimas jam išspręstų nustatytas konkurencijos problemas. Viking Malt Oy turėjo pareigą pašalinti likusias abejones dėl įsipareigojimuose nustatytų reikalavimų perleidžiamo verslo pirkėjo kandidatūrai pakankamumo, kad iki pasiūlytų įsipareigojimų patvirtinimo Taryba galėtų įvertinti, kad bus surastas pirkėjas, kuris užtikrintų perleidžiamo verslo konkurencingumą. Tik įsipareigojimuose esantys pakankami reikalavimai pirkėjui leidžia Tarybai iš anksto įvertinti, kad bus surastas toks pirkėjas, kuris turės pakankamai kompetencijos tam tikroje veikloje, leisiančios užtikrinti, jog perleidžiamas verslas tikrai išliks konkurencingas rinkoje. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pašalinti abejones dėl pirkėjo reikalavimų pakankamumo, turėjo galimybę teikti argumentus, kad toks perleidžiamas verslas, kuris numatytas įsipareigojimuose, išliks konkurencingas rinkoje, nepriklausomai nuo pirkėjo kompetencijos, tačiau tokių argumentų jis nei koncentracijos nagrinėjimo metu, nei skunde nepateikė.

24. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaurės vilkas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad konkurencijos rinkoje priežiūrą vykdančios institucijos, vertindamos sudarytą koncentraciją, turi ne tik nuspėti koncentracijos sudarymo pasekmes, bet ir įvertinti situaciją, kuri susiklostytų, jei koncentracija nebūtų sudaryta. Šios aplinkybės Nutarime nebuvo tirtos. Pažymėjo, kad UAB „Maltosa“, kuri Švenčionių rajone yra įkūrusi 49 darbo vietas, siekiant išsilaikyti rinkoje ir ateityje, būtina pastatyti ir įrengti dar vieną cechą. Norint dalyvauti konkursuose dideliems kiekiams žaliavos įsigyti, yra būtini dideli gamybiniai pajėgumai, kurių UAB „Maltosa“ neturi. Negalėdama dalyvauti konkursuose dėl didelių žaliavos kiekių pardavimo, ši bendrovė nėra pajėgi dirbti taip, kad jos savininkui UAB „Šiaurės vilkas“ vertėtų šią įmonę laikyti, taip pat ji nesugebėtų sudaryti didelio konkurencinio spaudimo pareiškėjui ar bet kuriai kitai salyklo gamyklai.

27. UAB „Šiaurės vilkas“ nuomone, Taryba surinktus duomenis vertino labai formaliai ir tai nulėmė klaidingą geografinės rinkos apibrėžimą bei neteisingo ir neteisėto Nutarimo priėmimą. Atsakovas, uždrausdamas koncentraciją, siekė apsaugoti ne veiksmingą konkurenciją pilzeno salyklo tiekimo rinkoje, bet alaus gamintojus nuo tariamai padidėsiančių alaus gamybos kaštų. Viking Malt Oy konkuruoja su kaimyninėse šalyse esančiais subjektais, todėl atliekant tyrimą, buvo būtina apimti platesnę geografinę pilzeno salyklo rinkos teritoriją. Jei kitose valstybėse veikiantys konkurentai pilzeno salyklo netiekimo Lietuvoje veikiančioms įmonėms priežastį nurodo vietinių žaliavos gamintojų siūlomas itin žemas kainas, tai reiškia, kad jie jaučia Lietuvos gamintojų sudaromą konkurenciją, todėl nesuprantama, kodėl geografine rinkos teritorija buvo pasirinkta tik Lietuvos Respublika. Lietuvos ūkio subjektams nebūtų naudinga didinti kainos, nes alaus gamintojai žaliavą pradėtų pirkti iš aplinkinėse valstybėse esančių tiekėjų.

28. UAB „Šiaurės vilkas“ pažymėjo, kad Nutarime nebuvo analizuota, kaip pasikeistų situacija rinkoje, jeigu šis nutarimas būtų teigiamas pareiškėjo atžvilgiu, ar koncentracija turėtų tiesioginės įtakos alaus gamintojų padėčiai bei vartotojams ir kokiu atveju keistų jų situaciją – ar tik tokiu, jei Bendrovė imtųsi piktnaudžiavimo veiksmų, ar savaime, įvykus koncentracijai. Negali būti preziumuojama, kad tik dėl koncentracijos pareiškėjo dominuojanti padėtis dar labiau sustiprės. Jeigu būtų buvę nustatyta, kad minėta situacija rinkoje pasikeistų tik Bendrovei ėmusis piktnaudžiavimo veiksmų, turėtų būti vertinami jos pateikti įsipareigojimai ir jie galėtų būti tik motyvuotai atmetami.

29. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Šiaurės vilkas“ atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, Nutarimą palikti nepakeistą ir priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą.

31. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pritarė atsakovo nuomonei, kad siūloma koncentracija būtų sukūrusi dominuojančią UAB „Viking Malt“ padėtį pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje, t. y. itin apribotų konkurenciją šioje atitinkamoje rinkoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarybai pateikė daug faktinių aplinkybių ir paaiškinimų, kurie įrodo, kad dėl susijungimo neišvengiamai išaugtų pilzeno salyklo įsigijimo sąnaudos, dėl to didėtų alaus kaina vartotojams, o lietuviškas alus taptų mažiau konkurencingas, lyginant jį su importuotu alumi.

32. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ nuomone, atsakovas pagrįstai neatsižvelgė į istorinius duomenis apie pilzeno salyklo pirkinius, vykusius dešimt metų iki koncentracijos, tinkamai atliko hipotetinio monopolisto (toliau – ir SSNIP) testą, nustatydamas atitinkamos geografinės rinkos apibrėžimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2015 m. liepos 13 d. atsakovui pateikė detalius pilzeno salyklo pirkimo skaičiavimus, įrodančius, kad pilzeno salyklo pirkimas iš užsienio gamintojų žymiai (daugiau nei 5–10 procentų) padidintų pilzeno salyklo pirkimo kainą. Skaičiavimai buvo atlikti remiantis pirkimais iš labiausiai tikėtino alternatyvaus tiekėjo, esančio Lenkijoje. Šių skaičiavimų rezultatas įrodė, kad pradėjus pirkti iš Lenkijos tiekėjo, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pilzeno salyklo įsigijimo sąnaudos išaugtų daugiau nei 5–10 procentų, o tai reiškia, kad po koncentracijos pilzeno salyklo kainų padidėjimas būtų pelningas pareiškėjui bent jau iki šio lygio. Nurodytas kainų padidėjimo lygis atitinka ir viršija SSNIP testo nustatytą 5–10 procentų ribą, o tai reiškia, kad pilzeno salyklo gamybos kainoms Lietuvoje padidėjus 5–10 procentų, Lietuvos alaus gamintojai nepradėtų pirkti iš kitų salyklo gamintojų, esančių už Lietuvos teritorijos ribų, nes pirkti iš pareiškėjo vis tiek būtų ekonomiškai naudingiau. Po koncentracijos pareiškėjo padėtis jam leistų salyklo kainas pelningai padidinti bent jau 5–10 procentų jei ne daugiau, nesibaiminant prarasti Lietuvos alaus gamintojų užsakymų. Bent jau iki šio lygio pakėlus kainas, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pirkimų iš salyklo gamintojų už Lietuvos teritorijos nelaikytų įtikima alternatyva. Dėl koncentracijos pareiškėjas įgytų tokią padėtį pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje, kuri sudarytų galimybę daryti vienpusę įtaką.

33. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ nuomone, į Bendrovės pasiūlytą konkurencijos gynimo priemonę, perleidžiant dalį verslo, būtų galima atsižvelgti tik tuo atveju, jeigu ji pasiūlytų pirkėją, kuris įpareigotų sudaryti saistantį susitarimą su pareiškėju dėl jo komercinės veiklos įsigijimo, kurio apimtį reikia vertinti atskirai.

34. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo Viking Malt Oy skundo netenkino.

36. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nutarime prekės rinka buvo apibrėžta kaip pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinka, o geografinė rinka – kaip nacionalinė, apimanti Lietuvos Respublikos teritoriją. Atliekant koncentracijos poveikio vertinimą, buvo nustatyta, kad susijungimas pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje apribotų veiksmingą konkurenciją dėl nekoordinuojamų padarinių ir dėl koncentracijos pareiškėjas įgytų padėtį, leidžiančią daryti lemiamą vienpusę įtaką, ribojant konkurenciją.

37. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl prekės rinko apibrėžimo nėra, pareiškėjas nesutinka tik su per siauru geografinės rinkos apibrėžimu.

38. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintų Konkurencijos tarybos paaiškinimų atitinkamos rinkos apibrėžimo (toliau – ir Paaiškinimai dėl atitinkamos rinkos) 24.1 punkte kalbama apie pirkimus (užsakymus, sutartis) kitoje teritorijoje vykdytus netolimoje praeityje. Būtent tokie pirkimai leidžia vertinti rinkos sąlygas iki koncentracijos ir jai įvykus, t. y. ateityje. Pareiškėjo nurodyta, aplinkybė, kad salyklo importas iki 2004 m., kai Lietuva nebuvo nei Europos Sąjungos, nei Šengeno erdvės nare, buvo keletą kartų didesnis, nesudaro pagrindo atsižvelgti į šiuos duomenis, nes rinkos sąlygos prieš dešimt metu ir netolimoje praeityje buvo skirtingos. Tyrimo metu vertinant pilzeno salyklo gamybos raidą, buvo nustatyta, jog ankstesniais laikotarpiais vietinių gamintojų gamybiniais salyklo pajėgumai nebuvo pakankami ir alaus gamintojai buvo priversti jį importuoti. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Nutarime pateiktą informaciją, salyklas importuojamas iš Vokietijos, Danijos ir iš Čekijos, tačiau kaip paaiškino atsakovas, pateikiama informacija apima viso salyklo (tiek neskrudinto, tiek skrudinto salyklo) importą, todėl tai, kad importas vyko nenutrūkstamai, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo importuojamas tik pilzeno salyklas. Remdamasis alaus gamintojų pateikta informacija, atsakovas nustatė, kad 2012–2014 m. pilzeno salyklas iš Čekijos ir Vokietijos buvo importuojamas tik mažais kiekiais, o iš Danijos importo apskritai nebuvo. Taryba nustatė, kad 2012 m. iš Lenkijos salyklą importavo trys aludariai: du salyklą importavo iš Malteurop Polska Sp. z o.o. (gamyklos Gdansko mieste), tačiau 2013–2014 m. salyklo jau nebeįsigijo. UAB „Švyturys–Utenos alus“ salyklą importavo tai pačiai „Carlsberg“ grupei priklausančios Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. ir šis importas sudarė absoliučiai didžiausią importuoto pilzeno salyklo dalį. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Taryba neanalizavo prekybos srautų raidos – atsakovas vertino ir analizavo tiek importo kiekius, tiek srautus, tiek užsienio gamintojų prognozes, taip pat pagrįstai analizėje rėmėsi netolimoje praeityje buvusiais pirkimais.

39. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tyrimo metu rinkdamas įrodymus pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo geografinės rinkos nustatymui, atsakovas pateikė užklausas aludariams ir pareiškėjo panešime apie koncentraciją nurodytiems užsienyje esantiems pilzeno salyklo gamintojams. Kadangi atsakymus į Tarybos paklausimus pateikė ne visi, o tik dalis salyklo gamintojų, kainų pokyčio analizė buvo atlikta remiantis surinktais duomenimis apie dalies užsienio gamintojų taikytas kainas. Be to, atsakovas pažymėjo, kad buvo atsižvelgta į Bendrovės nuomonę, jog pilzeno salyklo rinka yra konkurencinga, todėl jis turėjo pagrindo manyti, jog salyklo gamintojų kaina reikšmingai nesiskiria.

40. Teismo vertinimu, tyrimo metu Taryba pagrįstai laikėsi pozicijos, kad atliekant kainos pokyčio analizę, turi būti atsižvelgiama į galutinę pilzeno salyklo kainą, o ne tik į gamintojo taikomą salyklo perdirbimo mokesčio dydį. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad alaus gamintojai, rinkdamiesi alaus tiekėją, vertina ne salyklo gamintojo taikomą perdirbimo mokestį, kuris, kaip nustatė atsakovas, net nėra išskiriamas pirkimo–pardavimo sutartyse, o galutinę įsigyjamo produkto kainą (įskaitant ir transportavimo kaštus). Taryba nenustatė, kad UAB „Viking Malt“ Lietuvoje taikomas salyklo perdirbimo mokestis reikšmingai skirtųsi nuo pareiškėjos pranešime nurodyto kitose šalyse taikomo mokesčio. Atsižvelgęs į Tarybos nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ji pagrįstai kainos pokyčio neskaičiavo pagal vieną iš sudėtinių pilzeno salyklo kainos sudedamųjų dalių – perdirbimo mokestį. Atsakovas kainos pokyčio analizės skaičiavimus atliko taikydamas vienodą principą, t. y. pagal tiek Lietuvos, tiek užsienio gamintojų atitinkamais metais taikytas vidutines pilzeno salyklo kainas. Atsakovo skaičiavimuose naudota vidutinė pilzeno salyklo kaina atspindi vidutines rinkos sąlygas (tiek skirtingus perkamo salyklo kiekius, tiek skirtingus tiekimo laikotarpius), o šiais duomenimis paremta Tarybos kainų pokyčio analizė yra pagrįsta. Atsakovo atlikta pilzeno salyklo kainos pokyčio analizė parodė, kad 2015 m. alaus gamintojams importuojant birų salyklą iš Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje esančių salyklo gamintojų, jo kaina daugeliu atvejų būtų daugiau nei 5–10 procentų didesnė nei pirkto iš Lietuvos gamintojų.

41. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, remdamasis 2012–2014 m. duomenimis, jog Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. tiekimus vykdė tik grupės viduje, atsakovas padarė pagrįstą išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad šis gamintojas tikrai tiektų salyklą „Carlsberg“ grupei nepriklausantiems Lietuvos alaus gamintojams. Taip pat pagrįstai buvo vertina, kad grupei nepriklausantiems alaus gamintojams kaina būtų didesnė nei vidutinė kaina pagal grupės vidaus tiekimus. Darydama tikėtiną šio gamintojo atsisakymą tiekti, Taryba vertino ir tai, jog jis nurodė, kad artimiausiu metu ketina ženkliai mažinti tiekimus į Lietuvą.

42. Teismo posėdyje UAB „Maltosa“ atstovė nurodė, jog tai, kad rinka yra platesnė, rodo įmonės vykdomo eksporto kryptys, tačiau Tarybos atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad daugiausia salyklo UAB „Viking Malt“ eksportavo į kaimynines šalis Latviją, Estiją, Lenkiją, o UAB „Maltosa“ – į Latviją ir Estiją. Kaip atsakydamas į Tarybos užklausą nurodė Lenkijos gamintojas, jo žiniomis, UAB „Viking Malt“ salyklą parduoda daugiausiai šiaurės rytų Lenkijoje. Teismo vertinimu, pilzeno salyklo importas į kaimynines šalis (arčiausiais nuo Lietuvos esančias jų teritorijas) taip pat leido Tarybai padaryti išvadą, jog įprastai salyklas pelningai gali būti importuojamas žymiai mažesniais, nei nurodo pareiškėjas, atstumais (pranešime Bendrovė nurodė, jog autotransportu salyklas gali būti pelningai importuojamas iki 1 000–2 000 km, alaus gamintojų nuomone – iki 500 km).

43. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad tiek Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos 26 punktas, tiek 1997 m. gruodžio 9 d. Europos Komisijos pranešimo „Dėl atitinkamos rinkos Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“ (97/C372/03) 52 punktas nustato, jog nurodomas įrodymų sąrašas nereiškia, kad kiekvienu atveju Taryba (Komisija) turi gauti visus įrodymus ir įvertinti visus veiksnius, dažnai gali pakakti keleto įrodymų, kad galima būtų pagrįstai apibrėžti atitinkamą rinką.

44. Dėl Estijos konkurencijos institucijos 2016 m. vasario 29 sprendimo Nr.5-1/16-008 teismas pažymėjo, kad rinkos apibrėžimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, atliekamo tyrimo tikslų ir konkrečių tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Byloje nustatyta, kad Lietuvoje veikia dvi pilzeno salyklo gamintojos (koncentracijos dalyvės), o kompetentinga institucija nustatė kitokias aplinkybes. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Estijoje nėra salyklo gamyklų ir visas suvartojamas salyklas importuojamas iš Europos Sąjungos narių, todėl konkurencijos institucija poveikį konkurencinei situacijai vertino salyklo gamybos ir pardavimo prekės rinkoje, kuri yra platesnė nei Estijos teritorija. Platesnį geografinės rinkos apibrėžimą institucija grindė iš Estijos ūkio subjektų gauta informacija, jog salyklas perkamas daugiausiai iš Europos Sąjungos valstybių, tačiau, jei įmanoma, renkamasi kilmės valstybė, siekiant sumažinti transportavimo kaštus. Teismas sprendė, kad šios bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėtoms Estijos kompetentingoje institucijoje.

45. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo vadovautis Bendrovės pateiktų ekspertų atliktomis analizėmis. Teismas neturi pagrindo abejoti analizę ir įvertinimą atlikusių ekspertų kompetencija ir kvalifikacija, tačiau pažymėjo, kad jos buvo atliktos po šioje byloje ginčijamo atsakovo atlikto tyrimo. Taryba, atlikdama tyrimą, negalėjo vertinti tyrimo metu naudotų įrodymų ir duomenų. Nėra aišku, kokiais bylos duomenimis disponavo Viking Malt Oy ekspertai, pateikdami savo vertinimą. Be to, analizė buvo atlikta Bendrovės iniciatyva, todėl jos atlikimui formuluojama užduotis galėjo būti subjektyvi.

46. Teismas sprendė, kad Taryba, siekdama apibrėžti geografinę rinką, pagrįstai tyrė pilzeno salyklo importo į Lietuvos Respubliką galimybes. Tarybos atliktas tyrimas ir Nutarime išdėstyti motyvai patvirtina, kad atsakovas šį tyrimą atliko nuodugniai ir išsamiai, atsižvelgdamas į įvairių išnagrinėtų pilzeno salyklo geografinės rinkos nustatymui svarbių aplinkybių visumą, t. y. mažus pilzeno salyklo importo į Lietuvą kiekius iš kitų teritorijų 2012–2014 m., Danish Malting Group Polska Sp. z o.o., kurios importuotas į Lietuvą pilzeno salyklas sudarė 99 procentų viso pilzeno salyklo importo, ketinimus mažinti pilzeno salyklo tiekimus į Lietuvą, aludarių ir užsienio šalyse veikiančių salyklo gamintojų nuomonę, kad egzistuoja kliūtys (dideli transportavimo kaštai), ribojančios konkurenciją tarp užsienio ir Lietuvoje veikiančių salyklo gamintojų, apskaičiuotą pilzeno salyklo kainos pokytį, tiekiant jį iš kitų teritorijų autotransportu bei kliūtis, ribojančias pilzeno salyklo importo galimybes jūra ir geležinkeliu. Teismo vertinimu, atsakovo motyvai yra pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti, jog geografinė rinka šioje byloje buvo apibrėžta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys dėl tolesnio Tarybos atliktos koncentracijos poveikio atitinkamai rinkai vertinimo remiantis klaidingos prielaidomis dėl netinkamo geografinės rinkos apibrėžimo buvo pripažintas nepagrįstu.

47. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bendro numatomo susijungimo poveikio įvertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į atitinkamus reikšmingus veiksnius ir sąlygas, Nutarime pateikti argumentai yra svarūs ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo padarytomis išvadomis. Tarybos motyvai yra pakankami tam, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl koncentracijos Bendrovė įgytų tokią padėtį pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje, kuri sudarytų galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką šioje rinkoje, veiksmingai ribojant konkurenciją, dėl to, įgyvendinus koncentraciją, būtų sukurta dominuojanti padėtis ir taip itin apribota konkurencija pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje.

48. Teismas pažymėjo, kad Taryba iki Nutarimo priėmimo Viking Malt Oy nurodė abejones dėl reikalavimų pirkėjui pakankamumo, kad verslas išliktų konkurencingu. Bendrovė turėjo pareigą šias abejones pašalinti, ji turėjo galimybę teikti argumentus dėl perleidžiamo verslo konkurencingumo, nepriklausomai nuo pirkėjo kompetencijos, tačiau tokių argumentų nepateikė. Taryba, įvertinusi, kad Bendrovės įsipareigojimuose nustatyti reikalavimai pirkėjo kandidatūrai nėra pakankami ir užtikrinantys, kad tinkamu pirkėju galėtų būti pripažįstamas tik tas pirkėjas, kuriam perėmus perleidžiamą verslą pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinka Lietuvoje išliktų konkurencinga, pripažino, jog pareiškėjo įsipareigojimai nėra tinkami, kadangi juos priėmus, nebūtų pašalintos koncentracijos nagrinėjimo metu identifikuotos neigiamos pasekmės pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkai Lietuvoje. Kadangi įgyvendinus koncentraciją, būtų sukurta dominuojanti padėtis ir taip itin apribota konkurencija pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje, o Bendrovės pasiūlyti tvirtinti įsipareigojimai nebuvo pakankami Tarybos nustatytoms konkurencijos problemoms pašalinti, atsakovas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją.

49. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Taryba išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą atsisakyti Bendrovei duoti leidimą vykdyti koncentraciją, įsigyjant 100 procentų UAB „Maltosa“ akcijų. Nutarimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o jį priimant, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

III.

50. Pareiškėjas Viking Malt Oy apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Nutarimą panaikinti. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

51. Apeliacinį skundą Bendrovė grindžia šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vertinti pareiškėjo pateiktus itin reikšmingus įrodymus – nepriklausomų konkurencijos ekonomikos ekspertų RBB Economics bei profesoriaus dr. R. S. analizes – ir taip nepagrįstai apribojo jo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis gynybos į teismą, taip pat šio įstatymo 57 straipsnyje numatytą teisę teikti savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus bei pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje jam nustatytą pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

52. Viking Malt Oy pažymi, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas yra sudėtingas ekonominio pobūdžio tyrimas, kuriam yra svarbūs ne tik teisiniai, bet ir ekonominio pobūdžio argumentai, kuriems pateikti reikia specialių žinių ir sudėtingų ekonominių analizių. Nei Viking Malt Oy, nei kitas koncentracijos dalyvis UAB „Maltosa“ neturi specialių ekonominių žinių, reikalingų išsamioms konkurencijos ekonomikos analizėms atlikti, todėl siekdamas kuo efektyviau įgyvendinti savo procesinę teisę kreiptis gynybos į teismą bei kuo operatyviau pateikti skunde išdėstytus reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, pareiškėjas kreipėsi į vienus geriausių pasaulyje nepriklausomus konkurencijos ekonomikos specialistus, kurių atliktos analizės yra itin reikšmingi įrodymai. Taryba, nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją, taip pat pasitelkė ne tik konkurencijos teisės specialistus, bet ir ekonomikos ekspertus, kurie yra samdomi atsakovo darbuotojai, todėl taip pat galima teigti, kad jo ekonomistams suformuluota užduotis galėjo būti subjektyvi, tačiau Tarybos ekonomistų atliktų analizių ir išvadų galimas šališkumas nebuvo kvestionuojamas ir jas buvo atsižvelgiama. Pažymi, kad su konkurencijos klausimais susijusiose bylose ekonominių analizių atlikimas sprendimus skundžiančių šalių iniciatyva yra įprasta bei būtina praktika, norint tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą.

53. Pareiškėjo nuomone, Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos neįpareigoja proceso šalių teikti teismui tik tokius įrodymus, kurie pirmiau būtų pateikti kitai ginčo šaliai įvertinti ar pasisakyti dėl jų turinio. Sutinkant su teismo išvada, kad samdyti ekonomikos ekspertus ir savo poziciją grįsti jų išvadomis galima tik pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo Taryboje metu, būtų nepagrįstai apribota Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnyje įtvirtinta teisė teikti įrodymus ir ji taptų praktiškai neįgyvendinama. Prieigą prie bylos medžiagos Bendrovė gavo tik praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo pradžios, o galutinis atsakovas sprendimas ir jo motyvai Bendrovei tapo žinomi tik priėmus Nutarimą ir tik tada atsirado poreikis kreiptis į ekonomistus dėl analizių atlikimo.

54. Bendrovė teismui tiek žodžiu, tiek raštu paaiškino, kokiais duomenimis disponavo ekspertai, pateikdami savo vertinimą, tačiau teismas iš šiuos paaiškinus neatsižvelgė. Tuo metu teismui jokių abejonių ar neaiškumų dėl pateiktų įrodymų nekilo. Be to, pačiose ekspertų analizėse buvo nurodyti analizėms atlikti naudoti šaltiniai. Dėl didelės duomenų apimties RBB Economics nenurodė visų matematinių veiksmų ir detalių skaičiavimų ar nepridėjo visų naudotų duomenų, tačiau visi pagrindiniai duomenys ir skaičiavimų rezultatų paaiškinimai buvo pateikti.

55. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą, nesilaikė teisminės kontrolės standarto, taikomo tokio pobūdžio ginčuose. Teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl akivaizdžių geografinės rinkos apibrėžimo klaidų, kurias padarė atsakovas, bei neatsižvelgė į geografinės rinkos apibrėžimui Tarybos naudotų faktinių duomenų neišsamumą ir nepatikimumą bei atsakovo padarytų vertinimų nepagrįstumą. Jeigu Atsakovas geografinę pilzeno salyklo rinką būtų apibrėžęs plačiau nei nacionaliniu mastu, konkurencijos problemų dėl koncentracijos nekiltų, kadangi koncentracijos dalyvių bendra rinkos dalis po koncentracijos tokioje geografinėje rinkoje būtų pernelyg maža.

56. Bendrovė nurodo, kad vertindama paklausos pakeičiamumą, Taryba pažeidė tokiam vertinimui atlikti naudojamą SSNIP testo metodologiją, todėl klaidingai įvertino Lietuvos aludarių galimybes įsivežti pilzeno salyklą iš kitų teritorijų. Atsakovas nepagrįstai neįtraukė Lenkijos į ar bent jau jos dalies į geografinę pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinką, nors jos atliktos analizės rezultatai parodė, kad šioje teritorijoje veikiantys pilzeno salyklo gamintojai yra tinkama alternatyva pilzeno salyklo pirkėjams Lietuvoje. Nustačius tai, turėjo būti nagrinėjama, ar pilzeno salyklo kainos pakėlimas šioje teritorijoje hipotetiniam monopolistui būtų pelningas, tačiau atsakovas analizavo tik hipotetinio monopolisto galimybes pakelti kainą tik Lietuvoje. Taryba nustatė, kad dalis koncentracijos dalyvių pirkėjų galėjo pelningai įsigyti pilzeno salyklo iš kitų teritorijų (Lenkijos, Danijos ir Vokietijos), todėl ji turėjo įvertinti, ar tokios dalies pardavimų praradimas būtų pakankamas, kad hipotetiniam monopolistui taptų nepelninga pakelti kainą. Be to, atsakovas, analizuodamas salyklo kainos pokytį, neturėjo duomenų apie vidutines atitinkamose valstybėse taikomas pilzeno salyklo kainas ir rėmėsi tik keturių užsienio pilzeno salyklo gamintojų pateiktais duomenimis, nors tokių gamintojų tose šalyse yra daugiau.

57. Viking Malt Oy nuomone, aplinkybę, kad Tarybos atlikta geografinės pilzeno salyklo rinkos analizė yra klaidinga, patvirtina ir Bendrovės pasitelktų ekspertų analizių išvados, kuriuose pateikti skaičiavimai įrodo, jog pilzeno salyklo pirkėjai Lietuvoje gali ekonomiškai pelningai įsigyti pilzeno salyklo iš kitų teritorijų, o tai rodo, kad Lietuvos ir kitų teritorijų (mažiausiai Lenkijos, Vokietijos ir Danijos) pakeičiamumą ir priklausymą vienai geografinei rinkai.

58. Bendrovė pažymi, kad atsakovo atliktos geografinės pilzeno salyklo rinkos analizės klaidingumą patvirtina ir Estijos Konkurencijos tarybos 2016 m. vasario 29 d. sprendimas Nr. 5-1/16-008, kuriuo ši institucija leido pareiškėjui ir Danish Malting Group A/S vykdyti koncentraciją. Estijos konkurencijos priežiūros institucija, nagrinėdama pilzeno salyklo gamintojų koncentraciją Estijoje, padarė priešingą išvadą apie geografinę salyklo rinką nei atsakovas ir nurodė, kad ji gali apimti visą Europos Sąjungą arba, mažų mažiausiai, turėtų būti apibrėžiama kaip regioninė.

59. Viking Malt Oy nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, kad nėra realių kliūčių, galinčių izoliuoti Lietuvą nuo kitų geografinių pilzeno salyklo rinkų. Teismas visiškai nepatikrino Tarybos išvadų teisingumo ir pagrįstumo apie pilzeno salyklo transportavimo kaštus, sandėliavimo ir pristatymo dideliais atstumais galimybes, taip pat transportavimo poveikį salyklo kokybei ir neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus bei įrodymus, kurie patvirtina, kad nei transportavimo kaštai, nei kitos aukščiau paminėtos aplinkybės nesudaro realių kliūčių įsigyti pilzeno salyklo iš kitų teritorijų. Teismas nepagrįstai pritarė Tarybos išvadoms apie neva egzistuojančias kliūtis, izoliuojančias geografines rinkas.

60. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su sudėtingu konkurencijos teisės klausimu, siekiant įvertinti, ar atsakovas, apibrėždamas geografinę pilzeno salyklo rinką kaip nacionalinę, nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, būtina visiškai suprasti su tuo susijusias faktines aplinkybes, o galimybė ginčo šalims išdėstyti su ekonominiais klausimais susijusius argumentus žodžiu leistų teismui geriau ir lengviau suprasti ginčo aplinkybes. Tai pirmas atvejis, kai koncentracijos dalyviai teisme ginčija Tarybos sprendimą atsisakyti leisti vykdyti koncentraciją, todėl tiek pirmosios instancijos teismo, tiek būsimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai yra ir bus itin reikšmingi formuojant teismų praktiką tokio pobūdžio ginčuose Lietuvoje.

61. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba prašo Viking Malt Oy apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

62. Atsakovas pateikia tokius argumentus: remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Bendrovės užsakymu atliktos analizės turi būti laikomos tik trečiųjų asmenų nuomone, papildančia ar pakartojančia jos skundo argumentus, todėl nėra pagrindo RBB Economics ir R. S. analizes laikyti svarbesniu įrodymu, nei kiti byloje pareiškėjo pateikti argumentai bei dokumentai. Visi esminės reikšmės turintys Viking Malt Oy argumentai buvo pakankamai įvertinti bei aptarti, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

63. Taryba akcentuoja, kad nors Administracinių bylų teisenos įstatymas neriboja galimybės teikti įrodymus ir vėliau nei kartu su skundu, vis dėlto nėra pagrindo nesutikti su teismo nuomone dėl įrodymų teikimo kartu su pranešimu apie koncentraciją atsakovui. Taryba nesutinka, kad visos aplinkybės, susijusios su atitinkama rinka, Viking Malt Oy tapo žinomos tik tada, kai Bendrovė gavo prieigą prie pranešimo apie koncentraciją bylos medžiagos. Apeliantui nereikėjo visų bylos duomenų, kad galėtų įvertinti rinkos apibrėžimą. Pareiškėjas, ruošdamasis koncentracijai ir jai rengdamas pranešimą apie koncentraciją, turėjo galimybę iki Nutarimo priėmimo atlikti įvairius vertinimus dėl rinkos apibrėžimo ar užsakyti atlikti ekonomines analizes.

64. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliantas tik abstrakčiai nurodė, jog visi pagrindiniai šaltiniai, naudoti analizėse, yra nurodyti, tačiau RBB Economics analizėje tik nedidele apimtimi nurodyti konkretūs šaltiniai ir beveik nepateikiami patys duomenys. Minėtoje analizėje iš esmės pateikiami tik skaičiavimų rezultatai, nepateikiant priedų, kuriuose būtų nurodyti atlikti skaičiavimai. Nepateikus visos informacijos, negalima įvertinti RBB Economics analizės patikimumo. Be to, nėra aišku, ar Bendrovė RBB Economics pateikė visas aktualias ir reikšmingas aplinkybes geografinės rinkos apibrėžimui. Minėta analizė apėmė ir laikotarpį po Nutarimo priėmimo, todėl joje turėjo atsispindėti galimi konkurencijos sąlygų pasikeitimai, susiję su Lietuvos aludarių galimybėmis importuoti pilzeno salyklą iš Lenkijos Sierpco ir Strzegom bei Danijos Vordingborg miestų, tačiau to nebuvo padaryta. Atsakovo nuomone, Viking Malt Oy užsakymu atlikta RBB Economics analizė buvo subjektyvi arba atlikta remiantis subjektyviai atrinktais duomenimis, siekiant Bendrovei palankių analizės rezultatų.

65. Atsakovas pažymi, kad nors Nutarime yra pateikiami tik skaičiavimų rezultatai ir jų metodologija, tačiau detalūs skaičiavimai yra Tarybos byloje. R. S. savo atskiros analizės ar skaičiavimų neatliko. Jo analizė apsiribojo RBB Economics ir Nutarime padarytų analizių lyginamuoju vertinimu.

66. Taryba atitinkamą rinką apibrėžia vadovaudamasi objektyviais duomenimis, t. y. atsižvelgusi į nagrinėjimo metu surinktus duomenis, taip pat ir apklaustų ūkio subjektų nuomonę. Tai, kad Nutarimo išvados netenkina Bendrovės lūkesčių ir Taryba neišdavė leidimo jai vykdyti koncentraciją, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas subjektyviai apibrėžė rinką. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir SSNIP testo esmę, galima teigti, jog tik nustačius, kad pirkėjams yra ekonomiškai naudinga importuoti iš kitų teritorijų, yra vertinama, kiek pardavimų prarastų hipotetinis monopolistas kainai padidėjus 5–10 procentų, kad kainos padidinimas jam būtų nenaudingas. Taryba nenustatė, kad Lietuvoje esantiems aludariams būtų ekonomiškai naudinga įsivežti pilzeno salyklą iš kitų teritorijų, t. y. pirkėjai nelaiko importuojamo ir Lietuvoje pagaminto salyklo pakeičiamais, todėl Nutarime nebuvo vertinama, ar kainos padidinimas hipotetiniam monopolistui būtų naudingas. Atlikta kainos pokyčio analizė parodė, jog daugeliu atvejų importuoto salyklo kaina vien dėl transportavimo kaštų (darant konservatyvią prielaidą, kad krovinys yra gaunamas į abi puses, dėl ko transportavimo kaštai yra mažesni negu būtų negaunant krovinio į abi puses) 2013–2015 m. būtų daugiau nei 5–10 procentų didesnė nei Lietuvoje atitinkamu laikotarpiu pagamintas salyklas. Be to, pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo metu Taryba nustatė, kad yra ir kitų aplinkybių, kurios, tikėtina, padidintų galutinę importuoto pilzeno salyklo kainą. Be to, užsienyje esantys pilzeno salyklo gamintojai nurodė, kad yra dideli pilzeno salyklo importo į Lietuvą transportavimo kaštai, dėl kurių dalis gamintojų neturi planų importuoti į Lietuvą.

67. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad atliekant kainų pokyčio analizę buvo remiamasi tik dalies užsienyje veikiančių pilzeno salyklo gamintojų taikytomis kainomis, nesudaro pagrindo teigti, jog Tarybos atlikta analizė yra nepagrįsta dėl nepakankamų duomenų. Atsakovas kreipėsi ir į kitus užsienyje esančius pilzeno salyklo gamintojus, kuriuos pranešime apie koncentraciją buvo nurodęs Viking Malt Oy, tačiau ne visi pilzeno salyklo gamintojai pateikė atsakymus. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo nuomone, rinkos yra konkurencingos, galima pagrįstai manyti, kad gamintojų taikoma pilzeno salyklo kaina konkrečioje vienoje valstybėje reikšmingai nesiskiria.

68. Taryba akcentuoja, kad atsižvelgiant į tai, jog RBB Economics analizė turi nemažai trūkumų, kurie buvo nurodyti 2016 m. balandžio 1 d. papildomų paaiškinimų 2.2 ir 3 dalyse, ir joje ignoruojamos reikšmingos aplinkybės, nėra pagrindo šios analizės išvadas laikyti pagrįstomis. Be to, RBB Economics analizės išvadose nėra užtikrintai nurodyta, kad į geografinę rinką turi būti įtrauktos Vokietija, Slovakija, Čekijos Respublika, juolab Danija, tik neatmetama tokia galimybė.

69. Atsakovas pažymi, kad jis analizavo pilzeno salyklo gamybos bei pardavimo Lietuvoje rinkos struktūrą ir neteigė, jog kitose rinkose apeliantas neturi konkurentų. Konkurentų turėjimas kitose rinkose nekeičia konkurencinės aplinkos nagrinėjamoje rinkoje. Koncentracijos dalyviai Lietuvoje kartu 2012–2014 m. užėmė apie 90 procentų rinkos. Be to, Lietuvos aludarių tuo pačiu metu perka iš abiejų Lietuvoje esančių pilzeno salyklo gamintojų, taigi negalima teigti, kad koncentracijos dalyviai tarpusavyje nekonkuruoja dėl pirkėjų Lietuvoje.

70. Taryba atkreipia dėmesį, kad nors teismas nurodė, kad nėra įpareigotas vadovautis kitos valstybės kompetentingos institucijos sprendimais, jis sprendime įvertino Estijos konkurencijos institucijos sprendimą ir jame nurodytas aplinkybes. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, rinkos apibrėžimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, be to, kiekvienoje šalyje gali skirtis konkurencinės sąlygos.

71. Atsakovas pažymi, kad transportavimo kaštų dalis galutinėje kainoje Lietuvoje ir užsienyje gali skirtis, atsižvelgus į tai, jog Lietuvoje pilzeno salyklas yra gabenamas mažesniais atstumais, lyginant su atstumu, kurį turėtų gabenti Lietuvos aludariai iš užsienyje esančių tiekėjų. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadų, kad transportavimo kaštų dalis perkamo Lietuvoje pilzeno salyklo galutinėje kainoje ir svarba būtų tokia pati kaip ir importuojamo pilzeno salyklo galutinėje kainoje. Atitinkamai transportavimo kaštų dalis Lietuvoje perkamo pilzeno salyklo galutinėje kainoje niekaip neatspindi transportavimo kaštų dalies kainoje ir svarbos, jį transportuojant žymiai didesniu atstumu iš užsienio. RBB Economics, darydamas išvadas, jog transportavimo kaštai sudaro itin mažą dalį, ir tai, jog Lietuvos aludariams būtų ekonomiškai naudinga importuoti pilzeno salyklą, visiškai neatsižvelgia, kad yra ir kitų aplinkybių didinančių galutinę importuoto pilzeno salyklo kainą ar kitaip lemiančių, kad salyklo importas jo pirkėjams yra ekonomiškai nenaudingas. Be to, 2012–2013 m. tik nedidelė dalis aludarių importavo pilzeno salyklą, tačiau tęstinių didesnių pilzeno salyklo pirkimų iš užsienyje esančių gamintojų nebuvo. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti išvadą, kad pilzeno salyklo importu aludariai nebuvo linkę pakeisti pirkimo iš Lietuvos salyklo gamintojų. RBB Economics, vertindamas, kokią dalį salyklo kainos sudaro transportavimo kaštai, naudojosi ne faktiniais transportavimo kaštais, nors tokius duomenis Bendrovė turėjo, o Tarybos naudotais transporto kaštais, transportuojant salyklą iš Lenkijos, ir tai galėjo sumažinti transportavimo kaštų dalį. Taigi, transportavimo kaštai yra svarbus veiksnys, vertinant aludarių galimybes pakeisti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus kitais tiekėjais.

72. Anot Tarybos, importuojant pilzeno salyklą „just in time“ sąlygomis, mažai tikėtina, kad visada būtų gaunamas krovinys į abi puses, todėl transportavimo kaštai būtų didesni ir atitinkamai padidėtų galutinė importuojamo pilzeno salyklo kaina. Vien teiginys, kad importuojamas pilzeno salyklas gali būti vežamas „just in time“ sąlygomis, neatsižvelgus, ar nėra kitų reikšmingų aplinkybių, tikėtina, turinčių įtakos galutinei importuojamo pilzeno salyklo kainai, nepatvirtina, kad toks importavimo būdas būtų ekonomiškai naudingas Lietuvoje esantiems aludariams, ypač įvertinus tai, jog ir pats apeliantas nepateikia duomenų, kurie leistų daryti kitokias išvadas.

73. Atsakovas akcentuoja, kad teismas įvertino, jog nėra pagrindo remtis istoriniais importo duomenimis. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog salyklo importas iki 2004 m., kai Lietuva nebuvo nei Europos Sąjungos narė, nei Šengeno erdvės nare, buvo keletą kartų didesnis, nesudaro pagrindo atsižvelgti į šiuos duomenis, nes rinkos sąlygos prieš dešimt metų ir netolimoje praeityje buvo skirtingos.

74. Tarybos nuomone, apibrėžiant geografinę rinką, yra svarbu nustatyti, ar Lietuvoje esantys pilzeno salyklo pirkėjai, reaguodami į santykinį, bet ilgalaikį pilzeno salyklo kainos padidėjimą (nuo 5 iki 10 procentų), galėtų apsirūpinti pilzeno salyklu iš kitose šalyse veikiančių salyklo gamintojų, o ne kitose šalyse esančių pirkėjų galimybes pirkti pilzeno salyklą. Kadangi kiekvienoje šalyje gali skirtis konkurencinės sąlygos bei įsigyjamo produkto kaina, galima teigti, kad kiekvienoje šalyje skiriasi ir pirkėjų galimybės importuoti iš užsienio gamintojų, todėl nėra pagrindo remtis eksporto duomenimis.

75. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaurės vilkas“ atsiliepimu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Nutarimą panaikinti.

76. UAB „Šiaurės vilkas“ pateikia tokius argumentus: teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentą dėl per siauros geografinės rinkos apibrėžimo vadovaudamasis tuo, kad esą buvo maži pilzeno salyklo importo į Lietuvą iš kitų teritorijų kiekiai, ir tinkamai nenustatė nacionalinę rinką izoliuojančių kliūčių. Pažymi, kad transportavimo kaštai nepriklauso nuo to, ar vežėjas turi krovinį į vieną pusę, ar į abi, kadangi šis kriterijus priklauso nuo paties vežėjo, jo darbo organizavimo galimybių, turimų klientų ir pan. UAB „Šiaurės vilkas“, kaip ilgametę patirtį krovinių vežimo srityje turintį įmonė, patvirtina, kad krovinio vežimo įkainis nustatomas atsižvelgiant į vežimo rinkos kainą.

77. UAB „Šiaurės vilkas“ nuomone, siekiant tinkamai nustatyti geografinę rinką, būtina taikyti hipotetinio monopolisto testą, tačiau jo atsakovas netaikė, o teismas neatsižvelgė į šio testo taikymo kriterijus ir eigą.

78. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas taip pat neatsižvelgė į RBB Economics 2016 m. sausio 25 d. atliktą analizę dėl Lietuvoje gaminamo pilzeno salyklo geografinės rinkos bei profesoriaus dr. R. S. 2016 m. vasario 23 d. pilzeno salyklo geografinės rinkos analizę, o tai patvirtina, kad jis netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir preziumavo, kad atsakovo ekonominė analizė yra teisinga ir tinkama, tačiau nesiėmė jokių priemonių oponuojančiai mokslininkų nuomonei išgirsti, išanalizuoti ir įvertinti. Prijungęs prie bylos pateiktas analizes, teismas jų, kaip įrodymų, netyrė ir sprendime jų neanalizavo, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo jais vadovautis, kadangi suformuluota užduotis galėjo būti subjektyvi, tačiau netyrė, kokia ji buvo ir ar ji iš tiesų buvo subjektyvi.

79. UAB „Šiaurės vilkas“ nuomone, teismo argumentas, jog minėtomis analizėmis negalima vadovautis, kadangi jos buvo atliktos po atsakovo atlikto tyrimo, nėra pagrįstas ir logiškas. Šios analizės buvo atliktos dėl to, kad įrodytų Tarybos atliktos analizės neteisingumą. Tiek pareiškėjas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo tikėjosi, kad atsakovas, kaip kompetentinga institucija priims teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl neturėjo pagrindo imti įrodinėti jo neteisingumą, kol sprendimo dar nebuvo, o toks poreikis atsirado tik po jo priėmimo.

80. Anot UAB „Šiaurės vilkas“, teismo argumentas, kad nėra aišku, kokiais dokumentais remdamiesi ekspertai atliko pateiktą analizę, įrodo, jog jis aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, nes nesiėmė jokių priemonių nustatyti, ar ekspertų naudotais duomenimis grįstos analizės atspindi tikrąją tiesą ir nesiaiškino, kodėl ji prieštarauja išvadoms, padarytoms atsakovo specialistų. Taip teismas pažeidė procesinės teisės normas, o tai sudaro pagrindą  perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau atsižvelgęs į tai, kad bylos grąžinimas pirmajai instancijai užvilkintų galutinio sprendimo priėmimą, UAB „Šiaurės vilkas“ palaiko Bendrovės prašymą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Jis taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

81. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prašo Viking Malt Oy apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą bei jam priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

82. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pateikia tokius argumentus: teismas pagrįstai nesuabejojo Tarybos atlikta analize, apibrėžiant atitinkamą rinką, ir pagrįstai nesivadovavo apelianto užsakymu atliktos analizės rezultatais. Atsakovas, nagrinėdamas koncentraciją, tinkamai atliko atitinkamos rinkos apibrėžimą, laikydamasis teisės aktuose bei Tarybos praktikoje įtvirtintų standartų, tyrimas buvo atliktas teisingai įvertinus visas geografinės rinkos apibrėžimui ir koncentracijos poveikio vertinimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pateiktus paaiškinimus. Apelianto užsakymu atlikta ekonominė analizė remiasi neteisingomis prielaidomis ir duomenimis, todėl į ją iš viso neturėtų būti atsižvelgiama.

83. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ nuomone, transportavimo kaštai yra labai svarbi ir aludarių veiklai reikšminga sudedamoji dalis pilzeno salyklo įsigijimo kainoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2015 m. liepos 13 d. Tarybai pateikė detalius pilzeno salyklo pirkimo skaičiavimus, įrodančius, kad pilzeno salyklo pirkimas iš užsienio gamintojų žymiai (daugiau nei 5–10 procentų) padidintų pilzeno salyklo pirkimo kainą. Skaičiavimai buvo atlikti remiantis pirkimais iš potencialaus alternatyvaus tiekėjo, esančio Lenkijoje. Šių skaičiavimų rezultatas įrodė, kad pradėjus pirkti iš artimiausio Lenkijos tiekėjo, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pilzeno salyklo įsigijimo sąnaudos išaugtų daugiau nei 5–10 procentų. Remiantis atsakovui pateiktais skaičiavimais, transportavimo išlaidos, reikalingos atgabenti vieną toną pilzeno salyklo iš tiekėjo Lenkijoje, sudarytų ne mažiau nei 10 procentų bendros pilzeno salyklo įsigijimo kainos. Ši procentinė dalis yra akivaizdžiai didesnė nei RBB ekonomistų nurodyti transportavimo kaštai. Akivaizdu, kad remdamiesi neteisingais duomenimis, apelianto užsakymu atlikę tyrimą RBB ekonomistai negalėjo atlikti teisingo rinkos apibrėžimo tyrimo ir nustatyti, kad atitinkama geografinė rinka yra žymiai platesnė nei Tarybos apibrėžta rinka.

84. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pažymi, kad atitinkama geografinė rinka negali būti apibrėžta plačiau tik todėl, kad egzistuoja kiti pilzeno salyklo gamintojai, iš kurių būtų galima įsigyti salyklą ir jį atsivežti kuriuo nors iš esamų būdų. Pradėjus salyklą pirkti iš gamintojų, esančių už Lietuvos teritorijos ribų, žymiai išaugtų ne tik išlaidos dėl salyklo transportavimo, bet ir transportavimo laikas bei atsirastų būtinybė dažniau iškrauti salyklą, o tai susiję su papildomomis išlaidomis ir žala salyklui. Pilzeno salyklo importavimas iš salyklo gamintojų, esančių toli nuo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ gamyklos, keltų grėsmę tinkamam pilzeno salyklo paklausos tenkinimui ir, atitinkamai, nuolatinei bei nepertraukiamai alaus gamybai. Šios bendrovės gamykloje yra riboti sandėliavimo pajėgumai, todėl pilzeno salyklas jai turi būti pateikiamas būtent tuo metu, kai jis reikalingas. Dėl to UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ yra labai priklausoma nuo patikimo salyklo pristatymo. Kuo ilgesnis transportavimo kelias, tuo mažiau galimybių lieka pilzeno salyklo tiekėjui užtikrinti patikimą transportą dėl oro sąlygų, eismo spūsčių, transporto priemonių gedimų, draudimų vežti krovinius sekmadieniais kai kuriose šalyse ir pan.

85. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ nurodo, kad koncentracijos nagrinėjimo metu Taryba nagrinėjo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ galimybę padidinti turimus sandėliavimo pajėgumus, nuomojant arba statant nuosavus sandėliavimo pajėgumus, tačiau buvo nustatyta, kad tai nėra įtikima alternatyva, nes taip pat žymiai padidintų grupės išlaidas. Naujų sandėliavimo pajėgumų statyba pareikalautų didelių papildomų investicijų ir daug laiko statiniams. Be to, dėl vietos stokos trečiasis suinteresuotas asmuo neturi jokių galimybių sandėliavimo pajėgumus statyti gamyklos teritorijoje, todėl jie turėtų būti statomi už gamyklos teritorijos ribų. Tokiu atveju pilzeno salyklas papildomai turėtų būti transportuojamas į gamyklą alaus gamybai. Kiekvieną kartą iškraunant salyklą, 2–3 procentai jo sugadinama / prarandama. Salyklo iškrovimas blogina salyklo kokybę, nes yra pažeidžiami salyklo grūdai, nukrenta grūdų lukštai, susidaro daug dulkių ir dėl to susidaro salyklo nuostoliai. Nuo pažeistų grūdų nukrenta lukštai, o tai turi neigiamos įtakos alaus gamybos procesui. Suprastėja misos filtracija, dėl to pailgėja alaus gamyba, t. y. sumažėja gamybos pajėgumai. Dėl suprastėjusios filtracijos sumažėja ir alaus daryklos produkcija. Nekokybiškas salyklas turi neigiamos įtakos alaus kokybei: iš pažeistų lukštų išsiskiria polifenoliai, todėl padidėja drumstumas, pakinta alaus skonis. Taigi, salyklo nuostoliai dėl papildomo iškrovimo dar labiau padidintų jo pirkimo kainą. Jeigu sandėliavimo patalpos būtų nuomojamos, be salyklo nuostolių dėl kelis kartus iškraunamo krovinio, salyklo pirkimo sąnaudas didintų ir nuomos kaštai.

86. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ nuomone, Taryba tinkamai atliko koncentracijos poveikio pilzeno salyklo gamybos rinkai Lietuvoje vertinimą. Atsakovas tinkamai įvertino galimą koncentracijos poveikį atitinkamose rinkose, jos galimus nepalankius padarinius konkurencijai ir atitinkamus kompensacinius veiksnius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

87. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčo esmė

88. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1S-110/2015 „Dėl atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją Viking Malt Oy įsigyjant 100 proc. uždarosios akcinės bendrovės „Maltosa“ akcijų“ dalies, kurioje atsakovas nutarė atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją, Bendrovei įsigyjant 100 procentų UAB „Maltosa“ akcijų, teisėtumo ir pagrįstumo.

89. Šioje administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Viking Malt Oy atsakovui pateikė 2015 m. balandžio 27 d. pranešimą apie koncentraciją pagal Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymą, įsigyjant 100 procentų UAB „Maltosa“ akcijų (Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba byla Nr. 2.41-34 (toliau – Tarybos byla), III t., b. l. 1, 2–45). Atsižvelgiant į Tarybos 2015 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (2.41-34)6V-1033, minėtas pranešimas 2015m. gegužės 18 d. buvo papildytas (Tarybos byla, III t., b. l. 73–78). Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 21 d. Bendrovę informavo apie Dominuojančių ūkio subjektų ir susijungimų priežiūros skyriaus siūlymą priimti Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sprendimą ir pateikė jos pranešimo apie koncentracijos nagrinėjimo išvadas, kuriose nurodyta, kad tyrimo metu buvo padaryta išvada, jog dėl koncentracijos pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje bus sukurta dominuojanti padėtis ir taip itin apribota konkurencija šioje rinkoje (Tarybos byla, V t., b. l. 76, 77–119). Viking Malt Oy pateikė paaiškinimus, kad nesutinka su atsakovo vertinimu, ir prašė leisti vykdyti koncentraciją, o nusprendus atsisakyti duoti leidimą, prašė leisti vykdyti koncentraciją su sąlygomis ir įsipareigojimais (Tarybos byla, VII t., b. l. 62–80). Gavusi Tarybos pranešimą, kad pasiūlyti įsipareigojimai nepašalintų neigiamų koncentracijos padarinių, Bendrovė teikė pakeistus įsipareigojimų projektus, o galutinis buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 25 d. (Tarybos byla, VIII t., b. l. 62–64, 65–107). Atsakovas Nutarimu atsisakė duoti leidimą Bendrovei vykdyti koncentraciją, įsigyjant 100 procentų UAB „Maltosa“ akcijų (Tarybos byla, XVIII t., b. l. 53–87).

90. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog įgyvendinus koncentraciją, būtų sukurta dominuojanti padėtis ir taip itin apribota konkurencija pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje, o Bendrovės pasiūlyti tvirtinti įsipareigojimai nebuvo pakankami Tarybos nustatytoms konkurencijos problemoms pašalinti, minėtą Tarybos nutarimą paliko nepakeistą.

91. Viking Malt Oy su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo jo argumentų dėl akivaizdžių geografinės rinkos apibrėžimo klaidų, kurias padarė atsakovas, neteisėtai atsisakė vertinti jo pateiktus ir reikšmingus įrodymus – ekspertų analizes – ir taip apribojo Bendrovės teisę kreiptis gynybos į teismą. Atsakovui netinkamai apibrėžus pilzeno salyklo geografinę rinką ir pirmosios instancijos teismui nepagrįstai pritarus Tarybos išvadoms, buvo netinkamai įvertintas koncentracijos poveikis konkurencijai atitinkamoje rinkoje.

92. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-3555/2011, 2013 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-341/2013, 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-706/2014 ir kt.).

93. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams.

Dėl geografinės rinkos apibrėžimo

94. Konkurencijos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, nutarimą atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Koncentracijų kontrolės mechanizmu siekiama nustatyti numatomos vykdyti koncentracijos neigiamus padarinius konkurencijos struktūrai ir ją apsaugoti.

95. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, atitinkama rinka yra suprantama kaip tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. To paties įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad prekės rinka – tai visuma prekių, kurios, pirkėjų požiūriu, yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas, o geografinė teritorija (geografinė rinka) – tai teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

96. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2000 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 17 patvirtintų Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo 20 punkte įtvirtinta geografinės rinkos apibrėžimo procesą galima apibendrinti taip: remdamasi pradine prieinama informacija apie pardavimo apimčių pasiskirstymą tarp tiriamų ūkio subjektų ir jų konkurentų, kainodaros ir kainų skirtumus įvairiose teritorijose, Taryba apytiksliai apibrėžia palyginti nedidelę geografinę teritoriją, kurioje veikia nagrinėjami ūkio subjektai; tada bandoma nustatyti, ar pirkėjai pirktų prekes gretimose teritorijose dėl mažo ilgalaikio kainos pokyčio jų geografinėje teritorijoje; jei pakeičiamumas tiek reikšmingas, kad ūkio subjektams būtų nenaudinga didinti kainą, tai gretimos teritorijos įtraukiamos į geografinę rinką; tokiose pakeičiamose teritorijose konkurencijos sąlygos yra iš esmės panašios. Įrodymai, kuriuos Taryba laiko svarbiais išvadai dėl geografinės rinkos padaryti, yra nurodyti Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos 24.1–24.6 punktuose, tai įrodymai apie pirkimus (užsakymus, sutartis), netolimoje praeityje vykdytus kitoje teritorijoje, pagrindinės paklausos savybės, pirkėjų ir konkurentų požiūris, dabartinė pirkimų geografija, prekybos srautai (tiekimų maršrutai), kliūtys ir kaštai, susiję su užsakymų nukreipimu ūkio subjektams, esantiems kitoje teritorijoje. Surinktų įrodymų pagrindu yra apibrėžiama geografinė rinka, kaip vietinė rinka, nacionalinė rinka ar dar platesnė rinka, apimanti užsienio šalis (Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos 25 punktas). Pagal tų pačių paaiškinimų 26 punktą, nurodytuose punktuose pateikiami įvairūs veiksniai, kurie galėtų būti svarbūs apibrėžiant geografinę rinką, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atskiru atveju būtina gauti įrodymus visų veiksnių įvertinimui. Dažnai gali pakakti keleto įrodymų, kad galima būtų pagrįstai apibrėžti atitinkamą rinką. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiški kriterijai yra nustatyti ir Europos Sąjungos konkurencijos teisėje taikomo 1997 m. gruodžio 9 d. Europos Komisijos pranešimo „Dėl atitinkamos rinkos Bendrijos konkurencijos teisės tikslams“ (97/C372/03) 44–50 punktuose, o pagal to paties pranešimo 52 punktą, pirmiau nurodytuose punktuose yra aprašomi įvairūs veiksniai, kuriais būtų galima pasinaudoti apibrėžiant rinkas, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atskiru atveju būtina gauti įrodymus ir įvertinti visus šiuos veiksnius. Praktikoje dažnai pakanka dalies tokių įrodymų sprendimui priimti ir tai matyti iš ankstesnės Komisijos sprendimų priėmimo praktikos.

97. Nutarime geografinė pilzeno salyklo rinka buvo apibrėžta kaip nacionalinė, apimanti Lietuvos Respublikos teritoriją. Atsakovas, vertindamas į geografinį pilzeno salyklo prekės rinkos apibrėžimą, atsižvelgė į: 1) mažus pilzeno salyklo importo ir kitų teritorijų kiekius 2012–2014 m.; 2) aludarių nuomonę dėl ribotų galimybių įsigyti pilzeno salyklą iš kitų teritorijų; 3) užsienio šalyse veikiančių salyklo gamintojų nuomonę dėl egzistuojančių kliūčių (didelių transportavimo kaštų), ribojančių konkurenciją tarp užsienio ir Lietuvoje veikiančių salyklo gamintojų; 4) Danish Malting Group Sp. z o.o. ketinimus mažinti pilzeno salyklo tiekimus į Lietuvą; 5) koncentracijos nagrinėjimo metu apskaičiuotą pilzeno salyklo kainos pokytį, tiekiant jį iš kitų teritorijų autotransportu; 6) kliūtis, ribojančias pilzeno salyklo importo galimybes jūra ir geležinkeliu. Atsižvelgusi į tai, Taryba vertino koncentracijos poveikį pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkai Lietuvoje.

98. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas pagrįstai vertino 2012–2014 m. duomenis, kadangi ankstesni pirkimai, vykę iki 2005 m., negali būti laikomi vykusiais netolimoje praeityje, kaip yra nurodyta Paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos 24.1 punkte. Svarbu pažymėti, kad leidimas vykdyti koncentraciją yra duodamas ateičiai, o tolimoje praeityje vykdyti pirkimai neleidžia įvertinti atitinkamoje rinkoje esančios rinkos struktūros bei jos sąlygų iki koncentracijos įgyvendinimo. Atsakovo surinkti duomenys, kurių Bendrovė neginčija, patvirtina, kad iki 2005 m. Lietuvoje egzistavusios rinkos sąlygos nebuvo tokios pačios, kaip šiuo metu, taigi, skyrėsi ir salyklo įsigijimo duomenys. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad 2004 m. importas buvo šešis kartus didesnis nei 2014 m. Taigi, nuo 2004 m. salyklo importas į Lietuvą mažėjo, o tai suponuoja išvadą, kad aludariai pilzeno salyklą pirko iš Lietuvoje veikiančių salyklo gamintojų. Remdamasi aludarių pateikta informacija, Taryba nustatė, kad 2012–2014 m. pilzeno salyklas iš Čekijos ir Vokietijos buvo importuojamas tik mažais kiekiais, o iš Danijos jo importo iš viso nebuvo (Tarybos byla, XVIII t., b. l. 1–2). Apklaustų ūkio subjektų pateikti duomenys patvirtino, kad 2013–2014 m. 99 procentus importuoto pilzeno sudarė Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. parduotas salyklas, t. y. pilzeno salyklo tiekimas savo įmonių grupės viduje. Be to, ši įmonė nurodė ketinanti mažinti pilzeno salyklo eksportą į Lietuvą. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, apibrėždamas geografinę rinką, pagrįstai nesirėmė iki 2005 m. egzistavusiais pilzeno salyklo importo duomenimis.

99. Teisėjų kolegijos vertinimu, Taryba, atlikdama kainos pokyčio analizę, pagrįstai rėmėsi vidutine galutine pilzeno salyklo kaina, kadangi aludariai, rinkdamiesi salyklo tiekėją, iš esmės vertina galutinę importo salyklo kainą, už kurią jie gali įsigyti pilzeno salyklą. Kaip teisingai pažymėjo Taryba, importuoto salyklo kainą sudaro ne tik užsienio gamintojo taikomas perdirbimo mokestis, bet ir kitos kainos sudedamosios dalys. Atlikęs pilzeno salyklo kainos pokyčio analizę, atsakovas nustatė, kad 2015 m. aludariams importuojant birų pilzeno salyklą iš Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje esančių salyklo gamintojų, biraus pilzeno salyklo kaina daugeliu atvejų būtų daugiau nei 5–10 procentų didesnė nei atitinkamu laikotarpiu iš Lietuvos gamintojų pirkto pilzeno salyklo kaina. Taryba kreipėsi į pareiškėjo nurodytus užsienyje esančius pilzeno salyklo gamintojus (Tarybos byla, III t., b. l. 36; XIV t., b. l. 52–54, 55), tačiau ne visi jie pateikė atsakymus. Pati Bendrovė nurodė, kad rinka yra konkurencinga. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad gamintojų taikoma pilzeno salyklo kaina reikšmingai skiriasi, todėl atsakovas galėjo atlikti kainos pokyčio analizę, remdamasis surinktais duomenimis.

100. Įvertinus administracinėje byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad mažiausias pilzeno salyklo kainos pokytis būtų importavus salyklą iš Danish Malting Group Polska Sp. z o.o. (Tarybos byla, XVIII t., b. l. 3–11), tačiau šis salyklo gamintojas priklauso „Carlsberg“ grupei, o koncentracijos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad šis gamintojas būtų tiekęs pilzeno salyklą ne savo grupei priklausantiems aludariams Lietuvoje. Koncentracijos nagrinėjimo metu apskaičiuotas iš užsienio importuoto biraus pilzeno salyklo pabrangimas pagrįstai buvo skaičiuojamas remiantis vidutiniais logistikos bendrovių nurodytais salyklo transportavimo kaštais, darant prielaidą, kad visais atvejais krovinys būtų gautas į abi puses. Nesant krovinio į abi puses, realus iš užsienio importuoto biraus pilzeno salyklo pabrangimas būtų dar didesnis. Nebuvo nustatyta, kad Lietuvoje taikomas salyklo perdirbimo mokestis reikšmingai skirtųsi nuo pareiškėjo nurodyto kitose šalyse taikomo salyklo perdirbimo mokesčio (Nutarimo lentelė Nr. 1). Atsakovas pagrįstai nurodė, kad importuoto pilzeno salyklo kainą gali lemti ne tik salyklo transportavimo kaštų dydis, bet ir užsienio šalių gamintojo taikyta pilzeno salyklo kaina, atstumas nuo pilzeno salyklo tiekėjo iki gamintojo, galimybė gauti krovinį į abi puses, perkamas salyklo kiekis ir pan. Vertinant Lietuvos aludarių galimybes įsigyti pilzeno salyklo iš kitų užsienio valstybių, yra svarbu atsižvelgti į galutinės vietinio ir importuoto pilzeno salyklo kainos santykį. Įvertinusi atsakovo surinktus rašytinius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su Tarybos padaryta išvada, kad pilzeno salyklo kainai Lietuvoje pakilus 5–10 procentų, Lietuvos aludariams importuoti pilzeno salyklą iš Lenkijos, Vokietijos ir Danijos nebūtų ekonomiškai naudinga. Gabenant jūra, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, būtų patiriami ne tik transportavimo, bet ir kiti kaštai (pakrovimo, iškrovimo, sandėliavimo), o dėl didelio perkrovimų skaičiaus būtų patiriami papildomi netekties nuostoliai bei transportavimo keliu kaštai. Analogiškų papildomų kaštų būtų patiriama ir dėl pilzeno salyklo gabenimo geležinkeliu.

101. Vertinant byloje esančias RBB Economics analizę ir dr.R. S. nuomonę, visu pirma pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015 vertindama pareiškėjo teisme pateiktą jo užsakymu atliktą ekonominę analizę, pažymėjo, kad tokia analizė laikytina trečiųjų asmenų nuomone, tačiau ne specialisto paaiškinimais ar eksperto išvada. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, specialisto paaiškinimams ir eksperto išvadai yra keliami tam tikri reikalavimai, inter alia, nepriklausomumo reikalavimai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 59, 62, 63 straipsniai).

102. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrovės užsakymu 2016 m. sausio 25 d. atlikta RBB Economics analizė „Lietuvoje gaminamo pilzeno salyklo geografinė rinka“ (II t., b. l. 129–161) kelia abejonių dėl jos objektyvumo. RBB Economics analizėje nėra tinkamai nurodyti konkretūs šaltiniai ir beveik nepateikiami patys duomenys, nurodant tik skaičiavimo rezultatus. Iš RBB Economics analizės negalima nustatyti, ar pareiškėjas RBB Economics pateikė visas aktualias ir reikšmingas geografinės rinkos apibrėžimui aplinkybes, kadangi joje neatsispindi tuo metu jau buvę konkurencijos sąlygų pasikeitimai, susiję su Lietuvos aludarių galimybėmis importuoti pilzeno salyklą iš Lenkijos ir Danijos miestų (Viking Malt Oy 2016 m. sausio 5 d. susitarė iš „Carlsberg“ grupės įsigyti Danish Malting Group A/S). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad RBB Economics analizėje nėra nurodyta, kad į geografinę rinką turi būti įtrauktos Vokietija, Slovakija, Čekijos Respublika, Danija, tačiau neatmetama tokia galimybė. Minėtoje analizėje taip pat yra pažymėta, kad rinka galbūt yra dar platesnė, o transportavimo kaštai nėra svarbiausi, priimant sprendimą. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius dr. R. S. atskiros analizės ar skaičiavimų neatliko ir apsiribojo tik RBB Economics ir Nutarime padarytų analizių lyginamuoju vertinimu (II t., b. l. 162–169). Dr. R. S. parengtoje analizėje padarė išvadą, kad Tarybos atlikta analizė turi akivaizdžių trūkumų, kurie galėjo iškreipti jos analizės rezultatus ir dėl to atsakovas pilzeno salyklo geografinę rinką apibrėžė per siaurai. Pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti, jog RBB Economics atlikta analizė yra netiksli. Dr. R. S. nuomone, RBB Economics atlikta analizė yra tikslesnė, visapusiškesnė ir tiksliau rodo, su kokiu konkurenciniu spaudimu susiduria Viking Malt Oy ir UAB „Maltosa“. Jis sutiko su RBB Economics siūlomu pilzeno salyklo geografinės rinkos apibrėžimu, t. y., kad pilzeno salyklo rinka mažų mažiausiai apima Lietuvą ir Lenkiją, bet taip pat, tikėtina, kad ir Vokietiją, Daniją, Slovakiją, Čekiją. Kadangi dr. R. S. jokių skaičiavimo neatliko, nebuvo būtinybės jo apklausti teismo posėdyje. Būtent atliktų ekonominių skaičiavimų rezultatai bei jų pagrindimas yra reikšmingi siekiant tinkamai apibrėžti geografinę rinką, tačiau negalima daryti išvados, kad dr. R. S. galėtų paaiškinti RBB Economics atliktus skaičiavimus ar nurodyti konkrečius duomenis, naudotus skaičiavimams, kadangi jie pateiktoje analizėje nebuvo nurodyti.

103. Atsižvelgiant į aptartų analizių įrodomąją galią bei juose suformuluotų išvadų pagrindimo trūkumus, darytina išvada, kad RBB Economics ir dr. R. S. Bendrovės užsakymu atliktos analizės nepaneigia Tarybos padarytų išvadų, kurios remiasi koncentracijos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis bei neiškraipant faktinių aplinkybių ir nepadarant esminių vertinimo klaidų. Nors Nutarime yra pateikiami tik skaičiavimų rezultatai ir jų metodologija, tačiau detalūs skaičiavimai yra Tarybos byloje (Tarybos byla, XVIII t., b. l. 1–11). Šie skaičiavimai yra pagrįsti nagrinėjant koncentraciją surinktais duomenimis, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Nagrinėdama pranešimą apie koncentraciją ir siekdama gauti reikiamą informaciją, Taryba apklausė Viking Malt Oy ir UAB „Maltosa“, Lietuvos aludarius ir salyklo platintojus, kitus salyklo gamintojus Lietuvoje, užsienio šalyse veikiančius salyklo gamintojus, laivų krovos paslaugas teikiančias bendroves, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, logistikos paslaugas teikiančius ūkio subjektus, Lietuvos statistikos departamentą ir tinkamai įvertino visą pateiktą informaciją.

104. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, rinkos apibrėžimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, atliekamo tyrimo tikslų ir konkrečių tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Konkurencinės sąlygos kiekvienoje šalyje gali skirtis. Taryba pagrįstai rinką apibrėžė pagal konkurencines sąlygas, kuriomis veikia Lietuvoje esantys ūkio subjektai. Estijos konkurencijos institucijos 2016 m. vasario 29 d. sprendime Nr. 5-1/16-008 (III t., b. l. 17–21) nurodyta, kad platesnis nei nacionalinis geografinės rinkos apibrėžimas buvo grindžiamas iš Estijos ūkio subjektų gauta informacija, jog salyklas perkamas daugiausiai iš Europos Sąjungos valstybių, tačiau, jeigu įmanoma, renkamasi kilmės valstybė, siekiant sumažinti transportavimo kaštus. Atsižvelgusi į tai, kad koncentracijos dalyvaujančių ūkio subjektų veikla nepersidengs horizontaliai ir nebus susijusi vertikaliai ir konkurencinė situacija prekės rinkose ar prekės rinktų struktūra reikšmingai nepasikeis, be to, dėl vykdomos koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, Estijos konkurencijos institucija sąlygų, kurioms esant draudžiama vykdyti koncentraciją, nenustatė, todėl bendrovėms Viking Malt Oy ir Danish Malting Group A/S davė leidimą vykdyti koncentraciją. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo vadovautis minėtu Estijos konkurencijos institucijos priimtu sprendimu.

105. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-801/2013 išaiškino, kad SSNIP testo paskirtis apibūdintina kaip nustatymas, ar nagrinėjamų ūkio subjektų prekių pirkėjai, reaguodami į mažą, bet ilgalaikį santykinį nagrinėjamų prekių kainų padidėjimą tam tikrose teritorijose, keistų šias prekes kitomis arba pirktų jas iš kitose teritorijose esančių tiekėjų. Jeigu pakeičiamumas gali būti toks reikšmingas, kad kainos padidinimas taptų nenaudingas, nes sumažintų pardavimų apimtis, tokiu atveju į atitinkamą rinką reikėtų įtraukti kitus prekių pakaitalus ir kitas teritorijas. Tai reiškia, kad tik nustačius, jog pirkėjams yra ekonomiškai naudinga importuoti iš kitų teritorijų, yra vertinama, kiek pardavimų prarastų hipotetinis monopolistas, kainai padidėjus 5–10 procentų, kad kainos padidinimas jam būtų nenaudingas. Kadangi atsakovas nenustatė, kad Lietuvoje esantiems aludariams būtų ekonomiškai naudinga įsivežti pilzeno salyklą iš kitų teritorijų, t. y. pirkėjai nelaiko importuojamo ir Lietuvoje pagaminto salyklo pakeičiamais, pagrįstai nebuvo vertinama, ar kainos padidinimas hipotetiniam monopolistui būtų naudingas. Užsienyje esantys pilzeno salyklo gamintojai nurodė, kad yra dideli pilzeno salyklo importo į Lietuvą transportavimo kaštai, dėl kurių dalis jų neplanuoja importuoti į Lietuvą. Taryba, priešingai nei teigia Bendrovė, atsižvelgusi į apibrėžtą rinką, pagrįstai analizavo tik hipotetinio monopolisto galimybes pakelti kainas Lietuvoje.

106. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, atitinkamą rinką apibrėžė tinkamai. Jokių teisės aktų, reguliuojančių su rinkos apibrėžimu susijusius klausimus, pažeidimų nebuvo nustatyta.

107. Bylos nagrinėjimo metu galiojusios Administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šių taisyklių nagrinėjamu atveju buvo laikytasi tinkamai, pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, teismo sprendime motyvuotai pasisakė, dėl kokių priežasčių remiasi vienais įrodymais ir kritiškai vertina kitus.

108. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisė kreiptis gynybos į teismą, numatyta ABTĮ 5 straipsnyje, nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo pažeista – pirmosios instancijos teismas Viking Malt Oy skundą priėmė nagrinėti, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus, jo atstovams dalyvauti teismo posėdyje bei žodžiu išdėstyti savo poziciją, užduoti klausimus kitų proceso šalių atstovams, replikuoti ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė kreiptis teisminės savo interesų gynybos garantuoja tik tai, kad ginčijamas administracinis aktas bus peržiūrėtas nepriklausomo ir pagal įstatymus įsteigto teismo, tačiau negali sukurti lūkesčių, kad skundas bus tikrai patenkintas ir kad bet kurie proceso šalies interesai bus apginti.

Dėl koncentracijos poveikio vertinimo

109. Koncentracijos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė 2012–2014 m. užėmė apie 62 procentus pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkos Lietuvoje, o UAB „Maltosa“ tuo pačiu laikotarpiu – apie 26 procentus pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkos Lietuvoje (XVIII t., b. l. 1–2). Taigi, jau iki koncentracijos abi šios bendrovės užima didžiausias pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinko dalis Lietuvoje. Po koncentracijos įgyvendinimo susijungusio ūkio subjekto rinkos dalis sudarytų beveik 90 procentų, o Bendrovė Lietuvoje žymiai padidintų savo įtaką minėtoje rinkoje, ir tai darytų įtaką pilzeno salyklo kainoms Lietuvoje – joje veikiantiems aludariams būtų panaikinta galimybė įsigyti salyklo konkurencingomis kainomis. Mažai tikėtina, kad kiti ūkio subjektai ateityje sudarytų konkurencinį spaudimą po koncentracijos susijungusiam ūkio subjektui.

110. Taigi, įgyvendinus koncentraciją, būtų panaikinta svarbi konkurencinė jėga tarp koncentracijos dalyvių ir po koncentracijos susijungęs ūkio subjektas turėtų galimybę pakelti pilzeno salyklo kainas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad tikimybė, jog artimiausiu metu Lietuvoje naujas ūkio subjektas pradės gaminti pilzeno salyklą, yra labai nedidelė. Tarybos surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad susijungiantys ūkio subjektai turi dideles rinkos dalis, jie yra artimi konkurentai, pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti salyklo tiekėją, mažai tikėtina, kad konkurentai padidintų pasiūlą, jeigu išaugtų pilzeno salyklo kaina, susijungimas panaikintų svarbią konkurencinę jėgą, didžioji dalis aludarių neturi pirkėjo galios, kad galėtų atsverti dėl konkurencijos padidėjusios susijungusių ūkio subjektų įtaką atitinkamoje rinkoje bei varžyti koncentracijos dalyvių taip, kad jie negalėtų padidinti pilzeno salyklų įkainių, mažai tikėtina, kad artimiausiu metu Lietuvoje pradėtų veikti naujas ūkio subjektas.

111. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo Viking Malt Oy plėtimasis dėl koncentracijos pats savaime galėtų sukelti neigiamų pasekmių – itin apriboti smulkių atitinkamos rinkos dalyvių įėjimo į šią rinką galimybes, o tai neabejotinai darytų įtaką pilzeno salyklo kainoms Lietuvoje. Nustačiusi, kad nagrinėjama koncentracija gali sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį arba itin apriboti konkurenciją atitinkamoje rinkoje bei atsižvelgusi į tai, kad koncentracija tokiu atveju gali būti leidžiama tik nustačius tam tikras koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, būtinas užkirsti kelią minėtų neigiamų padarinių konkurencijai atsiradimui, Taryba pagrįstai vertino pareiškėjo galimybę vykdyti koncentraciją su jo nurodytomis sąlygomis ir įsipareigojimais. Pažymėtina, kad net ir padarius išvadą, jog Viking Malt Oy nesiimtų piktnaudžiavimo veiksmų, tai argumentacijos dėl padidėjusio konkurencijos ribojimo Lietuvoje, įvykus koncentracijai, nekeistų. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad pilzeno salyklą importuojant iš kitų šalių, Bendrovės pardavimų praradimas būtų pakankamas, jog jai taptų nepelninga pakelti kainą.

112. Taigi, Nutarime padarytos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos išvados dėl koncentracijos poveikio atitinkamai rinkai vertinimo yra pagrįstos.

Dėl Viking Malt Oy pateiktų įsipareigojimų

113. Pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Taryba turi teisę priimti nutarimą leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Taigi, jeigu Taryba nustato, kad leidimas vykdyti koncentracijai negali būti duotas dėl to, kad dėl koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija, ūkio subjektai turi teisę pateikti įsipareigojimus, kuriuos įvertinusi, Taryba gali leisti vykdyti koncentraciją su sąlygomis ir įpareigojimais, reikalingais tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ar itin apribota konkurencija. Tik įsitikinęs, kad dėl koncentracijos neatsiras neigiamos žalos konkurencijos struktūrai bei koncentracija nepadarys neigiamos įtakos konkurencijai, atsakovas gali leisti vykdyti koncentraciją pagal nustatytas vykdymo sąlygas ir įpareigojimus.

114. Atliekant koncentracijos poveikio vertinimą, buvo nustatyta, kad susijungimas pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje apribotų veiksmingą konkurenciją dėl nekoordinuojamų padarinių (susijungiantys subjektai turi dideles rinkos dalis ir yra artimi konkurentai; pirkėjų galimybės pakeisti tiekėją būtų ribotos; susijungimas panaikintų svarbią konkurencinę jėgą; pirkėjai nepajėgtų pakankamai varžyti koncentracijos dalyvių, kad jie negalėtų padidinti kainų; naujo ūkio subjekto atėjimas artimiausiu metu mažai tikėtinas) ir dėl koncentracijos pareiškėjas įgytų padėtį leidžiančią daryti lemiamą vienpusę įtaką, ribojant konkurenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad siekdamas gauti leidimą vykdyti koncentraciją, asmuo turi pareigą pasiūlyti pakankamas priemones, kurios reikalingos pašalinti identifikuotas konkurencijos problemas bei visas abejones dėl galimų neigiamų padarinių konkurencijai, tačiau atsakovui likus abejonių dėl pirkėjo reikalavimų pakankamumo, pareiškėjas jų nepašalino.

115. Teisėjų kolegija sutinka su Tarybos vertinimu, kad pareiškėjo pasiūlyti įsipareigojimai perleisti UAB „Maltosa“ priklausantį turtą, kuris sudaro pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo veiklai šiuo metu naudojamą turtą: 1) materialųjį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; 2) sutartis, duomenis apie pirkėjus ir kitą informaciją, susijusią su perleidžiamu verslu; 3) darbuotojus - nepašalina Tarybos identifikuotos konkurencijos problemos. Įsipareigojimuose buvo nurodyta, kad UAB „Maltosa“ verslas, susijęs su pilzeno salyklo gamyba ir pardavimu, gali būti perleidžiamas pirkėjui, kuris atitinka tokias sąlygas: 1) yra nepriklausomas ir nesusijęs su koncentracijos dalyviais ar su jais susijusiomis įmonėmis; 2) turi finansinius išteklius, patvirtintą kompetenciją, yra suinteresuotas išsaugoti perleidžiamą pilzeno salyklo gamybą ir tęsti perleidžiamo verslo vykdymą veiklą kaip konkurencingų jėgų šalių bei kitų konkurentų atžvilgiu; 3) tikėtina, kad pirkėjui įsigijus perleidžiamą verslą, nekils prima facie konkurencijos problemų ir rizikos, kad įsipareigojimų įgyvendinimas gali vėluoti; be to, turi būti pagrįstai tikėtina, kad pirkėjas gaus visus reikiamus leidimus iš atitinkamų institucijų, jeigu tokie leidimai įsigyti perleidžiamą verslą būtų reikalingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, Viking Malt Oy įsipareigojimuose nustatyti reikalavimai pirkėjo kandidatūrai nėra pakankami ir užtikrinantys, kad tinkamu pirkėju galėtų būti pripažįstamas tik tas pirkėjas, kuriam perėmus perleidžiamą verslą pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinka Lietuvoje išliktų konkurencinga. Pareiškėjo pateiktuose įsipareigojimuose nėra numatyta, kokią ir kokioje konkrečioje srityje patvirtintą kompetenciją privalo turėti pirkėjas, norintis įsigyti UAB „Maltosa“ pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo verslą. Be to, Bendrovė nepateikė argumentų, kai pirkėjas, turėdamas kompetenciją bet kokioje veiklos srityje, išlaikytų perleidžiamą verslą konkurencingu rinkoje. Aplinkybė, kad verslą Viking Malt Oy siūlė perleisti kartu su visa administracija ir turtu, naudojamu pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo veiklai vykdyti, prieš tai padarytos išvados nepaneigia. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepasiūlė nė vieno pirkėjo, kuris įsipareigotų sudaryti saistantį susitarimą dėl jo komercinės veiklos įsigijimo.

116. Atsižvelgus į tai, kad dėl koncentracijos būtų sukurta dominuojanti padėtis ir taip itin apribota konkurencija pilzeno salyklo gamybos ir pardavimo rinkoje Lietuvoje, Viking Malt Oy buvo pagrįstai atsisakyta duoti leidimą vykdyti koncentraciją.

117. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, bylą ištyrė išsamiai, materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo Viking Malt Oy apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl teismo išlaidų atlyginimo

118. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prašė priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjo Viking Malt Oy apeliacinį skundą, buvo apgintos koncentracijos vykdymui prieštaravusio UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ teisės. Teikdamas atsiliepimą į Bendrovės apeliacinį skundą, minėtas trečiasis suinteresuotas asmuo neabejotinai patyrė teismo išlaidų, kurios jam turi būti atlyginamos iš nepagrįstą apeliacinį skundą pateikusio pareiškėjo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ tinkamo prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateikė, todėl teisėjų kolegija negali įvertinti prašymo atlyginti patirtas išlaidas pagrįstumo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytas prašymas turi būti paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad šis teismo procesinis sprendimas neužkerta trečiajam suinteresuotam asmeniui kelio ne vėliau kaip keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 5 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Viking Malt Oy apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius