Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

Dėl kavamalės/smulkintuvo „ProfiCook“, kavamalės „Maestro“, ventiliatoriaus „Volteno“ reklamų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams

Atgal

Administracinė byla Nr. eI-2782-331/2018
Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Ingai Kostogriz-Vaitkienei,

atsakovės atstovams Pavelui Jacunskiui (Pavel Jacunskij), Agnei Lukoševičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pigu“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Pigu“ kreipėsi į teismą su skundu
(b. l. 1–8) ir prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 2S-1(2018) „Dėl kavamalės / smulkintuvo „Proficook“, kavamalės „Maestro“, ventiliatoriaus „Volteno“ reklamų atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Paaiškino, kad Konkurencijos taryba skundžiamu Nutarimu konstatavo, kad nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. liepos 7 d. interneto svetainės http://pigu.lt/ skiltyse „kavamalės“ ir „ventiliatoriai“ pareiškėjos skleistos kavamalės / smulkintuvo „ProfiCook“, kavamalės „Maestro“, ventiliatoriaus „Volteno“ (toliau visi kartu – ir prekės) reklamos laikytinos klaidinančiomis ir pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, nes  pareiškėjos skleista reklama turėjo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nustatytų požymių, todėl laikytina klaidinančia.

2.1. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priėmė Nutarimą, kuris yra grindžiamas Konkurencijos tarybos subjektyviomis interpretacijomis. Nors Nutarime atsakovė vertino trijų skirtingų prekių reklamas, tačiau padarė išvadą, kad visas reklamas siejo tie patys esminiai elementai ir visas jas įvertino bendrai, neišskirdama su atskiromis reklamomis susijusių konkrečių aplinkybių. Vienas iš Konkurencijos tarybos vertintų reklamos elementų – tai procento ženklas, kuris nebuvo pateikiamas šalia visų Konkurencijos tarybos vertintų prekių (procento ženklas niekada nebuvo naudojamas kavamalės „Maestro“ reklamoje). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo visų prekių reklamų, kurios yra skirtingos, vertinti bendrai, savo ruožtu vertindama iš esmės skirtingus prekių pasiūlymus vienodai, atsakovė  kavamalės „Maestro“ reklamai priskyrė elementus, būdingus kitoms reklamoms, tokiu būdu sukurdama naują kavamalės „Maestro“ pasiūlymą, kuris realiai neegzistavo. Pareiškėjos nuomone, prekių reklamos pasižymėjo skirtingais elementais, todėl kiekvienos jų atitiktis teisės aktų reikalavimams turėjo būti įvertinta atskirai, o atsakovei neatlikus šių veiksmų, Nutarimas laikytinas nepagrįstu ir naikintinas.

2.2. Atsakovė nepagrįstai konstatavo, kad prekėms buvo taikomos nuolaidos. Nei viename iš vertintų pasiūlymų nebuvo minima jokia prekės kainai taikoma nuolaida, taip pat  nebuvo pateikiama palyginamoji kaina. Visuose pasiūlymuose buvo įvardijama konkreti vienos prekės kaina, už kurią buvo siūloma ją įsigyti. Taigi, akcija nebuvo susijusi su prekių kainų sumažinimu, akcijos tikslas – užtikrinti, kad prekės kaina nesikeistų nustatytą laikotarpį, ir pareiškėja šį tikslą įgyvendino – nustatytą laikotarpį prekių kainos liko nepakitusios. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas Nutarime nepagrįstai žodį „akcija“ tapatino su kainų sumažinimu, kadangi toks sąvokos aiškinimas neatitinka šio žodžio naudojimo rinkodaros praktikoje bei to, kaip jis suprantamas visuomenėje (žodžiu „akcija“ yra žymimi nuo kasdienių pasiūlymų besiskiriantys pasiūlymai, pvz., greitesnis prekių pristatymas, prekių dalyvavimas loterijoje ir pan.). Atsakovė, siekdama konstatuoti, kad buvo vykdoma kainų mažinimo akcija, privalėjo nustatyti realų sumažintos kainos pasiūlymą – siūlomą nuolaidą ir konkretų jos dydį.

2.3. Pareiškėja nesutinka su atsakovės vertinimu, kad skleistoje reklamoje buvo apgaulingai tvirtinama, kad produktus galima įsigyti tik per ypač trumpą laikotarpį arba kad tik tuo laikotarpiu juos bus galima įsigyti nustatytomis sąlygomis ir tokiu būdu buvo siekiama paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą. Konkurencijos tarybos įvertintose reklamose, pasibaigus laikrodžio ženklu pažymėtam laikotarpiui, prekių kainos pasikeisdavo, todėl nebuvo jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad prekių pasiūlymuose buvo apgaulingai tvirtinama, kad kaina galioja nurodytą laikotarpį. Be to, pasiūlymuose nebuvo minimos jokios sumažintos kainos ar bet kokia kita su kainų sumažėjimu susijusi informacija. Akcija buvo siekiama užtikrinti kainos pastovumą atitinkamą laikotarpį, todėl, pareiškėjai įvykdžius šį vienintelį reklamose pateiktą pažadą, negalėjo būti konstatuotas apgaulingas tvirtinimas.

2.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja nesuteikė vartotojui pakankamai laiko sprendimo priėmimui ir skatino jį kuo greičiu priimti sprendimą dėl siūlomų prekių įgijimo. Atsakovė Nutarime net nepaaiškino, kokį laikotarpį vertina kaip ypač trumpą, ir neišdėstė argumentų, kuriais remdamasi ji padarė tokią išvadą. Atsakovė neatsižvelgė į elektroninės prekybos specifiką. Elektroninėje parduotuvėje vartotojai turi galimybę greitai ir išsamiai palyginti prekes įvairių įrankių pagalba, todėl pasiūlymų galiojimo laiko užteko tam, kad pirkėjai galėtų palyginti prekes su kitų pardavėjų siūlomomis prekėmis, rasti pirkėjų atsiliepimus ir priimti informacija pagrįstą sprendimą. Kartu pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo vertintos prekės, kurių pasiūlymų patrauklumas gali būti įvertinamas atsižvelgiant į objektyvius duomenis (prekių techninius parametrus), o internete yra prieinamas ne vienas prekių palyginimui skirtas įrankis.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti skunde išdėstytais argumentais.

4. Atsakovė su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 23–36) paaiškino, kad  reklamų vertinimas buvo atliekamas atsižvelgiant į tai, kaip konkrečioje reklamoje pateiktą informaciją suprastų vidutinis vartotojas, kuris prekių reklamose pamatęs žodį „akcija“, kai kuriais atvejais – procento ženklą, galėjo susidaryti įspūdį, kad prekių kainos yra akcinės (sumažintos dėl pritaikytos nuolaidos), o pamatęs laikrodžio ženklą, kuriame matosi, kiek laiko liko iki akcijos galiojimo pabaigos, galėjo tikėtis, kad pasiūlymas yra terminuotas ir jam pasibaigus nebus galima įsigyti prekės už akcinę kainą. Minėtų aplinkybių visuma vidutiniam vartotojui gali sudaryti įspūdį, kad pasibaigus laikrodžio ženklu pažymėtai sumažintos kainos akcijai, artimiausiu metu nebebus taikoma pasiūlyme nurodyta kaina. Prekių pasiūlymuose niekada nebuvo pateikiama jokia papildoma informacija, detaliau atskleidžianti akcijos esmę, o vidutinis vartotojas neturėjo pagrindo nepasitikėti pareiškėjos skleidžiamos informacijos išsamumu bei abejoti, ar tikrai ji pateikė visą reklamos esmę atspindinčią informaciją ir ar nėra jokių kitokių paaiškinimų dėl žodžio „akcija“.

4.1. Aplinkybė, kad pasiūlymuose nebuvo įvardinta konkreti prekės kainoms taikoma nuolaida (procentine ar valiutine išraiška), nesudaro pagrindo teigti, kad vidutinis vartotojas prekių reklamų negalėjo suprasti kaip susijusių su kainų mažinimu pažymėtą laikotarpį, kadangi tokia informacija, jeigu yra kitos kainų sumažinimo akciją įrodančios informacijos, nėra būtina vartotojo įsitikinimo susiformavimui. Elektroninėje komercijoje yra įprasta procento ženklu žymėti nuolaidas, mažesnes kainas, todėl tai, kad reklamoje nebuvo pateikta procentinė nuolaidos dalis, palyginamoji kaina, nereiškia, kad vartotojas negalėjo suvokti procento ženklo kaip ženklo, susijusio su mažesnių kainų taikymu laikrodžio ženklu pažymėtą laikotarpį, juo labiau kad pareiškėjos elektroninėje parduotuvėje procento ženklas ir simbolis „akcija“ reiškia, kad šiais ženklais pažymėtoms prekėms yra taikomos sumažintos kainos.

4.2. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad visos vertintos reklamos turėjo būti vertintos savarankiškai. Visose reklamose buvo išdėstyta ta pati esminė informacija (prekių pavadinimas, kaina, pateiktas žodis „akcija“, laikrodžio ženklas, konkretus dienų ir valandų skaičius, žymintis terminą, likusį iki tos akcijos pabaigos, kai kuriais atvejais – procento ženklas), prekių reklamos buvo skleidžiamos analogiškais 1, 2, 4 ar 5 dienų laikotarpiais nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. liepos 7 d. ir tomis pačiomis sklaidos priemonėmis – interneto svetainės https://pigu.lt/ skiltyse „kavamalės“ ir „ventiliatoriai“. Taigi, visas prekių reklamas siejo tie patys esminiai elementai – visos jos buvo susijusios su mažesnių kainų taikymu laikrodžio ženklu pažymėtą laikotarpį. Todėl tuo atveju, jeigu prekių reklamos būtų vertintos atskirai, tai neturėtų įtakos galutinei išvadai dėl to, kaip jas galėjo suprasti vidutinis vartotojas.

4.3. Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėjos skleistos reklamos pasižymėjo apgaulingu tvirtinimu dėl laikino (terminuoto) kainų sumažinimo ir vartotojams nebuvo suteikiama pakankamai laiko priimti informacija pagrįstą sprendimą. Prekių reklamos vidutiniam vartotojui sukurdavo pasiūlymo laikinumo įspūdį, tačiau po 2, 3 dienų arba net kitą dieną analogiškas pasiūlymas vėl buvo pradedamas skleisti iš naujo. Toks trumpas laikotarpis tarp akcijų nėra pakankamas tam, kad vidutinis vartotojas galėtų tikėtis analogiškos akcijos. Be to, akciniai pasiūlymai buvo taikomi prekėms, dėl kurių įsigijimo vidutiniam vartotojui gali reikėti daugiau laiko informacija paremtam sprendimui priimti – šios prekės yra perkamos rečiau, paprastai vienam namų ūkiui reikia tik vienos kavamalės ir vieno ventiliatoriaus, prekę įgyjančiam asmeniui svarbi ne tik jos išvaizda, tačiau ir techniniai parametrai, todėl 1, 2, 4 ar 5 dienų terminas, skaičiuojamas atgaline tvarka, laikomas ypač trumpu.

5. Atsakovės atstovai teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6. Byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos Nutarimo (b. l. 10–18), kuriuo pripažinta, kad pareiškėjos skleistos kavamalės / smulkintuvo „ProfiCook“, kavamalės „Maestro“ ir ventiliatoriaus „Volteno“ reklamos yra klaidinančiomis ir pažeidžiančiomis Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Nustatyta, kad Konkurencijos taryba atliko tyrimą dėl pareiškėjos interneto tinklalapyje http://pigu.lt/ skleistos prekių reklamos atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams ir surašė Nutarimą (b. l. 10–18). Nutarime nustatyta, kad pareiškėja, nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. liepos 7 d. interneto svetainės http://pigu.lt/ skiltyse „kavamalės“ ir „ventiliatoriai“ atskirais, laikrodžio ženklu pažymėtais laikotarpiais skleidė prekių reklamą, o šiems laikotarpiams praėjus, analogiškus pasiūlymus su ta pačia informacija pradėdavo skleisti iš naujo. Akcijų pasiūlymuose pareiškėja pateikdavo žodį „akcija“, laikrodžio ženklą, konkretų dienų ir valandų, likusių iki akcijos pabaigos, skaičių, kai kuriais atvejais – procento ženklą. Konkurencijos taryba konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja klaidino potencialius pirkėjus ir skatino juos kuo greičiau priimti sprendimą dėl prekės įsigijimo, kadangi iš prekių reklamų turinio vidutinis vartotojas negalėjo numatyti ir tikėtis, kad reklamose pateikti pasiūlymai, pasibaigus jų galiojimo laikui, bus nuolat atnaujinami, ir prekę už akcinę kainą bus galima įsigyti per dar kelis atskirus tos pačios akcijos laikotarpius. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, Konkurencijos taryba konstatavo, kad pareiškėja, skleisdama minėtą reklamą, pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus ir paskyrė pareiškėjai 4 500 Eur piniginę baudą.

8. Ginčo santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, yra draudžiama naudoti klaidinančią reklamą, kuri šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibūdinama kaip reklama, bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidinanti arba galinti suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar reklama yra klaidinanti. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia, jeigu ji turi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo
7 straipsnio 1–21 punktuose nustatytų klaidinančios komercinės veiklos požymių. Tokiais atvejais nėra teisinio pagrindo ir faktinio poreikio byloje aptariamos reklamos turinį papildomai vertinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijų požiūriu, nes įstatymo leidėjas, priimdamas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, expressis verbis (tiesiogiai) nurodė, kad šioje teisės normoje nurodyta reklama bet kuriomis aplinkybėmis laikoma klaidinančia. Ši nuostata taip pat įtvirtina prezumpciją, kad tokiais atvejais ekonominis vartotojo elgesys yra paveiktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-370/2012).

8.1. Nagrinėjamu atveju aktualus Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 7 punktas, kuriame reglamentuota, kad komercinė veikla yra laikoma klaidinančia, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas, kad produktą bus galima įsigyti tik per ypač trumpą laikotarpį arba kad tik tuo laikotarpiu jį bus galima įsigyti nustatytomis sąlygomis, taip siekiant paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikiant vartotojui galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą. Vadinasi, tam, kad reklama galėtų būti pripažinta klaidinančia šios nuostatos prasme, turi būti nustatyta, kad: 1) reklamoje apgaulingai tvirtinama, esą produktą bus galima įsigyti tik per ypač trumpą laikotarpį arba kad tik tuo laikotarpiu jį bus galima įsigyti nustatytomis sąlygomis; 2) tokiu būdu yra siekiama paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą ir jam nėra suteikiama galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą.

8.2. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vadovaujantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalimi, tuo atveju, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Vidutiniu vartotoju yra laikomas vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas). Protingas vartotojas neturi pagrindo netikėti reklamos davėjo skleidžiamas teiginiais bei imtis priemonių pateikiamai informacijai patikrinti ir įsitikinti, kad nurodomi teiginiai atitinka tikrovę. Protingas, atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-997/2008).

9. Pareiškėjos teigimu, jos skleista reklama neatitinka klaidinančios reklamos požymių, nustatytų Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje. Anot pareiškėjos, reklamoje nebuvo nei apgaulės elemento (akcijų metu pirkėjams buvo garantuojama, kad nustatytą laikotarpį prekių kaina nesikeis, ir pareiškėja užtikrino kainų pastovumą, o pasibaigus laikrodžio ženklu pažymėtam laikotarpiui, kaina pasikeisdavo), nei skatinimo nedelsiant įgyti siūlomą prekę (vartotojams užteko laiko sprendimui priimti, kadangi elektroninėje prekyboje pirkėjams yra sudarytos galimybės greitai priimti informacija paremtą sprendimą).

10. Teismas negali sutikti su pareiškėjos pozicija, nes byloje nustatyta ir dėl to tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėja nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. liepos 7 d. vykdė 1, 2, 4 ar 5 dienas trukusias prekių akcijas, kurių metu siūlė įsigyti prekes už reklamose nurodytas kainas. Pasibaigus akcijų galiojimo laikui, po kelių dienų, o tam tikrais atvejais – kitą dieną (pvz., 2017 m. birželio 5 d. bei 2017 m. birželio 6–9 d.), analogiški pasiūlymai buvo pradedami skleisti iš naujo. Akcijų pasiūlymuose buvo nurodoma prekių kaina, žodis „akcija“, laikrodžio simbolis, dienų ir valandų, likusių iki vykdomos akcijos pabaigos, skaičius, be to, kavamalės / smulkintuvo „ProfiCook“ ir ventiliatoriaus „Volteno“ reklamose papildomai buvo pateikiamas ir procento simbolis. Teismo vertinimu, vidutinis vartotojas, matydamas žodį „akcija“, kai kuriais atvejais – ir procento simbolį, galėjo manyti, kad siūlomų prekių kainos yra sumažintos palyginus su įprastinėmis jų kainomis, o laikrodžio simbolis bei iki akcijos pabaigos likusio laiko pateikimas sudarė jam pagrindą vertinti, kad taikoma nuolaida yra terminuota ir pasibaigus jos galiojimo laikui, prekės bus parduodamos už didesnę kainą, nors faktiškai per gana trumpą vertintą laikotarpį akciniai pasiūlymai buvo skelbiami po kelis kartus (9, 7, 6 arba 4 kartus). Vidutinis vartotojas, matydamas, kad konkrečių prekių atžvilgiu yra taikomos akcijos, kurių terminas yra ribotas, negalėjo tikėtis, kad joms pasibaigus, po dienos arba kelių dienų analogiško pobūdžio akcija prasidės iš naujo, priešingai, akcijos pasiūlymuose esantis laikrodis ir atgalinė laiko, likusio iki akcijos pabaigos, atskaita sudarė įspūdį, kad pateikti pasiūlymai yra unikalūs ir pasibaigus akcijos galiojimo laikui, vartotojas nebeteks galimybės jais pasinaudoti. Todėl, teismo vertinimu, Konkurencijos tarybos Nutarimo išvados yra pagrįstos faktiniais duomenimis, teisės normomis,  pirmiau minėti reklamų elementai vidutiniam vartotojui galėjo sudaryti įspūdį, kad prekės yra parduodamos už sumažintą kainą ir akcinis pasiūlymas yra terminuotas, taigi, pareiškėja klaidino vartotojus dėl tariamo akcijos laikinumo. 

11. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pagrįstai Nutarime nurodo atsakovė, pasiūlymai buvo taikomi prekėms, dėl kurių vartotojui gali reikėti daugiau laiko informacija paremtam sprendimui priimti. Šios prekės nėra perkamos kiekvieną dieną, be to, dažniausiai jos nėra perkamos spontaniškai. Asmuo, perkantis kavamalę arba ventiliatorių, įvertina ne tik jų išvaizdą, tačiau ir techninius parametrus. Savo ruožtu pareiškėjos pasiūlymų elementai – laikrodis, laiko, likusio iki akcijos pabaigos, atskaita – galėjo skatinti vartotoją įgyti siūlomą prekę kuo greičiau, kol dar nesibaigė akcijos galiojimo laikas, ir tokiu būdu ribojo galimybę priimti informacija pagrįstą sprendimą – vartotojas, užėjęs į internetinę parduotuvę ir matydamas, kad iki akcijos pabaigos liko vos kelios dienos ar net valandos, yra skatinamas prekę įsigyti iš karto ir neatlikti platesnės jos techninių ar kitokių parametrų analizės. Tuo atveju, jeigu vartotojui būtų žinoma, kad po dienos arba kelių dienų akcija bus pratęsta ir analogiškos pardavimo sąlygos galios dar kelis kartus, vartotojas turėtų ilgesnį terminą sprendimui dėl prekės pirkimo priimti, o kartu turėtų ir platesnes galimybes surinkti informaciją apie siūlomas prekes ir priimti ne spontanišką, bet surinkta informacija pagrįstą sprendimą. Vadinasi, atsakovė Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, skleisdama ginčo reklamą, siekė paskatinti vidutinį vartotoją nedelsiant priimti sprendimą ir nesuteikė jam galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą. Šios teismo išvados nepaneigia pareiškėjos teiginiai, kad elektroninėje parduotuvėje perkantys asmenys turi galimybę objektyviai, greitai ir išsamiai palyginti prekes įvairių įrankių pagalba, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų (b. l. 59–69), prekių palyginimo platformos ne visada yra veiksmingos, be to, teismo vertinimu, aplinkybė, kad vartotojas pagal tam tikrus parametrus gali palyginti prekes, savaime nereiškia, kad jis gali greičiau priimti sprendimą.

12.  Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė Nutarime nustatė abu Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnio 7 punkte įtvirtintus klaidinančios reklamos požymius, t. y. nustatė, kad pareiškėja klaidino vartotojus dėl galimybės įgyti  prekes už pasiūlyme nurodytą kainą tik per trumpą pasiūlyme nurodytą terminą ir tokiu būdu skatino vartotojus nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikdama jiems galimybės ar pakankamai laiko priimti informacija paremtą sprendimą, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

13. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos teiginys, esą atsakovė Nutarime klaidingai konstatavo, kad ginčo akcijos buvo susijusios su nuolaidų taikymu, todėl visos Nutarime išdėstytos išvados dėl vartotojų klaidinimo yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad atsakovė, vertindama pareiškėjos skleistos reklamos atitiktį Reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams, pagrįstai reklamą vertino per vidutinio vartotojo prizmę ir nustatinėjo, kaip jos turinį ir prasmę galėjo suvokti vidutinis vartotojas, o ne kaip ją suvokia ir aiškina pati pareiškėja, kuri, neabejotinai, yra suinteresuota, kad jos skleidžiama reklama būtų traktuojama kaip nepažeidžianti teisės aktų reikalavimų. Taigi, Nutarime atsakovė nekonstatavo, kad pareiškėja ginčo reklamose siūlė pirkėjams nuolaidas, o nustatė, kad vertintų reklamos elementų visuma galėjo sudaryti vidutiniam vartotojui įspūdį, kad nurodytoms prekėms yra taikomos nuolaidos. Nors pareiškėja teigia, kad žodis „akcija“ rinkodaros praktikoje nebūtinai reiškia nuolaidas, o ji, ginčo atvejais taikydama akcijas, neturėjo tikslo parduoti prekių už sumažintas kainas, tačiau siekė garantuoti, kad nurodytos kainos galios visą akcijos laiką, vis dėlto pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad vartotojai buvo tinkamai informuoti apie prekių atžvilgiu taikytų akcijų tikslą ir jiems buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta šių akcijų prasmė. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2017 m. gegužės–birželio mėn.) pareiškėjos internetinėje parduotuvėje šalia siūlomų prekių esantis simbolis „akcija“ reiškė, kad pažymėtoms prekėms yra taikomos kainos, sumažintos lyginant su iki akcijos taikytomis kainomis, o akcinė sumažinta kaina yra taikoma konkrečiu laikotarpiu, nurodytu skelbime (b. l. 56–58). Analogiškai pareiškėjos elektroninėje parduotuvėje šiuo metu yra aiškinama ir procento simbolio reikšmė (b. l. 54–55), be to, byloje pateiktos kitų elektroninių parduotuvių nuotraukos (b. l. 52–53) taip pat patvirtina, kad procento simbolis elektroninėje komercijoje įprastai yra naudojamas žymint nuolaidas. Vadinasi, šie simboliai iš esmės reiškė, kad prekėms yra taikomos nuolaidos, todėl vidutinis vartotojas neturėjo pagrindo abejoti reklaminiame pasiūlyme pateiktos informacijos išsamumu ir  prekėms taikytų akcijų suprasti kitaip, negu jos buvo suprantamos įprastai.

14. Galiausiai teismas nepritaria pareiškėjos argumentui, kad atsakovė nepagrįstai vertino visas reklamas kartu, nors vienas iš elementų – procento ženklas – niekada nebuvo naudojamas kavamalės „Maestro“ reklamoje. Visų pirma, pažymėtina, kad visose vertintose reklamose buvo pateikti iš esmės tapatūs elementai (žodis „akcija“, laikrodžio ženklas, laikas, likęs iki akcijos galiojimo pabaigos), reklamos buvo skleidžiamos toje pačioje interneto svetainėje, analogiškais laikotarpiais, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad šias reklamas siejo tie patys pagrindiniai elementai ir tai sudarė pagrindą visas jas vertinti bendrai. Antra vertus, nagrinėjamu atveju Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimas buvo konstatuotas ne dėl vieno konkretaus reklamos elemento, pvz., procento ženklo, egzistavimo, bet dėl vertintų elementų visumos. Vadinasi, aplinkybė, kad vienoje iš reklamų, kuri iš esmės yra tapati kitoms reklamoms, nebuvo pateikiamas procento ženklas, pati savaime nedaro šios reklamos iš esmės kitokia ir nepaneigia Nutarime išdėstytų argumentų, kuriais remdamasi atsakovė pripažino reklamas klaidinančiomis, juo labiau kad atsakovė, vertindama reklamas, atsižvelgė į jų skirtumus, Nutarime atskirai pabrėždama, kad procento ženklas buvo taikomas reklamose tik kai kuriais atvejais (žr., pvz., Nutarimo 33 pastraipą). Todėl darytina išvada, kad net ir tuo atveju, jeigu kavamalės „Maestro“ reklamos atitiktis Reklamos įstatymo nuostatoms būtų įvertinta atskirai, galutinis sprendimas dėl šios prekės reklamos atitikties teisės aktų reikalavimams liktų nepakitęs.

15. Pareiškėjos teigimu atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priėmė Nutarimą, kuris yra grindžiamas Konkurencijos tarybos subjektyviomis interpretacijomis. Teismas negali sutikti su pareiškėjos teiginiais, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, teismas laiko, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes yra  pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės Nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta bauda už klaidinančių reklamų naudojimą, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai ištyrus teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai pritaikius Reklamos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–
87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB „Pigu“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

 

Ina Kirkutienė

Henrikas Sadauskas

Liudmila Zaborovska