Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant atsakovės atstovei Elenai Navickaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Neringos savivaldybės skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretysis suinteresuotas asmuo - Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau- Taryba) 2007-12-13 nutarimą Nr.2S-27. Paaiškina, kad ginčijamas nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, nes Neringos savivaldybės tarybos (toliau- Taryba) 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų 1 ir 1.9 punktai neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 12 str.3 punktui, numatančiam, kad savivaldybės taryba savo sprendimu gali nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, jomis siekiama ekonominėmis priemonėmis reguliuoti įvažiuojančių priemonių srautus, o tai būtų neįmanoma, nes ginčijamu nutarimu Neringos savivaldybės taryba įpareigojama vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatas nustatyti visiems subjektams. Remiasi Konstitucinio Teismo 2007-06-27 nutarimu, kuriame konstatuota, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą- saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas ir nurodė, kad valstybė toliau vykdo savo įsipareigojimus ją saugoti ir perduoti ateities kartoms su tomis vertybėmis, dėl kurių ji buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą; valstybė privalo laikytis Konvencijos ir Konvencijos įgyvendinimo gairių. Ginčijamas nutarimas Neringos savivaldybei užkerta kelią ekonominėmis priemonėmis reguliuoti įvažiuojančių priemonių srautus į Valstybės saugomą teritoriją ir prieštarauja valstybės įsipareigojimams išsaugoti Pasaulio paveldo objektą (b.l.3-4).

Atsakovė, atsikirsdama į skundą prašo jį atmesti. Paaiškina, kad Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 4 punktas numato Konkurencijos tarybos teisę ir pareigą nagrinėti, ar savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreiptis į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus, šio įstatymo 4 str. 1 dalis savivaldos institucijoms nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę vykdant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, o 2 dalis draudžia savivaldos institucijoms priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Taigi, jei tam tikri santykiai sureguliuoti specialiais įstatymais ar tam tikras ūkio subjektų diskriminavimas ar nevienodų konkurencijos sąlygų sukūrimas yra sąlygotas tam tikro įstatymo nuostatų ar jo keliamų tikslų-Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos netaikomos, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta įstatymų reikalavimų, kurių vykdymas sąlygotų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymą. Nei Vietos savivaldos įstatymas, nei kiti savivaldybių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokių reikalavimų, kuriuos vykdant būtų būtina priimti teisės aktus, sąlygojančius nelygias konkurencijos sąlygas atskiroms ūkio subjektų grupėms, veikiančioms nagrinėjamoje atitinkamoje rinkoje. Rinkliavų įstatymo 12 str. 3 punktas numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu gali nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, tačiau privalo laikytis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų ir savo priimtais teisės aktais nediskriminuoti atskirų ūkio subjektų ar neteikti privilegijų, dėl ko gali atsirasti skirtingų konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007-11-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. A²-32/2007, kur nurodyta, kad, nesant leidimo išdavimo tvarką detalizuojančių teisės nuostatų, savivaldybė privalėjo tokių leidimų išdavimo klausimais vadovautis bendraisiais teisės principais, tarp jų- ir nediskriminavimo bei konstituciniu konkurencijos laisvės principu. Atsakovė neatmeta pareiškėjos galimybės ir teisės ekonominėmis priemonėmis reguliuoti transporto priemonių įvažiavimo į Kuršių nerijos teritoriją, tačiau tokios ekonominės priemonės neturi prieštarauti imperatyviems Konkurencijos įstatymo ar kitų įstatymų reikalavimams (b.1.13-14).

Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad skundžiamu sprendimu patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų 1.2. ir 1.9. punktai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, kadangi ūkio subjektai, turintys registruotą buveinę Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse, bei vykdantys keleivių vežimą užsakomaisiais reisais vietiniais (priemiestiniais) maršrutais Neringos savivaldybėje, vietinės rinkliavos lengvatų negauna, tuo tarpu visiems kitiems ūkio subjektams taikoma vietinės rinkliavos lengvata. Minėtomis lengvatomis buvo suteiktos nepagrįstos privilegijos vieniems ūkio subjektams, registruotiems Neringos savivaldybėje, kurie neveža keleivių tolimojo susisiekimo maršrutais, o atitinkamoje rinkoje konkuruojantys ūkio subjektai, kurie nėra registruoti Neringos savivaldybėje ir neveža keleivių tolimojo susisiekimo maršrutais, tokiomis lengvatų nuostatomis diskriminuojami, dėl ko jiems galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų. Remiasi Konstitucinio teismo 2007-06-27 nutarimu ir pažymi, kad rinkliava už leidimą įvažiuoti į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją yra panaudojama ne nacionalinio parko, kurio priežiūrą ir saugojimą vykdo jo direkcija, tikslams. Mano, kad sprendimas dėl vietinės rinkliavos lengvatų suteikimo ne tik prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, bet turi būti derinamas ir priimamas dalyvaujant Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui, o ne vienašališkai Tarybos (b.1.18-19).

Atsakovės atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, naujų nenurodė.

Rašytiniais bylos įrodymais patvirtinta, jog Taryba, vadovaudamasi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi ir12 straipsniu, 2004-12-27 sprendimu Nr. Tl-271 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją“ (pakeistu 2005-01-26 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-9 nustatė vietinę rinkliavą už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės Saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją ir patvirtino Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją nuostatus bei Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatas (toliau - Vietinės rinkliavos lengvatos), kurių 1 punkte numatyta, jog: „Nuo vietinės rinkliavos atleidžiami subjektai, važiuojantys su transporto priemone, Neringos savivaldybės administracijos Alksnynės ar Nidos kontrolės poste, pateikę atitinkamą dokumentą: <...> 1.2 Neringos savivaldybės teritorijoje registruotą buveinę turinčių juridinių asmenų atstovai, pateikę leidimą įvažiuoti į Neringą lengvajam automobiliui arba įvažiuoti į Neringą autobusui ir krovininiam automobiliui pažymėtas tipas „Verslui“ ir transporto priemonės registracijos liudijimą; <....> 1.9 keleivinio transporto įmonių autobusai, kuriais vežami keleiviai tolimojo susisiekimo maršrutais (Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos byla Nr.2.1-07,b.l.5,6-7,11-12). Taigi, Tarybos nustatytu teisiniu reglamentavimu vietinės rinkliavos lengvata yra taikoma ūkio subjektams, kurie 1) yra registruoti Neringos savivaldybėje, arba 2) veža tolimojo susisiekimo maršrutais.

Konkurencijos taryba savo iniciatyvą manydama, jog, taikant Vietinės rinkliavos lengvatas, diskriminuojami ūkio subjektai, veikiantys atitinkamoje rinkoje ir tuo galimai pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 1S-53 pradėjo tyrimą dėl Vietinės rinkliavos lengvatų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (ten pat, b.1.18-19). Minėto tyrimo metu nustatyta, kad Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.9 punktai ta dalimi, kuria reglamentuojama keleivių (turistų) vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais, specialiaisiais reisais, vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais paslaugos, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, nes minėtos nuostatos įtakoja keleivių (turistų) vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais, specialiaisiais reisais, vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais paslaugos mažiausiai Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklą, suteikdamos pranašumą Neringos savivaldybėje registruotiems ūkio subjektams ir tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežantiems ūkio subjektams, kadangi pastarųjų ūkio subjektų paslaugų kaštai dėl vietinės rinkliavos lengvatų tampa žemesni, nei Klaipėdos miesto ir rajono ūkio subjektų, teikiančių atitinkamas paslaugas; lengvatų nuostatomis suteikiamos nepagrįstos privilegijos ūkio subjektams, registruotiems Neringos savivaldybėje bei vežantiems keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, o atitinkamoje rinkoje konkuruojantys ūkio subjektai, kurie nėra registruoti Neringos savivaldybėje bei kurie neveža keleivių tolimojo susisiekimo maršrutais, tokiomis lengvatų nuostatomis yra diskriminuojami, dėl ko jiems galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, taip pat nustatyta, kad skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymo (ten pat, b.1.57-64).

Konkurencijos taryba 2007-12-13 nutarimo Nr. 2S-27 „Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004-12-27 sprendimu Nr. T1-271 patvirtintų vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomą Kuršių nerijos nacionalinio parko Neringos savivaldybės administruojamą teritoriją lengvatų atitikties Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“ 1 punktu pripažino Vietinės rinkliavos lengvatų 1.2 ir 1.9 punktus ta dalimi, kuria reglamentuojama atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų veikla, pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus; 2 punktu įpareigojo Neringos savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo Konkurencijos tarybos nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ pakeisti šio nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytus punktus taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams; 3 punktu įpareigojo Neringos savivaldybės tarybą informuoti Konkurencijos tarybą apie šio nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyto įpareigojimo įvykdymą per 14 dienų po įvykdymo, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (b.1.6-9).

Konkurencijos taryba, atsižvelgusi į tai, kad siauriausia geografinė teritorija, kurioje vežėjai konkuruoja teikdami atitinkamą paslaugą ir kurioje Neringos savivaldybės tarybos sprendimas gali turėti poveikį, yra Neringos ir Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybės, taip pat gretimos Klaipėdos rajonui savivaldybės, t.y. Plungės, Kretingos, Šilutės ir kitų rajonų savivaldybės, siauriausią geografinę rinką kurioje vežėjai konkuruoja teikdami atitinkamą paslaugą ir kurioje Neringos savivaldybės tarybos sprendimas gali turėti poveikį, apibrėžė Neringos ir Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybėmis, Plungės, Kretingos, Šilutės ir kitų rajonų savivaldybėmis; atsižvelgdama į keleivių (turistų) vežimo į Neringos savivaldybės teritoriją specifiką bei į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnyje nurodytus keleivių vežimo būdus, atitinkamą paslaugą apibrėžė kaip keleivių (turistų) vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais reisais, vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais paslaugą, o atitinkamą rinką apibrėžė kaip keleivių (turistų) vežimo į Kuršių neriją užsakomaisiais, specialiaisiais reisais, vietiniais (priemiestiniais) bei tolimaisiais maršrutais paslaugą mažiausiai Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskrityse.

Konstitucijos 46 straipsnis draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Konkurencijos įstatymo 4 str.l dalis nustato, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, šio straipsnio 2 dalis detalizuoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir apibrėžia kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti, tai yra - priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Minėtų Konkurencijos įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą kad savivaldos institucijos veiksmai gali būti traktuojami kaip Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų pažeidimas, kai egzistuoja šių aplinkybių visuma: 1)institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio teisės akto ar sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra sąlygotos Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų vykdymu.

Konkurencijos įstatymo 3 str. 5 dalyje pateiktas atitinkamos rinkos (šio įstatymo taikymo prasme) apibrėžimas, pagal kurį atitinkama rinka- tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi (2004-04-15 įstatymo Nr. IX-2126 redakcija), prekės rinka yra visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas; Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje geografinė rinka apibrėžiama kaip teritoriją kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

Konkurencijos įstatymo 19 str. 1 d. 4 punktas (2004-04-15 įstatymo Nr. IX-2126 redakcija) numato, kad Konkurencijos taryba nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Taryba turi teisę valstybės valdymo institucijų sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldos institucijų sprendimus - apygardos administraciniam teismui.

Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktas numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams.

Iš to, kas pasakyta šiame teismo sprendime, darytinos tokios šios bylos išnagrinėjimui reikšmingos išvados: 1) savivaldybių institucijų (šiuo atveju- tarybos) teisė taikyti mokesčių (šiuo atveju- rinkliavų) lengvatas nėra absoliuti, ši teisė sąlygota jos konstitucine pareiga laikytis kitų, nagrinėjamu atveju-konkurencijos laisvės ir draudimo ją riboti, reikalavimų; 2) kolegija sutinka su atsakovės tyrimo metui padarytomis išvadomis, kad skundžiamų teisės normų nuostatos suteikia pranašumą Neringos savivaldybėje registruotiems ūkio subjektams ir tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežantiems ūkio subjektams, pastarųjų ūkio subjektų paslaugų kaštai dėl vietinės rinkliavos lengvatų tampa žemesni, nei Klaipėdos miesto ir rajono ūkio subjektų, teikiančių atitinkamas paslaugas, ir kad taip suteikiamos nepagrįstos privilegijos ūkio subjektams, registruotiems Neringos savivaldybėje bei vežantiems keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, o atitinkamoje rinkoje konkuruojantys ūkio subjektai, kurie nėra registruoti Neringos savivaldybėje bei kurie neveža keleivių tolimojo susisiekimo maršrutais, tokiomis lengvatų nuostatomis yra diskriminuojami, dėl ko jiems galėjo atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų.

Išpasakyto darytina išvada, kad teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą nėra, nes jis atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. l p., 127 str.,

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

Kolegijos teisėjai

Bronius Januška

Nijolė Šidagienė

Liudmila Zaborovska