Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (pirmininkaujantis), Laimės Baltrūnaitės bei Broniaus Januškos, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams G. Mekioniui, T. Jučui, G. Abromavičienei, B. Kosaitei, atsakovo atstovui A. Gavrilovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos paštas“ skundą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo,

pareiškėja AB „Lietuvos paštas“ skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos (toliau-Konkurencijos taryba) 2006-01-05 nutarimą Nr.2S-01 „Dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“, kuriuo akcinė bendrovė Lietuvos paštas buvo pripažinta piktnaudžiavusi dominuojančia padėtimi ir jai už šį pažeidimą buvo paskirta 80000 Lt bauda.

Savo reikalavimus AB „Lietuvos paštas“ pagrindė tuo, kad Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi UAB „Biznio mašinų kompanija“ 2004-09-30 skundą dėl AB „Lietuvos paštas“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir tuo pagrindu atlikusi tyrimą priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad AB „Lietuvos paštas“, siūlydama UAB „Vilniaus energija“ žymiai mažesnį pristatymo paslaugų įkainį nei kitiems tokių paslaugų pirkėjams, piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi rezervuotų pašto paslaugų rinkoje ir siekė išstumti savo konkurentus iš kitos, glaudžiai su pastarąja rinka susijusios - sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo rinkos ir pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau-Įstatymas) 9 str. Už šį pažeidimą AB „Lietuvos paštas“ buvo paskirta 80000 Lt bauda. Pareiškėja nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas tinkamai neįvertinus ir neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių. AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ 2004 m. birželio - liepos mėn. organizavo konkursą sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo ir pristatymo adresatams paslaugoms pirkti skelbiamų supaprastintų derybų būdu. Konkurso sąlygos numatė, kad pirkimo objektas yra sąskaitų spausdinimas lankstymas, vokavimas ir pristatymas adresatams, o per mėnesį vykdytojui bus pateikiama apie 210000 sąskaitų, kiekvieną kurių reikės atspausdinti ant vieno A4 formato lapo popieriaus, sulankstyti, įdėti į voką ir pristatyti adresatui Vilniaus mieste. Konkurse dalyvavo ir savo pasiūlymus UAB „Vilniaus energija“ teikė trys įmonės: UAB „Biznio mašinų kompanija“, UAB „Nacionalinis atsiskaitymų centras“ ir AB „Lietuvos paštas“. Išnagrinėjus pateiktus pasiūlymus, UAB „Vilniaus energija“ pripažino UAB „Biznio mašinų kompanija“ konkurso nugalėtoju, nes pastarojo pasiūlyta paslaugų kaina buvo mažiausia.

AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad Konkurencijos taryba, ištyrusi ne tą atitinkamos prekės rinką nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad AB „Lietuvos paštas“ užima dominuojančią padėtį IPP paslaugos rinkoje. Konkurencijos taryba, atlikdama tyrimą klaidingai suprato IPP paslaugos-informacijos pakeitimo, spausdinimo, dėjimo į vokus, informacijos (vokų, paketų) paskirstymo, vežimo, pristatymo ar įteikimo sąvoką ir turinį, todėl nepagrįstai išskyrė konkurso objekto prekės rinką į dvi atskiras prekių rinkas. Konkurencijos taryba netinkamai taikė LR Pašto įstatyme nurodytų „pašto paslaugos“, „pašto siunta“, „pašto siuntų surinkimas“, „pašto siuntų paskirstymas“, „adresas“, „universaliosios pašto paslaugos“ sąvokų apibrėžimus. Siekiant atskirti „pašto paslaugų“ ir „universaliųjų pašto paslaugų“ apibrėžimus, atkreiptinas dėmesys, kad universaliajai pašto paslaugai (tuo pačiu ir rezervuotajai) būdingas šios paslaugos nenutrūkstamumo, galimybės bet kuriuo metu ir bet kokia apimtimi teikti šią paslaugą pastovumo elementas. Konkurso objektas -sąskaitų spausdinimas, lankstymas, vokavimas ir pristatymas adresatams - nebuvo dalis universaliosios, juo labiau rezervuotosios, pašto paslaugos, o priskirtina „kitų pašto paslaugų“ apibrėžimui ir patenka į kitą prekės rinką. Tai patvirtina ir LR Vyriausybės 2002-06-12 nutarimu Nr. 861 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamų pašto paslaugų sąrašas, kurio 1 punkte nurodyta, kas sudaro universaliąsias pašto paslaugas, o šio sąrašo 2 punkte - kitas pašto paslaugas. Minėto sąrašo 2.23 punktas numato, kad informacijos (vokų, paketų) paskirstymas, vežimas, pristatymas ar įteikimas pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinami, t.y. ši kita pašto paslauga nėra PVM objektas. Iš čia darytina išvada, kad įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų leidėjas tiksliai reglamentuoja skirtingų paslaugų apibrėžimus.

AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad IPP paslauga (ar jos dalis) nepriskiriama universaliosioms (rezervuotosiomis) pašto paslaugoms, jos tarifai nėra nustatyti valstybės ir yra diferencijuojami pagal laisvos rinkos sąlygas. Nurodė, kad nagrinėdama Įstatymo 9 str. pažeidimą dėl UAB „Vilniaus energija“ pasiūlytos IPP paslaugos kainos, Konkurencijos taryba neišsamiai ištyrė faktines aplinkybes. AB „Lietuvos paštas“ siūlė UAB „Vilniaus energija“ vienos IPP paslaugos, o ne dviejų atskirų - rezervuotų pašto ir sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo ir pristatymo adresatams paslaugų kainą. Konkurencijos taryba visiškai neatsižvelgė į tai, kad ir teikiamame pasiūlyme UAB „Vilniaus energija“, ir paaiškinimuose Konkurencijos tarybai, AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad IPP paslaugos kaina į atskiras dalis neskaidoma dėl šios paslaugos atlikimo kompleksiškumo. Ir tik Konkurencijos tarybai primygtinai reikalaujant išskaidyti IPP paslaugos kainą, AB „Lietuvos paštas“ išsamiai pagrindė galimą IPP paslaugos turinio kainodarą, nors buvo paaiškinta, kad dalis IPP paslaugos - pristatymas adresatams nėra nei universalioji, nei juo labiau rezervuotoji pašto paslauga.

Pareiškėja pabrėžė, kad AB „Lietuvos paštas“ nėra vienintelis IPP paslaugos tiekėjas Lietuvoje, neužima dominuojančios padėties šioje rinkoje, todėl ir negalėjo ja piktnaudžiauti, t.y. pažeisti Įstatymo 9 str. numatyto draudimo. Konkurencijos taryba, klaidingai suvokdama skirtingas prekių rinkas ir nepagrįstai nustatydama AB „Lietuvos paštas“ dominavimą šiose rinkose, nutarimą pagrindė neteisingomis išvadomis. Konkurencijos taryba, ištyrusi ne tą atitinkamos prekės rinką, nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad AB „Lietuvos paštas“ užima dominuojančią padėtį IPP paslaugos rinkoje, todėl savo veiksmais ribojo ar galėjo riboti konkurenciją, nepagrįstai varžyti kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje. AB „Lietuvos paštas“ pasiūlyta IPP paslaugos (ir netgi teorinė informacijos pristatymo) kaina buvo didesnė už konkursą laimėjusio dalyvio kainą, todėl neaišku, kokiu būdu AB „Lietuvos paštas“ galėjo riboti ar ribojo konkurenciją, nepagrįstai varžė kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje.

AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad per 2003-2005 metus vykusius vešiuosius konkursus analogiškoms paslaugoms pirkti, įskaitant ir UAB „Vilniaus energija“ skelbtą konkursą, AB „Lietuvos paštas“ buvo laimėjęs tik kartą. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad AB „Lietuvos paštas“ veiksmai neriboja ir neribojo konkurencijos, nesudaro kliūčių naujų ūkio subjektų atėjimui į rinką, jo elgesys tiek praeityje, tiek tariamo pažeidimo padarymo metu neatitiko ir neatitinka pažeidimo, numatyto Įstatymo 9 str., sudėties.

AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad jam paskirta bauda yra nepagrįsta ir ją paskirdama Konkurencijos taryba pažeidė Įstatymo 43 str. 3 d. Net kvalifikavus AB „Lietuvos paštas“ veiką, kaip neatitinkančią Įstatymo 9 str. reikalavimų, pareiškėjai turėjo būti taikomas atleidimas nuo baudos, numatytas minėto Įstatymo 43 str. 2 d.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos AB „Lietuvos paštas“ atstovai pritarė skunde išdėstytiems reikalavimams ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į pareiškėjos AB „Lietuvos paštas“ skundą su pareiškėjos skundo argumentais ir reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Konkurencijos taryba nurodė, kad AB „Lietuvos paštas“, siūlydama UAB „Vilniaus energija“ žymiai mažesnį pristatymo paslaugų įkainį nei kitiems tokių paslaugų pirkėjams, piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi rezervuotų pašto paslaugų rinkoje ir siekė išstumti savo konkurentus iš kitos, glaudžiai su pastarąja rinka susijusios - sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkos.

Konkurencijos taryba nurodė, kad esminis klausimas, iškilęs sprendžiant ginčą, ar atspausdintos ir įdėtos į voką sąskaitos pristatymo adresatams paslauga priskirtina prie rezervuotųjų pašto paslaugų rinkos, ar tai yra neatskiriama vieningos IPP paslaugų rinkos dalis. Pašto įstatymo 9 str. nustatyta, kad universaliųjų pašto paslaugų tiekėjui (šiuo atveju - AB „Lietuvos paštas“) rezervuojamos vidaus korespondencijos pristatymo paslaugos, laikantis svorio kainų limitų (iki 2006-01-01 buvo taikoma 100 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba). Jei į voką dedamas vienas A4 formato lapas (kaip buvo nurodyta UAB „Vilniaus energija“ skelbto konkurso medžiagoje), tai bendras voko kartu su turiniu svoris neviršys 20 gramų. Taigi, pristatant voką, kuriame yra vienas A4 formato lapas AB „Lietuvos paštas“ turi išskirtinę padėtį rinkoje, nes jo konkurentai galėjo teikti tokią paslaugą tik taikydami 3 kartus didesnį tarifą (nuo 2006-01-01 taikydami 2,5 karto didesnį tarifą). Tokią išskirtinę padėtį AB „Lietuvos paštas“ turi teikiant ir kitas rezervuotąsias pašto paslaugas, todėl rezervuotųjų pašto paslaugų rinką tikslinga išskirti kaip atskirą atitinkamą paslaugos rinką.

Konkurencijos taryba teigė, jog pareiškėjos pateiktas aiškinimas, kad jeigu kartu su pašto siuntos, kurios svoris neviršija 20 gramų, pristatymo adresatams paslauga perkamos ir kitos paslaugos (pvz. sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo paslaugos), tai tokios pašto siuntos pristatymas jau nebevertinamas kaip rezervuotoji pašto paslauga, nepagrįstai siaurina rezervuotųjų pašto paslaugų apimtis. Konkurencijos taryba nurodė, kad sąskaitų spausdinimo, lankstymo, vokavimo ir pristatymo adresatams paslaugų teikimui reikalinga visiškai skirtinga techninė ir organizacinė bazė, todėl pareiškėjos teiginys, kad šios paslaugos negali būti suteikiamos atskirai nuo pristatymo- adresatams paslaugos yra nepagrįstas. Pristatymo adresatams paslaugos įgyvendinimas neįmanomas, neturint specialaus personalo bei pajėgumų, todėl praktikoje IPP paslaugas teikiantis subjektas, siekiant optimizuoti savo kaštus, dažnai naudojasi trečiojo asmens teikiamomis siuntų pristatymo adresatams paslaugomis.

Konkurencijos taryba nesutiko su AB „Lietuvos paštas“ teigimu, kad dėl IPP paslaugos kompleksiškumo minėtos paslaugos kaina negali būti skaidoma į atskiras dalis, o ir aplinkybė, kad AB „Lietuvos paštas“ 2003-2005 metais laimėjo tik vieną konkursą panašioms paslaugoms pirkti, negali būti traktuojama kaip įrodymas, pagrindžiantis vieningos ir nedalomos IPP paslaugos rinkos egzistavimą. Remdamasi Europos Teisingumo Teismo praktika, Konkurencijos taryba nurodė, kad ūkio subjekto veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas net ir tuo atveju, kai konkurenciją ribojantis poveikis pasireiškia toje atitinkamoje rinkoje, kurioje nagrinėjamas ūkio subjektas neužima dominuojančios padėties bet dominuoja kitoje, glaudžiai su ja susijusioje rinkoje (Tetra Pak International v. Commission byloje (C-333/94)).

Konkurencijos taryba pabrėžė, kad atleidimas nuo baudos taikomas, tik esant visoms Konkurencijos įstatymo 43 str. 2 dalyje numatytoms sąlygoms. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo valia draudžiamų veiksmų nenutraukė ir nevykdė Įstatymo 43 str. 2 d. 3 p. reikalavimų. Be to, AB „Lietuvos paštas“ savo kaltės nepripažįsta, tvirtina, kad jos veiksmai buvo teisėti ir nesutinka su Konkurencijos tarybos padarytomis išvadomis, todėl nėra pagrindų atleisti AB „Lietuvos paštas“ nuo paskirtos baudos.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Konkurencijos tarybos atstovas pritarė atsiliepime į skundą išdėstytiems motyvams ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Biznio mašinų kompanija“ savo atsiliepime į AB „Lietuvos paštas“ skundą iš esmės sutiko su Konkurencijos tarybos atsiliepime išdėstytais argumentais ir nurodė, kad Konkurencijos tarybos 2006-01-05 nutarimas Nr.2S-01 yra teisėtas ir pagrįstas, tvirtindamas, kad Konkurencijos taryba tinkamai ir išsamiai išsiaiškino visas tyrimui svarbias aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog AB „Lietuvos paštas“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rinkoje, pažeisdama Įstatymo 9 str. 2 d. reikalavimus.

Konkurencijos taryba 2006-01-05 nutarimu Nr.2S-01 „Dėl AB „Lietuvos paštas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnio reikalavimams“ pripažino, kad AB „Lietuvos paštas“ pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 9 straipsnį ir už šį pažeidimą skyrė AB „Lietuvos paštas“ 80000 Lt dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.

Įstatymo 3 str. 11 p. nurodyta, kad dominuojanti padėtis - tai vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriamą su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.

Įstatymo 9 str. numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus: tiesiogiai ar netiesiogiai primetant nesąžiningas kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas; ribojant prekybos, gamybos ar techninę pažangą darant žalą vartotojams; panašaus pobūdžio sutartyse taikant nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; sudarant sutartį kitai sutarties šaliai primetant papildomus įsipareigojimus, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

Įstatymo 43 str. 2 d. nurodo, kad dominuojantis ūkio subjektas, įvykdęs draudžiamus veiksmus, numatytus šio įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šiuos pažeidimus, esant visoms šioms sąlygoms:

1) ūkio subjektas pateikia visą informaciją reikalingą piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimui, ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo metu;

2) ūkio subjekto padaryti draudžiami veiksmai nesukėlė esminės ir nepataisomos žalos kitų ūkio subjektų ar visuomenės interesams;

3) ūkio subjektas savo valia nutraukia draudžiamus veiksmus ir pateikia šių veiksmų nutraukimo įrodymus iki tyrimo pabaigos;

4) ūkio subjektas savo valia atlygina draudžiamais veiksmais padarytą žalą bei pateikia žalos atlyginimo įrodymus iki tyrimo pabaigos.

Teismas tvirtina, kad, atlikusi UAB „Biznio mašinų kompanija“ pareiškimo pagrindu pradėtą tyrimą Konkurencijos taryba 2006-01-05 nutarime Nr.2S-01 pagrįstai konstatavo, kad AB „Lietuvos paštas“ dominuoja rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje, o taip pat, veikia ir glaudžiai su rezervuotųjų pašto paslaugų rinka susijusioje sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo paslaugų rinkoje. Konkurencijos tarybos nutarime pagrįstai nurodyta, kad AB „Lietuvos paštas“, siūlydama UAB „Vilniaus energija“ žymiai mažesnį pristatymo paslaugų įkainį nei kitiems tokių paslaugų pirkėjams, piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje ir siekė išstumti savo konkurentus iš kitos, glaudžiai su pastarąja rinka susijusios, t.y. sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo rinkos.

Teismas tvirtina, kad Konkurencijos taryba pagrįstai nustatė, jog sąskaitų spausdinimo, lankstymo ir vokavimo paslaugų teikimas yra glaudžiai susijęs su pristatymo gavėjams paslauga. Konkurencijos taryba minėto tyrimo metu išsamiai ištyrė dvi atskiras rinkas, t.y. rezervuotųjų pašto paslaugų rinką ir sąskaitų priėmimo, atspausdinimo ir vokavimo rinką, kas sąlygojo pagrįstą išvadą, kad teikiant rezervuotąsias pašto paslaugas, AB „Lietuvos paštas“ yra privilegijuota ir turi pranašumą prieš kitas tokias paslaugas panorusias teikti įmones, nes jų analogiškų paslaugų kainos turėtų tris kartus viršyti AB „Lietuvos paštas“ taikomus tarifus, o tai tiesiogiai sąlygojo kitų įmonių pasiūlymų nekonkurencingumą. Konkurencijos taryba visapusiškai įvertino UAB „Vilniaus energija“ skelbto konkurso objektą, teisingai pritaikė teiktinos paslaugos - informacijos priėmimo, spausdinimo, dėjimo į vokus, informacijos paskirstymo, vežimo, pristatymo ir įteikimo sąvokas ir turinį, todėl pagrįstai išskyrė konkurso objekto prekės rinką į dvi atskiras prekių rinkas.

Remdamasis Europos Teisingumo Teismo praktikoje (byla Hoffmann - La Roche (C-85/76)) ir Įstatymo 3 str. 11 d. pateikta dominuojančios padėties sąvoka, teismas tvirtina, kad AB „Lietuvos paštas“ užima dominuojančią padėtį rezervuotųjų pašto paslaugų teikime. Konkurencijos taryba tinkamai nustatė, jog AB „Lietuvos paštas“ daro vienpusę ir lemiamą įtaką rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje, atsižvelgiant ir į aplinkybę, kad UAB „Vilniaus energija“ paskelbtame konkurse dalyvavę AB „Lietuvos paštas“ konkurentai galėjo siūlyti savo paslaugas, tik atsižvelgiant į AB „Lietuvos paštas“ generalinio direktoriaus įsakymais patvirtintus tarifus. Tai sąlygojo teisingą Konkurencijos tarybos išvadą, jog AB „Lietuvos paštas“, būdama vienintelis universaliųjų pašto paslaugų teikėjas Lietuvoje, bei būdama žymiai pranašesnė negu kitos bendrovės rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje, turi dominuojančią padėtį rezervuojamųjų pašto paslaugų rinkoje.

Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo suformuota praktika, piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi pripažįstama ir tuomet, kai ūkio subjekto elgesys paveikia konkurenciją toje rinkoje, kurioje nagrinėjamas ūkio subjektas nors ir neužima dominuojančios padėties, bet dominuoja kitoje, glaudžiai su ja susijusioje rinkoje (byla Tetra Pak International v. Commission (C-333/94)).

Teismas tvirtina, kad AB „Lietuvos paštas“, pasinaudodama išskirtine padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje, žinodama, kokius pašto pristatymo įkainius turės įskaičiuoti į savo pasiūlymus konkurse dalyvaujantys konkurentai, tikslingai pasiūlė UAB „Vilniaus energija“ mažesnį pristatymo paslaugų įkainį, nei tokias paslaugas siūlė kiti konkurso dalyviai, o tai vertintina kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi ir yra neteisėta. Toks AB „Lietuvos paštas“ elgesys galėjo atimti kitiems konkurso dalyviams lygiavertę galimybę minėtą konkursą laimėti ir ši veika atitinka įstatymo 9 str. 1 d. numatytą draudžiamą veiką - piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, todėl Konkurencijos taryba pagrįstai nutarė, jog AB „Lietuvos paštas“ pažeidė įstatymo 9 straipsnį.

AB „Lietuvos paštas“ nurodytą aplinkybę, jog 2003-2005 metais AB „Lietuvos paštas“ laimėjo tik vieną konkursą ir tai nesudaro galimybės dominuoti rinkoje, teismas atmeta, tvirtindamas, kad tai nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog AB „Lietuvos paštas“ nedaro įtakos kitiems ūkio subjektams, veikiantiems toje prekių rinkoje.

Teismas konstatuoja, kad AB „Lietuvos paštas“ negali būti atleista nuo jai skirtos piniginės baudos, taikant Įstatymo 43 str. 2 d.

Atleidimas nuo baudos, pažeidus Įstatymo 9 str. reikalavimus ir taikant Įstatymo 43 str. 2 d., yra galimas tik įvykdžius visas Įstatymo 43 str. 2 d. numatytas sąlygas, tačiau teismas konstatuoja, kad AB „Lietuvos paštas“ savo valia draudžiamų veiksmų nenutraukė ir neįvykdė Įstatymo 43 str. 2 d. 3 p. nustatytų reikalavimų.

Remiantis išdėstytu, teismas tvirtina, kad Konkurencijos taryba tinkamai išskyrė prekių rinkas, teisingai nustatė, kad AB „Lietuvos paštas“ užima dominuojančią padėtį informacijos parengimo ir pristatymo rinkoje, pagrįstai konstatavo, kad AB „Lietuvos paštas“ savo elgesiu ribojo konkurenciją bei piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, todėl Konkurencijos tarybos 2006-01-05 nutarimas Nr.2S-01 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos AB „Lietuvos paštas“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti minėtą nutarimą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d., 127 str., 129 str., teismas

pareiškėjos AB „Lietuvos paštas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

Teisėjai

Arūnas Kaminskas

Laimė Baltrūnaitė

Bronius Januška