2016 M. Į KONKURENCIJOS TARYBOS VEIKLĄ INVESTUOTAS EURAS ATNEŠĖ BEVEIK 8 EURUS NAUDOS

Šiandien Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas Vyriausybės nariams pristatė 2016 metų institucijos veiklos rezultatus.

Konkurencijos taryba yra Seimui atskaitinga nepriklausoma institucija, kurios vadovas pagal Konkurencijos įstatymą kasmet teikia veiklos ataskaitą ir parlamentui, ir ministrų kabinetui.

Konkurencijos taryba yra viešai įsipareigojusi, kad vartotojams sukurta nauda, skaičiuojama pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiką, viršys institucijos biudžetą penkis kartus. 2016-ųjų rezultatas – į Konkurencijos tarybos veiklą investuotas euras atnešė beveik 8 Eur naudos.

Vartotojų gaunama nauda yra pagrindinis mūsų veiklos matas. Nauda nėra tik abstraktūs skaičiai, tai – ir konkretūs pavyzdžiai, rodantys, kaip Konkurencijos tarybos įsikišimas padeda išspręsti konkurencijos problemas.

Šarūnas Keserauskas

Tokių pavyzdžių sąrašą 2016 metais papildė trys Konkurencijos tarybos išaiškinti karteliniai susitarimai viešuosiuose pirkimuose žemės ūkio technikai, komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugoms, statybos ir įrengimo darbams pirkti. Iš viso pernai nustatyti 10 Konkurencijos įstatymo ir 5 Reklamos įstatymo pažeidimai, pažeidėjams skirta 824 811 Eur baudų.

Š. Keserauskas pabrėžė, kad veikdama kaip nepriklausoma institucija Konkurencijos taryba savo veikla siekia kuo didesnės naudos vartotojams, o tai prisideda ir prie Vyriausybės programoje numatytų tikslų, pavyzdžiui, siekio sumažinti vaistų kainas.

„2016 metais mūsų atliktas kompensuojamųjų vaistų rinkos tyrimas nurodė konkrečius būdus, kaip tobulinti valstybinį reguliavimą, kad tiek biudžeto, tiek pacientų pinigai kompensuojamiesiems vaistams būtų panaudojami efektyviau“, – sakė Š. Keserauskas.

Konkurencijos taryba pernai išnagrinėjo 9 sudėtingas koncentracijas finansinių (bankinių), draudimo paslaugų, mažmeninės ir didmeninės prekybos degalais, energetikos, telekomunikacijų, statybos, skelbimų portalų sektoriuose – vienu atveju (klasifikuotų skelbimų svetainių rinkoje) įmonėms uždrausta jungtis, o kitu (draudimo sektoriuje) bendrovei leista įsigyti konkurentę tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Iš viso Konkurencijos taryba pernai išdavė 37 leidimus jungtis įmonėms.

Š. Keserauskas atkreipė Vyriausybės narių dėmesį, kad Konkurencijos tarybos biudžetas išlieka vienas mažiausių iš Lietuvoje veikiančių rinkos priežiūros bei reguliavimo institucijų, tokių kaip Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ar Viešųjų pirkimų tarnyba. Didesnis finansavimas galėtų padėti institucijai apsirūpinti tyrimams atlikti reikalinga technika ir programine įranga, taip pat konkuruoti dėl galimybių pritraukti ir išlaikyti savo srities profesionalus, kurie  prisidėtų sprendžiant aktualias konkurencijos problemas ir užtikrintų kuo didesnę naudą vartotojams.