ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO PATAISOS GALI APSUNKINTI KONKURENCIJĄ DĖL ELEKTROMOBILIŲ ĮKROVIMO PRIEIGŲ ĮRENGIMO

Siūlomos Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisos gali neigiamai paveikti konkurenciją besiformuojančioje elektromobilių įkrovimo paslaugų rinkoje, dėl ko ilgainiui žalą patirtų ir vartotojai. Tokias išvadas Susisiekimo ministerijai pateikė projektą įvertinusi Konkurencijos taryba.

Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte numatyta, kad konkurso (nebūtinai viešojo, kaip šiuo metu reglamentuota) būdu turi būti atrinkti tik tie viešai prieinamų įkrovimo prieigų operatoriai, kurie įrengs savivaldybių patvirtintuose planuose numatytas prieigas. Konkurencijos tarybos vertinimu, atsisakius reikalavimo savivaldybėms visus viešų prieigų operatorius atrinkti viešojo konkurso būdu, sumažėtų skaidrumas jų atrankos procese ir būtų daromas neigiamas poveikis besiformuojančios rinkos struktūrai bei konkurencijai joje, pavyzdžiui, tam tikrose vietovėse rinka gali tapti labai koncentruota, o pavienės įmonės – įgyti rinkos galią. Tuo pačiu kyla rizika patirti žalą vartotojams, kurie bus priversti įsigyti elektromobilių įkrovimo paslaugas mažiau palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, mokėti daugiau.

Šiuo metu Konkurencijos taryba vykdo elektromobilių įkrovimo infrastruktūros sektoriaus stebėseną siekdama išsiaiškinti, ar nekyla kliūčių konkurencijai. Institucija jau yra gavusi rinkos dalyvių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais jiems nėra prieinama informacija apie savivaldybių vykdomus elektromobilių įkrovimo infrastruktūros operatorių atrankos konkursus (procedūras), dėl ko verslui apsunkinama galimybė veiksmingai konkuruoti dėl šių paslaugų teikimo.

„Apribojus savivaldybių pareigą organizuoti viešus konkursus ar konkursus apskritai, didėja rizika, kad savivaldybės gali neskelbti (viešųjų) konkursų ir privilegijuoti konkrečius ūkio subjektus, suteikdamos jiems teisę vykdyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros operatoriaus veiklą“, – pabrėžiama rašte ir rekomenduojama Susisiekimo ministerijai ydingų pataisų atsisakyti.

Konkurencijos taryba taip pat įvertino siūlymą numatyti jai naujas funkcijas – vykdyti galimos nesąžiningos komercinės praktikos, darančios poveikį vartotojams, įkrovimo infrastruktūros rinkoje reguliarią stebėseną. Tokios funkcijos nėra susijusios su įprastomis institucijos funkcijomis, kuriomis siekiama apsaugoti veiksmingą konkurenciją rinkose, ir neatitinka Konkurencijos tarybos paskirties bei kompetencijos, nes ji neatlieka ūkio subjektų veiksmų, tiesiogiai susijusių būtent su vartotojų teisėmis, priežiūros. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad numačius pareigą vykdyti minėtą funkciją, Konkurencijos taryba turėtų koncentruotis tik į vieną sektorių ir tai mažintų jos galimybes vykdyti pagrindines funkcijas kitose rinkose.