APIE KONKURENCIJOS NAUDĄ – IŠ EKSPERTŲ LŪPŲ

Kam reikalinga konkurencija? Kas yra kartelis? Kaip atpažinti kartelius viešuosiuose pirkimuose? Kokia reklama klaidina? Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų aktualių klausimų išgirdo Klaipėdoje Konkurencijos tarybos surengto seminaro „Su konkurencija po Lietuvą“ dalyviai.

„Konkurencijos taryba skaičiuoja 26 veiklos metus, ir per tą laiką dauguma konkurencijos teisės problemų kartojasi. Nemaža dalis jų kyla dėl to, kad žmonėms stinga konkurencijos teisės žinių, todėl mūsų tikslas – šviesti visuomenę, kad ji geriau suprastų konkurencijos taisykles ir naudą, kurią galima gauti laikantis tų taisyklių“, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Į rugsėjo 25 d. uostamiestyje vykusį seminarą susirinkę verslo, savivaldybių, jų įstaigų atstovai aktyviai dalyvavo diskusijose ir naudojosi galimybe aptarti aktualius konkurencijos klausimus su konkurencijos ekspertais.

Konkurencijos tarybos pirmininkas paminėjo, kad per seminarus, rengiamus skirtinguose šalies regionuose, siekiama identifikuoti svarbiausias konkurencijos problemas ir padėti jas spręsti. Klaipėdos regione jos šiek tiek skiriasi vien dėl to, kad čia yra uostas.

„Uostas yra specifinis infrastruktūros objektas, tad Klaipėdoje problemų įvairovė yra didesnė, pavyzdžiui, dėl valstybės teikiamos pagalbos jūrų uoste arba finansinės paramos klausimų“, – kalbėjo Š. Keserauskas.

Konkurencijos tarybos vadovas išskyrė prieš keletą metų institucijos nustatytą kartelinį susitarimą, kai laivų agentavimo paslaugas teikiančios bendrovės tarpusavyje derino laivų agentavimo paslaugų įkainius. Vis dėlto Klaipėdos regione aktualios ir kitos konkurencijos problemos, su kuriomis susiduria kiti Lietuvos miestai bei rajonai.

Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų dalyviai neretai iš anksto susitaria, kas laimės, arba savivaldybė paveda savo įmonei teikti paslaugas neorganizuodama konkurencingos atrankos. Š. Keserauskas paminėjo prieš keletą metų nagrinėtą maršrutinių taksi atvejį, kai savivaldybė, neorganizavusi viešojo konkurso, pavedė paslaugas teikti savo įmonei.

Seminaro metu Konkurencijos tarybos atstovai taip pat apžvelgė, kas dažniausiai riboja konkurenciją, koks valstybės vaidmuo rinkoje, kaip elgtis, jeigu konkurentas gauna neteisėtą valstybės pagalbą. Diskutuota ir apie tai, kaip verslininkams išlikti kūrybiškiems ir neklaidinti vartotojų skleidžiant reklamą.

Pranešimą apie kartelius viešuosiuose pirkimuose skaičiusi Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo skyriaus vedėja Irma Urmonaitė akcentavo, kad institucija itin daug dėmesio skiria konkurenciją ribojantiems susitarimams tarp viešųjų pirkimų dalyvių.

„Aiškinamės, ar jie nėra iš anksto suderinę savo veiksmų ir teikiamų komercinių pasiūlymų. Tai ypač svarbu, nes sąžininga konkurencija viešuosiuose pirkimuose gali užtikrinti efektyvesnį valstybės išteklių panaudojimą“, – kalbėjo I. Urmonaitė.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė pateikė informaciją, kaip atpažinti kartelinius susitarimus, kada perkančiosios organizacijos gali pasinaudoti įstatymų suteikta teise šalinti iš viešųjų pirkimų dalyvius, galimai sudariusius draudžiamą susitarimą. Tai svarbu, nes karteliai viešuosiuose pirkimuose prekių ir paslaugų kainas gali padidinti 10–30 proc.

Už kartelinius susitarimus sankcijos gali būti skiriamos ne tik įmonei, kuriai gresia bauda iki 10 proc. metinių pajamų, bet ir įmonės vadovui. Jei jis asmeniškai dalyvavo ar prisidėjo prie kartelinio susitarimo sudarymo, vadovui gali būti apribota teisė nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas ir skirta piniginė bauda iki beveik 14,5 tūkst. euro.

Konkurencijos taryba seminarų ciklą „Su konkurencija po Lietuvą“ užbaigs Vilniuje lapkričio 16 d. Renginiai finansuojami ES techninės paramos ir Konkurencijos tarybos lėšomis.

Šaltinis – „Vakarų ekspresas“

„BalticumTV“ reportažą apie seminarą „Su konkurencija po Lietuvą“ rasite čia.