Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

 

 

Privatumo politika

ATLIKTA VERSLO APKLAUSA PATVIRTINA, KAD KONKURENCIJOS KULTŪROS SKLAIDOS POREIKIS IŠLIEKA DIDELIS

KTU_.jpg

Kauno technologijos universiteto (KTU) atliktas verslo subjektų žinių apie Konkurencijos įstatyme numatytas teises ir pareigas tyrimas atskleidė, kad nors daugelis apklaustų Lietuvos įmonių žino pagrindinius konkurencijos teisės reikalavimus, joms trūksta žinių apie tam tikrų įstatymo nuostatų taikymą, atsakomybę už pažeidimus ir galimybę išvengti sankcijų. Įvertinusi šiuos ir kitus tyrimo rezultatus, Konkurencijos taryba mato poreikį aktyviau informuoti įmones apie konkurencijos principų laikymąsi, kad būtų išvengta konkurenciją ribojančių veiksmų, darančių žalą sąžiningai veikiančioms įmonėms, vartotojams ir šalies ekonomikai.

Konkurencijos tarybos inicijuotu tyrimu, kuris buvo vykdomas 2021 m. gegužės–lapkričio mėnesiais, siekta įvertinti, ar verslui yra žinomi Konkurencijos įstatyme numatyti draudimai ir atsakomybė, ką ūkio subjektai žino apie Konkurencijos tarybą ir jos veiklą, išsiaiškinti, kuriose verslo srityse institucija turėtų stiprinti švietimą.

Apklausus 302 daugiausia smulkaus ir vidutinio verslo įmonių iš skirtingų veiklos sektorių, paaiškėjo, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių ūkio subjektų žino pagrindines Konkurencijos įstatymo nuostatas, ypač konkurenciją ribojančių susitarimų srityje, pavyzdžiui, kad komercinių pasiūlymų derinimas su konkurentais viešuosiuose pirkimuose ar komerciškai jautrios informacijos dalijimasis su kitomis įmonėmis pažeidžia konkurencijos taisykles. Daugeliui apklaustųjų taip pat žinoma, kad už Konkurencijos įstatymo pažeidimus gresia bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų, diskvalifikavimas iš viešųjų pirkimų, privatūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo.

Vis dėlto 58  proc. respondentų nežino apie gresiančią asmeninę atsakomybę bendrovės vadovui – draudimą nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei baudą iki 14 481 Eur; pusė apklaustų verslo įmonių nežino apie atleidimo nuo baudų programą, o 87 proc. nėra girdėjusios apie galimybę gauti iki 100 tūkst. eurų atlygį asmenims, pateikusiems įrodymų apie galimą konkurenciją ribojantį susitarimą.

Tyrimas atskleidė, kad mažiausiai žinių ir aiškumo verslas turi apie veiksmus, susijusius su perpardavimo kainų ribojimais: beveik kas antra tyrime dalyvavusi įmonė mano, kad gali nustatyti kainą, už kurią tarpininkai gali perparduoti jos produkciją, o 46,6 proc. apklausos dalyvių yra įsitikinę, jog gali neleisti tarpininkams parduoti savo produktų jų internetinėje parduotuvėje. Specifinių žinių trūksta ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi srityje, taip pat, kada  privaloma pranešti Konkurencijos tarybai apie numatomą įgyvendinti koncentraciją.

Tyrimo duomenimis, laikytis sąžiningos konkurencijos principų verslas labiausiai linkęs dėl savo reputacijos ar dėl didelių baudų bei gresiančių ieškinių dėl žalos atlyginimo, tačiau beveik pusė apklaustų įmonių neturi pasirengusios jokio vidinio dokumento, kuriame būtų išdėstytos nuostatos, kaip įmonė laikosi sąžiningos konkurencijos principų.

90,8 proc. įmonių žinoma, kad už konkurencijos priežiūrą Lietuvoje atsakinga Konkurencijos taryba, kokias ji vykdo funkcijas, siekdama užtikrinti visiems rinkos dalyviams sąžiningas konkuravimo sąlygas, taip pat verslas žino, kad institucija nereguliuoja kainų. Paprašyti įvertinti Konkurencijos tarybos veiklą, 76 proc. apklaustųjų instituciją vertino gerai ar patenkinamai.

Respondentų teigimu, koncentruotas ir aiškus Konkurencijos įstatymo nuostatų išaiškinimas bei mokymai ir seminarai yra priimtiniausios priemonės, siekiant stiprinti žinias apie konkurencijos taisyklių pažeidimo riziką ir jos mažinimo būdus. Be to, didesnis pažeidėjų bei jiems skirtų baudų viešinimas, verslo nuomone, yra didelį prevencinį poveikį turinti priemonė, ypač paskatinanti atkreipti dėmesį į konkurentų veiksmus ir situaciją rinkoje bei peržiūrėti įmonės veiklas ir įsitikinti, ar viskas vykdoma pagal konkurencijos teisės nuostatas.

Atsižvelgusi į pateiktas tyrimo išvadas ir KTU mokslininkų rekomendacijas, Konkurencijos taryba planuoja aktyviau šviesti tikslines grupes (įmones, verslo asociacijas): plėsti informacijos apie konkurencijos principų laikymąsi sklaidą per asociacijas ir kitas verslą jungiančias organizacijas, rengti ir viešai skelbti informaciją verslui mažiau suprantamais klausimais.

Su tyrimo išvadomis galite susipažinti čia.

Institucija kasmet dalį savo žmogiškųjų ir finansinių išteklių skiria švietimui konkurencijos srityje: Konkurencijos tarybos ekspertai organizuoja mokymus tikslinėms grupėms, dalyvauja ir skaito pranešimus konferencijose konkurencijos teisės klausimais, įvairioms visuomenės grupėms skleidžia informaciją apie konkurencijos naudą bei konkurencijos pažeidimų prevenciją, pavyzdžiui, siunčia prevencinio pobūdžio laiškus verslo atstovams ir juos vienijančioms asociacijoms ir pan.

Konkurencijos tarybos ekspertai taip pat nuolat teikia bendro pobūdžio konsultacijas dėl institucijos vykdomų procedūrų ir jos kompetencijai priskirtų teisės aktų taikymo. Dėl konkrečių ūkio ar viešojo administravimo subjekto veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams Konkurencijos taryba sprendžia tik atlikusi tyrimą ir įvertinusi aplinkybių visumą, kai yra įstatymo numatytas pagrindas tokiam tyrimui atlikti. Daugiau informacijos apie ūkio subjektų priežiūrą galite rasti institucijos svetainėje.