ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYME NUMATYTAS REGULIAVIMAS GALI DISKRIMINUOTI DALĮ ELEKTRĄ GAMINANČIŲ VARTOTOJŲ
Įstatymo projekte siūlomas daliai ūkio subjektų privalomas grynasis atsiskaitymas sukurtų nevienodas konkurencijos sąlygas gaminantiems vartotojams ir skirtingoms atsinaujinančių energijos išteklių technologijoms. Tokią išvadą projektą rengusiai Energetikos ministerijai pateikė bei Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto klausymuose pristatė Konkurencijos taryba.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais numatoma taikyti skirtingą reguliavimą pelno siekiantiems ir pelno nesiekiantiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams. Institucija atkreipė dėmesį, jog pelno nesiekiantys asmenys taip pat gali vykdyti ūkinę veiklą, ir konkuruoti su pelno siekiančiais asmenimis, kurie vykdo tokią pačią ar panašią veiklą. Šiuo atveju nėra svarbu, kokia ūkio subjekto teisinė forma ar steigimo tikslai. Taigi dėl siūlomo reguliavimo konkuruojantys pelno siekiantys ir jo nesiekiantys nebuitiniai gaminantys vartotojai galėtų patirti skirtingus kaštus – taip jiems būtų sudaromos skirtingos konkurencijos sąlygos.
Įstatymo projekte numatyta, jog privalomas grynasis atsiskaitymas būtų taikomas tik tiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, kurie valdo vėjo elektrines, tačiau analogiškas reguliavimas nebūtų taikomas saulės elektrinių savininkams ar valdytojams. Kadangi vienos technologijos atveju būtų galima pasirinkti įvairesnių apskaitos būdų, tai turėtų konkurencinį pranašumą, lyginant su ta technologija, kuriai yra numatytas tik vienas apskaitos būdas. „Dėl skirtingo reguliavimo būtų sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos vėjo ir saulės jėgainių vystytojams, diskriminuojant vieną atsinaujinančių energijos išteklių technologiją kitos [...] atžvilgiu“, – rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.
Atsižvelgiant į šias ir kitas Konkurencijos tarybos pateiktas pastabas, Energetikos ministerijai rekomenduojama atlikti teisės akto poveikio konkurencijai vertinimą bei apsvarstyti, ar siūlomas reguliavimas negalėtų būti taikomas visų nebuitinių gaminančių vartotojų atžvilgiu. Nustačius, jog nėra galimybės taikyti nediskriminuojančio reguliavimo, siūloma pasirinkti mažiausiai konkurenciją ribojančias priemones, kurios leistų pasiekti su įstatymo projektu siejamus politinius tikslus.
