BAIGIANT ES FINANSUOTĄ PROJEKTĄ SERBIJOJE, AKCENTUOTA VALSTYBĖS PAGALBOS REIKŠMĖ PER COVID-19 PANDEMIJĄ
Valstybės pagalba tapo ypač svarbi užklupus COVID-19 pandemijai, per kurią nukentėjusios Europos šalys imasi įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planus. ES taikoma praktika pastaruosius beveik trejus metus buvo perduodama narystės Bendrijoje siekiančiai Serbijai, kur įgyvendinant ES finansuojamą projektą prisidėjo ir Konkurencijos taryba.
Baigiant beveik 1 mln. Eur vertės ES finansuojamą projektą „Pagalba Serbijos valstybės pagalbos priežiūros komisijai“, Belgrade lapkričio 24 d. įvyko regioninė konferencija, kurioje dalyvavo Serbijos valstybės pagalbos priežiūros komisijos, Europos Komisijos, kitų Vakarų Balkanų regiono šalių valstybės pagalbos priežiūros institucijų ir Europos organizacijų atstovai. Diskusijoje bene daugiausia laiko skirta aktualijoms, dalijantis šalių patirtimi, kaip valstybės pagalba prisidėjo įveikiant per COVID-19 pandemiją kilusius iššūkius.
Serbijos valstybės pagalbos priežiūros komisijos vadovas Vladimiras Antonijevičius akcentavo projekto metu įvykdytus pokyčius: Serbijoje įsigaliojo naujasis Valstybės pagalbos kontrolės įstatymas, suformuota nauja valstybės pagalbos komisija, į nacionalinę teisę perkelti ES reglamentai. „Atidžiai stebėjome Europos Komisijos praktiką, susijusią su COVID-19 pandemijos valdymu, intensyviai rengėme su tuo susijusius teisės aktus ir vieni pirmųjų už ES ribų priėmėme ES laikinąsias priemones“, – sakė V. Antonijevičius.
Anot jo, perkeliant į nacionalinę teisę ES teisyno nuostatas buvo priimta daugiau kaip 20 teisės aktų, o ateityje numatyta įvesti elektroninį valstybės pagalbos registrą.
ES delegacijos Serbijoje atstovas Martinas Klaucke pažymėjo, kad valstybės pagalba yra viena iš sudėtingiausių konkurencijos politikos sričių, ypač, kai siekiama suderinti šalių nacionalinę teisinę sistemą su ES teisės aktų reikalavimais ir užtikrinti veiksmingą jų laikymąsi, todėl šalims labai naudinga keistis turima patirtimi.
Būtent valstybės pagalbos teikimo Lietuvoje patirtimi ir žiniomis projekto metu dalijosi Konkurencijos tarybos ekspertai. Baigiamajame renginyje dalyvavusi Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės vadovė Justina Paulauskaitė akcentavo, kad krizes sunku prognozuoti, todėl svarbu stiprinti viešojo administravimo gebėjimus valstybės pagalbos srityje, kad prireikus paramos skyrimo verslui procesas būtų greitas, skaidrus ir tikslus.
Tarptautinio projekto vadovė Radmila Mihić pripažino, kad dėl COVID-19 pandemijos iššūkių viešajam sektoriui tenka reikšmingas vaidmuo sprendžiant su valstybės pagalbos politika ir strateginiais tikslais susijusius klausimus: „Finansinis nestabilumas, kova už tvarią aplinką, sveikatos apsauga yra tik dalis sričių, kuriose institucijų priimami sprendimai turi būti pagrįsti, efektyvūs ir atitikti piliečių interesus. Tam ir yra sukurtos valstybės pagalbos taisyklės – tinkama valstybės pagalba yra priemonė, užtikrinanti ekonominį piliečių saugumą“.
Europos Komisijos generalinio direktorato, atsakingo už konkurencijos politiką, atstovas Alberto di Majo, pristatydamas naujausius pokyčius ES valstybės pagalbos srityje, prisiminė Europos Komisijos vicepirmininkės, atsakingos už konkurenciją, Margrethe Vestager žodžius apie Europos ekonomikos gaivinimo plane numatytą 672,5 mlrd. Eur dydžio paramą, kuri yra reikšmingas indėlis į skaitmeninės ir žaliosios krypties ekonomikos pertvarką.
2019 m. vasarį startavusiame projekte per 34 mėnesius sukurta nauja Serbijos valstybės pagalbos teisinė sistema, surengti ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo mokymai daugiau kaip 1 100 viešojo sektoriaus darbuotojų ir 146 savivaldos padalinių, įvyko 14 praktinių seminarų, kuriuose ES ekspertai perdavė turimas žinias valstybės pagalbos srityje. Įgyvendinant projektą, kompetentingoms institucijoms ir Serbijos valstybės pagalbos priežiūros komisijai sukurtas valstybės pagalbos registras, parengti du valstybės pagalbos taisyklių vadovai.