BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖS ŽVEJAMS KONKURUOTI TURĖTŲ BŪTI LENGVIAU

Konkurencijos taryba posėdyje išnagrinėjo tyrimo išvadas dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimtų teisės aktų ir sprendimų, reglamentuojančių žvejybą Baltijos jūroje, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Priimtas nutarimas, kuriuo Konkurencijos taryba įpareigojo per tris mėnesius panaikinti arba pakeisti kai kurias nurodytas minimų valstybės institucijų teisės aktų ir sprendimų, reglamentuojančių nagrinėjamus klausimus, nuostatas ir punktus taip, kad jie neprieštarautų Konkurencijos įstatymui.

Tyrimas buvo pradėtas pagal Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pareiškimą. Buvo prašoma ištirti, ar Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonių konkurencijos sąlygos nėra pažeidžiamos dėl neteisingos kvotų skirstymo sistemos, dėl draudimo žvejoti už 20 m gylio izobatos ribos, dėl pirmajam žvejybos laivų segmentui (priekrantės laivams) sudarytų diskriminacinių sąlygų lyginant su kitais laivų segmentais ir kt.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis nurodo pareigą valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms jos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Todėl teisės aktų ar kitų sprendimų, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes priėmimas, dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, gali pažeisti šį Konkurencijos įstatymo straipsnį.

Baltijos jūroje žvejoja daugiau nei 100 ūkio subjektų, žvejojančių vadinamaisiais „mažaisiais“ bei „didžiaisiais“ laivais. Priekrantės žvejybos įmonės žvejoja vadinamaisiais „mažaisiais“ laivais, gaudančiais žuvis selektyvios žvejybos būdu. Baltijos jūros žvejybos įmonės žvejoja ilgesniais ir galingesniais laivais, priskiriamais žvejybai tralais. Tačiau ir vieni, ir kiti žuvų išteklių naudotojai vykdo tą pačią veiklą atitinkamoje rinkoje ir yra konkurentai.

Tyrimo metu buvo išanalizuotos teisės aktų nuostatos, dėl kurių galėjo atsirasti skirtingų konkurencijos sąlygų toje pačioje rinkoje veikiantiems ūkio subjektams. Nustatyta, kad Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro įsakymu 2007 m. birželį, 6 punktas nustato, jog nauji žuvų išteklių naudotojai Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje žvejybos kvotas gali gauti pritarus daugiau negu pusei tame telkinyje žvejojančių įmonių arba jas atstovaujančių organizacijų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal šią nuostatą vandens telkinyje žvejojančioms įmonėms suteikiama galimybė nepritarti kvotos skyrimui naujam naudotojui, sudaromos prielaidos užkirsti kelią naujai įmonei įeiti į atitinkamą rinką. Tokiu būdu Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje veikiantys žuvų išteklių naudotojai privilegijuojami naujų naudotojų, kuriems nesuteikiama kvota, atžvilgiu. Taip pat nustatyta, jog Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo taisyklių 18 ir 21 punktuose įtvirtinti skirtingi žvejybos kvotų skyrimo principai sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas, t.y. privilegijuoja didžiuosius Baltijos jūros laivus ir diskriminuoja mažuosius laivus, žvejojančius Baltijos jūros priekrantėje.

Nustatytas draudimas mažiesiems laivams žvejoti išplaukiant toliau nei 20 m izobatos riba, kai tai jiems leidžia techninės galimybės, taip pat gali sąlygoti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymą atitinkamiems rinkos dalyviams. Viena vertus, toks draudimas privilegijuoja didžiuosius laivus, kadangi atviroje Baltijos jūroje žuvų ištekliai yra kur kas didesni nei priekrantėje, ką patvirtina, pavyzdžiui, menkių žvejybos kvotų paskirstymo proporcijos ( atitinkamai 95 proc. ir 5 proc.). Kita vertus, būtų įgyvendintas siekis apsaugoti jautrią Baltijos jūros priekrantės ekosistemą ir tuo pačiu sumažinta daroma žala šiai specifinei zonai, kadangi nedraudžiant techniškai pajėgiems laivams žvejoti ir už 20 m izobatos ribos sumažėtų priekrantėje žvejojančių laivų skaičius. Juo labiau, kad EK ir Lietuvos teisės aktai numato žvejybos laivyno suskirstymą segmentais, bet ne žvejybos baseino suskirstymą į segmentus.

Siekiant kontroliuoti, kad Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios įmonės veiklą vykdytų tik joms priskirtose vietose, šioms įmonėms žvejybos rajonai yra suskirstyti į žvejybos barus. Konkurencijos tarybos nuomone, toks Žemės ūkio ministerijos priimtas teisės aktas gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas (dėl skirtingų veiklos vykdymo sąlygų) tiek atviroje Baltijos jūroje ir priekrantėje žvejojančioms įmonėms, tiek pačioms priekrantės žvejybos įmonėms dėl joms nustatytų skirtingų žvejybos barų ribų.