BENDRADARBIAUJANTYS KONKURENTAI TURI NEPAMIRŠTI KONKURENCIJOS TEISĖS REIKALAVIMŲ

Konkurencijos taryba atkreipia įmonių, nusprendusių bendradarbiauti, dėmesį, kad konkurentai neturėtų dalytis komerciškai jautria informacija, nes tokiais mainais rizikuotų pažeisti konkurencijos teisės normas.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybė kartu su transporto priemonių dalijimosi įmonėmis „Bolt“, „Spark“, „CityBee“ ir „Skok“, savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“ bei agentūra „Go Vilnius“ 2022 m. birželio 13 d. pasirašė memorandumą ir įsteigė pirmąjį Europoje mobilumo klasterį.

Memorandumo šalys skelbė siekiančios „glaudesnio bendradarbiavimo tarp paslaugų tiekėjų ir savivaldybės. <...> Taip Vilnius tikisi plėsti šių paslaugų apimtį, paskatinti įmones tarpusavyje dalintis duomenimis“. Dokumente, be kita ko, numatyta, kad memorandumo šalys ketina keistis tam tikra su kelionėmis susijusia informacija, kuri leistų tikslingiau planuoti ir įgyvendinti judumo projektus Vilniuje.

Konkurencijos taryba išsiuntė savivaldybei ir minėtoms bendrovėms raštą, kuriame nurodė, kad konkurencijos teisė draudžia konkurentams keistis komerciškai jautria informacija – tokie mainai gali būti pripažinti tiek Konkurencijos įstatymo, tiek Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimu.

Memorandumo šalims pasiūlyta susipažinti su Europos Komisijos gairėse pateiktomis rekomendacijomis, kaip atlikti keitimosi informacija tarp ūkio subjektų vertinimą konkurencijos teisės požiūriu. Remiantis gairėmis, keičiantis rinkos informacija gali būti ribojama konkurencija, visų pirma, jei įmonės gali sužinoti apie savo konkurentų rinkos strategijas. Keičiantis strategine informacija rinkoje dirbtinai didinamas skaidrumas, todėl bendrovės gali lengviau derinti elgesį rinkoje ir daryti ribojamąjį poveikį konkurencijai.

Konkurencijos taryba paragino Vilniaus miesto savivaldybę ir bendroves įsivertinti, ar jų pasirašyto memorandumo nuostatos bei įgyvendinimo praktika negalėtų prieštarauti konkurencijos teisės reikalavimams. Taip pat bendradarbiaujančios šalys turėtų užtikrinti, kad jų veiksmai, susiję su memorandumo įgyvendinimu, neribotų konkurencijos.

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė pripažįsta, kad, siekiant priimti su vartotojų gerove ar technologine pažanga susijusius sprendimus, tam tikroms įmonėms gali kilti poreikis bendradarbiauti su konkurentais, tačiau bendradarbiaujančios šalys turėtų įvertinti ir riziką pažeisti konkurencijos teisės reikalavimus. Tokius įspėjimus institucija nuolat siunčia bendradarbiavimo susitarimus pasirašantiems konkurentams, taip pat – asociacijoms.

„Bendradarbiavimo susitarimus sudarę konkurentai gali lengviau koordinuoti tarpusavio veiksmus, kadangi jiems atsiranda poreikis tam tikra apimtimi priimti bendrus verslo sprendimus, keistis informacija ir pan. Taip bendradarbiaujančios įmonės gali būti paskatintos suderinti teikiamų prekių ar paslaugų kokybę, kainą arba kitus konkurenciniu požiūriu svarbius kriterijus, o tokie susitarimai yra vieni pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų“, – akcentavo I. Urmonaitė.

Už konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda, siekianti iki 10 proc. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o įmonių vadovams, prisidėjusiems prie tokio susitarimo sudarymo, – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas ir bauda iki 14 481 Eur.