BENDROVEI „PALINK“ SKIRTA BAUDA UŽ NESĄŽININGUS VEIKSMUS MAISTO PREKIŲ IR GĖRIMŲ TIEKĖJŲ ATŽVILGIU

Konkurencijos taryba nustatė, kad UAB „Palink“ pažeidė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą (MPĮNVDĮ), kai spaudė 7 tiekėjus, tiekiančius bendrovės valdomam prekybos tinklui „Iki“ maisto prekes ir gėrimus, išnaudoti preliminarų pardavimo skatinimo priemonėms numatytą biudžetą.

Tyrimo metu Konkurencijos taryba nagrinėjo 2018 m. ir 2019 m. „Palink“ sutartis su teikėjais ir išsiaiškino, kad nors jose rinkodarai skirtas biudžetas buvo įvardytas kaip preliminarus, bendrovė elektroniniuose laiškuose reikalavo iš 7 tiekėjų iki metų pabaigos išnaudoti sutarto dydžio rinkodaros biudžetą.

Elektroniniuose laiškuose „Palink“ nurodydavo tiekėjams teikti pasiūlymus, kaip bus išleistas sutartyse nustatytas neišnaudotas rinkodaros biudžetas („<...> reiktu atnaujinto marketingo plano, kaip išleisite neisinaudota marketingo biudzeta iki 2018 metu pabaigos <...>“), reikalaudavo teikti būtent tokius pasiūlymus, kuriais būtų suspėjama iki metų pabaigos išnaudoti rinkodaros biudžetą („<...> Toks akcijinis tinklelis netinkamas – biudžeto nespesite išnaudoti.“), pateikdavo informaciją apie nepanaudotą biudžeto likutį.  Tai, kad sutartyse nurodyto dydžio rinkodaros biudžetas buvo privalomas tiekėjams, patvirtina ir laiškai apie tiekėjų atžvilgiu galimas taikyti neigiamas priemones, pavyzdžiui, pirkimų stabdymą, didesnių kiekių atsisakymą šventiniu laikotarpiu, negalėjimą daryti pavienių akcijų („<...> Kadangi neisspresta marketingo biudžeto panaudojimo problema, visus pasiūlymus is Palink puses ignoravote – pirkimai yra stabdomi! <...>“).

Didelę rinkos galią turinčiai mažmeninės prekybos įmonei ir tiekėjui nėra draudžiama susitarti dėl preliminarios planuojamos rinkodaros biudžeto sumos, tačiau toks preliminarus susitarimas dėl faktiškai atliekamų mažmeninės prekybos įmonės veiksmų neturi tapti privalomu reikalavimu, kaip buvo minėtu atveju. Spausdama tiekėjus einamaisiais metais išnaudoti pardavimo skatinimo priemonėms numatytą biudžetą, „Palink“ pažeidė MPĮNVDĮ įtvirtintą draudimą reikalauti iš tiekėjų apmokėti dalį mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su ja vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitaip už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų pardavimo skatinimo veiksmų yra sudarytas rašytinis susitarimas.    

Toks privalomas tiekėjo dalyvavimas vykdant pardavimo skatinimo veiksmus, kokių reikalavo bendrovė, nebūtinai galėjo atitikti tiekėjo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesus, kadangi šis, jeigu nebūtų patyręs spaudimo išnaudoti rinkodaros biudžetą, būtų galėjęs pats laisvai planuoti prekių pardavimo skatinimo veiksmus.

„Palink“, kuriai pagal MPĮNVDĮ tenka pareiga įrodyti, jog minėti susitarimai su tiekėjais atitinka įstatymo reikalavimus, to neįrodė. Už minėto įstatymo nuostatų pažeidimą bendrovei skirta 78 000 Eur bauda.

Konkurencijos tarybos nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

MPĮNVDĮ draudžia penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“ – atlikti sąžiningai veiklos praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje.

MPĮNVDĮ siekiama riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir apsaugoti tiekėjus nuo didžiųjų prekybininkų taikomų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų. Už MPĮNVDĮ pažeidimus įmonėms gali būti skirta iki 120 tūkst. Eur bauda.