DARBO LAIKO RIBOJIMO DALIAI PREKYBININKŲ BŪTINUMAS KELIA ABEJONIŲ
Seime svarstant iniciatyvas Darbo kodekse numatyti draudimą daliai prekybininkų dirbti tam tikromis dienomis, turėtų būti detaliai įvertintas ne tik tokio draudimo prasmingumas ir tikslingumas, bet ir jo galimos pasekmės konkurencijai. Tokias išvadas (151.9 KB ) Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui išsiuntė Konkurencijos taryba.
Institucija atkreipė parlamentarų dėmesį, kad nustačius draudimą tam tikroms prekybos įmonėms (didiesiems prekybos tinklams) dirbti tam tikromis dienomis (kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį bei tam tikrų švenčių dienomis), būtų sudarytos skirtingos sąlygos mažmeninėje rinkoje veikiantiems subjektams.
„Toks ribojimas taip pat sukeltų neigiamas pasekmes vartotojams ir tam tikru metu apribotų jų galimybę rinktis, iš kurio ūkio subjekto įsigyti prekes, atsižvelgiant į prekybos vietos lokacijos patogumą, prekių kainas, prekių asortimentą ir kitus kriterijus“, – rašoma rašte.
Darbo kodekso projekto rengėjai nurodė, kad siūlomo reguliavimo tikslas – darbuotojų gerovės užtikrinimas. Tačiau Konkurencijos tarybai tokio ribojimo būtinumas ir proporcingumas kelia pagrįstų abejonių, nes draudimas galimai būtų numatytas tik didiesiems prekybos centrams, kur dirba ne daugiau negu trečdalis visų mažmeninės prekybos sektoriuje dirbančių darbuotojų. Todėl pataisų iniciatoriams pasiūlyta įvertinti, ar egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių tik didiesiems prekybininkams taikomas draudimas galėtų būti vertinamas kaip būtinas ir proporcingas keliamiems darbuotojų gerovės tikslams pasiekti.
Jeigu minėta iniciatyva tikimasi spręsti netinkamo atsiskaitymo su darbuotojais už darbą švenčių dienomis klausimus, tam, Konkurencijos tarybos nuomone, jau dabar gali būti taikomos įstatymuose numatytos teisinio poveikio priemonės, kurios neriboja konkurencijos.
