DĖL RUSIJOS KARO UKRAINOJE NUKENTĖJUSIOS LIETUVOS ĮMONĖS IR TOLIAU GALĖS PRETENDUOTI Į VALSTYBĖS PAGALBĄ

Europos Komisija (EK) liepos 20 d. paskelbė Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų remti įvairių sektorių ūkio subjektus, nukentėjusius dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, sistemos pakeitimą. Juo padidintos valstybės pagalbos, kurios gali tikėtis ūkio subjektai, ribos, taip pat patikslintos sąlygos paramai, leisiančiai verslui iš dalies padengti išaugusias išlaidas už dujas ir elektros energiją.

Kovo mėnesį priimta sistema siekta leisti valstybėms narėms pasinaudoti lankstesnėmis valstybės pagalbos taisyklėmis ir paremti nuo karo nukentėjusių šalių ekonomiką.

Naujausiu pakeitimu EK numatė papildomas pagalbos priemones, atitinkančias „REPowerEU“ planą, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Pagal tai valstybėms narėms suteikiama galimybė imtis priemonių, kurios, pavyzdžiui, paspartintų investicijas į atsinaujinančią energetiką, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių, biodujas ir biometaną, energijos kaupimą ir atsinaujinančiuosius šilumos išteklius, numatant supaprastintas ir greitai įgyvendinamas konkursų procedūras bei užtikrinant vienodas sąlygas pretenduojantiems į tokią pagalbą.

Pagal atnaujintą sistemą taip pat išplečiamos paramos, kurią valstybės narės gali teikti ūkio subjektams, ribos. Žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose veikiantiems ūkio subjektams bus galima suteikti atitinkamai iki 62 000 ir 75 000 Eur, o kituose sektoriuose – iki 500 000 Eur vertės pagalbą.

Be to, išsamiau paaiškintos sąlygos, pagal kurias valstybės narės gali teikti pagalbą įmonėms, kad šios iki 70 proc. padengtų pastaruoju metu padidėjusias dujų ir elektros energijos sąnaudas.

Pagalba galės būti teikiama iki 2023 m. birželio 30 d.