EBPO ATASKAITOJE ATSPINDĖTA NUOSEKLI KONKURENCIJOS TARYBOS NUOMONĖ DĖL VALSTYBĖS DALYVAVIMO VERSLE

EBPO pristatytoje Lietuvos ekonomikos ataskaitoje akcentuota, kad šalyje veikia itin daug valstybės įmonių, o savivaldybių valdomų bendrovių dalyvavimas versle kelia didelį susirūpinimą.

Kas dvejus metus rengiamoje ataskaitoje atspindėtos daugelį metų Konkurencijos tarybos akcentuojamos nuostatos, kad valstybė, užuot tapusi privataus verslo konkurente, turėtų labiau rūpintis konkurencijos skatinimu, ieškoti priežasčių, kas jai trukdo.

EBPO atkreipė dėmesį, kad net 250 savivaldybių valdomų įmonių aktyviai vykdo veiklą 40 sektorių – nuo energijos tiekimo, atliekų tvarkymo iki vietinio viešojo transporto. Savivaldybių bendrovės dažnai konkuruoja su privačiomis įmonėmis ir komercinę veiklą subsidijuoja pajamomis iš valstybės remiamų veiklų, taip iškraipydamos konkurenciją rinkoje.

EBPO teigimu, nors per pastaruosius dvejus metus valstybės įmonių valdymas pagerėjo, jis vis dar nėra pakankamai efektyvus, tad „Vyriausybė turėtų ne tik užtikrinti, kad valstybės įmonėms būtų taikomos tos pačios taisyklės ir apribojimai kaip ir privatiems subjektams, tačiau, nesant priežasčių išlaikyti valstybinių įmonių nuosavybę, imtis jų pardavimo”.

Konkurencijos taryba ne kartą mėgino atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad šalies teisinėje sistemoje trūksta aiškių principų ir kriterijų, kuriais rem­damasi valstybė per savo valdomas įmones griežtai apibrėžtais atvejais galėtų imtis ūkinės veiklos, o kada – ne. Be to, valsty­bės ar savivaldybės valdomos įmonės, taip pat akcininko (valstybės) teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos gana dažnai neišgirsta Konkurencijos tarybos raginimų laikytis konstitucinio principo ir vertinti būsimų sprendimų poveikį konkurencijai.

Prisidengdamos viešuoju interesu, savivaldybių ir valstybės įmonės drąsiai žengia į rinką, kur, skirtingai nei privatus verslas, joms nereikia prisiimti rizikos dėl galimai nuostolingų investicijų ir veiklos. Valstybei per savo įsteigtus subjektus dalyvaujant konkurencingose rinkose, kyla ir daugiau teisinių bei ekonominių rizikų, tokių kaip interesų konfliktas, neskaidrumas bei neefektyvumas, korupcijos apraiškos ar galimai neteisėta valstybės pagalba.